CP v2

Tag: Socialinė politika

  • Starmerio istorinis atsiprašymas: 185 000 kūdikių atimti iš vienišų motinų, žada pokyčius

    Starmerio istorinis atsiprašymas: 185 000 kūdikių atimti iš vienišų motinų, žada pokyčius

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris parlamente oficialiai atsiprašė už valstybės vaidmenį dešimtmečius trukusioje priverstinių įvaikinimų praktikoje. Jis ją pavadino skaudžia dėme šalies istorijoje ir pripažino, kad pasekmės daugybei šeimų jaučiamos iki šiol.

    Remiantis istorinių tyrimų ir parlamentinių svarstymų metu pateiktais duomenimis, 1949–1976 metais Anglijoje ir Velse apie 185 000 nesusituokusių moterų pagimdytų kūdikių buvo atiduoti įvaikinti susituokusioms poroms. Kampanijų dalyviai teigė, kad daugelis motinų buvo spaudžiamos, klaidinamos ar gąsdinamos atsisakyti vaikų.

    Starmeris susitiko su nukentėjusiųjų atstovais, dalis jų stebėjo atsiprašymą Bendruomenių Rūmų galerijoje. Premjeras pabrėžė, kad prievarta ar spaudimu grįsti sprendimai paveikė ir įvaikintus vaikus, ir jų biologines šeimas, o trauma neretai tęsiasi visą gyvenimą.

    „Vaikai užaugo tikėdami, kad buvo nepageidaujami. Jaunoms motinoms buvo sakoma, kad jos amoralios, o jų kūdikiams esą bus geriau be jų“, – sakė Keiras Starmeris.

    Anot premjero, tai nebuvo pavieniai atvejai: praktikos buvo įtvirtintos savivaldos struktūrose, savanoriškose ir tikėjimu grįstose institucijose, taip pat sveikatos ir socialinės priežiūros sistemoje. Jis pripažino, kad valstybė turi atsakomybę už finansuotus ir legitimuotus mechanizmus, kurie sudarė sąlygas tokiems sprendimams.

    Dar 2022 metais parlamento Jungtinis žmogaus teisių komitetas ragino vyriausybę atsiprašyti už viešųjų institucijų ir valstybės tarnautojų veiksmus, kurie, komiteto vertinimu, prisidėjo prie priverstinių įvaikinimų. 2023 metais atsiprašymus paskelbė Škotijos ir Velso valdžios, tačiau tuometinė konservatorių vadovaujama JK vyriausybė atsisakė tai padaryti, argumentuodama, kad valstybė šių praktikų aktyviai nerėmė.

    Prie atsiprašymo Starmeris pridėjo ir konkrečius pažadus: daugiau pagalbos nukentėjusiems žmonėms, lengvesnę prieigą prie įvaikinimo dokumentų bei didesnį psichologinės pagalbos prieinamumą. Kampanijų dalyviai pabrėžia, kad atsiprašymas yra esminis žingsnis pripažįstant padarytą žalą ir mažinant ilgai lydėjusią socialinę stigmą.

    „Gėda ne jūsų, jos niekada nebuvo jūsų. Gėda yra mūsų“, – sakė Keiras Starmeris.

  • Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo birželio 1 dienos keičiasi piniginė socialinė parama: kam ji taps lengviau pasiekiama

    Nuo š.m. birželio 1 d. įsigalioja LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai, kuriais piniginė socialinė parama bus taiklesnė, labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms, paramos gavėjai bus skatinami integruotis į darbo rinką.

    Pagrindiniai pasikeitimai:

    • Palankesni turto vertinimo kriterijai skiriant piniginę socialinę paramą. 2 kartus padidintas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti:  vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP)* dydžių, šeimai – vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didėja iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui – iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų – iki 10 (vietoj 5) VRP.
    • Būsto ploto normatyvų pasikeitimai:

    1,5 karto padidintas būsto ploto normatyvas individualiems namams – nuo 60 iki 90 kv. m.

    – nustatyti atskiri būsto ploto normatyvai priklausomai nuo būsto tipo:

    1) jeigu būstas yra daugiabučiuose namuose – 60 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    2) jeigu būstas yra vieno ir (arba) dviejų butų namuose – 90 kv. m. (+15 kv. m. kt. šeimos nariams);

    3) neturintiems būsto – 60 kv. m. normatyvas.

    • Didinamos paskatos įsidarbinti ir likti darbo rinkoje – palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimas:

    – 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių);

    – sutrumpintas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis (iki įsidarbinimo) – nuo 6 iki 3 mėnesių;

    – išplėstas gavėjų ratas  – teisę gauti papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus įgyja ir tie asmenys, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.

    – pasibaigus papildomai skiriamos socialinės pašalpos mokėjimui, pakartotinai papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus gali būti skiriama ir mokama ne anksčiau kaip po 12 mėnesių.

    Įsidarbinusiems taikomas reikalavimas – asmenys turi dirbti pilnu etatu, arba ne visą darbo laiką nustatytais atvejais – dėl sveikatos būklės darbuotojas turi dirbti ne visą darbo dieną, nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moterys, darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 metų, ar vieni auginantys vaiką iki 14 metų, ar vaiką su negalia.

    • Daugiau galimybių gauti piniginę socialinę paramą – sąlygų supaprastinimas dirbantiesiems. Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), atsisakyta reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (du trečdalius maksimalaus darbo laiko). Parama skiriama dirbantiems asmenims, nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės, ir gaunantiems darbo užmokestį proporcingai faktiškai dirbtam laikui arba atliktam darbui. Savarankiškai dirbantiems asmenims išlika reikalavimas per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauti ne mažiau kaip minimalus mėnesinis atlyginimas.
    • Palankesnės piniginės socialinės paramos gavimo sąlygos šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Kai tėvai vieni augina vaikus, siekiant didinti jų pajamas, nustatyta, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar priteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos). Per šį laikotarpį minėti asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.

    Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitoma šalpos negalios pensija, mokama vaikams su negalia, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

    • Neįskaitytina pajamų dalis (nuo 20 iki 40 proc. – priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus) taip pat taikoma:

    – išeitinei išmokai, išmokamai nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus darbo santykiams prilygintiems teisiniams santykiams;

    – dalinio darbo išmokai, mokamai pagal LR nedarbo socialinio draudimo įstatymą;

    – ilgalaikio darbo išmokai, išmokoms iš Garantinio fondo, mokamoms pagal LR garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir LR ilgalaikio darbo išmokų įstatymą.

    • Keičiasi pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarka.Siekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ar projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti galės būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip  3 mėnesius iš eilės.
    • Asmenys, atliekantys privalomąją pradinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turi teisę gauti piniginę socialinę pašalpą (gali būti papildomų sąlygų).
    • Piniginė socialinė parama visai šeimai gali būti teikiama ir vykstant mediacijos procesui dėl tėvystės nustatymo ar vaiko išlaikymo (gali būti papildomų sąlygų).

    *Valstybės remiamų pajamų dydis – 233 Eur.

    PRAŠYMŲ TEIKIMAS:

    1. Prašymus-paraiškas galima teikti atvykus (pagal išankstinę registraciją) į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrių.

    SVARBU → Išankstinė klientų registracija vykdoma telefonais +370 389 61 629, +370 389 50 460 arba atvykus į Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus (Utenio a. 4, Utena) 112 kab.

    1. Asmenys, gyvenantys kaimo teritorijoje, prašymus-paraiškas gali pateikti savo gyvenamosios vietos seniūnijoje.
    1. Siūlome pasinaudoti galimybe prašymus-paraiškas teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS) spis.lt.

    Informaciją kaip prisijungti prie SPIS ir kaip pateikti prašymus-paraiškas rasite čia:

    https://www.spis.lt/titulinis/videoinstrukcijos

    SVARBU → Kilus klausimams, papildoma informacija teikiama tel. +370 389 61 628, +370 389 63 996 arba el. paštu [email protected].

     

  • Tarptautinė šeimos diena gegužės 15 dieną: kodėl ji minima ir ką verta prisiminti šiandien

    Gegužės 15 dieną minima Tarptautinė šeimos diena – Jungtinių Tautų inicijuota proga atkreipti dėmesį į šeimos svarbą visuomenėje ir sprendimus, kurie padeda ją stiprinti. Ši diena kasmet kviečia ne tik pasveikinti artimuosius, bet ir kalbėti apie realius šeimų poreikius.

    Tarptautinė šeimos diena siejama su Jungtinių Tautų sprendimu šeimos temą įtvirtinti kaip vieną iš socialinės raidos prioritetų. Skirtingose šalyse ji minima įvairiai, tačiau esmė išlieka ta pati: šeima yra pirmoji aplinka, kurioje formuojasi vaiko saugumo jausmas, socialiniai įgūdžiai ir vertybės.

    Kodėl ši diena svarbi?

    Šeimos gerovė tiesiogiai susijusi su švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir užimtumo politikos sprendimais. Kai šeimos susiduria su finansiniu nestabilumu, būsto prieinamumo problemomis ar paslaugų trūkumu regionuose, tai ilgainiui paveikia ir vaikų galimybes, ir bendruomenių gyvybingumą.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama ir apie emocinę šeimos sveikatą: perdegimą, laiko stoką, nuotolinio darbo bei mokymosi įtaką tarpusavio santykiams. Dėl to Tarptautinė šeimos diena tampa proga priminti, kad pagalba šeimai apima ne vien finansines priemones, bet ir psichologinį saugumą bei prieinamą konsultavimą.

    Kaip ją paminėti prasmingai?

    Šią dieną prasminga paminėti paprastai: skirti laiko pokalbiui, bendrai veiklai ar aplankyti tuos, su kuriais kasdienybėje susitinkama rečiau. Daugeliui šeimų svarbiausia ne renginio mastas, o dėmesys ir buvimas kartu.

    Taip pat verta prisiminti ir tuos, kuriems šeimos palaikymo šiuo metu trūksta: vienišus senjorus, globos namuose augančius vaikus ar krizes išgyvenančius artimuosius. Net nedidelė iniciatyva bendruomenėje gali tapti realia pagalba ir priminti, kad šeimos ryšiai kuriami kasdieniais veiksmais.

  • Nuo gegužės 1 dienos valstybė kompensuos šunų pagalbininkų parengimą: kas keičiasi žmonėms su negalia

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja pokyčiai, kurie žmonėms su negalia palengvins galimybę įsigyti šunį pagalbininką: valstybė kompensuos šių šunų parengimo išlaidas. Kartu įtvirtinama aiškesnė šunų pagalbininkų teisė patekti į viešąsias erdves ir naudotis paslaugomis be papildomų ribojimų.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad šunys pagalbininkai padeda žmonėms gyventi savarankiškiau ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Iki šiol didelė parengimo kaina neretai tapdavo pagrindine kliūtimi, todėl nauja kompensavimo tvarka turėtų išplėsti realią prieigą prie šios pagalbos.

    Kompensacija sieks iki 21 000 eurų

    Numatyta, kad šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensacija sieks 90 proc. faktinių parengimo išlaidų. Tačiau kompensuojama suma turės aiškią viršutinę ribą ir negalės būti didesnė nei 300 bazinių socialinių išmokų.

    Ministerijos pateikiamais duomenimis, šiuo metu tai sudaro 21 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai parengimas kainuoja brangiau, kompensacija neviršys nustatyto maksimalaus dydžio.

    Kur šunys pagalbininkai galės būti?

    Kartu su finansine parama įtvirtinama šunų pagalbininkų teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje bei statiniuose nepriklausomai nuo jų paskirties. Tai apima tiek paslaugų teikimo vietas, tiek įvairius viešai prieinamus objektus.

    Taip pat numatyta galimybė su šunimi pagalbininku naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslauga, kitaip tariant, taksi. Ministerija akcentuoja, kad pokyčiai skirti ne tik kompensacijai, bet ir aiškesniam veikimo mechanizmui, kad paslauga veiktų sklandžiai.

    „Šunys pagalbininkai – tai reali galimybė žmonėms su negalia gyventi savarankiškiau ir visavertiškiau dalyvauti visuomenės gyvenime. Pokyčiai užtikrina ne tik šių šunų prieinamumą, bet ir aiškų, valstybės remiamą veikimo mechanizmą: kompensuojamos jų parengimo išlaidos, plečiamas šunų pagalbininkų rengėjų ratas ir įtvirtinama teisė nevaržomai naudotis viešosiomis erdvėmis bei paslaugomis“, – sakė ministrė Jūratė Zailskienė.

    Ministerija pabrėžia, kad šie pokyčiai turėtų sumažinti atvejų, kai žmonės su negalia susiduria su praktiniais apribojimais dėl patekimo į patalpas ar paslaugų gavimo. Tikimasi, kad aiškesnis reguliavimas ir valstybės parama padės užtikrinti nuoseklesnį šunų pagalbininkų pripažinimą kasdienėse situacijose.