CP v2

Tag: Socialinės dirbtuvės

  • Didžiojoje Riešėje atidarytas Dienos užimtumo centras: 32 vietos žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje atidarytas Dienos užimtumo centras: 32 vietos žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje duris atvėrė naujas Paberžės socialinės globos namų Dienos užimtumo centras ir socialinės dirbtuvės, skirtos asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia. Čia sudarytos sąlygos 32 žmonėms kryptingai ugdyti socialinius, darbinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius.

    Naujasis centras įsikūrė Alyvų gatvėje ir veiks kaip bendruomenėje teikiama paslauga, orientuota į kasdienį užimtumą bei įtrauktį. Tokie sprendimai siejami su deinstitucionalizacijos kryptimi, kai daugiau paslaugų perkeliama iš didelių įstaigų į gyvenamąją aplinką.

    Atidaryme Vilniaus rajono savivaldybės vadovybės vardu kalbėjęs vicemeras Algis Vaitkevičius pabrėžė, kad bendruomeninių paslaugų tinklas rajone toliau plečiamas. Pasak jo, suplanuota statyti dar tris grupinio gyvenimo namus, kurie turėtų sustiprinti pagalbą arčiau žmogaus kasdienybės.

    „Matome aiškius rezultatus, tačiau tai yra tęstinis procesas – planuojame pastatyti dar tris grupinio gyvenimo namus Vilniaus rajone, kurie dar labiau sustiprins bendruomeninių paslaugų tinklą“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Vicemerė Edita Tamošiūnaitė akcentavo, kad tokie projektai priklauso ne tik nuo investicijų, bet ir nuo komandos kasdienio darbo su paslaugų gavėjais. Ji dėkojo darbuotojams už profesionalumą, empatiją ir kantrybę, reikalingą dirbant su žmonėmis, patiriančiais kompleksinių sunkumų.

    „Darbas su paslaugų gavėjais reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir ypatingos empatijos bei kantrybės“, – sakė Edita Tamošiūnaitė.

    Maždaug 212 kvadratinių metrų ploto moderniame pastate įrengtos erdvės kasdienėms veikloms, individualiems ir grupiniams užsiėmimams. Centras aprūpintas baldais, įranga ir darbo priemonėmis, kad paslaugos būtų teikiamos saugiai ir kokybiškai.

    Numatyta, kad lankytojai galės užsiimti vaistažolių, prieskoninių žolelių, gėlių ir vaismedžių auginimu. Socialinėse dirbtuvėse planuojamos veiklos, orientuotos į praktinius įgūdžius ir darbo rutinos formavimą, pavyzdžiui, džiovintų žolelių pakavimą, gėlių puokščių komponavimą, verbų pynimą bei suvenyrų gamybą.

    Šis objektas yra projekto Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir (ar) psichikos negalia plėtra Vilniaus rajone dalis. Projekto tikslas – tvariai pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų apgyvendinimo ir užimtumo paslaugų, stiprinant žmonių savarankiškumą ir galimybes dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    Vilniaus rajone jau veikia du grupinio gyvenimo namai Didžiojoje Riešėje ir Pikeliškėse, o naujai atidarytas Dienos užimtumo centras papildo šių paslaugų grandį. Savivaldybė tikisi, kad tokia infrastruktūra padės šeimoms lengviau derinti kasdienius įsipareigojimus, o paslaugų gavėjams suteiks daugiau stabilumo, prasmingo užimtumo ir socialinių ryšių.

  • Ignalinos rajone plečiamos paslaugos žmonėms su negalia: 930 tūkst. eurų projektas iki 2027 metų

    Ignalinos rajone plečiamos paslaugos žmonėms su negalia: 930 tūkst. eurų projektas iki 2027 metų

    Ignalinos rajono savivaldybėje birželio 3 dieną surengtas susitikimas, kuriame aptarta socialinių dirbtuvių veikla, jos plėtros poreikiai ir žmonėms su negalia skirtų paslaugų organizavimas savivaldybėje. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai, administracijos atstovai, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistė bei Daugėliškio socialinių dirbtuvių komanda.

    Pasak savivaldybės atstovų, daug dėmesio skirta praktiniams klausimams: socialinių darbuotojų ir kitų specialistų apmokėjimo tvarkai, taip pat paslaugų koordinavimui per atvejo vadybą. Aptartas ir atvejo vadybininko konkurso poreikis, nes šis vaidmuo svarbus užtikrinant, kad žmogui būtų parinktos tinkamos paslaugos ir jos veiktų nuosekliai.

    Infrastruktūra vietoje institucinės globos

    Susitikime taip pat pristatytas projektas Paslaugų, reikalingų institucinės globos pertvarkai įgyvendinti, infrastruktūros modernizavimas ir plėtra Ignalinos rajone. Jo esmė yra kurti bendruomenines alternatyvas institucinei globai, kad žmonės, turintys intelekto ir arba psichinę negalią, galėtų gyventi kuo savarankiškiau ir gauti pagalbą arčiau įprastos gyvenamosios aplinkos.

    Numatoma, kad įgyvendinus projektą Ignalinos rajone bus sukurta apsaugoto būsto infrastruktūra su 4 vietomis. Taip pat planuojama įsteigti grupinio gyvenimo namus su 10 vietų, kurie skirti tiems asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė, bet bendruomenėje teikiama pagalba.

    Be to, projekte numatytas dienos užimtumo centras su 20 vietų, kuris turėtų didinti paslaugų prieinamumą ir padėti užtikrinti prasmingą dienos veiklą. Tokios paslaugos dažnai tampa svarbia grandimi tiek žmogaus savarankiškumo stiprinimui, tiek šeimų ir artimųjų naštos mažinimui.

    Kaina ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 929 771,23 eurų. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Ignalinos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, o Daugėliškio krašto bendruomenė jame dalyvauja kaip partnerė.

    Planuojama projekto veiklų vykdymo pabaiga yra 2027 metų gegužės 31 dieną. Savivaldybė tikisi, kad suplanuotos investicijos padės išplėsti realias būsto ir užimtumo galimybes žmonėms su negalia bei sustiprins paslaugų tinklą rajone.

    Savivaldybės administracija

  • Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje pristatytos bendruomeninių paslaugų plėtros kryptys žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Savivaldybėje vykusiame susitikime aptarta, kaip stiprinti pagalbą arčiau žmogaus kasdienio gyvenimo ir mažinti priklausomybę nuo institucinės globos.

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą. Jo esmė – pereiti nuo didelių globos įstaigų prie paslaugų bendruomenėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir gauti individualius poreikius atitinkančią pagalbą.

    Pagalba arčiau žmogaus

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad bendruomeninės paslaugos turi būti teikiamos oriai, suprantamai ir atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją. Tokia kryptis siejama ne tik su socialine parama, bet ir su žmogaus teise priimti sprendimus dėl savo gyvenimo.

    Susitikime aptarta apsaugoto būsto, grupinio gyvenimo namų veikla ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtra. Praktikoje tai reiškia mažesnius, bendruomenėje integruotus sprendimus, kurie leidžia išlaikyti kasdienius įgūdžius ir palaikyti ryšius su artimaisiais.

    Atvejo vadyba ir sprendimų parama

    Renginyje pristatytas atvejo vadybos modelis ir pagalbos priimant sprendimus specialisto vaidmuo. Šios priemonės skirtos tam, kad žmogui būtų lengviau susiorientuoti sistemoje ir gauti suderintą socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo bei teisinių paslaugų paketą.

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriuje jau teikiama atvejo vadybos paslauga darbingo amžiaus asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, kai reikalinga ilgalaikė kompleksinė pagalba. Du specialistai konsultuoja, vertina situaciją, koordinuoja pagalbos planą ir bendradarbiauja su institucijomis bei organizacijomis, kad paslaugos būtų tęstinės.

    Užimtumas ir paslaugų tęstinumas

    Taip pat aptarta socialinių dirbtuvių paslauga, jos nauda ir iššūkiai užtikrinant tęstinumą. Tokios paslaugos siejamos su prasmingu užimtumu, įgūdžių palaikymu ir didesnėmis galimybėmis dalyvauti darbo rinkoje ar bendruomenės veiklose.

    Renginio pabaigoje agentūros atstovai lankėsi naujame apsaugotame būste ir susipažino su gyvenimo sąlygomis bei paslaugų organizavimu. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

  • Atvirų durų diena „Ukmergės vilties“ dirbtuvėse: ką kuria bendruomenė ir kuo tai svarbu miestui

    Kas vyko dirbtuvėse

    Ukmergėje surengta grupinio gyvenimo namų „Ukmergės viltis“ socialinių dirbtuvių atvirų durų diena, kurioje apsilankė Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narė Irma Vaitaitienė. Vizito metu ji perdavė savivaldybės mero Dariaus Varno linkėjimus ir padėką bendruomenei už kasdienį darbą bei aktyvų įsitraukimą.

    Renginyje lankytojams pristatytos dirbtuvių veiklos, o su darbuotojais ir gyventojais kalbėta apie užimtumą, kasdienę rutiną ir pasiektus rezultatus. Tokios atvirų durų dienos dažnai tampa proga parodyti, kaip praktiniai įgūdžiai ugdomi realioje, saugioje aplinkoje.

    Kūryba ir įgūdžiai

    Atvirų durų dienoje vyko edukacijos ir kūrybinės veiklos, tarp jų muilo bei žvakių gamyba, dėžučių, vokų ir atvirukų lankstymas. Šios veiklos svarbios ne vien kaip laisvalaikio užsiėmimai: jos padeda lavinti smulkiąją motoriką, planavimo įgūdžius, stiprina pasitikėjimą savimi ir bendradarbiavimą.

    Vizito metu Irma Vaitaitienė pati išbandė žvakių liejimo edukaciją, domėjosi gamybos procesu ir bendruomenės narių įsitraukimu. Pasak renginio dalyvių, šiluma ir nuoširdumas yra viena ryškiausių tokių susitikimų dalių, padedanti megzti ryšius su vietos bendruomene.

    Kodėl tai svarbu miestui

    Socialinės dirbtuvės Lietuvoje siejamos su prasmingo užimtumo ir įtraukties stiprinimu, kai žmonės gali mokytis, kurti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Atvirų durų formatas leidžia gyventojams geriau suprasti dirbtuvių kasdienybę, o institucijoms ir partneriams įvertinti, kokios paramos ar bendradarbiavimo labiausiai reikia.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai padeda mažinti socialinę atskirtį ir skatina įtraukesnį požiūrį į negalią bei pagalbos poreikius. Atvirų durų diena Ukmergėje tapo ne tik veiklų pristatymu, bet ir bendrystės stiprinimu bei pasidalijimu patirtimis.

  • Socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė: 35 vietos Lietuvoje kviečia pažinti veiklą ir produkciją

    Atvirų durų savaitė gegužę

    Gegužės 11–15 dienomis socialinės dirbtuvės visoje Lietuvoje rengia atvirų durų dienas ir kviečia gyventojus susipažinti su jų veikla, galimybėmis bei gaminama produkcija. Iniciatyva vyksta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekte „Institucinės globos pertvarka“.

    Iš viso prie atvirų durų savaitės jungiasi 35 socialinės dirbtuvės skirtinguose miestuose ir rajonuose. Organizatoriai tikisi, kad daugiau žmonių iš arti pamatys, kuo šios dirbtuvės skiriasi nuo įprasto užimtumo ir kokią realią naudą jos kuria dalyviams bei bendruomenėms.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės – tai paslauga, kurioje žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia lavina ir palaiko bendruosius bei specialiuosius darbinius įgūdžius. Kasdienės veiklos orientuotos į konkrečios prekės gamybą ar paslaugos suteikimą, todėl dalyviai mokosi dirbti pagal užduotį ir rezultatą.

    Dirbtuvėse ugdomi ne tik praktiniai įgūdžiai, bet ir įpročiai, reikalingi darbo rinkoje: laiko planavimas, atsakomybė, darbo tempo laikymasis, bendravimas su specialistais ir komandos nariais. Ilgainiui tai padeda išlaikyti motyvaciją, stiprina savarankiškumą ir didina galimybes dalyvauti darbo gyvenime.

    Ši paslauga skirta žmonėms nuo 18 metų, kurie dėl negalios nulemtų priežasčių šiuo metu negali įsidarbinti atviroje darbo rinkoje arba pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga. Socialinės dirbtuvės tampa tarpine, saugesne erdve, kurioje galima nuosekliai mokytis ir stiprinti gebėjimus.

    Kodėl verta užsukti?

    Atvirų durų dienos suteikia progą iš arčiau susipažinti su užimtumo ir socialinėmis galimybėmis žmonėms su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia. Lankytojai gali pamatyti, kaip organizuojamas darbas, kokie gaminiai ar paslaugos kuriami, ir kaip atrodo kasdienė dirbtuvių rutina.

    Renginys aktualus ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei įvairių institucijų atstovams, ieškantiems partnerystės socialiniuose projektuose. Tokie susitikimai dažnai virsta bendradarbiavimu, užsakymais ar bendromis iniciatyvomis, kurios padeda dirbtuvių dalyviams įgyti daugiau realios darbo patirties.

    Vilniuje atvirų durų savaitėje dalyvauja kelios socialinės dirbtuvės, kurios lankytojų laukia skirtingomis dienomis. Nurodytu laiku galima atvykti į Asociacijos Vilniaus Lietaus vaikai dirbtuves Palydovo gatvėje, VšĮ Pal. J. Matulaičio socialinio centro „Atvira Bendruomenė“ erdvę, taip pat į „Vilniaus Viltis“ socialines dirbtuves Skroblų gatvėje ir Vytenio gatvėje.

  • Socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė gegužės 11–15 dienomis: 35 vietos visoje Lietuvoje

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Prie iniciatyvos prisijungia 35 socialinės dirbtuvės, kviečiančios gyventojus ir organizacijas susipažinti su veikla, galimybėmis ir kuriama produkcija.

    Socialinės dirbtuvės veikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto „Institucinės globos pertvarka“ kontekste. Šios dirbtuvės yra viena iš bendruomeninių paslaugų, padedančių žmonėms su negalia stiprinti savarankiškumą ir ryšį su darbo aplinka.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinėse dirbtuvėse žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia lavina bei palaiko darbinius įgūdžius. Veiklos orientuotos į konkrečius rezultatus: gaminamas produktas arba teikiama paslauga, todėl dalyviai mokosi darbo ritmo, atsakomybių ir kokybės standartų.

    Kartu ugdomi ir bendrieji įgūdžiai, kurie dažnai tampa lemiami siekiant išlikti aktyviems: laiko planavimas, komunikacija, darbas su specialistų pagalba. Praktika rodo, kad nuoseklus palaikymas ir įprasta darbo rutina gali didinti motyvaciją, o kai kuriais atvejais tapti žingsniu į platesnes užimtumo galimybes.

    Kam ši paslauga skirta?

    Paslauga teikiama žmonėms nuo 18 metų, kuriems dėl negalios aplinkybių sudėtinga įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Ji taip pat aktuali tiems, kurie šiuo metu negali pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga arba kuriems reikalingas ilgesnis įgūdžių stiprinimo laikotarpis.

    Socialinės dirbtuvės padeda palaikyti užimtumą ir kasdienę struktūrą, o tai ypač svarbu siekiant mažinti socialinę atskirtį. Tokios paslaugos dažnai kuriamos taip, kad būtų lengviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir palaikyti savarankiškumo įgūdžius.

    Kodėl verta apsilankyti atvirų durų dienomis?

    Atvirų durų savaitė skirta ne tik artimiesiems ar žmonėms, ieškantiems užimtumo galimybių, bet ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei institucijų atstovams. Tai proga gyvai pamatyti, kaip organizuojamas darbas, kokie produktai ar paslaugos kuriami ir kokios partnerystės galėtų būti prasmingos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimai vietoje padeda geriau suprasti socialinių paslaugų spektrą ir praktinę naudą bendruomenei. Vizitai taip pat gali tapti pradžia bendriems projektams, užsakymams ar kitoms bendradarbiavimo formoms, kurios stiprina tvarią šių dirbtuvių veiklą.

    Dalyvaujančių socialinių dirbtuvių sąrašas ir konkreti apsilankymų tvarka paprastai pateikiami organizatorių informaciniuose kanaluose. Planuojantiems vykti rekomenduojama iš anksto pasitikslinti laiką ir registracijos poreikį pasirinktoje vietoje.

    „Atvirų durų savaitė yra galimybė iš arčiau pamatyti, kaip žmonės su negalia ugdo darbinius įgūdžius ir kuria realius produktus bei paslaugas bendruomenei“, – teigiama Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros pranešime.

  • Socialinės dirbtuvės atveria duris gegužės 11–15 dienomis: kur Lietuvoje užsukti ir ką pamatyti

    Socialinės dirbtuvės atveria duris gegužės 11–15 dienomis: kur Lietuvoje užsukti ir ką pamatyti

    Kas vyksta gegužės 11–15 dienomis?

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje rengiama socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Gyventojai kviečiami užsukti į dirbtuves, susipažinti su jų veikla, produkcija ir paslaugomis, taip pat pabendrauti su specialistais bei dalyviais.

    Atvirų durų dienos vyksta socialinių dirbtuvių tinkle, kuris plėtojamas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekte Institucinės globos pertvarka. Skelbiama, kad iniciatyvoje dalyvauja 35 socialinės dirbtuvės skirtinguose šalies regionuose.

    Ką daro socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės skirtos žmonėms su intelekto ir psichosocialine negalia, kurie lavina ir palaiko darbinius įgūdžius per praktines užimtumo veiklas. Dirbtuvėse atliekami darbai paprastai susiję su konkretaus produkto gamyba arba paslaugų teikimu, todėl ugdymas vyksta realioje, į darbo rinką orientuotoje aplinkoje.

    Praktika apima ir kasdienius įgūdžius, pavyzdžiui, laiko planavimą, užduočių nuoseklumą, bendravimą su komanda ir atsakomybę už rezultatą. Tokia struktūra padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir didina galimybes išlikti aktyviems, net jei atvira darbo rinka šiuo metu nėra pasiekiama.

    Paslauga teikiama nuo 18 metų žmonėms, kurie dėl negalios nulemtų priežasčių negali įsidarbinti laisvojoje darbo rinkoje arba pasinaudoti įdarbinimo su pagalba paslauga. Socialinės dirbtuvės dažnai tampa tarpine grandimi tarp socialinių paslaugų ir darbo rinkos, kai žmogui reikia daugiau laiko, palaikymo ir praktikos.

    Kodėl verta apsilankyti?

    Atvirų durų savaitė skirta ne tik šeimoms ir bendruomenėms, bet ir darbdaviams, amatininkams, nevyriausybinėms organizacijoms bei kitoms įstaigoms. Tai proga realiai pamatyti, kaip organizuojamas užimtumas, kokių partnerystės formų galima ieškoti ir kuo socialinės dirbtuvės gali būti naudingos vietos bendruomenei.

    Organizatoriai pabrėžia, kad vizitas gali padėti geriau suprasti socialinių paslaugų spektrą žmonėms su negalia ir įvertinti, kokios priemonės veikia praktikoje. Be to, tai galimybė atrasti konkrečias dirbtuves savo regione ir sužinoti, kokią produkciją ar paslaugas jos kuria.

    Socialinių dirbtuvių atvirų durų dienos numatytos įvairiuose miestuose ir rajonuose, įskaitant Alytų, Varėną, Kaišiadoris, Garliavą, Raseinius, Kauną, Jonavą, Palangą, Klaipėdą, Marijampolės regiono vietoves, Panevėžį, Šiaulius, Kuršėnus, Naująją Akmenę, Joniškį, Tauragę, Pagėgius, Jurbarką, Plungę, Mažeikius, Molėtus, Zarasus, Vilnių, Trakus ir Ukmergę.

    Tikslios kiekvienų dirbtuvių atvirų durų dienos skiriasi, todėl planuojant apsilankymą verta pasitikslinti laiką ir vietą konkrečioje dirbtuvėje. Dalis dirbtuvių lankytojus priims vieną pasirinktą dieną, kitos veiks visą savaitę.

  • Atvirų durų savaitė socialinėse dirbtuvėse: 35 vietos Lietuvoje kviečia susipažinti iš arčiau

    Gegužės 11–15 dienomis visoje Lietuvoje vyks socialinių dirbtuvių atvirų durų savaitė. Jos metu 35 socialinės dirbtuvės kviečia gyventojus ir organizacijas susipažinti su veikla, galimybėmis bei dalyvių kuriama produkcija ir paslaugomis.

    Iniciatyva vyksta Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įgyvendinamo projekto Institucinės globos pertvarka kontekste. Šio projekto kryptis siejama su bendruomeninių paslaugų plėtra, kad daugiau žmonių galėtų gyventi ir veikti bendruomenėje, o ne institucijose.

    Kas yra socialinės dirbtuvės?

    Socialinės dirbtuvės yra paslauga, skirta žmonėms su intelekto ir arba psichosocialine negalia, kuriems reikalinga struktūruota, saugi ir specialistų lydima darbinio užimtumo aplinka. Čia ugdomi ir palaikomi bendrieji bei specialieji darbiniai įgūdžiai per praktines, apčiuopiamą rezultatą duodančias veiklas.

    Dirbtuvių dalyviai mokosi planuoti laiką, laikytis susitarimų, dirbti komandoje ir bendrauti su specialistais. Toks kasdienis ritmas padeda stiprinti savarankiškumą ir pasitikėjimą, o užmegztas ryšys su darbuotojais dažnai tampa papildoma motyvacija siekti didesnio įsitraukimo į darbo rinką.

    Kam skirta ši paslauga?

    Paslauga teikiama asmenims nuo 18 metų, kurie dėl negalios sąlygotų priežasčių šiuo metu negali įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Taip pat ji aktuali tiems, kuriems dar nėra tinkama įdarbinimo su pagalba paslauga arba reikalingas tarpinis etapas, padedantis pasirengti didesniam savarankiškumui.

    Atvirų durų dienos suteikia progą ne tik pamatyti, kaip organizuojamas darbas, bet ir geriau suprasti, kokios pagalbos formos žmonėms su negalia veikia praktiškai. Tai gali būti naudinga ir šeimoms, ir bendruomenės nariams, kurie ieško informacijos apie realias užimtumo galimybes.

    Kodėl verta užsukti?

    Organizatoriai pabrėžia, kad atvirų durų savaitė skirta ne vien smalsiems lankytojams, bet ir potencialiems partneriams. Darbdaviams, nevyriausybinėms organizacijoms, amatininkams bei institucijų atstovams tai galimybė susipažinti su dirbtuvių kompetencijomis ir aptarti bendradarbiavimą socialiniuose projektuose.

    Kauno rajone gegužės 11 dieną lankytojų lauks socialinės dirbtuvės „Pilnos širdys“ Garliavoje, S. Lozoraičio g. 24-1A. Čia bus galima susipažinti su dirbtuvių veikla, pabendrauti su komanda ir pamatyti, kokie darbai gimsta kasdienėje aplinkoje.

  • Seime surengta socialinių dirbtuvių mugė: dėmesys žmonių su negalia savarankiškumui ir darbui

    Seime surengta socialinių dirbtuvių mugė: dėmesys žmonių su negalia savarankiškumui ir darbui

    Gegužės 5 dieną, minint Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dieną, Lietuvos Respublikos Seime surengta socialinių dirbtuvių mugė. Į renginį Panevėžio regiono socialinių dirbtuvių lankytojus ir jų vadovus pakvietė Seimo narė Modesta Petrauskaitė.

    Renginio metu akcentuota, kad dienos paminėjimas neturėtų apsiriboti simbolinėmis iniciatyvomis. Pasak organizatorių, svarbiausia kryptis yra nuosekliai plėsti socialinių dirbtuvių tinklą, stiprinti individualias paslaugas ir kurti realias galimybes pereiti iš dirbtuvių į atvirą darbo rinką.

    „Norisi, kad žmogus su negalia būtų sprendimų centre, o ne sistemos paraštėse“, – sakė Modesta Petrauskaitė.

    Mugėje dalyvavo ir Kupiškio rajono atstovai: Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungos bei Kupiškio rajono asmenų su negalia draugijos nariai. Jie pristatė savo sukurtus kūrybinius darbus, meninius darbelius ir rankų darbo gaminius.

    Renginyje taip pat dalyvavo Kupiškio socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai bei Kupiškio rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda geriau matyti, kokių praktinių sprendimų reikia, kad savarankiškas gyvenimas taptų pasiekiamas ne išimtims, o kuo platesniam žmonių ratui.

    Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena siejama su bendru požiūriu, kad įtrauktis prasideda nuo kasdienių galimybių: mokytis, dirbti, gauti paslaugas bendruomenėje ir pačiam priimti sprendimus. Tokios iniciatyvos kaip socialinių dirbtuvių mugė Seime leidžia plačiau pristatyti dirbtuvių veiklą ir kartu kelia klausimą, kaip stiprinti darbdavių įsitraukimą bei tvaresnį žmonių su negalia įdarbinimą.

  • Seime pristatyta socialinių įstaigų kūryba: Panevėžio regiono mugėje dalyvavo ir Pakruojo rajonas

    Seime pristatyta socialinių įstaigų kūryba: Panevėžio regiono mugėje dalyvavo ir Pakruojo rajonas

    Gegužės 5 dieną, minint Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo dieną, Seime surengta Panevėžio regiono neįgaliųjų darbų mugė ir kūrybos pristatymas. Renginyje Seimo nariams ir svečiams pristatyti socialinių įstaigų lankytojų darbai, o kartu aptarti ir praktiniai savarankiško gyvenimo klausimai.

    Seimo narės Modestos Petrauskaitės kvietimu prie Panevėžio regiono parodos prisijungė ir Pakruojo rajono įstaigos. Daug dėmesio sulaukė Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centro bei Linkuvos socialinių paslaugų centro lankytojų ir specialistų sukurti dirbiniai.

    Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė. Spaudos konferencijoje kartu su Seimo narėmis Orinta Leipute ir Modesta Petrauskaite aptartos kliūtys, su kuriomis susiduria negalią turintys žmonės, bei sprendimai, padedantys stiprinti jų savarankiškumą.

    Diskusijoje išskirta socialinių dirbtuvių tema, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje įgauna vis daugiau praktinio svorio kaip ilgalaikio užimtumo ir įtraukties priemonė. Tokios dirbtuvės dažniausiai kuriamos taip, kad žmonės galėtų ne tik mokytis darbinių įgūdžių, bet ir turėti apčiuopiamą, reguliarią veiklą bei galimybę gauti pajamas už pagamintus produktus ar suteiktas paslaugas.

    Pakruojo rajone šiuo metu taip pat ruošiami žingsniai modernių socialinių dirbtuvių įkūrimui. Savivaldybei anksčiau įsigijus pastatą Pakruojo centre ir planuojant modernizavimą, numatoma sukurti erdvę, kurioje negalią turintys suaugusieji galėtų užsiimti prasminga veikla, lavinti įgūdžius ir jaustis reikalingi bendruomenėje.

    Renginio metu Seime bendrauta ir su kitų savivaldybių bei organizacijų atstovais, pasidalinta patirtimis, kaip skirtinguose regionuose kuriamos socialinės dirbtuvės. Tokie susitikimai leidžia greičiau perimti veikiančius modelius, išvengti praktinių klaidų ir geriau suderinti paslaugas su realiais žmonių poreikiais.

    Pakruojo rajono savivaldybės teigimu, šiuo metu planuojamos užimtumo veiklos ir baigiamas rengti pastato modernizavimo projektas. Tikimasi, kad naujos dirbtuvės taps ne tik užimtumo vieta, bet ir svarbia grandimi stiprinant žmonių su negalia savarankiškumą bei jų integraciją į visuomenės gyvenimą.