CP v2

Tag: Socialinė integracija

  • Vilniaus rajonas apsisprendė: kas laimėjo AID2 atranką ir teiks socialinės integracijos paslaugas?

    Vilniaus rajonas apsisprendė: kas laimėjo AID2 atranką ir teiks socialinės integracijos paslaugas?

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė, kad baigėsi projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ partnerių atranka socialinės integracijos paslaugoms teikti. Paraiškas įvertinusi komisija atrinko dvi organizacijas, su kuriomis planuojama įgyvendinti numatytas projekto veiklas.

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, partnerių atranka buvo paskelbta liepos 15 dieną, o sprendimai priimti įvertinus pateiktas paraiškas. Galutinis pasirinkimas įformintas Vilniaus rajono savivaldybės mero potvarkiu.

    Kas tapo AID2 partneriais

    Projekto partnerėmis paskirtos Viešoji įstaiga „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ ir Vilniaus arkivyskupijos Caritas. Šios organizacijos prisidės prie socialinės integracijos paslaugų teikimo ir plėtros Vilniaus rajone.

    Partnerių atranka savivaldybėms paprastai yra vienas svarbiausių etapų, nes nuo vykdytojų patirties, turimų kompetencijų ir infrastruktūros priklauso paslaugų prieinamumas, kokybė ir tęstinumas. Tokie sprendimai ypač aktualūs, kai siekiama pasiekti jautriausias gyventojų grupes.

    Kodėl tokios paslaugos svarbios

    Socialinės integracijos paslaugos apima pagalbą žmonėms, susiduriantiems su socialine atskirtimi, skurdu, negalia ar kitais iššūkiais, kurie riboja galimybes savarankiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Praktikoje tai gali būti konsultavimas, tarpininkavimas, motyvavimas, pagalba grįžtant į darbo rinką ar sprendžiant kasdienius socialinius klausimus.

    Pastaraisiais metais savivaldybėse vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai pagalbai ir bendruomeninių paslaugų stiprinimui, kad žmonės paramą gautų kuo arčiau savo gyvenamosios vietos. Tikimasi, kad bendradarbiavimas su atrinktais partneriais padės užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą ir geresnį paslaugų pasiekiamumą Vilniaus rajono gyventojams.

  • Atvirumo demencijai dienos rugsėjį: nemokami renginiai keičia požiūrį ir mitus

    Atvirumo demencijai dienos rugsėjį: nemokami renginiai keičia požiūrį ir mitus

    2026 metais rugsėjo 20–24 dienomis Lietuvoje vyks Atvirumo demencijai dienos – nemokamų renginių programa, kviečianti visuomenę geriau suprasti demenciją ir mažinti su ja siejamą baimę bei stigmą. Organizatoriai pabrėžia, kad demencija paliečia ne tik žmogų, bet ir visą šeimą, todėl svarbios žinios, empatija ir praktinė pagalba kasdienybėje.

    Demencijos tema visuomenėje vis dar dažnai apipinta klaidingais įsitikinimais: kad tai ne liga, o tik normalus senėjimas, arba kad nieko neįmanoma padaryti. Specialistai akcentuoja, jog ankstyvas požymių atpažinimas, sveikatos priežiūros komandos įsitraukimas, kognityvinės ir socialinės veiklos bei saugi aplinka gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir atitolinti sudėtingesnius etapus.

    Kas slypi už skaičių?

    Europoje visuomenė sparčiai sensta, todėl auga ir su demencija susiduriančių žmonių skaičius, o kartu – artimųjų, kurie tampa neformaliais slaugytojais, patiriantys emocinį ir finansinį krūvį. Pasaulio sveikatos organizacija yra pabrėžusi, kad demencija yra vienas didžiausių šiuolaikinių visuomenės sveikatos iššūkių, reikalaujantis ne tik medicininių, bet ir socialinių sprendimų.

    Renginių organizatoriai primena ir prevencijos kryptį: mokslas vis dažniau kalba apie veiksnius, kurie mažina riziką – nuo kraujospūdžio kontrolės, fizinio aktyvumo ir klausos problemų sprendimo iki socialinio ryšio palaikymo. Nors universalaus išgydymo nėra, didėja įrodymais pagrįstų priemonių, kurios padeda geriau gyventi su diagnoze.

    Kultūra kaip pagalba ir tiltas

    Šių dienų programoje ypatingas dėmesys skiriamas kultūros vaidmeniui, nes muziejai, bibliotekos ir kitos organizacijos gali tapti saugiomis erdvėmis bendravimui, atminčiai ir prasmingai veiklai. Tokios iniciatyvos svarbios ir todėl, kad mažina izoliaciją, kuri demencijos atveju dažnai tampa „nematoma“ problema tiek pačiam žmogui, tiek artimiesiems.

    Programoje pristatomas ir TADAM – demencijai atvirų muziejų tinklas, rodantis, kad kultūros įstaigos gali ne tik kalbėti apie demenciją, bet ir realiai pritaikyti aplinką, komunikaciją bei veiklas taip, kad jos būtų prieinamos ir orios. Praktikoje tai reiškia aiškesnę navigaciją, ramesnes patirtis, darbuotojų mokymus ir jautresnį bendravimą su lankytojais.

    Kas organizuoja ir kur ieškoti informacijos?

    Atvirumo demencijai dienas organizuoja asociacija „Demencija Lietuvoje“, VšĮ „Socialiniai meno projektai“ ir TADAM tinklo nariai. Partnerių gretose – Lietuvos audiosensorinė biblioteka, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Higienos institutas, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos institucijos.

    Organizatoriai kviečia renginius vertinti kaip progą ne tik sužinoti daugiau, bet ir prabilti apie tai, kas dažnai nutylima: artimųjų nuovargį, emocinius išgyvenimus, pagalbos paieškas ir poreikį bendruomenei, kuri supranta. Aktualiausia informacija apie programą ir renginių laiką paprastai skelbiama iniciatyvos „Demencija Lietuvoje“ komunikacijos kanaluose.

  • Trakų savivaldybė pasirinko AID2 partnerius: „Caritas“ ir Nacionalinis socialinės integracijos institutas

    Trakų savivaldybė pasirinko AID2 partnerius: „Caritas“ ir Nacionalinis socialinės integracijos institutas

    Trakų rajono savivaldybės administracija baigė projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ partnerių atranką ir patvirtino, kas prisidės prie jo įgyvendinimo. Savivaldybės sprendimu projekto partneriais tapo Vilniaus arkivyskupijos Caritas ir VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“.

    Sprendimas priimtas vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais birželio 2 dieną pasirašytu įsakymu dėl projekto partnerių atrankos. Savivaldybė pažymi, kad partnerystė reikalinga siekiant užtikrinti efektyvų projekto veiklų planavimą ir įgyvendinimą.

    Projekto tikslas – didinti socialiai pažeidžiamų ir socialinę riziką patiriančių žmonių socialinės integracijos bei dalyvavimo darbo rinkoje galimybes. Pagrindinė tikslinė grupė – iš laisvės atėmimo vietų paleidžiami ar neseniai paleisti asmenys, kuriems grįžtant į bendruomenę dažnai kyla būsto, darbo, priklausomybių ir socialinių ryšių atkūrimo iššūkių.

    Numatoma, kad projektas bus įgyvendinamas beveik trejus metus – nuo 2026 metais liepos 1 dienos iki 2029 metais liepos 31 dienos. Savivaldybė kol kas detaliau neįvardijo konkrečių veiklų, tačiau tokio pobūdžio iniciatyvose įprastai akcentuojamas individualus atvejo vadybos darbas, motyvacinė pagalba, konsultavimas ir tarpininkavimas įsidarbinant.

    Ekspertai pabrėžia, kad grįžimas į darbo rinką po įkalinimo dažnai priklauso ne tik nuo paties žmogaus motyvacijos, bet ir nuo praktinės pagalbos, darbdavių požiūrio bei paslaugų tęstinumo. Partnerių įtraukimas gali padėti sujungti savivaldos, nevyriausybinių organizacijų ir socialinių paslaugų resursus, kad pagalba būtų pasiekiama laiku ir nuosekliai.

    Trakų rajono savivaldybės administracija nurodo, kad atrinkti partneriai toliau dirbs kartu planuojant projekto įgyvendinimo eigą ir sprendžiant, kaip geriausiai pasiekti tikslinę grupę. Artimiausiu metu turėtų paaiškėti ir konkretesnės projekto veiklos bei jų apimtys.

  • Tauragės savivaldybė ieško AID2 projekto partnerių: kam skirta pagalba ir kaip pateikti paraišką

    Tauragės rajono savivaldybės administracija paskelbė projekto Alternatyvių investicijų detektorius (AID2) partnerių atrankos konkursą. Atranka vykdoma pagal 2026 metų birželio 2 dieną mero potvarkiu patvirtintą tvarkos aprašą.

    Partnerių atrankos tikslas – užtikrinti kokybiškas socialinės integracijos paslaugas Tauragės rajono gyventojams, kurie yra paleidžiami arba jau paleisti iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų. Savivaldybė akcentuoja, kad tokios paslaugos padeda mažinti socialinę atskirtį ir didina galimybes grįžti į darbo rinką.

    Kokios paslaugos bus reikalingos?

    Projekte numatomos veiklos apima tiek motyvavimo, tiek praktinės pagalbos priemones, kurios stiprina žmogaus savarankiškumą ir darbingumą. Tarp jų – individualus ir grupinis konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, psichosocialinė pagalba bei sociokultūrinės paslaugos.

    Taip pat numatomas socialinių įgūdžių ugdymas, profesinis orientavimas, bendrųjų ir profesinių gebėjimų stiprinimas. Svarbi dalis – pagalba įsidarbinant, pagalba jau įsidarbinus ir palydimoji paslauga, kuri dažnai tampa lemiamu veiksniu siekiant stabilaus įsitvirtinimo.

    Kas kviečiami dalyvauti atrankoje?

    Paraiškas kviečiami teikti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, galintys prisidėti prie socialinės integracijos veiklų įgyvendinimo. Vienas pagrindinių reikalavimų – ne trumpesnė nei 2 metų patirtis per pastaruosius 5 metus teikiant socialinės integracijos paslaugas asmenims, paleidžiamiems ar paleistiems iš įkalinimo įstaigų.

    Taip pat pareiškėjai turi atitikti kitus atrankos kriterijus, numatytus tvarkos apraše. Praktikoje tai reiškia, kad vertinama ne tik formali patirtis, bet ir organizacijos pajėgumai užtikrinti paslaugų tęstinumą, kokybę bei bendradarbiavimą su savivaldybe ir kitais partneriais.

    Terminas ir pateikimo būdai

    Paraiškas su priedais Tauragės rajono savivaldybės administracijai reikia pateikti iki 2026 metų birželio 19 dienos 15.45 valandos. Dokumentai gali būti pateikiami užklijuotame voke vienu egzemplioriumi arba siunčiami registruotu paštu, per kurjerį, taip pat pristatomi į savivaldybę.

    Numatyta ir galimybė teikti paraišką elektroninėmis priemonėmis, ją pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu. Savivaldybė nurodo, kad paraišką teikiant elektroniniu būdu laiško antraštėje turi būti aiškiai įrašyta, jog dokumentai skirti AID2 projekto partnerių atrankos konkursui.

    Papildomą informaciją dėl paraiškos rengimo ir su konkursu susijusiais klausimais teikia Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistė. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis savivaldybės nustatytu darbo laiku.

  • Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose pradėjo veikti naujas dienos užimtumo centras žmonėms su negalia. Socialinių paslaugų centre įrengtos modernios, šviesios ir lankytojų poreikiams pritaikytos patalpos, skirtos kūrybai, bendravimui ir kasdienių įgūdžių ugdymui.

    Centro atidaryme simbolinę juostelę perkirpo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovė Rūta Vasiliauskienė. Renginyje taip pat dalyvavo savivaldybės vadovai, Socialinės paramos skyriaus atstovai, socialinių įstaigų darbuotojai ir bendruomenės nariai.

    „Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šio centro atsiradimo, kurie rūpinasi, kad jame būtų įdomių užsiėmimų, įtraukiančių veiklų, ir linkiu, kad tai būtų jauki, šilta vieta, kur norisi ateiti, būti, bendrauti“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dienos užimtumo centrai yra viena svarbiausių bendruomeninių paslaugų formų: jie padeda mažinti socialinę atskirtį, stiprina savarankiškumą, o šeimos nariams suteikia daugiau galimybių derinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais. Druskininkų savivaldybėje, kaip nurodyta atidarymo metu, šiuo metu veikia trys asmenų su negalia dienos užimtumo centrai ir penki vaikų dienos užimtumo centrai.

    Naujasis centras įrengtas daugiau kaip 100 kvadratinių metrų ploto erdvėse. Jose numatyti siuvimo, siuvinėjimo, tekstilės dekoravimo, makramė ir kiti kūrybiniai užsiėmimai, taip pat įrengta virtuvėlė, kuri leis lavinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Pasak „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovės Rūtos Vasiliauskienės, didesnės ir geriau pritaikytos patalpos leis aktyviau telkti bendruomenę ir pasiūlyti daugiau veiklų, kurios padeda įsitraukti į socialinį gyvenimą. Anot jos, per kelerius metus Druskininkuose pavyko suburti palaikančią bendruomenę, o savivaldybės ir partnerių įsitraukimas sudaro sąlygas paslaugoms augti.

    Centro lankytojai tikisi, kad nauja erdvė spręs iki šiol jaustą ankštumo problemą ir leis daugiau dėmesio skirti kūrybai. „Anksčiau, kai vienoje erdvėje būdavome keli su vežimėliais, labai jausdavosi vietos trūkumas. Dabar, kai matau naujas patalpas, man net širdžiai gera“, – sakė centro lankytoja Emilija.

    Druskininkų savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokios paslaugos visoje Lietuvoje juda bendruomeniškumo kryptimi: prioritetas teikiamas aplinkai, kurioje žmogus gali mokytis, kurti, bendrauti ir gauti reikalingą pagalbą kuo arčiau namų. Savivaldybė taip pat skelbia planus šių metų pabaigoje Viečiūnuose atidaryti senjorų dienos užimtumo centrą.

  • Panevėžio rajone subūrė ukrainiečius: „Manifestas: Mano balsas“ kvietė dialogui tarp kartų

    2026 metais gegužės 24 dieną Panevėžio rajono kultūros centro Naujamiesčio padalinyje, dailės galerijoje, surengtas tarpkultūrinis renginys „Manifestas: Mano balsas“. Jis sujungė ukrainiečių bendruomenių atstovus iš Alytaus, Panevėžio ir Plungės, o pagrindine ašimi tapo dialogas tarp skirtingų kartų.

    Organizatoriai akcentavo, kad projektas skirtas ne tik susitikimui, bet ir praktinei socialinei integracijai Lietuvoje. Pasirinkta kryptis buvo mada, stilius ir kultūros paveldas, nes drabužiai migracijos patirtyse dažnai tampa tapatybės ir saviraiškos ženklu, padedančiu išlaikyti ryšį su kilme ir kartu prisitaikyti prie naujos aplinkos.

    Drabužis kaip tapatybės kalba

    Programoje vyko interaktyvi paskaita apie drabužį kaip saviraiškos formą, kai gyvenimas persikelia į kitą šalį. Dalyviai taip pat tyrinėjo tradicinius ukrainiečių ir lietuvių aprangos elementus, ieškodami panašumų, skirtumų ir prasmių, kurios išlieka aktualios ir šiandien.

    Renginio dalyviai buvo paaugliai, jaunimas, tėvai ir vyresniosios kartos atstovai, todėl daug dėmesio skirta bendravimui ir patirties perdavimui. Darbas mišriose komandose leido neformaliai aptarti, kaip keičiasi savęs suvokimas, kai namų tradicijos susitinka su kasdienybe Lietuvoje.

    Pokalbiai ir kūrybinės dirbtuvės

    „Fashion Talk“ dalyje aptartos šiuolaikinės tendencijos ir tai, kaip jos susijusios su tapatybe bei asmeniniu pasakojimu. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai kūrė idėjų koliažus, kurie tapo būdu vizualiai įvardyti tai, ką kartais sunku pasakyti žodžiais: priklausymą, atmintį, pokytį ir ateities planus.

    Renginyje dalyvavo projekto koordinatorė Olha Aheieva, Vilniaus universiteto studentė ir jaunimo atstovė Angelina Shynkarenko, psichologė Olga Bolela, dizainerė Eglė Puzaraitė, taip pat vertėjas Tymofii Ievtushenko. Į programą įtrauktos skirtingos kompetencijos, kad pokalbiai apimtų ir emocinę gerovę, ir kūrybinę raišką, ir praktinį kultūros pažinimą.

    Bendruomenės ryšiai regione

    Organizatoriai dėkojo Panevėžio rajono kultūros centro Naujamiesčio padaliniui ir jame dirbantiems žmonėms už paramą, pagalbą ir priėmimą. Tokios iniciatyvos regionuose dažnai atliepia labai konkretų poreikį: sukurti saugią erdvę, kur bendruomenės gali susitikti, megzti ryšius ir geriau suprasti viena kitą be formalumo.

    Projekto rengėjų teigimu, renginys dar kartą priminė, kad kultūra gali veikti kaip universali kalba. Kai skirtingų kartų žmonės įsitraukia į bendrą kūrybą ir pokalbį, lengviau išlaikyti tapatybę, kartu kuriant naujus ryšius ir stiprinant bendruomenės atsparumą pokyčiams.

  • Anykščių rajone paskirstytas 2026 metų finansavimas NVO: prioritetas socialinėms paslaugoms ir negaliai

    Anykščių rajone paskirstytas 2026 metų finansavimas NVO: prioritetas socialinėms paslaugoms ir negaliai

    Du įsakymai dėl 2026 metų projektų

    Anykščių rajono savivaldybės administracija paskelbė apie 2026 metais įgyvendinamų projektų finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms ir asociacijoms, teikiančioms socialines paslaugas rajono gyventojams. Sprendimai įforminti administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 18 dieną pasirašytais įsakymais.

    Finansavimas skirtas pagal savivaldybės priemones, kurios orientuotos į socialinių paslaugų plėtrą ir socialinės atskirties mažinimą. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšos numatytos projektams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus ir teikiantiems paslaugas Anykščių rajono savivaldybės gyventojams.

    Parama socialinių paslaugų teikimui

    Pirmuoju įsakymu Nr. 1-AĮ-247 finansavimas 2026 metų projektams paskirstytas pagal priemonę Nr. 5.1.1.07 Socialinių paslaugų projektų įgyvendinimas. Ši kryptis skirta rajone veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms ir asociacijoms, kurios realiai teikia socialines paslaugas gyventojams.

    Tokio pobūdžio parama savivaldybėms leidžia užtikrinti paslaugų tęstinumą bendruomenėse, ypač ten, kur dalį pagalbos žmonėms suteikia būtent NVO sektorius. Praktikoje tai dažniausiai apima pagalbą pažeidžiamoms grupėms, konsultavimą, užimtumo veiklas ir paslaugas, kurios papildo savivaldybės socialinę infrastruktūrą.

    Atskira kryptis negalios integracijai

    Antruoju įsakymu Nr. 1-AĮ-248 finansavimas 2026 metais taip pat skirtas pagal priemonę Nr. 5.1.3.02 Asmenų su negalia socialinės integracijos projektų įgyvendinimas. Šiuo sprendimu lėšos numatytos Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje veikiančioms asmenų su negalia asociacijoms.

    Tokie projektai paprastai orientuojami į įtrauktį, savarankiškumo stiprinimą ir dalyvavimo bendruomenės gyvenime didinimą. Savivaldybės finansavimas šioje srityje dažnai tampa svarbia prielaida, kad vietos organizacijos galėtų planuoti veiklas ilgesniam laikotarpiui ir užtikrinti paslaugų prieinamumą.

    Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti vadovaujantis nustatyta projektų finansavimo tvarka, o lėšos paskirstytos 2026 metų įgyvendinimui. Išsamesnė informacija apie konkrečius projektus ir sumas pateikiama savivaldybės dokumentuose.

    Informacija parengta pagal Anykščių rajono savivaldybės pateiktą pranešimą.

  • Molėtai paskirstė 30 000 eurų NVO: kam atiteko parama žmonių su negalia integracijos projektams

    Molėtų rajono savivaldybė informavo paskirsčiusi 30 000 eurų nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms asmenų su negalia socialinės integracijos ir socialinių paslaugų teikimo srityje. Lėšos skirtos projektams, kurie apima tiek praktinę pagalbą, tiek įgūdžių stiprinimą bendruomenėje.

    Finansavimas paskirstytas vadovaujantis savivaldybės tarybos 2025 metais vasario 20 dieną patvirtintu projektų finansavimo tvarkos aprašu. Sprendimas įformintas Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais balandžio 13 dieną įsakymu.

    Didžiausia dalis numatytų lėšų atiteko Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos projektui Transporto paslaugų teikimas ir socialinių paslaugų plėtra Molėtų rajono žmonėms su negalia 2026 metais. Šiam projektui skirta 23 900 eurų, o pagrindinis tikslas siejamas su mobilumo užtikrinimu ir paslaugų prieinamumo plėtra.

    Molėtų gausių šeimų bendrijai „Šeimynėlė“ skirta 3 600 eurų projektui Šeimynėlei 30-dar ne riba. Savivaldybės pateiktoje informacijoje nurodoma, kad projektas orientuotas į bendruomenės veiklų tęstinumą ir šeimų įtrauktį.

    VšĮ LASS Šiaurės rytų centrui skirta 2 500 eurų projektui Įgūdžių dirbtuvės. Tokios iniciatyvos paprastai nukreiptos į kasdienių gebėjimų stiprinimą ir didesnį savarankiškumą, kad socialinės paslaugos būtų ne tik pagalba, bet ir ilgalaikė investicija į žmogaus galimybes.

    Molėtų rajono savivaldybės duomenimis, iš viso šiems projektams finansuoti paskirstyta 30 000 eurų. Savivaldybė taip pat pabrėžė, kad informacija teikiama Socialinės paramos skyriaus.

  • Zarasų savivaldybė ieško AID2 partnerio: kas teiks pagalbą iš įkalinimo į gyvenimą grįžtantiems

    Zarasų savivaldybė ieško AID2 partnerio: kas teiks pagalbą iš įkalinimo į gyvenimą grįžtantiems

    Zarasų rajono savivaldybės administracija paskelbė projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ partnerio atrankos konkursą. Ieškoma organizacijos, kuri prisidėtų prie projekto įgyvendinimo ir užtikrintų paslaugas tikslinėms grupėms Zarasų rajone.

    Projektu siekiama didinti socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką ir atskirtį patiriančių žmonių socialinę integraciją bei galimybes įsidarbinti. Pagrindinis dėmesys skiriamas asmenims, kurie yra paleidžiami iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų arba buvo paleisti neseniai.

    Kam skirtas projektas AID2?

    Tikslinė grupė apima nuteistuosius, kuriems iki galimo lygtinio paleidimo yra likę vieni metai, o jei lygtinis paleidimas netaikomas, iki bausmės pabaigos taip pat turi būti likę vieni metai. Taip pat įtraukiami žmonės, nuo kurių paleidimo dienos praėjo ne daugiau kaip vieni metai.

    Numatoma preliminari projekto įgyvendinimo trukmė yra iki 2029 metų liepos 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad atrankos tikslas yra pasirinkti partnerį, galintį užtikrinti kokybišką ir tęstinę pagalbą grįžtantiems į bendruomenę.

    Kokios veiklos bus finansuojamos?

    Tinkamomis finansuoti laikomos veiklos apima socialinio savarankiškumo ir darbingumo atkūrimą bei stiprinimą: poreikių vertinimą, individualų ir grupinį motyvavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, atstovavimą. Taip pat numatoma psichosocialinė pagalba, sociokultūrinės paslaugos, įskaitant kultūrinę edukaciją ir kūrybingumo skatinimą.

    Be to, projekte akcentuojamas socialinių įgūdžių ugdymas, profesinis orientavimas, bendrųjų ir profesinių gebėjimų stiprinimas, pagalba įsidarbinant ir įsidarbinus bei palydimoji paslauga. Tokios priemonės praktikoje dažniausiai laikomos esminėmis mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką ir didinant stabilaus įsidarbinimo tikimybę.

    Kas gali teikti paraišką?

    Dalyvauti atrankoje kviečiami Lietuvoje registruoti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurie veikia socialinių ar kitų paslaugų srityje ir gali teikti socialinės integracijos paslaugas Zarasų rajone. Organizacijos dokumentuose turi būti numatyta veikla, susijusi su pagalba socialiai pažeidžiamiems asmenims.

    Taip pat reikalaujama ne mažesnės nei dvejų metų patirties per pastaruosius penkerius metus teikiant socialinės integracijos paslaugas iš įkalinimo įstaigų paleidžiamiems ar paleistiems žmonėms. Pareiškėjas turi turėti bent vieną specialistą numatytoms funkcijoms vykdyti ir atitikti projektų partneriams taikomus administracinius reikalavimus.

    Paraiškos su priedais priimamos iki 2026 metų birželio 9 dienos 16.00 valandos. Dokumentai turi būti pateikti elektroniniu būdu, pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir išsiųsti vienu laišku nurodytu savivaldybės el. paštu.

    Paraiškos nebus vertinamos, jei bus gautos pasibaigus terminui arba parengtos ne lietuvių kalba ar ne kompiuteriu. Paraiškų vertinimą planuojama užbaigti ne vėliau kaip iki 2026 metų birželio 23 dienos.

    Dėl papildomos informacijos konkurso klausimais savivaldybė nurodo kontaktinį asmenį Socialinės paramos skyriuje. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis įprastu darbo laiku.

  • Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai: pristatyme atsakys į gyventojų klausimus

    Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai: pristatyme atsakys į gyventojų klausimus

    Gegužės 20 dieną 18 valandą Gargždų kultūros centre vyks informacinis pristatymas apie Gargžduose ir Kvietiniuose planuojamus įrengti grupinio gyvenimo namus žmonėms su negalia. Savivaldybė kviečia gyventojus atvykti, susipažinti su sprendiniais ir užduoti rūpimus klausimus.

    Pagal pateikiamą informaciją Kvietiniuose, Cirulių gatvėje 5, numatoma rekonstruoti esamą pastatą. Tuo metu Gargžduose, Palangos gatvėje 3B, planuojama statyti naujus grupinio gyvenimo namus.

    Pristatyme dalyvaus Savivaldybės projekto komanda, kuri pristatys projekto eigą, planuojamus terminus ir atsakys į bendruomenės klausimus. Tokie susitikimai paprastai skirti aptarti tiek praktinius aspektus, kaip infrastruktūra ar kaimynystės sprendimai, tiek ir paslaugos turinį.

    Savivaldybė pažymi, kad šiuo metu Klaipėdos rajone nėra nė vienų grupinio gyvenimo namų. Dėl to žmonės, turintys intelekto ir ar psichikos negalią, neretai apgyvendinami stacionariose globos įstaigose, dažnai toliau nuo artimųjų ir įprastos aplinkos.

    Grupinio gyvenimo namai laikomi bendruomeninių paslaugų forma, orientuota į savarankiškesnį gyvenimą ir kasdienę pagalbą, kai jos reikia. Savivaldybės teigimu, įgyvendinus projektą būtų sudarytos sąlygos daugiau žmonių gyventi arčiau savo socialinių ryšių, dalyvauti bendruomenės veiklose ir stiprinti įtrauktį vietos aplinkoje.