Tag: Socialinė nelygybė

  • 2026 metų Ig Nobel premijos Ciuriche: keisčiausi tyrimai apie bučinius, etiką ir tarakonus

    2026 metų Ig Nobel premijos Ciuriche: keisčiausi tyrimai apie bučinius, etiką ir tarakonus

    2026 metais Ig Nobel premijos vėl priminė, kad mokslas kartais prasideda nuo juoko, o baigiasi labai rimtomis įžvalgomis. Šių apdovanojimų idėja paprasta: įvertinti tyrimus, kurie pirmiausia prajuokina, o vėliau priverčia susimąstyti apie žmogaus elgesį, gamtą ir kasdienius įpročius.

    Šių metų ceremonija įvyko Ciuriche, Šveicarijoje, ir tai buvo neįprastas sprendimas, nes renginys dažniausiai rengiamas Jungtinėse Valstijose. Organizatoriai aiškino, kad daliai svečių ir žurnalistų kelionės į JAV pastaruoju metu tapo mažiau patrauklios, o bendras požiūris į mokslą kelia papildomų rizikų.

    „Per pastaruosius metus tapo nesaugu prašyti svečių vykti į šalį, todėl šįkart to daryti negalime“, – sakė renginio vedėjas ir žurnalo The Annals of Improbable Research redaktorius Marcas Abrahamsas.

    Ig Nobel premijos teikiamos nuo 1991 metų, o jų tradicijos sąmoningai žaismingos. Laureatai vietoje solidžios piniginės premijos dažnai gauna simbolinius prizus, kurie pabrėžia renginio satyrą, tačiau patys tyrimai paprastai remiasi realiais duomenimis ir akademine metodika.

    Bučinio apibrėžimas iš naujo

    Biomechanikos kategorijoje apdovanotas darbas pasiūlė tikslesnį bučinio apibrėžimą, pritaikomą ne tik žmonėms. Tyrėjai analizavo neagresyvias sąveikas, kai vyksta burnos kontaktas ir lūpų ar burnos dalių judesys, bet nėra maisto perdavimo, lygindami skirtingas rūšis.

    Tyrimo autoriai teigė, kad bučiavimasis gali būti gerokai senesnis reiškinys, nei įprasta manyti, ir galėjo egzistuoti tarp ankstyvųjų žmonių bei kitų homininų. Tokie svarstymai, nors ir skamba netikėtai, leidžia kelti hipotezes apie socialinių ryšių evoliuciją ir elgesio kilmę.

    Kodėl turtingieji dažniau peržengia ribas?

    Ekonomikos kategorijoje įvertinta tyrėjų grupė pateikė duomenų, kad aukštesnė socialinė padėtis kai kuriose situacijose siejasi su didesne neetiško elgesio tikimybe. Tyrimuose buvo stebima, kaip žmonės elgiasi konkurencinėse ar pagundą sukuriančiose situacijose: nuo polinkio nuslėpti tiesą iki abejotinų sprendimų kasdienėje aplinkoje.

    Autoriai argumentavo, kad didėjant turtui ir galiai daliai žmonių mažėja jautrumas kitų poreikiams, o savi interesai imami vertinti kaip savaime suprantamas prioritetas. Tyrėjų teigimu, tokie rezultatai svarbūs ne dėl pačių epizodų, o dėl to, ką jie signalizuoja apie socialinių normų laikymąsi ir empatiją.

    Tarakonų pienas ir kasdienybės fizika

    Chemijos kategorijoje dėmesys atkreiptas į viviparinių tarakonų išskiriamas maistines medžiagas, kurios tyrėjams pasirodė itin koncentruotos energijos požiūriu. Šis darbas dar nereiškia praktinio produkto atsiradimo, tačiau iliustruoja, kaip biologijoje randami neįprasti sprendimai gali įkvėpti naujas maistinių medžiagų ar baltymų struktūrų analizės kryptis.

    Fizikos kategorijoje apdovanotas tyrimas siekė sumažinti purslų susidarymą šlapinantis ir ieškojo optimalaus srovės kampo bei paviršiaus formos. Nors tema gali kelti šypseną, praktinis aspektas akivaizdus: mažiau purslų reiškia geresnę higieną, paprastesnę priežiūrą ir potencialiai mažesnes vandens bei valymo priemonių sąnaudas viešose erdvėse.

    Medicinos kategorijoje apdovanotas darbas nagrinėjo nosies pūtimo aerodinamiką ir bandė kiekybiškai įvertinti, kas lemia efektyvesnį gleivių pašalinimą. Tyrėjas akcentavo, kad svarbiausias veiksnys yra iškvėpimo impulso stiprumas ir kryptingumas, o iš pirmo žvilgsnio banalūs įpročiai gali turėti reikšmės savijautai.

    Renginio organizatoriai jau paskelbė, kad 2027 metų Ig Nobel ceremoniją planuojama rengti Antverpene, Flandrijoje. Kaip ir kasmet, žinutė išlieka ta pati: net keisčiausi klausimai gali atverti kelią į naudingas diskusijas apie mokslą ir mūsų kasdienius pasirinkimus.

  • Jeffas Bezosas siūlo nulinį pajamų mokestį mažiau uždirbantiems JAV: ką tai pakeistų

    „Amazon“ valdybos pirmininkas Jeffas Bezosas paragino panaikinti federalinį pajamų mokestį apatinei JAV mokesčių mokėtojų pusei. Verslininko teigimu, mažas pajamas gaunantys žmonės į federalinį biudžetą įneša palyginti nedidelę dalį, todėl šią naštą, jo manymu, būtų galima visiškai nuimti.

    Interviu CNBC laidoje „Squawk Box“ jis pabrėžė, kad turtingiausias 1 proc. mokesčių mokėtojų sumoka apie 40 proc. visų surenkamų pajamų mokesčių, o apatinė pusė, jo teigimu, sudaro apie 3 proc. Anot J. Bezoso, šis skaičius neturėtų būti 3 proc., jis turėtų būti nulis.

    „Mes neturėtume prašyti šios slaugytojos iš Kvynso siųsti pinigų į Vašingtoną. Jie turėtų jai atsiųsti atsiprašymą“, – sakė Jeffas Bezosas.

    Verslininkas pateikė hipotetinį pavyzdį apie medicinos darbuotoją, uždirbančią 75 000 JAV dolerių per metus, tai yra apie 69 000 eurų. Pasak jo, net ir keli tūkstančiai eurų per metus tokioje pajamų grupėje yra juntama suma šeimos biudžetui, o federaliniam biudžetui tai esą yra nedidelė dalis.

    J. Bezosas taip pat kalbėjo apie augančią ekonominę atskirtį, kai daliai gyventojų sekasi labai gerai, o kita dalis susiduria su kasdienėmis išlaidomis. Tokią situaciją jis apibūdino kaip dviejų ekonomikų istoriją, kurioje skirtingos pajamų grupės patiria nevienodą spaudimą.

    Kas būtų, jei mokestis taptų nulis?

    Nulinis federalinis pajamų mokestis apatinei pusei mokesčių mokėtojų reikštų mažesnes biudžeto įplaukas, jei kitur nebūtų kompensuojama. Praktikoje tai galėtų reikšti didesnį deficitą, didesnę skolą arba poreikį kelti kitus mokesčius, pavyzdžiui, vartojimo ar darbo jėgos apmokestinimą kitose grandyse.

    Kita vertus, mažesni mokesčiai žemesnių pajamų grupėms paprastai didina disponuojamas pajamas ir vartojimą, nes tokios šeimos didesnę papildomų pajamų dalį išleidžia būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Tai gali trumpuoju laikotarpiu palaikyti vidaus paklausą, tačiau ilgalaikis poveikis priklausytų nuo to, kaip būtų subalansuotos viešosios finansų sistemos pajamos.

    Kodėl tema vėl iškilo dabar?

    JAV mokesčių politika pastaraisiais metais yra vienas karščiausių debatų laukų, ypač diskutuojant apie viduriniosios klasės pajamas, infliaciją ir pragyvenimo kainą. Energetikos ir transporto išlaidos dažnai neproporcingai smarkiai paveikia mažesnes pajamas gaunančius gyventojus, todėl siūlymai mažinti mokesčius šiai grupei periodiškai sugrįžta į politinę darbotvarkę.

    Vis dėlto J. Bezosas nepateikė konkretaus plano, kaip tokį sprendimą būtų galima įgyvendinti teisėkūros keliu ir kokiais mechanizmais būtų užtikrintas biudžeto stabilumas. Dėl to jo siūlymas kol kas labiau atrodo kaip krypties signalas apie prioritetus, o ne detalus reformos projektas.

    Kokie būtų politiniai barjerai?

    Federalinio pajamų mokesčio pakeitimai JAV paprastai reikalauja sudėtingų kompromisų Kongrese, nes bet koks didesnis pajamų mažinimas turi aiškiai įvardytą kompensavimo planą. Realistiškai tokia iniciatyva greičiausiai būtų svarstoma kartu su kitais pakeitimais, pavyzdžiui, mokesčių tarifų perbraižymu, lengvatomis šeimoms ar kreditais mažas pajamas gaunantiems dirbantiesiems.

    Ekonomistų diskusijose panašūs pasiūlymai dažnai vertinami per du kriterijus: socialinį teisingumą ir biudžeto tvarumą. Dėl to net ir populiariai skambanti idėja gali įstrigti, jei neatsakoma, kas tiksliai padengtų netektas įplaukas ir kaip tai atsilieptų viešosioms paslaugoms.

  • Britai šokiruoti: sveiko gyvenimo trukmė smuko daugiau nei 2 metais – iki pensijos nebepakanka

    Britai šokiruoti: sveiko gyvenimo trukmė smuko daugiau nei 2 metais – iki pensijos nebepakanka

    Nauja analizė rodo, kad Jungtinėje Karalystėje per dešimtmetį pastebimai sumažėjo sveiko gyvenimo trukmė – vidutinis metų skaičius, kuriuos žmonės praleidžia jausdamiesi geros sveikatos, krito daugiau nei dvejais metais. Tyrėjai perspėja, kad vis daugiau gyventojų su lėtiniais negalavimais susiduria dar iki pensinio amžiaus.

    Sveiko gyvenimo trukmė skiriasi nuo bendros tikėtinos gyvenimo trukmės: ji apjungia mirtingumo rodiklius ir gyventojų savijautos vertinimus, todėl leidžia tiksliau įvertinti, kiek metų žmogus realiai gyvena be reikšmingų sveikatos sutrikimų. Šis rodiklis laikomas vienu svarbiausių visuomenės sveikatos barometrų, nes atspindi ne tik ilgaamžiškumą, bet ir gyvenimo kokybę.

    Health Foundation bendraautoris Andrew Mooney teigė, kad šalies gyventojų sveikata prastėja ir Jungtinė Karalystė vis labiau atsilieka nuo panašaus išsivystymo valstybių. Palyginus 2012–2014 metų ir 2022–2024 metų laikotarpius, sveiko gyvenimo trukmė vyrams sumažėjo nuo 62,9 iki mažiau nei 61 metų, o moterims – nuo 63,7 iki taip pat mažiau nei 61 metų.

    Analizėje akcentuojama, kad tai tapo lūžio tašku, nes sveiko gyvenimo trukmė nusileido žemiau pensinio amžiaus ribos. Jungtinėje Karalystėje pensinis amžius šiuo metu yra 66 metai, o 2026 metais jis didės iki 67 metų, todėl atotrūkis tarp darbo metų ir geros sveikatos metų, tikėtina, dar labiau išryškės.

    Neramina darbingo amžiaus gyventojų sveikata

    Tyrėjai pabrėžia, kad blogėjančios tendencijos ypač matomos tarp darbingo amžiaus žmonių: tai reiškia didesnę spaudimo sveikatos apsaugai, socialinėms paslaugoms ir darbo rinkai riziką. Prastėjanti savijauta dažniau siejama su lėtinėmis ligomis, psichikos sveikatos problemomis, nutukimu, mažesniu fiziniu aktyvumu ir socialinėmis sveikatos nelygybėmis.

    Ataskaitoje teigiama, kad iš 21 dideles pajamas gaunančios šalies Jungtinė Karalystė yra viena iš penkių, kuriose sveiko gyvenimo trukmė 2011–2021 metų laikotarpiu mažėjo, o kritimas buvo vienas staigiausių. Pasak A. Mooney, tarp lyginamų šalių žemesnį rodiklį dabar demonstruoja tik Jungtinės Amerikos Valstijos.

    Skirtumai tarp rajonų – iki dviejų dešimtmečių

    Ataskaita taip pat įspėja apie ryškėjančią nelygybę tarp turtingesnių ir labiau skurstančių vietovių. Anglijoje skirtumas tarp labiausiai pasiturinčių ir labiausiai nepasiturinčių teritorijų siekia 19,4 metų vyrams ir 20,3 metų moterims.

    Pavyzdžiai atskleidžia kontrastą: turtingesniame Richmond rajone Vakarų Londone sveiko gyvenimo trukmė vyrams siekia 69,3 metų, moterims – 70,3 metų. Tuo metu skurdesniame pajūrio mieste Blackpool sveiko gyvenimo trukmė vyrams krenta iki 50,9 metų.

    Ekspertai pabrėžia, kad šie skaičiai turi ir tiesioginę ekonominę kainą: didėja nedarbingumas, auga gydymo ir slaugos poreikis, o prastėjanti sveikata mažina produktyvumą. Ataskaitoje teigiama, kad ilgalaikių sprendimų trūkumas kelia ne tik fiskalinę, bet ir didelę žmogiškąją kainą.

    Analitikai ragina politikos formuotojus daugiau dėmesio skirti prevencijai ir priemonėms, mažinančioms sveikatos nelygybę: nuo ankstyvos diagnostikos ir visuomenės sveikatos programų iki gyvenamosios aplinkos, mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo. Taip pat akcentuojama, kad vien sveikatos sistemos pajėgumų didinimo nepakanka, jei nebus nuosekliai sprendžiamos socialinės ir ekonominės priežastys, lemiančios prastesnę gyventojų savijautą.