Tag: Socialinė atsakomybė

  • Šeimos kortelės partnerystė verslui: ką suteikia programa ir kaip prisijungti prie nuolaidų tinklo

    Šeimos kortelė yra valstybės inicijuota programa, skirta gausioms šeimoms ir šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Ja siekiama, kad kasdienės prekės ir paslaugos tokioms šeimoms būtų lengviau prieinamos, o partnerių suteikiamos nuolaidos taptų apčiuopiama parama.

    Programos partneriais tampančios įmonės ir organizacijos kortelės turėtojams taiko nuolaidas, lengvatas arba specialius pasiūlymus. Praktikoje tai gali būti mažesnė kaina, papildomos naudos perkant paslaugą ar lankstesnės sąlygos šeimoms, kurios dažnai patiria didesnes išlaidas.

    Verslui tokia partnerystė paprastai reiškia didesnį matomumą nacionaliniu mastu ir galimybę pasiekti aiškiai apibrėžtą auditoriją. Kartu tai yra ir socialinės atsakomybės žingsnis, kuris gali stiprinti reputaciją, ypač vietos bendruomenėse, kur šeimai palankios iniciatyvos vertinamos vis labiau.

    Prisijungti prie programos kviečiami įvairių sričių verslai: prekybos, paslaugų, laisvalaikio, sveikatingumo, maitinimo, kultūros, sporto ir kitų veiklų atstovai. Tai suteikia galimybę prisitaikyti prie savo sektoriaus specifikos ir pasiūlyti nuolaidų modelį, kuris būtų realiai pritaikomas kasdienėje veikloje.

    Norintiems tapti Šeimos kortelės partneriais aktualiausia pradžia yra susipažinti su partnerystės sąlygomis, nuolaidų taikymo principais ir pateikti paraišką oficialiame programos puslapyje. Savivaldybės taip pat kviečia vietos verslus nelikti abejingus ir prisidėti kuriant šeimai draugiškesnę aplinką.

    Birštono savivaldybė informuoja, kad partnerystė yra atvira skirtingų veiklų atstovams, o suteikiamos nuolaidos gali tapti papildomu impulsu rinktis vietos paslaugas. Tokie sprendimai ypač svarbūs šeimoms, planuojančioms kasdienes išlaidas ir ieškančioms patikimų, aiškiai įvardytų naudų.

  • Druskininkai ruošia žmonių su negalia įdarbinimo programą: ko išmoko iš „Smiltainis ir Ko“?

    Druskininkai ruošia žmonių su negalia įdarbinimo programą: ko išmoko iš „Smiltainis ir Ko“?

    Druskininkų savivaldybė pradeda rengti žmonių su negalia įdarbinimo programą, kurios tikslas – didinti galimybes įsidarbinti ir stiprinti savarankiškumą. Kartu siekiama sutelkti savivaldybės, įstaigų ir verslo pastangas kuriant prieinamesnę darbo aplinką.

    Rengiant programą, savivaldybės vicemerė Diana Brown su įstaigų ir verslo atstovais lankėsi Vilniuje veikiančioje įmonėje „Smiltainis ir Ko“. Vizito metu domėtasi praktiniais sprendimais, kaip įtraukus darbas organizuojamas kasdien, pritaikant darbo vietas ir procesus skirtingų poreikių darbuotojams.

    Gerosios praktikos paieška

    Druskininkuose planuojama programa orientuota į realiai veikiančius modelius, todėl akcentuojama darbdavių patirtis ir konkrečios priemonės, o ne vien deklaracijos. Savivaldybė tikisi, kad surinkta informacija padės sukurti aiškesnį kelią žmogui su negalia nuo konsultacijos iki stabilios darbo vietos.

    Toks požiūris atitinka pastarųjų metų kryptį Europoje, kai daugiau dėmesio skiriama ne atskirtims, o pritaikymams ir pagalbai darbo vietoje. Praktikoje tai reiškia darbo funkcijų pritaikymą, lankstesnį darbo organizavimą ir aiškesnį vadovų pasirengimą priimti sprendimus.

    „Realūs pavyzdžiai – geriausia mokykla. Šis vizitas leido pamatyti, kaip socialiai atsakingas verslas kuria darbo vietas ir kaip sprendžiami kylantys sunkumai“, – sakė vicemerė Diana Brown.

    Ką parodė vizitas į „Smiltainis ir Ko“

    Įmonės vadovas Aivaras Šidla svečiams pristatė organizacijos veiklą ir atvirai dalijosi įdarbinimo patirtimi – nuo kasdienių sprendimų iki sunkumų, su kuriais susiduria tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Vizito metu stebėta, kaip paskirstomos užduotys, kokias funkcijas atlieka darbuotojai su negalia ir kaip kuriama aplinka, kurioje žmogus jaučiasi komandos dalimi.

    Diskusijose pabrėžta, kad įtraukus požiūris kuria naudą ne tik darbuotojui, bet ir organizacijai: mažėja kaita, stiprėja lojalumas, aiškėja procesai ir komandinė kultūra. Kartu tai tampa ir reputaciniu veiksniu, ypač įmonėms, kurios dirba konkurencingoje rinkoje ar dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

    „Buvo vertinga pasidalinti patirtimis ir išgirsti įžvalgas apie socialiai atsakingo verslo svarbą šiandieninėje rinkoje“, – sakė Druskininkų ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė.

    Kas toliau planuojama Druskininkuose

    Savivaldybė pabrėžia, kad programoje svarbus bus ne tik tikslas didinti įdarbinimą, bet ir praktinė pagalba darbdaviams, kurie ryžtasi kurti pritaikytas darbo vietas. Tikimasi, kad aiškesnės rekomendacijos ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas sumažins rizikas, kurias dažnai įvardija įmonės.

    Į vizitą vyko ir daugiau vietos įstaigų bei įmonių atstovų, taip pat programos rengimo procese dalyvauja Dirbančių neįgaliųjų asociacija. Savivaldybės teigimu, surinkta patirtis bus integruota į rengiamą dokumentą ir vėlesnius praktinius sprendimus.

  • Džinsų diena Bezdonių gimnazijoje: pedagogai priminė, kodėl aukų kaltinimas neturi vietos

    Džinsų diena Bezdonių gimnazijoje: pedagogai priminė, kodėl aukų kaltinimas neturi vietos

    Vilniaus rajono Bezdonių Julijaus Slovackio gimnazijos ir darželio pedagogų bendruomenė prisijungė prie tarptautinės Džinsų dienos iniciatyvos. Akcija mokykloje tapo proga ne tik simboliškai parodyti vienybę, bet ir pradėti pokalbį apie pagarbą, smurto prevenciją bei atsakomybę už žodžius ir nuostatas.

    Balandžio 29 dieną gimnazijos erdvėse dominavo džinsinis audinys, kuris daugelyje šalių siejamas su solidarumu su seksualinio smurto aukomis. Pedagogai pabrėžė, kad tokios iniciatyvos mokykloje veikia kaip socialinio ugdymo dalis, nes vertybės čia perduodamos ne tik per pamokų turinį, bet ir per kasdienius pasirinkimus.

    Kodėl būtent džinsai?

    Džinsų dienos ištakos siejamos su 1992 metais Italijoje priimtu rezonansiniu teismo sprendimu, kuris visuomenėje sukėlė pasipiktinimą. Tuomet dalis kaltės buvo neteisingai perkelta aukai, o džinsai tapo protesto simboliu prieš požiūrį, kad žmogaus apranga gali pateisinti smurtą.

    Vėliau iniciatyva išplito tarptautiniu mastu ir kasmet primena esminę žinutę: sutikimas yra būtinas, o atsakomybė visada tenka smurtautojui, ne aukai. Ši tema aktuali ir šiandien, kai visuomenėje vis dar pasitaiko stereotipų, menkinančių nukentėjusiųjų patirtis arba atgrasančių kreiptis pagalbos.

    Mokykla kaip vieta keisti nuostatas

    Pedagogų teigimu, Džinsų diena mokyklos bendruomenei padeda kalbėti apie pagarbą riboms, saugumą ir pagalbos ieškojimą. Tokie simboliniai veiksmai ypač svarbūs paaugliams, kuriems formuojasi socialinės normos, o patyčios ar spaudimas neretai persikelia ir į skaitmeninę erdvę.

    Akcijos dalyviai pabrėžia, kad smurto prevencija prasideda nuo kasdienės kalbos ir reagavimo į netinkamą elgesį. Mokykloje kuriant aiškias taisykles ir palaikančią aplinką lengviau laiku pastebėti problemas, o mokiniams drąsiau kreiptis į suaugusiuosius, jei jie patiria prievartą ar kitą žalą.

    „Mūsų pavyzdys yra geriausia pamoka mokiniams“, – sakė iniciatyvos dalyviai.

    Gimnazijoje iniciatyvą koordinavo Veslava Voinič ir Inga Kondratovič. Pedagogai tikisi, kad Džinsų diena taps ne vienkartine akcija, o nuosekliu priminimu, jog pagarba ir empatija yra kasdienės bendruomenės atsakomybės dalis.