CP v2

Tag: Socialinė pašalpa

  • Birželį mokamos išmokos ir kompensacijos: savivaldybė paskelbė datas, daliai gyventojų vėluos

    Birželį mokamos išmokos ir kompensacijos: savivaldybė paskelbė datas, daliai gyventojų vėluos

    Kelmės rajono savivaldybė paskelbė birželio mėnesio išmokų ir kompensacijų mokėjimo grafiką. Nurodoma, kada gyventojus pasieks išmokos vaikams, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos bei socialinė parama ir šildymo išlaidų kompensacijos.

    Pagal pateiktą grafiką išmokos vaikams planuojamos išmokėti birželio 9 dieną. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos numatytos birželio 10 dieną.

    Socialinės pašalpos ir šildymo išlaidų kompensacija už kitą kurą turėtų būti mokama birželio 11 dieną. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad konkreti įskaitymo į sąskaitą diena gali priklausyti ir nuo bankų operacijų apdorojimo.

    Taip pat pranešama, kad gyventojams, gaunantiems išmokas ir kompensacijas per AB „Lietuvos paštas“, lėšos bus išmokamos vėliau. Tokiais atvejais išmokėjimo laikas paprastai priklauso nuo pristatymo ir išmokėjimo organizavimo grafiko.

    Jei numatytą dieną išmoka nepasiekia gavėjo arba kyla neaiškumų dėl priklausančių sumų, rekomenduojama kreiptis į savivaldybės administraciją ir pasitikslinti mokėjimo būdą bei duomenų teisingumą. Pranešimą pasirašo Kelmės rajono savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: palengvinimai dirbantiesiems ir šeimoms su vaikais

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos?

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai. Jie aktualūs socialinės pašalpos gavėjams, taip pat gyventojams, kurie gauna būsto šildymo, vandens ir kitas kompensacijas arba dėl paramos kreipsis pirmą kartą.

    Pagrindinis pokyčių tikslas – paprasčiau vertinti pajamas ir turtą, sumažinti biurokratinius barjerus dirbantiesiems bei labiau apsaugoti pažeidžiamas šeimas. Kartu didinamos paskatos įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje.

    Dirbantiesiems – paprastesnės sąlygos

    Nuo šiol dirbantiems asmenims nebetaikomas reikalavimas būti išdirbus nustatytą minimalų darbo laiką, kad būtų galima gauti piniginę socialinę paramą. Iki šiol buvo vertinama, ar dirbama bent du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės.

    Šis pasikeitimas ypač svarbus dirbantiems ne visu etatu ar turintiems kintantį darbo grafiką, kai pajamos yra mažos, bet darbo krūvis neatitiko ankstesnės taisyklės. Pakeitimas taikomas dirbantiems pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, tačiau ne savarankiškai dirbantiems.

    Daugiau apsaugos vieniems auginantiems vaikus ir šeimoms su negalia

    Palankesnės sąlygos numatytos šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaikus ir siekia didinti šeimos pajamas. Nustatoma, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir arba priteistas išlaikymas, galės gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas.

    Per šį laikotarpį, norint ir toliau gauti paramą, reikės imtis veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo teisme arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko materialinio išlaikymo. Parama visiems šeimos nariams galės būti skiriama ir mediacijos laikotarpiu, kai sprendžiami tėvystės ar išlaikymo klausimai.

    Keičiamos ir pajamų vertinimo taisyklės šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Į gaunamas pajamas nebus įskaitomos šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, taip pat asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei toks statusas pirmą kartą nustatytas iki jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Turto vertinimas ir būsto plotas: normatyvai augs ir bus indeksuojami

    Patikslintos turto vertinimo nuostatos, susiejant turto vertes su valstybės remiamų pajamų dydžiu, kad jos būtų automatiškai indeksuojamos. Taip pat du kartus didinamas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti.

    Vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 valstybės remiamų pajamų dydžių, šeimai vienam vyresniam kaip 18 metų nariui – iki 30, kitam vyresniam kaip 18 metų nariui – iki 20, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10. Piniginių lėšų normatyvas įtraukiamas į bendrą turto vertės normatyvą.

    Keičiasi ir būsto ploto normatyvas gyventojams, gyvenantiems vieno ar dviejų butų namuose. Nuo birželio 1 dienos vienam asmeniui arba vienam iš bendrai gyvenančių asmenų bus taikomas 90 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto normatyvas vietoje iki šiol galiojusių 60, o už kiekvieną papildomai kartu gyvenantį asmenį pridedama po 15 kvadratinių metrų.

    Skatinimas įsidarbinti ir nauja tvarka dėl skolų

    Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje, patobulinant papildomai skiriamos socialinės pašalpos mokėjimą įsidarbinus. 100 proc. dydžio išmoka, lygi socialinei pašalpai, mokėtai iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius vietoje 3 mėnesių.

    Taip pat sutrumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių. Papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus bus prieinama ir platesniam ratui, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus ar slaugiusiems asmenis su negalia, kai registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma.

    Keičiasi pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka: įtvirtinama pareiga piniginės socialinės paramos gavėjams dalyvauti savivaldybių užimtumo didinimo programose arba užimtumą skatinančiuose projektuose. Visuomenei naudingai veiklai pirmiausia būtų pasitelkiami atsisakę dalyvauti programose ar projektuose ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos priemonėse darbingi nedirbantys asmenys, socialinę pašalpą gaunantys ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės.

    Nauja tvarka numatyta ir turintiems įsiskolinimų už komunalines paslaugas, bet norintiems gauti kompensacijas. Įstatyme įtvirtinta pareiga per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su paslaugų tiekėjais dėl dalies skolos apmokėjimo, kad gyventojai galėtų pirmiau kreiptis dėl kompensacijų, o susitarimus dėl skolos sudaryti jau po prašymo.

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi ir išmokos vaikams

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja ir Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kurie išplės paramos gavėjų ratą. Pokyčiai aktualūs šeimoms, susilaukusioms vaikų po šios datos, taip pat tėvams, globėjams ir įtėviams, kurie augina mažamečius vaikus ir atitinka nustatytas sąlygas.

    Kiekvienam vaikui, gimusiam po 2026 metų birželio 1 dienos, bus skiriama 14 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui, tai yra 1 036 eurai. Iki šios datos buvo taikomas 11 bazinių socialinių išmokų dydis, tai yra 814 eurų.

    Vaiko priežiūros išmoka bus skiriama ne tik besimokantiems ar studijuojantiems, bet visiems vaikus iki dvejų metų auginantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo ir neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Šios išmokos dydis – 6 bazinės socialinės išmokos, tai yra 444 eurai, o gimus dviem ar daugiau vaikų vienu metu dydis nesikeis.

    Platesnis gavėjų ratas galės pasinaudoti ir vaiko priežiūros kompensacine išmoka, kai samdoma auklė. Nuo 2026 metų birželio 1 dienos ji bus mokama ne tik dirbantiems tėvams ar globėjams, bet ir tais atvejais, kai vienas arba vienintelis iš tėvų ar globėjų mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą kartu su bendrojo ugdymo programa, studijuoja nuolatine forma, doktorantūroje ar rezidentūroje.

    Šios kompensacinės išmokos dydis – 5,2 bazinės socialinės išmokos, tai yra 384,8 euro. Praktikoje tai reiškia, kad daugiau šeimų galės gauti dalinį kompensavimą už vaikų priežiūrą, kai tėvai mokosi ir siekia kvalifikacijos.

  • Socialinė parama nuo birželio: didesnė „finansinė pagalvė“, daugiau lengvatų dirbantiems ir šeimoms

    Socialinė parama nuo birželio: didesnė „finansinė pagalvė“, daugiau lengvatų dirbantiems ir šeimoms

    Nuo birželio 1 dienos įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie plečia galimybes gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas. Pagrindinis tikslas – kad paramos gavėjai neprarastų teisės į pagalbą vien dėl sukauptų santaupų ar pasikeitusios situacijos darbo rinkoje.

    Pokyčiai aktualūs ir dirbantiesiems, ypač tiems, kurie dirba ne visą darbo laiką, taip pat vieniems vaikus auginantiems tėvams bei šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Kartu savivaldybėms suteikiama daugiau aiškumo, kaip skatinti žmones grįžti į užimtumą per užimtumo didinimo programas.

    Keičiasi turto vertinimas

    Vienas reikšmingiausių pakeitimų – palankesni piniginių lėšų normatyvai, taikomi vertinant, ar žmogus (ar šeima) dėl turto nepraranda teisės į paramą. Piniginių lėšų normatyvas padidintas dvigubai, todėl didesnės santaupos nebebus taip greitai laikomos kliūtimi gauti socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

    Praktiškai tai reiškia, kad žmonėms leidžiama turėti didesnę „finansinę pagalvę“ ir vis tiek išlikti paramos sistemoje, jei pajamos atitinka nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėja nuo 8 155 iki 16 310 eurų.

    Taip pat didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose jis auga nuo 60 iki 90 kv. m. Šis kriterijus gali būti svarbus vertinant teisę į kompensacijas, kai gyvenamas plotas anksčiau viršydavo leidžiamą ribą.

    Didesnės paskatos įsidarbinti

    Siekiant, kad perėjimas nuo pašalpos prie darbo būtų sklandesnis, koreguojama papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus tvarka. Nuo šiol 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos bus mokama 6 mėnesius, kai anksčiau šis laikotarpis siekė 3 mėnesius.

    Trumpinamas ir registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo: nuo 6 iki 3 mėnesių. Be to, plečiamas asmenų ratas, galintis gauti šią papildomą išmoką, įtraukiant ir tuos, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje anksčiau nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusius mažamečius vaikus ar prižiūrėjusius asmenis su negalia.

    Dar vienas svarbus palengvinimas – dirbantiesiems nebereikės atitikti ankstesnio reikalavimo dirbti nustatytą minimalų darbo laiko mastą, kad galėtų pretenduoti į piniginę socialinę paramą. Taip siekiama sumažinti biurokratiją ir neužkirsti kelio paramai tais atvejais, kai žmogus dirba trumpiau dėl objektyvių priežasčių.

    Palankiau vieniems tėvams ir šeimoms su negalia

    Vieniems vaikus auginantiems tėvams numatytas svarbus pokytis: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl paramos jie galės gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol praktikoje socialinė pašalpa dažnai būdavo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.

    Vis dėlto per šį laikotarpį išlieka pareiga imtis teisinių veiksmų dėl vaiko išlaikymo: kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko materialinio išlaikymo. Taip siekiama, kad socialinė parama būtų derinama su vaiko teise gauti išlaikymą iš abiejų tėvų.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, numatytas pajamų vertinimo palengvinimas: į pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia. Taip pat į pajamas neįtraukiama ir tam tikrais atvejais mokama šalpos negalios pensija asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą tai nustatyta iki 24 metų ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Kas keičiasi dėl užimtumo

    Koreguojama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės, teikdamos piniginę socialinę paramą, pirmiausia turės siūlyti dalyvauti užimtumo didinimo programose ar užimtumą skatinančiuose projektuose, kuriuos vykdo savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys.

    Visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tie darbingo amžiaus asmenys, kurie atsisako dalyvauti siūlomose programose, nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nedirba ir socialinę pašalpą gauna ilgiau nei 3 mėnesius iš eilės. Toks modelis orientuotas į didesnį įgalinimą, o ne vien formalią prievolę.

    Pokyčiai įgyvendinami siekiant, kad piniginė socialinė parama geriau atlieptų realias žmonių situacijas: leistų turėti santaupų nenumatytoms išlaidoms, skatintų legalų įsidarbinimą ir suteiktų daugiau stabilumo šeimoms, kurioms paramos reikia labiausiai.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajone atnaujinta piniginė socialinė parama: palankesnės sąlygos dirbantiems ir šeimoms

    Biržų rajono savivaldybės taryba 2026 metais gegužės 28 dieną patvirtino atnaujintą Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašą. Nauja tvarka įsigaliojo 2026 metais birželio 1 dieną ir orientuota į tikslesnį paramos skyrimą bei didesnę paskatą grįžti į darbo rinką.

    Tvarkos apraše numatyti pakeitimai aktualūs tiek dirbantiems mažesniu krūviu, tiek šeimoms su vaikais, tiek gyventojams, kurie siekia atgauti finansinį stabilumą po bedarbystės. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai parengti atsižvelgiant į nacionalinio reguliavimo pokyčius, taikomus piniginei socialinei paramai.

    Kas keičiasi dirbantiems?

    Vienas ryškiausių pakeitimų – palengvintos sąlygos dirbantiems ne visą darbo laiką. Atsisakyta reikalavimo dirbti ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės, o tai reiškia, kad didesnė dalis mažesnes pajamas gaunančių darbuotojų gali tikėtis paramos.

    Taip pat numatyta, kad dirbant ne visu etatu nebereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje vien tam, kad būtų išlaikyta teisė į piniginę socialinę paramą. Praktikoje tai turėtų sumažinti biurokratinę naštą ir supaprastinti paramos gavimo procesą.

    Didesnė paskata įsidarbinti

    Atnaujintoje tvarkoje numatyta ilgesnė pereinamojo laikotarpio apsauga įsidarbinus. Įsidarbinus asmeniui 6 mėnesius bus mokama 100 proc. dydžio socialinė pašalpa, kuri buvo mokėta iki įsidarbinimo, kai anksčiau toks laikotarpis truko 3 mėnesius.

    Kartu sutrumpintas reikalaujamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Tikimasi, kad šios nuostatos mažins riziką, jog žmogus dėl baimės netekti paramos atidės sprendimą priimti darbą.

    Turto normatyvai, šeimos ir skolos

    Didinami turto ir būsto ploto normatyvai. Piniginių lėšų normatyvas didinamas dvigubai: pirmajam asmeniui iki 30 VRP, kiekvienam kitam suaugusiam – iki 20 VRP, o vaikui – iki 10 VRP.

    Naudingojo būsto ploto normatyvas vieno ir dviejų butų namuose didinamas nuo 60 iki 90 kv. m, todėl daugiau šeimų gali išlikti paramos sistemoje net ir turėdamos didesnį, bet realiai būtinos paskirties būstą.

    Šeimoms numatytos papildomos nuostatos: vieniems auginantiems vaikus tėvams, kai nenustatyta tėvystė ar nepriteistas išlaikymas, sudaryta teisė 12 mėnesių gauti paramą visai šeimai. Taip pat studijuojantys ar besimokantys vaikai iki 24 metų įskaitomi į šeimos sudėtį, jei jų pajamos mažesnės nei 1,1 VRP.

    Dar vienas svarbus akcentas – skolų valdymo reikalavimai kompensacijoms gauti. Jei gyventojas turi įsiskolinimų už šildymą ar vandenį, jis turės ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su tiekėjais dėl skolos grąžinimo.

    Tvarkoje taip pat patikslintos galimybės skirti paramą išimties tvarka, pavyzdžiui, kai asmuo turi tik vieną būstą, tačiau jo turto vertė viršija normatyvus, arba kai parama reikalinga skyrybų proceso metu. Savivaldybė tikisi, kad šie pokyčiai leis paramą skirti taikliau, nepaliekant pažeidžiamų situacijų nuošalyje.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama ir išmokos vaikams: kam pinigų bus daugiau?

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama ir išmokos vaikams: kam pinigų bus daugiau?

    Kas įsigalioja nuo birželio 1 dienos

    Nuo 2026 metais birželio 1 dienos įsigalioja piniginės socialinės paramos ir išmokų vaikams pokyčiai. Pagrindinis tikslas – taikliau įvertinti pajamas ir turtą, o pažeidžiamiausiems gyventojams supaprastinti paramos gavimą.

    Pokyčiai apima socialinę pašalpą, būsto šildymo ir vandens kompensacijas, taip pat dalį išmokų šeimoms su mažais vaikais. Dalį naujovių pajus tiek pirmą kartą besikreipiantys, tiek jau paramą gaunantys gyventojai.

    Socialinė pašalpa ir kompensacijos: svarbiausi pokyčiai

    Nuo birželio 1 dienos atnaujinama socialinės pašalpos ir būsto išlaidų kompensacijų skyrimo tvarka. Daugiau dėmesio skiriama realiai šeimos situacijai, kad parama pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

    Vienas esminių pakeitimų – šeimų, auginančių vaiką su negalia, pajamų vertinimas. Nuo šiol į šeimos pajamas nebebus įskaitoma vaikui su negalia mokama šalpos negalios pensija, todėl daliai šeimų atsivers galimybė lengviau gauti paramą.

    Keičiasi ir tvarka tėvams, kurie vieni augina vaikus, tačiau nėra nustatyta tėvystė arba nėra priteistas išlaikymas. Tokiais atvejais iki 12 mėnesių bus galima gauti socialinę pašalpą bei kompensacijas visai šeimai.

    Šis laikotarpis skirtas susitvarkyti teisinius klausimus, susijusius su vaiko išlaikymu. Per jį vieni vaikus auginantys asmenys turės kreiptis dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą susitarimą.

    Numatyti ir palankesni turto vertinimo kriterijai, kurie kai kuriems gyventojams leis neprarasti teisės į paramą vien dėl turimo turto. Didinami leidžiami turimo turto dydžiai, o individualiuose namuose gyvenantiems asmenims būsto ploto normatyvas didinamas nuo 60 iki 90 kvadratinių metrų vienam asmeniui.

    Gyventojams, kurie jau gauna socialinę pašalpą ar kompensacijas, dažniausiai papildomai kreiptis nereikės. Tačiau pirmą kartą prašant paramos, situacija bus vertinama pagal nuo birželio 1 dienos įsigaliojusias sąlygas.

    Išmokos vaikams: daugiau paramos šeimoms

    Nuo 2026 metais birželio 1 dienos keičiasi ir išmokų vaikams skyrimo tvarka, taip pat didėja vienkartinė išmoka gimus vaikui. Pakeitimai aktualūs šeimoms, susilaukusioms vaikų po šios datos, taip pat globėjams ir įtėviams.

    Vienkartinė išmoka gimus vaikui didinama iki 1 036 eurų. Ši suma siejama su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir nuo šiol sudarys 14 bazinių socialinių išmokų.

    Dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui galima kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo. Tai reiškia, kad šeimos neprivalo kreiptis iškart, tačiau svarbu nepraleisti termino.

    Kitas reikšmingas pokytis – užtikrinama galimybė gauti išmoką vaiko priežiūrai tiems, kurie neturi teisės į Sodros vaiko priežiūros išmoką. Šiuo metu ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sukanka 2 metai.

    Nuo birželio 1 dienos ši išmoka bus skiriama visiems tėvams, globėjams ar įtėviams, auginantiems vaikus iki 2 metų, jei jie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo. Kartu pabrėžiama, kad gimus dvyniams ar daugiau vaikų vienu metu, išmokos dydis automatiškai nedidinamas.

    Taip pat plečiamos galimybės gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką už auklės paslaugas. Ji bus mokama, kai vienas iš tėvų dirba arba vykdo individualią veiklą, o kitas mokosi arba studijuoja.

    Kompensacija skiriama tada, kai ikimokyklinio amžiaus vaikas nelanko darželio ir yra prižiūrimas auklės, dirbančios pagal individualią veiklą arba darbo sutartį. Nurodoma, kad kompensacijos dydis sieks 384,8 euro per mėnesį.

    Kreiptis dėl socialinės paramos ir išmokų įprastai galima savivaldybėje pagal gyvenamąją vietą arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą. Prieš teikiant prašymą verta įsivertinti, ar pasikeitė šeimos pajamos, turimas turtas ar kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo š.m. birželio 1 d. įsigalioja LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais piniginė socialinė parama bus taiklesnė, labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms, paramos gavėjai bus skatinami integruotis į darbo rinką.

    Pagrindiniai pasikeitimai:

    • Palankesni turto vertinimo kriterijai skiriant piniginę socialinę paramą. 2 kartus padidintas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti:  vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP)* dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP.
    • Būsto ploto normatyvų pasikeitimai:

    1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams – nuo 60 iki 90 kv. m.

    – nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai priklausomai nuo būsto tipo:

    1) jeigu būstas yra daugiabučiuose namuose – 60 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    2) jeigu būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose – 90 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    3) neturintiems būsto – 60 kv. m. normatyvas.

    • Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje – palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimas:

    – 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);

    – sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) – nuo 6 iki 3 mėnesių;

    – išplėstas gavėjų ratas  – teisę gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus įgyja ir tie asmenys, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

    – pasibaigus papildomai skiriamos socialinės pašalpos mokėjimui, pakartotinai papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus gali būti skiriama ir mokama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių.

    Įsidarbinusiems taikomas reikalavimas – asmenys turi dirbti pilnu etatu, arba ne visą darbo laiką nustatytais atvejais – dėl sveikatos būklės darbuotojas turi dirbti ne visą darbo dieną, nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moterys, darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų, ar vaiką su negalia.

    • Daugiau galimybių gauti piniginę socialinę paramą – sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Parama skiriama dirbantiems asmenims, nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės, ir gaunantiems darbo užmokestį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Savarankiškai dirbantiems asmenims išlika reikalavimas per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauti ne mažiau kaip minimalus mėnesinis atlyginimas.
    • Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatyta, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

    Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    • Neįskaitytina pajamų dalis (nuo 20 iki 40 proc. – priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus) taip pat taikoma:

    – išeitinei išmokai, išmokamai nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams;

    – dalinio darbo išmokai, mokamai pagal LR nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

    – ilgalaikio darbo išmokai, išmokoms iš Garantinio fondo, mokamoms pagal LR garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir LR ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.

    • Keičiasi pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka.Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti galės būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip  3 mėnesius iš eilės.
    • Asmenys, atliekantys privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turi teisę gauti piniginę socialinę pašalpą (gali būti papildomų sąlygų).
    • Piniginė socialinė parama visai šeimai gali būti teikiama ir vykstant mediacijos procesui dėl tėvystės nustatymo ar vaiko išlaikymo (gali būti papildomų sąlygų).

    *Valstybės remiamų pajamų dydis – 233 Eur.

    PRAŠYMŲ TEIKIMAS:

    1. Prašymus-paraiškas galima teikti atvykus (pagal išankstinę registraciją) į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių.

    SVARBU → Išankstinė klientų registracija vykdoma telefonais +370 389 61 629, +370 389 50 460 arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus (Utenio a. 4, Utena) 112 kab.

    1. Asmenys, gyvenantys kaimo teritorijoje, prašymus-paraiškas gali pateikti savo gyvenamosios vietos seniūnijoje.
    1. Siūlome pasinaudoti galimybe prašymus-paraiškas teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

    Informaciją kaip prisijungti prie SPIS ir kaip pateikti prašymus-paraiškas rasite čia:

    https://www.spis.lt/titulinis/videoinstrukcijos

    SVARBU → Kilus klausimams, papildoma informacija teikiama tel. +370 389 61 628, +370 389 63 996 arba el. paštu [email protected].

     

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: daugiau apsaugos santaupoms ir paskatos dirbti

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: daugiau apsaugos santaupoms ir paskatos dirbti

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kuriomis siekiama, kad parama būtų skiriama taikliau ir pasiektų pažeidžiamiausius gyventojus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą turėtų pajusti apie 15 000 asmenų.

    Pakeitimai apima socialinės pašalpos ir kompensacijų skyrimo sąlygas, turto vertinimą bei papildomą paramą įsidarbinus. Taip pat daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik padėtų išgyventi, bet ir palengvintų grįžimą į darbo rinką.

    Turto vertinimas: didesnės santaupos nebeatims teisės į paramą

    Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su piniginių lėšų normatyvu, kuris naudojamas vertinant, ar žmogus ar šeima nepraranda teisės į piniginę socialinę paramą. Normatyvas padidintas 2 kartus, todėl didesnės santaupos rečiau taps priežastimi netekti socialinės pašalpos ar būsto šildymo išlaidų kompensacijos.

    Ministerija pateikia pavyzdį, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 eurų iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia didesnę toleranciją vadinamajai finansinei pagalvei, kuri ypač svarbi netikėtoms išlaidoms ar laikiniems pajamų svyravimams.

    Didesnės paskatos įsidarbinti ir paprastesnės sąlygos dirbantiems

    Siekiant, kad socialinės pašalpos gavėjams būtų lengviau pereiti į darbo rinką, ilgiau mokama papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus. Nuo šiol 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydis bus mokamas 6 mėnesius vietoj 3.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo nuo 6 iki 3 mėnesių. Be to, išplečiamas žmonių ratas, galintis pretenduoti į šią papildomą išmoką, įtraukiant ir tuos, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusius mažus vaikus ar prižiūrėjusius asmenis su negalia.

    Dar vienas svarbus palengvinimas taikomas dirbantiems ne visu darbo laiku: atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kuri anksčiau buvo siejama su teise į paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir situacijas, kai dirbantis žmogus praranda paramą vien dėl formalių darbo laiko kriterijų.

    Palankesnės taisyklės vieniems tėvams ir vaikus su negalia auginančioms šeimoms

    Šeimoms, kuriose vienas iš tėvų augina vaikus vienas, numatytas 12 mėnesių laikotarpis, per kurį galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol socialinė pašalpa dažniau būdavo skiriama tik vaikui, o kompensacijos tokiais atvejais ne visada priklausydavo.

    Per minėtą laikotarpį tėvai turės imtis veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Šis reikalavimas siejamas su ilgalaikiu šeimos pajamų stabilumu, kad parama nekartotų situacijos, kai vaiko išlaikymo klausimas lieka neišspręstas.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms numatyta dar viena svarbi korekcija: į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat tam tikrais atvejais ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei šis statusas pirmą kartą nustatytas iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Aktyvesnis įtraukimas į užimtumo programas

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiausia turės siūlyti dalyvauti savivaldybės užimtumo didinimo programoje arba nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vykdomuose užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai bus galima pasitelkti tik tuos darbingo amžiaus asmenis, kurie atsisakė siūlomų programų, jose nedalyvauja ir nėra aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Ši nuostata taikoma nedirbantiems, nesimokantiems ir socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės gaunantiems asmenims.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia. Kartu keičiame požiūrį į socialinę paramą: ji turi ne tik padėti įveikti sunkumus, bet ir stiprinti žmonių galimybes sugrįžti į darbo rinką“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad dalis pokyčių skirta sumažinti atotrūkį tarp paramos gavimo ir darbo pajamų, kad įsidarbinimas netaptų finansiškai rizikingas. Kartu siekiama, kad turto vertinimas realiau atspindėtų žmonių situaciją, o teisė į paramą nebūtų prarandama vien dėl santaupų, skirtų baziniam saugumui.

  • Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Nuo birželio keičiasi piniginė socialinė parama: kam ją bus lengviau gauti ir kas svarbu dirbantiems

    Kas keičiasi nuo birželio 1 dienos

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kurios turėtų taikliau nukreipti paramą ir sumažinti atvejų, kai žmogus netenka teisės į ją dėl formalių kriterijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad pokyčių naudą pajus apie 15 000 žmonių.

    Pakeitimai apima socialinę pašalpą ir kompensacijas, taip pat įveda palankesnes sąlygas dirbantiems mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Kartu daugiau dėmesio skiriama tam, kad parama ne tik „užkamšytų“ pajamų spragas, bet ir padėtų grįžti į darbo rinką.

    „Siekiame, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia, ir kartu stiprintų žmonių galimybes grįžti į darbo rinką bei išlaikyti finansinį stabilumą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Didesnė „finansinė pagalvė“ nebeatims paramos

    Vienas reikšmingiausių pokyčių susijęs su turto vertinimu: padidinti piniginių lėšų normatyvai, pagal kuriuos vertinama, ar žmogus turi „per daug“ santaupų paramai gauti. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai parama prarandama vien dėl to, kad šeima yra sukaupusi didesnę sumą nenumatytiems atvejams.

    Ministerijos pateiktame pavyzdyje nurodoma, kad 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas didėja nuo 8 155 iki 16 310 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad turint santaupų iki šios ribos, teisė į socialinę pašalpą ar būsto šildymo išlaidų kompensaciją neturėtų būti prarandama vien dėl pinigų likučio sąskaitoje.

    Taip pat 1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams: vieno ir dviejų butų namuose jis didinamas nuo 60 iki 90 kv. m. Dėl to daliai gyventojų kompensacijų skyrimas neturėtų būti ribojamas vien dėl didesnio, bet realiai šeimos poreikius atitinkančio būsto ploto.

    Skatinimas įsidarbinti: ilgiau mokama papildoma pašalpa

    Pokyčiai paliečia ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus. Numatyta, kad 100 proc. iki įsidarbinimo mokėtos socialinės pašalpos dydžio išmoka bus mokama 6 mėnesius, kai anksčiau ji buvo mokama 3 mėnesius.

    Taip pat sutrumpintas būtinas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis iki įsidarbinimo: nuo 6 iki 3 mėnesių. Išplėstas ir gavėjų ratas, kad papildoma parama būtų prieinamesnė žmonėms, kuriems anksčiau registracija Užimtumo tarnyboje nebuvo privaloma, pavyzdžiui, prižiūrėjusiems artimuosius ar auginusiems mažamečius vaikus.

    Dar vienas pakeitimas svarbus dirbantiesiems ne visu krūviu: atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę, kad būtų galima gauti piniginę socialinę paramą. Tai turėtų sumažinti administracinę naštą ir „užburtą ratą“, kai žmogus dirba, bet dėl formalių kriterijų paramos negauna.

    Palankesnės sąlygos vieniems vaiką auginantiems ir auginantiems vaikus su negalia

    Keičiamos taisyklės šeimoms, kuriose vienas iš tėvų vienas augina vaikus: 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl paramos bus galima gauti socialinę pašalpą visai šeimai ir kompensacijas. Iki šiol tokiais atvejais socialinė pašalpa dažniausiai buvo skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos.

    Kartu nustatoma pareiga per šį laikotarpį imtis teisinių veiksmų dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo. Tikslas – kad šeimos pajamos ilgainiui didėtų ne vien per paramą, bet ir per teisiškai užtikrintą išlaikymą.

    Vaikus su negalia auginančioms šeimoms svarbus pakeitimas susijęs su pajamų vertinimu: į pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, taip pat kai kuriems asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jei pirmą kartą tai nustatyta iki jiems sukanka 24 metai ir jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    Akcentas – užimtumo didinimas, o ne formali pareiga

    Keičiama ir pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai tvarka. Savivaldybės administracija pirmiausia turės siūlyti socialinės pašalpos gavėjams dalyvauti savivaldybės parengtoje užimtumo didinimo programoje ar užimtumą skatinančiuose projektuose.

    Visuomenei naudingai veiklai galės būti pasitelkiami tik tie darbingi nedirbantys, nesimokantys asmenys, kurie atsisako dalyvauti užimtumo programose ir socialinę pašalpą gauna ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Tokiu būdu siekiama, kad pagrindinis kelias būtų realios integracijos priemonės, o ne vien formalus įpareigojimas.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi socialinė parama: kam lengviau gauti pašalpą ir kompensacijas

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kurie aktualūs socialinės pašalpos gavėjams ir dėl paramos besikreipiantiems pirmą kartą. Pokyčiai palies ir būsto šildymo, vandens bei kitas kompensacijas, taip pat paramos gavėjų pareigas savivaldybėse.

    Pagrindinis tikslas – tiksliau įvertinti žmonių situaciją ir sumažinti kliūtis tiems, kurie dirba, bet pajamų vis tiek nepakanka. Kartu didinamas dėmesys įsitraukimui į darbo rinką ir aiškesnėms taisyklėms, kai žmonės turi skolų už paslaugas.

    Dirbantiems nebelieka minimalaus krūvio

    Nuo birželio 1 dienos nebelieka reikalavimo dirbantiems asmenims būti išdirbus nustatytą minimalų darbo laiką, kad jie galėtų gauti piniginę socialinę paramą. Iki šiol buvo taikoma sąlyga dirbti bent du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės.

    Tai ypač svarbu žmonėms, kurie dirba daliniu etatu, turi sezoninį ar nereguliarų darbo grafiką, taip pat derina darbą su slauga ar vaikų priežiūra. Praktikoje tokie atvejai dažnai tapdavo priežastimi paramos negauti net ir esant mažoms pajamoms.

    Daugiau išimčių šeimoms ir vaikams su negalia

    Pokyčiai numato daugiau galimybių vieniems vaikus auginantiems tėvams, kai išlaikymo klausimai dar nėra teisiškai išspręsti. Savivaldybės administracija, įvertinusi faktinę situaciją, galės išimties tvarka skirti pašalpą ir kompensacijas, jei nėra teismo patvirtintos sutarties, vyksta procesai dėl tėvystės ar išlaikymo nustatymo arba taikoma mediacija.

    Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, numatytas itin reikšmingas pakeitimas: vaiko gaunama šalpos negalios pensija nebebus įskaitoma į šeimos pajamas vertinant teisę į piniginę socialinę paramą. Tai gali padidinti tikimybę gauti paramą ir kai kuriais atvejais lemti didesnį jos dydį.

    Turto vertinimas, būsto plotas ir skolos

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi turto vertinimo tvarka: turto vertės normatyvai susiejami su valstybės remiamų pajamų dydžiu ir bus automatiškai indeksuojami. Taip pat piniginių lėšų normatyvas įtraukiamas į bendrą turto vertės normatyvą, todėl vertinimas turėtų tapti nuoseklesnis.

    Dar viena naujovė – didesnis būsto ploto normatyvas vieno ar dviejų butų namuose gyvenantiems žmonėms. Vienam asmeniui arba vienam iš bendrai gyvenančių asmenų bus taikomas 90 kvadratinių metrų naudingojo ploto normatyvas, o už kiekvieną kitą kartu gyvenantį asmenį papildomai bus pridedama po 15 kvadratinių metrų.

    Keičiama ir tvarka žmonėms, turintiems įsiskolinimų už energiją, kurą ar vandenį ir siekiantiems gauti kompensacijas. Nustatyta pareiga per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo sudaryti sutartį su tiekėjais dėl dalies skolos apmokėjimo, kad gyventojai pirmiausia galėtų kreiptis dėl kompensacijų, o skolos klausimą sutvarkyti jau po to.

    Pokyčiai palies ir privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekančius gyventojus: nuo birželio 1 dienos jie galės pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei atitiks nustatytas sąlygas. Taip pat įtvirtinta pareiga paramos gavėjams dalyvauti savivaldybių užimtumo didinimo programose ar užimtumą skatinančiuose projektuose, kai tai jiems pritaikoma pagal individualią situaciją.

  • Socialinė parama ir pensijų fondų išmokos: kada privaloma pranešti ir kas rizikuoja permoka

    Socialinė parama ir pensijų fondų išmokos: kada privaloma pranešti ir kas rizikuoja permoka

    Gyventojai, kurie gauna piniginę socialinę paramą ar socialines paslaugas ir tuo pačiu metu iš pensijų kaupimo bendrovių gavo išmoką, apie tai turi pranešti per 1 mėnesį. Informaciją reikia pateikti Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui arba seniūnijos socialinio darbo organizatoriui pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą.

    Toks pranešimas svarbus todėl, kad pensijų fondų išmokos vertinamos kaip pajamos, kai skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos. Tai apima būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, taip pat kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą.

    Kaip išmokos veikia paramą?

    Pensijų kaupimo bendrovių išmokėtos sumos gali pakeisti asmens ar šeimos pajamas vertinamuoju laikotarpiu, todėl gali keistis paramos dydis arba teisė ją gauti. Socialinių paslaugų atveju išmokos taip pat gali turėti įtakos vertinant finansines galimybes ir nustatant mokėjimo už paslaugas dydį.

    Jei apie gautą išmoką nepranešama ir vėliau nustatoma, kad piniginė socialinė parama buvo išmokėta didesnė, nei priklausė, susidaro permoka. Tokiu atveju permokėtas sumas reikia grąžinti, todėl gyventojams rekomenduojama nedelsti ir apie pokyčius informuoti atsakingus specialistus.

    Kada pranešti nereikia?

    Pranešti apie pensijų kaupimo bendrovių išmokas nereikia, jei asmeniui paskirta paliatyvioji pagalba. Taip pat išimtis taikoma, kai asmuo serga sunkia liga, įtraukta į patvirtintą ligų sąrašą, arba kai nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas.

    Jeigu kyla neaiškumų, kokia išmoka buvo gauta ir ar ji turės įtakos paramai, gyventojams patariama pasikonsultuoti prieš pateikiant prašymus ar tęsiant paramos gavimą. Konsultacijos teikiamos telefonais +370 389 61628 ir +370 389 63996.