CP v2

Tag: Socialinė įtrauktis

  • Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    Konferencija Kupiškyje apie žmonių su negalia teises: kas regionuose stringa labiausiai?

    2026 metais gegužės 29 dieną Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta konferencija Žmonių su negalia padėtis Lietuvoje: teisės ir realybė. Renginys subūrė politikus, savivaldos, įstaigų ir bendruomenių atstovus bei gyventojus, kuriems aktuali socialinė įtrauktis.

    Pagrindinis konferencijos akcentas buvo praktinis atotrūkis tarp teisės aktuose įtvirtintų garantijų ir kasdienės žmonių su negalia patirties, ypač mažesniuose miestuose. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip paslaugų prieinamumą lemia infrastruktūra, finansavimas ir specialistų trūkumas.

    Renginio dalyvius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, pabrėžęs, kad regionuose dažniau susiduriama su paslaugų pasiekiamumo barjerais. Pasak jo, būtina suderinti savivaldybių realias galimybes su nacionaliniais įsipareigojimais ir aiškiau apsibrėžti prioritetus.

    Konferencijos iniciatoriais įvardyta Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, o globėju – Europos Parlamento narys dr. Aurelijus Veryga. Į renginį taip pat įsitraukė Teisingumo ministerijos, Seimo, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Kur dažniausiai atsiranda spragos

    Konferencijoje pristatytos temos apėmė žmogaus teisių užtikrinimą, teisinę apsaugą, savivaldybių atsakomybes ir paslaugų organizavimą. Pranešėjai akcentavo, kad net ir esant aiškiam teisiniam reguliavimui, paslaugų kokybę dažnai riboja žmogiškieji ištekliai bei koordinavimo stoka tarp institucijų.

    Regionuose ypač svarbus tampa mobilumas ir prieinamumas, nes paslaugos neretai sutelktos didesniuose centruose. Tai reiškia ilgesnes keliones, papildomas išlaidas ir didesnę riziką, kad dalis žmonių pagalbos tiesiog negaus laiku.

    Diskusija: kaip sumažinti atotrūkį

    Po pranešimų surengtoje diskusijoje Kodėl teisės ir realybė vis dar nesutampa – ir ką darome toliau? aptarti konkretūs sprendimai, kurių galima imtis savivaldybių ir nacionaliniu lygiu. Dalyviai kalbėjo apie tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimą, paslaugų tęstinumą ir aiškesnį kelią žmogui, ieškančiam pagalbos.

    Taip pat pabrėžta emocinės paramos svarba, nes žmonės su negalia ir jų artimieji dažnai susiduria ne tik su fiziniais barjerais, bet ir su ilgalaikiu psichologiniu krūviu. Konferencijos dalyviai sutarė, kad pokyčiai įmanomi tik derinant teisines priemones su realiai finansuojamomis ir vietoje veikiančiomis paslaugomis.

    Ko tikisi bendruomenės

    Renginys Kupiškyje tapo platforma išgirsti regionų balsą ir tiksliau įvardyti, kur pagalbos grandinė nutrūksta dažniausiai. Bendras konferencijos tonas buvo orientuotas į sprendimus: nuo geresnio paslaugų planavimo iki socialinės įtraukties stiprinimo, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir oriau.

    Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda sutelkti skirtingas institucijas bendram tikslui. Tikimasi, jog aptartos įžvalgos prisidės prie konkrečių sprendimų tiek Kupiškio rajone, tiek platesniu mastu.

  • „DUOday 2026“ Trakų rajone: šeši dalyviai su negalia vienai dienai išbandė darbo roles

    „DUOday 2026“ Trakų rajone: šeši dalyviai su negalia vienai dienai išbandė darbo roles

    Gegužės 21 dieną Lietuvoje startavo septintą kartą rengiama iniciatyva „DUOday“, kviečianti darbdavius praktiškai parodyti, kaip gali atrodyti įtrauki darbo aplinka. Pagrindinė idėja paprasta: žmogus su negalia vienai dienai tampa pasirinktos profesijos „šešėliu“ ir kartu su darbuotoju dalyvauja realiose užduotyse.

    Šiemet prie „DUOday“ Trakų rajone prisijungė Trakų rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. Skelbiama, kad skirtingose įstaigose vienai dienai dirbti ir mokytis atvyko šeši žmonės su negalia.

    Darbo diena visuomenės sveikatos biure

    Trakų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure specialisto veiklą išbandė Evaldas. Jis susipažino su kasdieniais procesais, dalyvavo veiklose kartu su komanda ir stebėjo, kaip planuojamos bei vykdomos bendruomenei skirtos iniciatyvos.

    Biuro direktorė Violeta Lenkauskienė pabrėžė, kad tokios patirtys naudingos abiem pusėms ir padeda kurti atviresnę darbo kultūrą.

    „Mums buvo didelė garbė ir džiaugsmas priimti Evaldą į savo komandą bent vienai dienai. Tokios iniciatyvos primena, kokia svarbi yra atvira, draugiška ir įtrauki darbo aplinka kiekvienam žmogui“, – sakė Violeta Lenkauskienė.

    Bibliotekoje nuo knygų iki 3D spausdinimo

    Dar trys duetai susibūrė Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Trakų ir Lentvario padaliniuose. Dalyviai ne tik stebėjo bibliotekininkų darbą, bet ir įsitraukė į praktines užduotis bei kūrybinę veiklą.

    Laimutė ir Dovydas gamino knygų skirtukus skaitytojams, o Dovydui papildomą smalsumą sukėlė bibliotekos 3D spausdintuvas ir jo pritaikymas. Kitas dalyvis Deividas tvarkė periodinius leidinius, savitarnos aparatu priėmė ir rūšiavo grąžintas knygas.

    Patirtis Socialinės paramos skyriuje

    Socialinės paramos skyriuje „šešėliavimo“ dieną praleido dar du dalyviai. Į skyrių atvykusios Gutijera ir Aušra, pasak organizatorių, aktyviai mokėsi, atliko joms patikėtas užduotis ir susipažino su specialistų kasdienybe.

    Trakų rajono savivaldybė akcentuoja, kad „DUOday“ skatina socialinę įtrauktį, mažina atskirtį ir leidžia darbdaviams praktiškai įvertinti, kokių pritaikymų reikia skirtingiems žmonių poreikiams. Iniciatyvos esmė taip pat siejama su išankstinių nuostatų mažinimu ir pasitikėjimo kūrimu darbo aplinkoje.

    „DUOday“ organizatoriai pabrėžia, kad vienos dienos patirtis dažnai tampa pirmu žingsniu į ilgesnį bendradarbiavimą: dalyviai išsineša aiškesnį profesijos vaizdą ir daugiau pasitikėjimo, o įstaigos gauna progą įsivertinti, kaip realiai veikia įtraukties principai jų kolektyvuose.

  • Vilnius skelbia NVO žmogaus teisių projektų konkursą: paraiškų laukia iki 2026 metų birželio 21 dienos

    Vilniaus miesto savivaldybė skelbia nevyriausybinių organizacijų žmogaus teisių stiprinimo projektų atrankos konkursą. Iniciatyvą koordinuoja Socialinės gerovės skyrius, o dėmesys skiriamas sprendimams, kurie didintų paslaugų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms.

    Konkursu siekiama skatinti žmogaus teisėmis grįstas paslaugas ir pagalbą, stiprinti socialinę įtrauktį ir prisidėti prie pagarbios komunikacijos kultūros mieste. Savivaldybė tikisi, kad projektai turės aiškų praktinį poveikį bendruomenėms ir pasieks realius paslaugų gavėjus.

    Kuriose srityse laukiami projektai?

    Šiame kvietime išskiriamos dvi teminės kryptys. Pirmoji – visuomenės sąmoningumo didinimas apie pagarbią komunikaciją negalios tema, siekiant mažinti stereotipus ir diskriminaciją kasdienėje aplinkoje.

    Antroji kryptis – psichologinės ir emocinės pagalbos paslaugos vaikams ir šeimoms. Tokio pobūdžio projektai gali apimti konsultavimą, ankstyvosios pagalbos priemones ar kitus sprendimus, kurie padeda stiprinti emocinę gerovę ir mažinti krizių riziką.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, kaip jos apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Organizacija turi būti įregistravusi nevyriausybinės organizacijos žymą Juridinių asmenų registre ir būti registruota ir (ar) veiklą vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.

    Taip pat nurodoma, kad organizacijos steigimo dokumentuose turi būti aiškiai įtvirtinti tikslai, uždaviniai ar veiklos rūšys, susijusios su socialinių paslaugų teikimu pagal šio konkurso kryptis. Tai svarbu vertinant, ar pareiškėjo veikla atitinka kvietimo tikslą ir ar organizacija turi reikiamą kompetenciją.

    Iki kada priimamos paraiškos?

    Paraiškų laukiama iki 2026 metų birželio 21 dienos 23:55 valandos. Savivaldybė kviečia NVO nelaukti paskutinės dienos ir paraiškas teikti iš anksto, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

    Konkursas išlieka aktualus platesniame kontekste, nes savivaldybių finansuojami projektai dažnai tampa pagrindu ilgalaikėms paslaugoms, partnerystėms su bendruomenėmis ir tvaresniems pagalbos modeliams. Dėl to planuojant paraišką verta aiškiai numatyti tikslines grupes, paslaugų prieinamumą ir numatomą rezultatų matavimą.

  • STASIS sistemos atnaujinimas: įstaigos ir paslaugų teikėjai raginami sukelti prieinamumo duomenis

    Pagėgių savivaldybė primena, kad pastatų ir aplinkos prieinamumas yra viena svarbiausių sąlygų, užtikrinančių asmenų su negalia galimybes savarankiškai gauti paslaugas, mokytis, dirbti ir visapusiškai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Praktikoje tai reiškia ne tik fizinę patekimą į pastatą, bet ir aiškią navigaciją, pritaikytas erdves bei paslaugų prieinamumą skirtingų poreikių žmonėms.

    Šiam tikslui naudojama STASIS – Statinių prieinamumo asmenims su negalia stebėsenos informacinė sistema. Joje kaupiama ir atnaujinama informacija apie pastatų, patalpų ir paslaugų teikimo vietų pritaikymą, kad gyventojai galėtų lengviau įvertinti, ar konkreti vieta jiems bus pasiekiama.

    Ką svarbu padaryti įstaigoms?

    Savivaldybė kviečia savivaldybei pavaldžias įstaigas, viešąsias paslaugas teikiančias organizacijas ir privačius paslaugų teikėjus įsivertinti naudojamų pastatų bei patalpų prieinamumą ir atnaujinti duomenis STASIS sistemoje. Atnaujinti informaciją svarbu ir tais atvejais, kai pastate atlikti remonto darbai, pasikeitė įėjimų tvarka ar atsirado naujų paslaugų teikimo vietų.

    Aktualiausia tai švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto ir komunalinių paslaugų įstaigoms, taip pat seniūnijoms. Kartu raginami ir privatūs subjektai, teikiantys paslaugas gyventojams, pavyzdžiui, prekybos vietos, maitinimo įstaigos ar grožio paslaugų salonai.

    Kodėl duomenų atnaujinimas svarbus?

    Reguliariai atnaujinami duomenys padeda žmonėms priimti informuotus sprendimus ir planuoti vizitus, o įstaigoms leidžia aiškiau matyti, kokių pritaikymų dar trūksta. Tai taip pat prisideda prie skaidresnės prieinamumo situacijos stebėsenos ir gali paskatinti greitesnius sprendimus, kai reikia šalinti kliūtis.

    Prieinamumo informacija turi būti tiksli ir aktuali, nes net nedideli pasikeitimai, pavyzdžiui, laikinas panduso užstatymas ar įėjimo perkėlimas, kai kuriems žmonėms gali tapti esminiu barjeru. Dėl to rekomenduojama duomenis peržiūrėti periodiškai, o ne tik vieną kartą.

    Kur kreiptis dėl registracijos ir klausimų?

    Registracija ir informacijos pildymas vyksta STASIS sistemoje. Registracijos procesas apibūdinamas kaip paprastas, o pagalbinė informacija pateikiama sistemos instrukcijose.

    Kilus klausimų, Pagėgių savivaldybė nurodo kreiptis į asmenų su negalia reikalų koordinatorę Dainą Korženkienę telefonu +370 699 53 068 arba el. paštu.

  • URBACT tinklas Olimpiada visiems: kaip Alytus perims aktyvaus senėjimo modelį iš Portugalijos

    URBACT perdavimo tinklas Olimpiada visiems (OLYMPICS4ALL) siekia, kad fizinis aktyvumas būtų lengvai prieinamas vyresnio amžiaus žmonėms ir pažeidžiamoms grupėms. Tinklui vadovauja Vila Nova de Cerveira savivaldybė Portugalijoje, o veiklas bendrai finansuoja Europos Sąjunga per URBACT IV programą.

    Šio modelio ištakos siekia 2015 metais pradėtą „Erasmus+“ iniciatyvą, kuri rėmė paprastą idėją: sportas, žaidimai ir bendruomenės ryšiai gali pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę. Praktikoje tai reiškia pritaikytas fizines veiklas, tradicinius žaidimus ir draugiškas varžybas, kurios padeda įtraukti net ir rečiau iš namų išeinančius žmones.

    Laikui bėgant vietinė Portugalijos savivaldybės programa išaugo į struktūruotą, visus metus veikiančią sistemą. Dėl aiškių rezultatų ir galimybės pritaikyti skirtinguose miestuose iniciatyva buvo pripažinta URBACT gerąja praktika ir tapo tarptautinio perdavimo tinklo pagrindu.

    Kas dalyvauja ir ką perima Alytus

    Tinklo esmė yra platus partnerių ratas: vyresnio amžiaus gyventojai, savanoriai, savivaldybės, sporto klubai, socialinės paslaugos ir sveikatos organizacijos. Tikslas neapsiriboja sportu, nes programos formatas padeda mažinti socialinę izoliaciją, stiprinti bendruomeniškumą ir skatinti kartų bendravimą.

    Prie vadovaujančio partnerio Vila Nova de Cerveira prisijungė septyni miestai partneriai: Alytus, Vejlė Danijoje, Brindisis Italijoje, Pardubicė Čekijoje, Onda Ispanijoje, Dafnį-Imitą Graikijoje ir Zdolbunivas Ukrainoje. Kiekvienas miestas modelį pritaiko pagal vietos poreikius ir turimas paslaugas.

    Etapai ir planuojamas laikotarpis

    Perdavimo procesas numatytas trimis nuosekliais etapais: suprasti, pritaikyti ir pakartotinai naudoti. Tai reiškia, kad pirmiausia analizuojama, kas veikia geriausiai, vėliau sprendimai adaptuojami vietos kontekstui, o galiausiai įtvirtinami kaip tęstinės savivaldybės politikos ir paslaugų dalis.

    Numatoma, kad šie etapai vyks nuo 2025 metų lapkričio mėnesio iki 2028 metų balandžio mėnesio. Per šį laiką miestai sieks ne tik organizuoti veiklas, bet ir įtvirtinti aktyvaus senėjimo priemones kaip ilgalaikę kryptį, kuri galėtų veikti ir pasibaigus projekto ciklui.

    „Sportas ir žaidimai gali būti paprastas būdas sujungti žmones, mažinti vienatvę ir padėti ilgiau išlikti savarankiškiems“, – sako projekto partneriai, apibendrindami pagrindinę tinklo logiką.

    Tokie URBACT perdavimo tinklai dažniausiai orientuojasi į praktinį pritaikomumą: svarbu ne vien idėjos, bet ir veikimo mechanizmas, partnerių įtraukimas, tęstinumas bei matuojamas poveikis. Alytui tai reiškia galimybę perimti patikrintą modelį ir jį integruoti į vietos paslaugas bei bendruomenines iniciatyvas.

  • Atvirų durų diena „Ukmergės vilties“ dirbtuvėse: ką kuria bendruomenė ir kuo tai svarbu miestui

    Kas vyko dirbtuvėse

    Ukmergėje surengta grupinio gyvenimo namų „Ukmergės viltis“ socialinių dirbtuvių atvirų durų diena, kurioje apsilankė Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narė Irma Vaitaitienė. Vizito metu ji perdavė savivaldybės mero Dariaus Varno linkėjimus ir padėką bendruomenei už kasdienį darbą bei aktyvų įsitraukimą.

    Renginyje lankytojams pristatytos dirbtuvių veiklos, o su darbuotojais ir gyventojais kalbėta apie užimtumą, kasdienę rutiną ir pasiektus rezultatus. Tokios atvirų durų dienos dažnai tampa proga parodyti, kaip praktiniai įgūdžiai ugdomi realioje, saugioje aplinkoje.

    Kūryba ir įgūdžiai

    Atvirų durų dienoje vyko edukacijos ir kūrybinės veiklos, tarp jų muilo bei žvakių gamyba, dėžučių, vokų ir atvirukų lankstymas. Šios veiklos svarbios ne vien kaip laisvalaikio užsiėmimai: jos padeda lavinti smulkiąją motoriką, planavimo įgūdžius, stiprina pasitikėjimą savimi ir bendradarbiavimą.

    Vizito metu Irma Vaitaitienė pati išbandė žvakių liejimo edukaciją, domėjosi gamybos procesu ir bendruomenės narių įsitraukimu. Pasak renginio dalyvių, šiluma ir nuoširdumas yra viena ryškiausių tokių susitikimų dalių, padedanti megzti ryšius su vietos bendruomene.

    Kodėl tai svarbu miestui

    Socialinės dirbtuvės Lietuvoje siejamos su prasmingo užimtumo ir įtraukties stiprinimu, kai žmonės gali mokytis, kurti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Atvirų durų formatas leidžia gyventojams geriau suprasti dirbtuvių kasdienybę, o institucijoms ir partneriams įvertinti, kokios paramos ar bendradarbiavimo labiausiai reikia.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda mažinti socialinę atskirtį ir skatina įtraukesnį požiūrį į negalią bei pagalbos poreikius. Atvirų durų diena Ukmergėje tapo ne tik veiklų pristatymu, bet ir bendrystės stiprinimu bei pasidalijimu patirtimis.

  • Motinos dienai skirtas renginys Jonavoje: „Jonavos Viltis“ subūrė mamas ir bendruomenę

    Motinos dienai skirtas renginys Jonavoje: „Jonavos Viltis“ subūrė mamas ir bendruomenę

    Ketvirtadienį Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Jonavos Viltis“ surengė Motinos dienai skirtą šventę. Renginyje mamos ir artimieji buvo kviečiami sustoti, išgirsti padėkos žodžius ir pabūti bendrystėje.

    Šventės pradžioje mamoms pasirodymus paruošė „Jonavos Viltis“ bendruomenės nariai. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia renginio dalis yra ne formalūs sveikinimai, o nuoširdus dėmesys mamoms, kurios kasdien rūpinasi artimaisiais.

    Sveikinimo žodžius tarė bendrijos pirmininkė Olga Traskauskienė. Renginyje dalyvavo ir Jonavos rajono savivaldybės vicemerė Birutė Gailienė, Seimo nario Eugenijaus Sabučio padėjėja Audronė Bagdonavičienė, savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Ūselienė, Justino Vareikio gimnazijos direktorė Olga Medieškė bei kiti svečiai.

    „Mielos mamytės, šiandien jau tikrai girdėjote daugybę gražių žodžių ir jums skirtų dainų. Visi tie žodžiai yra labai nuoširdūs“, – sakė vicemerė Birutė Gailienė.

    „Tačiau aš kiekvieną iš jūsų kviečiu bent trumpam pabūti pačia vaiku. Pabūti tuo vaiku, kuriam taip pat reikia dėmesio, švelnumo ir atjautos“, – pridūrė ji.

    Vicemerė ragino mamas nepamiršti savęs, pasirūpinti emocine gerove ir leisti sau pasidžiaugti pavasariu. Jos teigimu, stiprybė ir kantrybė dažnai tampa kasdieniu daugelio mamų palydovu, todėl nuoširdus bendruomenės palaikymas yra ypač svarbus.

    Jonavos rajono savivaldybės atstovės mamoms įteikė po gėlės žiedą kaip šviesos ir stiprybės simbolį. Šventinę nuotaiką kūrė Jonavos Justino Vareikio progimnazijos popchoras, mokinių ansamblis, mažieji artistai ir „Jonavos Viltis“ duetas „Dejus“.

    Tokie bendruomeniniai renginiai Motinos dienos proga tampa ne tik padėka mamoms, bet ir priminimu apie įtrauktį bei kasdienį artimųjų indėlį. Organizatoriai akcentavo, kad bendrystė ir viešas palaikymas padeda stiprinti ryšius tarp šeimų, švietimo įstaigų ir savivaldybės.

  • Pagėgių miesto VVG paskelbė du kvietimus PĮP: kam skirti Nr. 11-675-K ir Nr. 11-676-K

    Du kvietimai Pagėgiuose

    Pagėgių miesto vietos veiklos grupė (VVG) paskelbė du kvietimus teikti vietos plėtros projektų įgyvendinimo planus (PĮP) pagal Pagėgių miesto 2024–2028 metų vietos plėtros strategiją. Kvietimai pažymėti numeriais Nr. 11-675-K ir Nr. 11-676-K.

    Abu kvietimai orientuoti į socialinės įtraukties priemones, kurios jungia socialinius, kultūrinius ir neformaliojo švietimo elementus. Taip pat akcentuojamos fizinės ir emocinės sveikatos veiklos, pritaikytos skirtingų socialinių grupių poreikiams.

    Ką finansuoti numatoma?

    Pagal kvietimų aprašymą, projektų idėjos turi būti susijusios su priemonėmis, padedančiomis mažinti socialinę atskirtį ir didinti bendruomenės įsitraukimą. Praktikoje tai dažniausiai reiškia veiklas, kurios vienu metu sprendžia kelias problemas, pavyzdžiui, socialinių įgūdžių stiprinimą ir prasmingą užimtumą.

    VVG kvietimuose pabrėžiama integruoto požiūrio logika, kai socialinė parama derinama su kultūrinėmis ar švietimo veiklomis. Tokie projektai paprastai vertinami palankiau, jei aiškiai parodo, kokiai tikslinei grupei skirti ir kokį pokytį planuojama pasiekti.

    Terminai ir kur rasti sąlygas

    PĮP priėmimo laikotarpis abiem kvietimams nurodytas nuo 2026 metų kovo 31 dienos 08:00 iki 2025 metų gegužės 29 dienos 17:00. Atsižvelgiant į tai, kad datos pateiktos nenuosekliai, pareiškėjams rekomenduojama terminus pasitikslinti oficialiuose kvietimų puslapiuose.

    Detali informacija apie reikalavimus, atrankos kriterijus ir dokumentus skelbiama viešai kvietimų aprašuose. Ten pat pateikiamos ir gairės vietos projektų vykdytojams bei prioritetinių kriterijų sąrašai.

    „Jeigu svarstote teikti PĮP, rekomenduojame kreiptis konsultacijai dar prieš rengiant galutinį planą, kad būtų aiškiai suderintos veiklos, tikslinės grupės ir atrankos kriterijai“, – sakė Pagėgių miesto VVG projekto vadovė Tomas Gricienė.

    Dėl konsultacijų nurodoma kreiptis į projekto vadovę Tomą Gricienę el. paštu vvgpagegiai@gmail.com arba telefonu +370 643 15805. Prieš teikiant paraišką verta įsivertinti, ar projekto veiklos atitinka kvietimo kryptį ir ar suplanuoti rezultatai yra pamatuojami.