CP v2

Tag: Socialinė globa

  • „Lottie“ įsigijo „CareMaster“: DI žada mažinti globos įstaigų administracinę naštą JK

    „Lottie“ įsigijo „CareMaster“: DI žada mažinti globos įstaigų administracinę naštą JK

    Londono sveikatos technologijų startuolis „Lottie“ įsigijo 25 metus veikiančią globos apskaitos programinės įrangos tiekėją „CareMaster“. Tai jau antras bendrovės globos programinės įrangos įsigijimas, kuriuo siekiama sparčiau diegti DI sprendimus socialinės globos sektoriuje Jungtinėje Karalystėje.

    Sandoris vyksta sektoriui patiriant augantį spaudimą skaitmenizuotis: didėja paslaugų paklausa, sudėtingėja priežiūros poreikiai, o biudžetai ir darbuotojų komandos išlieka įtemptos. Dėl to globos paslaugų teikėjams tenka vis daugiau laiko skirti ne tiesioginei priežiūrai, o administravimui.

    Kas yra „CareMaster“ ir ką jis atneša

    „CareMaster“, kurį įkūrė Bobas Grimshaw ir Colinas Rooke, dirba su beveik 75 globos paslaugų teikėjais, apimančiais daugiau nei 750 globos namų vietų visoje Jungtinėje Karalystėje. Bendrovė specializuojasi vienoje sudėtingiausių ir daugiausiai rankinio darbo reikalaujančių sričių: sąskaitų išrašyme, mokėjimuose ir skolų valdyme.

    „Lottie“ pastaruosius ketverius metus kūrė globos sektoriui pritaikytas technologijas, skirtas modernizuoti procesus, kurie ilgą laiką buvo vykdomi rankiniu būdu. Tarp jų yra užklausų valdymas, užimtumo planavimas, atsiskaitymai ir kita administracija, nuo kurios tiesiogiai priklauso pajamų surinkimo greitis bei paslaugų tęstinumas.

    Plėtra po „Found“ įsigijimo

    2022 metais „Lottie“ įsigijo globos CRM sprendimą „Found“, kuris tuo metu buvo naudojamas mažiau nei 100 globos namų vietų. Nuo tada platforma buvo perkurta iš esmės kaip DI pagrindu veikiantis produktas ir išplėsta į namų globos bei pagalbinio apgyvendinimo segmentus.

    „Lottie“ prognozuoja, kad iki 2026 metų pabaigos „Found“ bus pritaikytas beveik 2 500 globos paslaugų visoje Jungtinėje Karalystėje. Įsigijusi „CareMaster“, bendrovė tikisi dar sparčiau didinti diegimų apimtį ir pridėti ilgametę ekspertizę būtent atsiskaitymų grandyje.

    Ambicijos: mažiau rankinio darbo, daugiau laiko globai

    „Lottie“ teigia, kad „Found“ ir „CareMaster“ kartu turėtų palaikyti apie 3 000 000 000 eurų metinių sąskaitų išrašymą iki 2027 metų pirmojo pusmečio. Palyginimui, šiuo metu per „Found“ apdorojama daugiau nei 1 000 000 000 eurų, o iki 2026 metų pabaigos siekiama apie 2 000 000 000 eurų.

    Bendrovė planuoja pradėti nuo skolų valdymo ir mokėjimų kontrolės tobulinimo, o vėliau plėsti DI pritaikymą per visą kliento kelią: nuo pirmos šeimos užklausos apie globą iki momento, kai paslaugų teikėjas gauna apmokėjimą. Toks nuoseklus automatizavimas turėtų sumažinti klaidų riziką, paspartinti pinigų srautus ir atlaisvinti darbuotojų laiką.

    „Socialinė globa yra viena didžiausių paslaugomis paremtų industrijų pasaulyje, tačiau už priežiūros teikimo vis dar slepiasi milžiniškas administravimo ir rankinio darbo kiekis“, – sakė „Lottie“ bendraįkūrėjas ir vadovas Willas Donnelly.

    „Tai sritis, kurioje DI gali turėti itin teigiamą poveikį: mažinti administracinę naštą, didinti efektyvumą ir leisti komandoms daugiau laiko skirti tam, kas svarbiausia: žmonėms ir jų priežiūrai, išlaikant žmogišką šios paslaugos prigimtį“, – sakė W. Donnelly.

    „CareMaster“ įkūrėjai pabrėžė, kad įsiliejimas į „Lottie“ komandą atveria kelią partneriams migruoti į pažangesnę, ateičiai paruoštą platformą. „Lottie“ taip pat užsimena apie tarptautinės plėtros planus, kurie turėtų tapti kitu augimo etapu po sustiprėjimo Jungtinėje Karalystėje.

  • Kaunas atidarė naują slaugos padalinį Kulautuvoje: 169 vietos ir milijoninė investicija

    Kulautuvoje, pušyno apsuptyje, darbą pradėjo K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinys. Kauno miesto savivaldybės lėšomis atnaujintose buvusios sanatorijos erdvėse įrengtos 169 vietos senjorų slaugai, palaikomajam gydymui ir socialinei globai.

    Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad projektas buvo brandintas ne vienerius metus, derinant dokumentus ir pritaikant pastatą šiuolaikiniams poreikiams. Pasak savivaldybės, tikslas – užtikrinti orią priežiūrą vyresnio amžiaus žmonėms iš Kauno ir aplinkinių vietovių.

    „Norėjome sukurti vietą, kur žmogus galėtų oriai sutikti senatvę, o darbuotojai turėtų sąlygas kokybiškai dirbti“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Padalinyje vienoje vietoje sujungiamos medicininės ir socialinės paslaugos, o tai Lietuvoje tampa vis aktualesne kryptimi dėl visuomenės senėjimo ir augančio ilgalaikės priežiūros poreikio. Įstaigoje dirbs gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.

    Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad norint gauti slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas pacientai registruojami per e. sveikatos sistemą. Dėl socialinės globos paslaugų gyventojai įprastai kreipiasi per savo seniūniją, kur vertinamas paslaugos poreikis.

    Padalinio direktorė Ieva Bradulskienė akcentuoja, kad pertvarkant patalpas daug dėmesio skirta pacientų saugumui ir komfortui, taip pat personalo darbo sąlygoms. Įstaigos teigimu, patalpos pritaikytos ir riboto judumo žmonėms, numatytos procedūrų, slaugos ir bendrosios erdvės.

    „Svarbiausia, ką čia ras žmonės, tai jaukumą, saugumą ir jiems pritaikytas patalpas“, – sakė Ieva Bradulskienė.

    Projektas įgyvendintas buvusios Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninės pastate, kuris veikė nuo 1946 iki 2004 metų. Vėliau kompleksas keitė paskirtį ir ilgainiui buvo apleistas, kol 2020 metais Kaunas objektą perėmė iš Turto banko ir pradėjo pritaikymo darbus.

    Atnaujinimo metu įrengtos naujos inžinerinės sistemos, sutvarkyti fasadai, atlikta vidaus apdaila ir perplanuotos patalpos. Savivaldybės duomenimis, sutvarkyta ir teritorija: įrengti įvažiavimai, automobilių stovėjimo aikštelė, aptvėrimas bei kitos saugumo priemonės.

    Rangos darbų vertė siekė daugiau kaip 8,8 mln. eurų su PVM, dar apie 1,6 mln. eurų su PVM skirta įrangai ir baldams. Darbus vykdė UAB „Kaunesta“, techninę priežiūrą atliko UAB „Verslo“.

    Komplekso istorijoje buvo ir laikini pritaikymai krizinėms situacijoms. Per koronaviruso pandemiją pastatas buvo parengtas COVID-19 pacientų izoliacijai, o 2022 metais, prasidėjus rusijos karui prieš Ukrainą, dalis patalpų pritaikyta priimti atvykusias šeimas ir vaikų grupes.

  • Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje atidaryti 2 nauji „Šviesa“ centrai: kelionės trumpėja iki 15 min., vietų daugėja

    Vilniuje plečiamos dienos socialinės globos paslaugos suaugusiesiems, turintiems sunkią intelekto negalią. Sostinėje atidaryti du nauji dienos centro „Šviesa“ padaliniai Naujamiestyje ir Pilaitėje, kad pagalba būtų arčiau žmonių namų.

    Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad trumpesnis atstumas iki paslaugų padeda išlaikyti kasdienę rutiną ir ryšį su bendruomene, o artimiesiems palengvina priežiūros ir darbo derinimą. Taip pat tikimasi, kad mažesnės grupės leis geriau atliepti individualius poreikius.

    „Socialinės paslaugos turi būti kuo arčiau žmogaus – tai svarbu ir kasdieniam patogumui, ir galimybei gyventi kuo savarankiškiau“, – sakė Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.

    Nauji padaliniai įrengti Birželio 23-osios ir Vydūno gatvėse, patalpos pritaikytos judėjimui neįgaliojo vežimėliu, įrengti lubiniai ir mobilūs keltuvai. Numatyta erdvė užimtumui, edukacijoms, terapinėms veikloms, taip pat poilsiui ir privatumo poreikiams.

    Abiejuose centruose atnaujinti buitiniai prietaisai, virtuvės, biuro ir kiti baldai, sutvarkyta elektros instaliacija, atnaujinta priešgaisrinė sistema. Patalpų remonto ir pritaikymo darbams skirta apie 187 000 eurų, dalį darbų atliko savivaldybės įmonė „Grinda“.

    Paslaugos Naujamiestyje bus teikiamos 10, o Pilaitėje – 12 suaugusiųjų. Savivaldybės teigimu, kai kuriems lankytojams kelionė iki centro ir atgal dabar užtruks apie 15–30 minučių, kai anksčiau tai trukdavo iki 2 valandų.

    „Mažesniame centre greitai pasimatė pokyčiai: grupės atmosfera ramesnė, žmonės jaučiasi saugiau, stiprėja pasitikėjimas darbuotojais“, – sakė Naujamiestyje dirbanti socialinė darbuotoja Indrė Kolberkytė.

    Dienos socialinės globos paslaugos apima socialinių ir kasdienių įgūdžių ugdymą, užimtumą, maitinimą, o prireikus ir transportą bei sveikatos priežiūros organizavimą. Naujuose padaliniuose dirba socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai ir individualios priežiūros darbuotojai, o tam tikromis dienomis atvyksta ir kitų sričių specialistai.

    Vilniuje iš viso veikia 20 dienos socialinės globos centrų, o Vilniaus miesto savivaldybėje – 15 centrų, kuriuose paslaugas gauna apie 260 darbingo amžiaus ir apie 30 senyvo amžiaus gyventojų. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu dienos centruose yra 44 laisvos vietos, nors dalyje centrų susidaro laukiančiųjų eilės dėl pageidavimo paslaugas gauti konkrečioje vietoje.

  • Koordinatoriai Rokiškyje pamatė, kas keičia negalią turinčių žmonių kasdienybę: sprendimai prieinamumui

    Koordinatoriai Rokiškyje pamatė, kas keičia negalią turinčių žmonių kasdienybę: sprendimai prieinamumui

    Rugpjūčio 26 dieną Rokiškyje įvyko asmenų su negalia reikalų koordinatorių susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta socialinės globos ir bendruomeninių paslaugų prieinamumui. Jame dalyvavo ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos asmenų su negalia reikalų koordinatorė Erika Jaruševičienė.

    Susitikime aptarta, kaip praktiniais sprendimais gerinti aplinkos pritaikymą ir paslaugų pasiekiamumą žmonėms, turintiems sunkią negalią. Akcentuota, kad prieinamumas nėra vien rampų klausimas: svarbus aiškus paslaugų kelias, nuosekli pagalba ir realiai veikiantys sprendimai kasdienėse situacijose.

    Dalyviai lankėsi Skemų socialinės globos namuose ir susipažino su teikiamomis socialinės globos bei kitomis paslaugomis. Aptartos galimybės pritaikyti erdves taip, kad jos didintų gyventojų savarankiškumą, užtikrintų saugumą ir padėtų išlaikyti kuo aukštesnę gyvenimo kokybę.

    Vėliau koordinatoriai apsilankė grupinio gyvenimo namuose, bendravo su gyventojais ir įvertino, kokią įtaką kasdieniam gyvenimui daro individuali pagalba ir artimesnė bendruomenei aplinka. Tokie sprendimai siejami su perėjimu nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kai žmogui sudaromos sąlygos gyventi kuo įprastesnį gyvenimą.

    Socialinėse dirbtuvėse pristatytos užimtumo veiklos, savarankiškumo įgūdžių ugdymas ir galimybės įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad prasmingas užimtumas ir darbinių įgūdžių stiprinimas mažina socialinę atskirtį, o paslaugų tęstinumas dažnai tampa lemiamu veiksniu siekiant ilgalaikių rezultatų.

    Organizatoriai padėkojo Skemų socialinės globos namų bei viešosios įstaigos „Jautri širdis“ administracijoms už paslaugų pristatymą ir pasidalytą patirtį. Taip pat padėkota Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovams bei Rokiškio asmenų su negalia draugijai už susitikimui suteiktas patalpas.

    Koordinatorių susitikimai vertinami kaip svarbi platforma keistis praktika tarp savivaldybių ir palyginti, kurie sprendimai realiai veikia skirtingomis sąlygomis. Tikimasi, kad gerųjų pavyzdžių perėmimas padės kryptingiau užtikrinti prieinamas ir individualius poreikius atitinkančias paslaugas žmonėms su negalia.

  • Varėnos taryba spręs biudžeto ir vandentvarkos klausimus: paaiškėjo rugpjūčio 25 dienos planas

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metais rugpjūčio 25 dieną rinksis į posėdį, kuriame numatoma svarstyti biudžeto pakeitimus ir kelis sprendimus dėl savivaldybės turto bei įgaliojimų. Darbotvarkės projekte taip pat įtraukti klausimai, susiję su vandentvarkos infrastruktūros saugumu ir socialinių paslaugų finansavimu.

    Vienas pagrindinių numatomų sprendimų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto patikslinimas. Tokie pakeitimai dažniausiai siejami su patikslintomis pajamų prognozėmis, valstybės dotacijomis, projektų kofinansavimo poreikiu ar metų eigoje atsiradusiomis išlaidomis, todėl tarybos sprendimas tiesiogiai lemia savivaldybės investicijų ir paslaugų apimtį.

    Darbotvarkėje taip pat numatytas įgaliojimo suteikimas atstovauti Varėnos rajono savivaldybės tarybai teismuose ir ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose. Praktikoje tai reikalinga, kai savivaldybė turi ginti savo interesus ginčuose dėl turto, viešųjų pirkimų, sutarčių vykdymo ar kitų administracinių sprendimų.

    Vandentvarka ir savivaldybės turtas

    Taryba planuoja pritarti projekto „Vandentvarkos infrastruktūros saugumo stiprinimas Varėnos rajono savivaldybėje“ įgyvendinimui. Pastaraisiais metais vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje vis didesnis dėmesys skiriamas infrastruktūros atsparumui, avarijų prevencijai ir paslaugų tęstinumui, nes sutrikimai gali turėti įtakos ne tik gyventojų patogumui, bet ir visuomenės sveikatai.

    Numatyta svarstyti ir klausimą dėl savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise uždarajai akcinei bendrovei „Varėnos vandenys“. Tokie sprendimai paprastai siejami su siekiu aiškiai priskirti atsakomybes už infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą, investicijų planavimą ir paslaugų kokybės užtikrinimą.

    Be to, darbotvarkėje įtrauktas valstybės nekilnojamojo turto perėmimas savivaldybės nuosavybėn ir šio turto perdavimas administracijai patikėjimo teise. Tai gali atverti galimybes savivaldybei efektyviau naudoti objektus viešosioms paslaugoms, o kai kuriais atvejais sprendimai leidžia aiškiau suplanuoti pastatų priežiūros bei remonto finansavimą.

    Švietimas, socialinės paslaugos ir aplinka

    Švietimo dalyje numatyti sprendimų pakeitimai dėl mokinių ir klasių skaičiaus 2026–2027 mokslo metams Varėnos r. Matuizų pagrindinėje mokykloje, Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinėje mokykloje ir Varėnos r. „Merkio“ gimnazijoje. Tokių dokumentų koregavimai dažniausiai susiję su pasikeitusiais mokinių srautais, klasių komplektavimo poreikiu ar jungtinių klasių formavimu.

    Socialinės srities darbotvarkėje įrašytas maksimalus socialinės globos paslaugų išlaidų finansavimo dydžių nustatymas Varėnos rajono savivaldybės gyventojams. Šie dydžiai svarbūs ir paslaugų gavėjams, ir savivaldybės biudžetui, nes apibrėžia, kokia dalis išlaidų gali būti kompensuojama ir kaip planuojamas finansavimas metų eigoje.

    Posėdyje taip pat numatoma tvirtinti 2026 metais nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų Varėnos rajone sąrašą. Tokie sąrašai savivaldybėms reikalingi siekiant turėti aiškų vaizdą apie problematiškas teritorijas ir taikyti teisės aktuose numatytas priemones, kurios skatina sklypų sutvarkymą ir mažina apleistų plotų poveikį aplinkai.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir sprendimas dėl pavadinimo suteikimo Matuizų seniūnijos Kukiškių kaimo gatvei, taip pat klausimas dėl individualių nuotekų valymo įrenginių įrengimo išlaidų dalinio kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimo. Šie sprendimai paliečia kasdienius gyventojų poreikius, nuo adresų administravimo iki investicijų į nuotekų tvarkymą privačiuose sklypuose.

    Darbotvarkės projekte nurodyta, kad posėdžio metu taip pat vyks mažumos valanda. Tai procedūrinė posėdžio dalis, kai opozicijos atstovai gali kelti klausimus ir prašyti paaiškinimų dėl savivaldybės veiklos.

    Darbotvarkės projektą pasirašė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė.

  • Civilinės saugos mokymai Prūdiškių globos namuose: kaip pasirengti evakuacijai ir krizei

    Civilinės saugos mokymai Prūdiškių globos namuose: kaip pasirengti evakuacijai ir krizei

    Gegužės 28 dieną Prūdiškių socialinės globos namuose surengti civilinės saugos mokymai darbuotojams, skirti stiprinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Mokymus vedė civilinės saugos lektorius, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyriaus specialistas Dariusz Litwinowicz.

    Mokymų metu aptartos pagrindinės veiksmų taisyklės kilus grėsmei, akcentuotas išankstinis planavimas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas. Praktikoje tai reiškia, kad dar iki krizės turi būti sutarta, kas priima sprendimus, kaip perduodama informacija ir kokie konkretūs veiksmai atliekami pirmosiomis minutėmis.

    Didelis dėmesys skirtas situacijoms, su kuriomis susiduria socialinės globos įstaigos: gyventojų saugumui, jų palydėjimui ir organizuotai evakuacijai. Pabrėžta, kad tokiose įstaigose svarbu ne tik turėti planą dokumentuose, bet ir užtikrinti, jog personalas jį gebėtų įgyvendinti realiomis sąlygomis, išlaikydamas ramybę ir veiksmų nuoseklumą.

    Mokymuose taip pat aptarta, kodėl krizės metu ypač svarbi aiški komunikacija ir iš anksto suderinti susitarimai su artimaisiais bei kaimynais. Tokie susitarimai padeda sumažinti pasimetimą, o kilus pavojui leidžia greičiau pereiti prie praktinių veiksmų: saugios vietos pasirinkimo, evakuacijos maršruto ir pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

    Po mokymų Dariusz Litwinowicz įvertino įstaigos turimą priedangą ir pateikė rekomendacijas, kaip dar labiau sustiprinti pasirengimą galimoms grėsmėms. Įstaiga nurodo, kad nuosekliai atnaujinamos žinios ir pratybos padeda kurti saugesnę aplinką tiek darbuotojams, tiek paslaugų gavėjams.

  • Lazdijų savivaldybėje apsilankę 6b mokiniai kėlė klausimus: viešas „WiFi“ ir erdvės jaunimui

    Lazdijų savivaldybėje apsilankę 6b mokiniai kėlė klausimus: viešas „WiFi“ ir erdvės jaunimui

    Lazdijų rajono savivaldybėje apsilankė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos 6b klasės mokiniai. Vizito metu jie turėjo progą iš arti pamatyti, kaip dirba savivalda ir kokie klausimai sprendžiami kasdien.

    Tarybos posėdžių salėje moksleiviai diskutavo apie jiems aktualias temas. Daugiausia dėmesio skirta viešų „WiFi“ vietų plėtrai mieste ir tam, ar jaunimui pakanka erdvių susitikti, sportuoti bei kurti iniciatyvas.

    Kalbėta ir apie tai, kas laikoma jaunu žmogumi bei kaip savivaldybėje suprantama jaunimo politika. Tokios diskusijos padeda mokiniams geriau suvokti, kad sprendimai dėl aplinkos, paslaugų ir laisvalaikio galimybių dažnai prasideda nuo vietos bendruomenės poreikių įvardijimo.

    Vėliau mokiniai lankėsi merės Ausmos Miškinienės ir kitų savivaldybės vadovų kabinetuose. Susitikimai leido pamatyti, kaip vyksta darbas su gyventojų klausimais ir kaip koordinuojamos skirtingų sričių savivaldybės veiklos.

    Vizito metu moksleiviai užsuko į Civilinės metrikacijos salę, kur vyksta santuokų ceremonijos. Specialistė mokiniams paaiškino, kuo skiriasi civilinė ir bažnytinė santuoka bei kaip tvarkomi svarbiausi gyventojų civilinės būklės įrašai.

    Taip pat mokiniai apsilankė Socialinės globos centro „Židinys“ kabinetuose. Čia jie susipažino su savivaldybės socialinių paslaugų sritimi ir geriau suprato, kaip organizuojama pagalba žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia.

  • Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos stebėsenos susitikimas. Jame aptarta, kaip praktiškai spartinti perėjimą nuo institucinės globos prie pagalbos, teikiamos žmogui įprastoje aplinkoje.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai iš Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas bendruomeninių paslaugų plėtrai, pasidalijant tuo, kas jau veikia, ir įvardijant kliūtis, kurios vis dar stabdo pokyčius.

    Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė akcentavo, kad pokyčių centre turi būti žmogaus teisė rinktis. Pasak jos, svarbiausia yra galimybė spręsti, kur gyventi, su kuo bendrauti ir kaip susikurti kasdienybę, o paslaugos turi būti pritaikomos prie individualių poreikių.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama ne tik su gyvenamosios vietos pakeitimu, bet ir su realia pagalba kasdienybėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau. Tam paprastai reikia paslaugų komplekso, kuriame derinami socialiniai, užimtumo, sveikatos ir psichikos sveikatos sprendimai.

    Susitikimo metu sutarta stiprinti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir aktyviau įtraukti nevyriausybines organizacijas. Taip pat pabrėžta nuolatinio dialogo svarba, kad skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas ir kokybė augtų tolygiai, o pagalba pasiektų ir asmenis su sunkia negalia.

    Ministerija ir savivaldybių atstovai sutarė tęsti stebėseną ir dalijimąsi praktika, kad planuojami sprendimai būtų paremti realiais gyventojų poreikiais ir paslaugų teikėjų patirtimi. Tikimasi, kad nuoseklus bendradarbiavimas padės greičiau užtikrinti, jog daugiau žmonių su negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucinėje globoje.

  • Zarasų vadovų susirinkimas: nauji autobusai, atsiskaitymas kortele ir pokyčiai globos įstaigoms

    Zarasų vadovų susirinkimas: nauji autobusai, atsiskaitymas kortele ir pokyčiai globos įstaigoms

    Zarasų rajono savivaldybėje gegužės 18 dieną vykusiame įstaigų ir įmonių vadovų susirinkime aptarti gyventojams svarbūs klausimai: socialinės ir sveikatos paslaugos, viešasis transportas, vandentvarka, renovacija, kultūros renginiai ir turizmo sezonas. Savivaldybė pabrėžė, kad daugumoje sričių darbai vyksta įprastu ritmu, tačiau kai kur ryškėja nauji iššūkiai.

    Vadovai pristatė einamuosius darbus ir artimiausius planus, o didžiausias dėmesys skirtas paslaugų prieinamumui ir kokybei. Susitikime taip pat aptarta, kaip rajono įstaigos ruošiasi vasarai, kai didėja tiek gyventojų aktyvumas, tiek atvykstančių turistų srautai.

    Socialinė globa: poreikis nemažėja

    Antazavės socialinių paslaugų centre „Kartų namai“ informuota, kad atsiradusi laisva vieta netrukus bus užpildyta, nes socialinės globos poreikis rajone išlieka didelis. Aptariant laukiančiųjų eilę akcentuota žmogaus teisė pasirinkti globos įstaigą ir tai, kad visoje šalyje globos vietų paklausa nemažėja.

    Susirinkime skambėjo ir nerimas dėl galimų teisės aktų pokyčių, kurie didesnes globos įstaigas galėtų priskirti ilgalaikės priežiūros įstaigoms. Tokiu atveju atsirastų papildomi reikalavimai slaugos personalui, medicininei įrangai ir kvalifikacijos kėlimui, todėl vadovai ragino aiškiai susieti pokyčius su finansavimo modeliu.

    Zarasų socialinių paslaugų centre pažymėta, kad pagalbos namuose paslaugų poreikis šiuo metu labai didelis, o turimi darbuotojų etatai užpildyti. Tuo metu Salako socialinės globos namai pranešė atnaujinę vidaus dokumentus ir parengę infekcijų kontrolės vadovą, o laisvos vietos čia taip pat nuolat užpildomos.

    Transportas: parkas atnaujinamas

    UAB „Zarasų būstas“ susitikime aptarė iššūkius, kilusius po eismo įvykio, kai buvo apgadintas vienas maršrutinis autobusas, taip pat dėl kito autobuso gedimo. Įmonė nurodė, kad situacija valdoma, tačiau laikini trikdžiai privertė operatyviau planuoti reisų organizavimą.

    Kartu paskelbta apie autobusų parko atnaujinimą: įsigytas 54 vietų autobusas, siekiama įsigyti ir dar vieną didesnį, apie 50 vietų, autobusą. Gyventojams aktuali naujiena ta, kad tolimųjų maršrutų autobusuose atsirado galimybė atsiskaityti banko kortele, pirmiausia Vilniaus ir Klaipėdos kryptimis.

    Vadovams pristatyta ir autobusų važiavimo sekimo sistema, kuri bendrovėms leidžia stebėti transporto judėjimą, matyti vėlavimus ir ateityje tikslinti tvarkaraščius. Tikimasi, kad tokie sprendimai prisidės prie patikimesnio informavimo keleiviams ir sklandesnio maršrutų planavimo.

    Vanduo, renovacija, saugumas ir vasaros ritmas

    Vandentvarkos srityje Dusetose pradėti suplanuoti darbai, dalinai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis, šiuo metu vykdomi prakalimo darbai. Taip pat ruošiami sprendimai vandenviečių fizinei saugai stiprinti: laukiama specialistų vertinimo, po kurio bus rengiamas saugumo planas ir ieškoma finansavimo priemonėms įgyvendinti.

    Daugiabučių renovacijoje daugiausia dėmesio skiriama defektų šalinimui: apžiūros atliktos kartu su rangovais, defektai užfiksuoti, suderinta darbų eiga. Savivaldybė pabrėžė, kad gyventojų lūkesčiai dėl kokybės yra pagrįsti, todėl įsipareigojimų vykdymas bus nuolat stebimas.

    Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnyba pranešė apie įtemptą laikotarpį: ugniagesiai vyko gesinti degančios žolės, Turmante degė du gyvenamieji namai, buvo išgelbėti trys žmonės. Taip pat pranešta, kad Suvieko ugniagesių komandai nupirktas gaisrinis automobilis, kuris po komplektavimo ir suderinimo darbų bus pradėtas naudoti.

    Kultūros ir turizmo srityse pristatyta, kad rajonas įžengia į aktyvų vasaros sezoną: vyko festivaliai, parodos, chorų ir šokių renginiai, planuojami kurortinio sezono atidarymo renginiai bei vasaros festivaliai. Turizmo informacijos centras pažymėjo, kad ekskursijų poreikis auga, autobusai greitai užsipildo, o tarp atvykstančių svečių daugėja užsieniečių, ypač iš Vokietijos.

    Susirinkime išskirtas ir infrastruktūros klausimas: rajone vis dar trūksta pilnai veikiančios infrastruktūros keliautojams su kemperiais, todėl tema išlieka aktuali prieš įsibėgėjant vasaros srautams. Sveikatos centre tuo metu laukiama specialistų pastiprinimo: birželį darbą planuoja pradėti naujas šeimos gydytojas, o nuo rugsėjo numatomas ginekologės ir dar vieno šeimos gydytojo atėjimas.

    Susitikimo pabaigoje akcentuota, kad savivaldybės įstaigų veikla apima platų kasdieniams poreikiams svarbių paslaugų spektrą, todėl tarpžinybinis koordinavimas ir aiškūs sprendimai dėl finansavimo bei žmogiškųjų išteklių išlieka esminiai. Vadovams padėkota už bendradarbiavimą ir darbą, užtikrinant paslaugų tęstinumą rajono gyventojams.

  • Kas kuria Marijampolės PSPC kasdienybę: 188 specialistai, 17 tūkst. pacientų ir 800 skambučių

    Kas kuria Marijampolės PSPC kasdienybę: 188 specialistai, 17 tūkst. pacientų ir 800 skambučių

    Kasdienė įstaigos apimtis

    Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre kasdien sprendžiami klausimai, su kuriais susiduria dauguma gyventojų: registracija vizitams, tyrimai, siuntimai, konsultacijos ir pagalba tada, kai jos reikia skubiai. Įstaiga veikia kaip pirmasis kontaktas su sveikatos sistema, todėl darbo tempas čia retai sulėtėja.

    Centre dirba 188 specialistai: šeimos gydytojai, slaugytojai, odontologai, psichikos sveikatos komanda, socialinės globos darbuotojai ir kiti darbuotojai. Prie šeimos gydytojų prisirašę daugiau nei 17 tūkstančių pacientų, tad vien organizacinių sprendimų kasdien prireikia labai daug.

    Įstaigos duomenimis, per dieną suteikiama daugiau kaip 500 sveikatos priežiūros paslaugų. Registratūra ir kitos grandys telefonu sulaukia nuo 400 iki 800 skambučių, o už kiekvieno jų slypi konkreti situacija, kurią reikia išspręsti greitai ir tiksliai.

    Kaip atrodo diena centre?

    Darbas prasideda dar prieš septintą ryto: ruošiami kabinetai, tikslinami vizitų grafikai, derinami slaugos išvykimai į namus ir specialistų darbo planai. Kai pacientai ima rinktis koridoriuose, vienu metu vyksta konsultacijos, procedūros, tyrimai ir registracija.

    Pasibaigus priėmimams gydytojų ir slaugytojų darbotvarkė nesibaigia: vertinami tyrimai, pildomi medicininiai dokumentai, rengiami siuntimai, tęsiamos konsultacijos telefonu. Praktikoje tai reiškia, kad dalis sprendimų dėl paciento gydymo priimama jau po kabineto durų užvėrimo.

    Centre teikiama ir pagalba pacientams namuose, pasitelkiant tam pritaikytus automobilius bei reikalingą įrangą. Tokios paslaugos ypač svarbios vyresnio amžiaus ar judėjimo sunkumų turintiems žmonėms, kai kelionė į gydymo įstaigą tampa rimtu iššūkiu.

    Ne tik gydymas, bet ir emocinė pagalba

    Įstaigos veikla apima ne vien šeimos mediciną: dirbama ir Psichikos sveikatos dienos stacionare, taip pat slaugos ir socialinės globos skyriuose bei Gudelių ambulatorijoje. Skirtinguose padaliniuose sprendžiami tiek medicininiai, tiek kasdienės priežiūros klausimai, kai žmogui reikia nuolatinės pagalbos.

    Centro vadovė Dženita Sabašinskienė pabrėžia komandos vaidmenį ir tai, kad paslaugų kokybę lemia ne tik procedūros, bet ir žmogiškas kontaktas. Pacientams dažnai svarbu ne vien gydymo planas, bet ir aiškus paaiškinimas, kantrybė bei jausmas, kad jie nėra palikti vieni su problema.

    Įstaiga nuolat ieško modernesnių sprendimų ir geresnių sąlygų pacientams bei darbuotojams, tačiau pagrindinis veiklos principas išlieka tas pats: pirminėje grandyje svarbiausia yra prieinamumas ir nuoseklus paciento kelias nuo pirmo skambučio iki tęstinės priežiūros.

    „Svarbiausia čia yra žmogus ir komanda, kuri dėl jo dirba“, – sakė Dženita Sabašinskienė.