CP v2

Tag: Socialinės inovacijos

  • Vaikai klasėje tampa svetimi? „Herojaus kelionės“ programa rodo, kaip sustabdyti patyčias

    Klasėje gali būti 25 mokiniai, tačiau tai dar nereiškia, kad joje yra bendruomenė. Vaikai neretai mokosi kartu metų metus, bet jaučiasi nesaugūs, nepasitiki vieni kitais ir vengia kalbėtis. Tokiose aplinkose patyčios ir konfliktai greitai tampa kasdienybe, o ne pavieniais atvejais.

    Švietimo bendruomenė vis dažniau pabrėžia, kad vien drausminės priemonės ar moralizuojančios paskaitos problemų neišsprendžia. Tam reikia ilgalaikio darbo su grupės santykiais, aiškių taisyklių, suaugusiųjų nuoseklumo ir vaikams suprantamų būdų mokytis bendravimo. Būtent tokį kelią siūlo patyriminė programa „Herojaus kelionė“.

    Saugi erdvė sudėtingoms situacijoms

    Programą kūrusi VšĮ „Domus Solis“ vadovė dr. Irena Blaževičė pabrėžia, kad sudėtingo elgesio neįmanoma pakeisti vien nurodymais, kas yra gerai ir blogai. Jos teigimu, vaikams svarbiausia ne teorija apie emocijas, o patirtis, kuri leidžia kitaip pamatyti save ir kitus. Tam kuriamos situacijos, kuriose mokomasi išgyvenant, o ne klausantis.

    „Vaikams ir paaugliams reikia ne teorinių pamokų apie emocijas, o realios patirties, po kurios galima kalbėtis ir suprasti, kas įvyko“, – sakė I. Blaževičė.

    Programoje naudojami patirtinio mokymosi principai: vaikai pirmiausia patenka į užduotį ar socialinį išbandymą, o vėliau kartu su grupe reflektuoja. Taip aptariami tokie klausimai kaip ribos, pasitikėjimas, kaltė, diskomfortas, skirtingumas ir poliarizacija, tačiau visa tai daroma saugioje, aiškiai struktūruotoje aplinkoje.

    Ne pamokslauti, o leisti patirti

    Vienas svarbiausių programos principų yra atsisakyti pamokslavimo, kuris dažnai sukelia pasipriešinimą. Užuot kartojus taisykles, kurių vaikai jau ne kartą girdėjo, kuriamos užduotys, reikalaujančios susitarti, pasidalinti atsakomybe ir išbūti su skirtinga nuomone. Tokiose situacijose vaikai praktiškai pamato, kaip veikia pasitikėjimas ir kas jį griauna.

    „Susiskaldžiusios klasės nepaversi bendruomene vien paliepimu būti draugiškiems. Reikia patirčių, kurios leistų vaikams patiems suprasti, kaip susitarti ir veikti kartu“, – sakė I. Blaževičė.

    Programoje pasitelkiama grupės dinamika, judesys, kūrybinės užduotys ir teatro metodai, o svarbi dalis skiriama refleksijai. Idėja paprasta: kai vaikai išmoksta kalbėtis klasėje, šie įgūdžiai persikelia ir į kitas erdves. Keičiasi ir santykis su mokytojais, atsiranda daugiau atvirumo, iniciatyvos ir atsakomybės.

    Metodai, kuriuos gali perimti pedagogai

    Iš pradžių programą mokyklose įgyvendindavo atvykstantys specialistai, dirbantys su konkrečiomis grupėmis. Tačiau ilgainiui tapo aišku, kad ilgalaikiam poveikiui neužtenka vien epizodinių vizitų. Dėl to pradėta kryptingai perduoti metodus tiems, kurie su vaikais būna kasdien.

    Taip buvo sukurtas metodinių priemonių rinkinys, kuriame numatyti 101 užsiėmimas su instrukcijomis. Priemonės pritaikomos skirtingoms amžiaus grupėms, taip pat vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, o papildomai naudojamas emocijų savistabos žemėlapis. Tikslas – kad mokytojai, edukatoriai ir kiti specialistai turėtų praktišką, aiškiai struktūruotą įrankį darbui su klasės mikroklimatu.

    Socialinės inovacijos švietime pastaraisiais metais įgauna pagreitį, nes daugėja supratimo, jog emocinė gerovė tiesiogiai susijusi su mokymosi rezultatais ir mokyklos lankomumu. Lietuvoje tokioms iniciatyvoms taip pat numatomas finansavimas: socialinių inovacijų kūrimui ir išbandymui skiriama beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų. Tai atveria galimybes sprendimus išbandyti plačiau ir vertinti jų poveikį ne pavieniams vaikams, o visai bendruomenei.

  • Lietinga diena ir kartoninė dėžė pakeitė Aukštadvarį: vaikų idėja tapo įvertintu verslu

    Nuo žaidimo iki socialinio verslo

    Aukštadvaryje vaikų dienos centro vaikai vieną lietingą dieną ant didelės kartoninės dėžės pradėjo kurti savo krašto žemėlapį. Į jį sugulė mėgstami ežerai, piliakalniai, seni pastatai ir kitos vietos, kurias jie patys lankė ir norėjo parodyti kitiems.

    Iš pirmo žvilgsnio paprastas užsiėmimas ilgainiui virto socialinio verslo iniciatyva „Atrask“. Šiandien ji jungia interaktyvius pažintinius maršrutus, stalo žaidimą ir patyrimines edukacijas, o dalis gautų pajamų grįžta į vaikų dienos centro veiklas.

    Maršrutai, paremti vietos istorijomis

    Iniciatyvos pagrindas – keturi teminiai maršrutai, kviečiantys Aukštadvario apylinkes pažinti per vietos žmonių pasakojimus, legendas ir vaikų atrastas detales. Keliautojai maršrutuose paprastai aplanko ne mažiau kaip dešimt objektų, atlieka užduotis ir seka progresą žemėlapyje.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad svarbiausia dalis čia yra ne technologija, o turinys ir ryšys su bendruomene. Vietos istorijos tampa gyva medžiaga, kuri padeda kurti prasmingą turizmą ir pritraukti lankytojų ne vien dėl gražių vaizdų, bet ir dėl patirties.

    „Norėjome, kad vaikai ne tik praleistų laiką, bet ir pamatytų, jog jų idėjos gali virsti realiu rezultatu, kuriuo domisi kiti“, – sakė projekto koordinatorė Nijolė Zubrickienė.

    Kartų bendrystė ir apčiuopiamas poveikis

    Vienas iš projekto variklių tapo bendradarbiavimas su senjorais, kurie dalijosi prisiminimais apie Aukštadvarį, tradicijomis ir vietos kasdienybe. Vaikai šiuos pasakojimus pavertė maršrutų turiniu ir taip sukūrė produktą, kuriame susitinka skirtingos kartos.

    Socialinio verslo modelis veikia paprastai: įsigiję maršrutą, stalo žaidimą ar užsisakę edukaciją lankytojai kartu prisideda prie vaikų dienos centro aplinkos gerinimo ir veiklų. Tokia praktika atitinka vis labiau Europoje stiprėjančią tendenciją, kai turizmas siejamas su vietos bendruomenių stiprinimu ir aiškiai pamatuojamu socialiniu poveikiu.

    Įvertinimai ir investicijos į inovacijas

    „Atrask“ iniciatyva sulaukė pripažinimo ir už Aukštadvario ribų: ji buvo pastebėta nacionaliniuose konkursuose ir pristatyta tarptautinėje erdvėje. Tokie pavyzdžiai rodo, kad bendruomeniniai projektai gali augti į tvarius sprendimus, kai yra aiškus turinys, partnerystės ir nuoseklus darbas.

    Platesniame kontekste socialinių inovacijų kūrimas Lietuvoje vis dažniau remiamas Europos Sąjungos investicijomis: tam numatoma beveik 24 000 000 eurų. Šios lėšos skirtos idėjoms išbandyti ir sprendimams, kurie padeda spręsti socialines problemas ne pavieniui, o bendruomenės mastu.

    Socialinių inovacijų tema aptariama ir viešose diskusijose, kuriose kalbama apie kelią nuo idėjos iki veikiančio sprendimo, partnerystes, finansavimą ir poveikio vertinimą. Tokie renginiai tampa erdve dalintis praktika, kurią rodo ir Aukštadvario vaikų istorija: kartais pokyčiui pakanka vienos dėžės ir noro kurti.

  • Senjorai rado būdą neiškristi iš gyvenimo: „Senjorų pasaulis“ jungia mokslą ir savanorystę

    Socialinės inovacijos ne visada prasideda nuo technologijų ar brangių projektų. Vis dažniau jos gimsta iš paprasto poreikio: kaip žmogui po aktyvaus profesinio gyvenimo išlikti reikalingam, išlaikyti ryšius ir prasmingai leisti laiką. Tokį modelį Lietuvoje nuosekliai kuria organizacija „Senjorų pasaulis“.

    Organizacija užsiima neformaliuoju vyresnio amžiaus žmonių švietimu ir bendruomenės telkimu. Kas mėnesį rengiamos atviros paskaitos tapo pradžia, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad daliai dalyvių reikia ne vien žinių, bet ir reguliaraus gyvo ryšio bei veiklos.

    Taip susiformavo „Senjorų pasaulio“ klubas, kurio nariai ne tik mokosi, bet ir savanoriauja. Jie įsitraukia į veiklas darželiuose, globos įstaigose, muziejuose, kultūros renginiuose, o veiklos kryptys dažniausiai gimsta įsiklausant į pačių senjorų poreikius.

    „Nuotolinės paskaitos yra atviros visiems, tačiau žmonėms prireikė daugiau bendruomenės ir prasmingo užimtumo, todėl ėmėme ieškoti vietų savanorystei“, – sakė „Senjorų pasaulio“ steigėja Vida Greičiuvienė.

    Viena matomiausių iniciatyvų – senjorų apsilankymai darželiuose, kur jie skaito pasakas vaikams. Iš pirmo žvilgsnio paprasta veikla padeda kurti ryšį tarp kartų, o kartu mažina vienišumo jausmą tiems, kurių artimieji gyvena toli ar kuriems trūksta kasdienio bendravimo.

    Kita kryptis – bendravimas su vyresnio amžiaus žmonėmis globos įstaigose. Savanoriai dalyvauja renginiuose, mini šventes, atveža knygų, skaito ar tiesiog skiria laiko pokalbiui, kuris dažnai tampa svarbiausia parama žmogui, stokojančiam dėmesio.

    „Mes nesame medikai, bet žmonėms dažnai labiausiai reikia paprasto pokalbio ir jausmo, kad jie nėra pamiršti“, – sakė V. Greičiuvienė.

    Organizacija pabrėžia lankstų savanorystės modelį: vieni renkasi nuolatinę veiklą, kiti prisideda epizodiškai, kai gali skirti kelias valandas. Toks principas leidžia įsitraukti daugiau žmonių, nes ne kiekvienas gali įsipareigoti konkrečiai savaitės dienai, tačiau daugelis gali rasti laiko tada, kai jiems patogu.

    Švietimo dalis taip pat išlieka esminė. Senjorams siūlomos užsienio kalbos, sveikos gyvensenos ir kultūros temos, o ypač svarbus informacinis raštingumas, padedantis naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, bendrauti su artimaisiais ir spręsti kasdienius klausimus neišeinant iš namų.

    „Senjorų pasaulio“ bendruomenė veikia ne viename mieste: narių yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kitur. Toks išsiplėtimas rodo, kad panašaus formato veiklų poreikis yra platus, o vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas dažnai priklauso nuo to, ar jiems pasiūlomas aiškus, prieinamas kelias į bendruomenę.

    Socialinių inovacijų kryptis Lietuvoje stiprinama ir finansinėmis priemonėmis. Socialinių inovacijų kūrimui bei išbandymui numatyta beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, siekiant gerinti socialinių paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Tokios investicijos aktualios ne tik didelėms institucijoms, bet ir organizacijoms, kurios kasdien mato konkrečias problemas ir gali pasiūlyti praktiškus sprendimus. „Senjorų pasaulio“ pavyzdys rodo, kad pokytis neretai prasideda nuo paprastos idėjos ir nuoseklaus darbo su bendruomene.

    Socialinių inovacijų tema bus aptariama ir diskusijų festivalyje „Būtent“, kuriame Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Centrine projektų valdymo agentūra planuoja diskusijas apie idėjos gimimą, finansavimą, partnerystę ir poveikio vertinimą.

  • Joniškio rajone paskirstytas finansavimas bendruomenių socialinėms inovacijoms: kam skirta, kam ne

    Joniškio rajone paskirstytas finansavimas bendruomenių socialinėms inovacijoms: kam skirta, kam ne

    Joniškio rajono savivaldybės administracija paskirstė biudžeto lėšas bendruomenių socialinių inovacijų projektams. Kvietimas teikti paraiškas buvo skirtas nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims.

    Paraiškas finansavimui gauti teikė trys organizacijos: Joniškio moterų asociacija, Skaistgirio miestelio bendruomenė ir klubas „Žagarės Kentaurai“. Projektų paraiškose prašytos sumos siekė nuo 1 500 iki 3 000 eurų.

    Kam skirta parama

    Finansavimas skirtas dviem projektams. Skaistgirio miestelio bendruomenės projektui Laikas kartu skirta 3 000 eurų, o klubo „Žagarės Kentaurai“ projektui Spalvos ant karčių skirta 2 400 eurų.

    Iš viso šiems dviem sumanymams patvirtinta 5 400 eurų. Savivaldybė nurodo, kad sprendimai priimti vadovaujantis galiojančia nevyriausybinių organizacijų finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarka.

    Kuris projektas finansavimo negavo

    Joniškio moterų asociacijos projektui Tu numegzk man, mama, kelią… finansavimas neskirtas. Prašyta suma šiam projektui buvo 1 500 eurų.

    Tokie konkursai savivaldybėse dažniausiai siejami su tikslu stiprinti vietos bendruomenių įsitraukimą ir kurti socialines paslaugas ar iniciatyvas, kurios papildo viešąjį sektorių. Praktikoje tai gali reikšti veiklas, mažinančias socialinę atskirtį, skatinančias bendruomeniškumą ir didinančias gyventojų užimtumą.

    Savivaldybė primena, kad finansavimą gali gauti viešosios įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, labdaros ir paramos fondai bei kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Kvietime buvo pabrėžta, kad išimtis taikoma viešosioms įstaigoms, kurių vienintelis dalininkas yra valstybės ar savivaldybių institucijos.

  • Zarasų savivaldybės vizitas Budapešte: ko iš „Interreg Europe“ GRANDIS parsivežė rajono komanda

    Zarasų savivaldybės vizitas Budapešte: ko iš „Interreg Europe“ GRANDIS parsivežė rajono komanda

    Zarasų rajono savivaldybės delegacija gegužės 14 dieną ir gegužės 15 dieną lankėsi Budapešte, kur vyko „Interreg Europe“ programos projekto GRANDIS darbuotojų mainų vizitas. Kelionės ašis – moterų valdomo smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimas, socialinės inovacijos bei žaliųjų ir skaitmeninių sprendimų diegimas regionuose.

    GRANDIS projektas orientuotas į viešosios politikos ir praktinių priemonių tobulinimą: nuo mentorystės modelių iki bendruomenių įtraukties ir paramos mechanizmų, kurie padeda moterims lengviau pradėti ar plėsti verslą. Toks formatas ypač svarbus regionams, kuriuose verslo ekosistema dažnai priklauso nuo kelių aktyvių organizacijų ir riboto finansavimo.

    Ko vyko mokytis į Vengriją?

    Vizitą koordinavo pagrindinis projekto partneris – Pietų Uždanubės regioninė inovacijų agentūra. Zarasų atstovai Vengriją pasirinko dėl partnerių pristatytų pavyzdžių, kaip kultūrinės iniciatyvos, mentorystė ir bendruomeniškumas gali tapti praktiniu įrankiu verslumui auginti.

    Delegacija siekė ne tik išklausyti pristatymus, bet ir išsiaiškinti, kaip konkrečios priemonės veikia kasdienybėje: kas finansuoja programas, kaip pritraukiami dalyviai, kokie rodikliai padeda įvertinti poveikį ir su kokiais barjerais susiduriama įgyvendinant idėjas vietos lygmeniu.

    Susitikimai su kultūros ir verslumo organizacijomis

    Pirmąją dieną Zarasų delegacija lankėsi Vengrijos liaudies menininkų asociacijoje, kur pristatytas kasmet organizuojamas Liaudies meno festivalis. Aptarta, kaip savanorystė, tradicinių amatų sklaida ir partnerystės su vietos bendruomenėmis gali sukurti ir socialinę, ir ekonominę grąžą.

    Taip pat aplankyti Vengrijos kultūros paveldo rūmai, kur pristatyti kultūros paveldo komunikacijos ir edukacinių veiklų organizavimo principai. Tokios institucijos dažnai veikia kaip platforma vietos kūrėjams ir smulkiajam verslui, ypač kai kuriami renginiai, mokymai ir turistiniai maršrutai.

    Antrąją dieną programa tęsėsi Vengrijos verslių moterų asociacijoje, kur pristatyta „TalentA Hungary“ iniciatyva, apjungianti mokymus ir mažąsias dotacijas. Dėmesys čia skiriamas praktiniams sprendimams, padedantiems diegti žaliąsias ir skaitmenines inovacijas, ypač žemės ūkio srityje.

    Delegacija susipažino ir su mentorystės iniciatyva „Poppy Pod“, kurią įgyvendina įmonė „Panyi Zsuzsi“. Programos esmė – kryptingai padėti amatininkėms ir kūrėjoms susidėlioti verslo pradžios žingsnius, nuo produkto pateikimo iki pardavimų kanalų ir komunikacijos.

    Ką tai gali reikšti Zarasų rajonui?

    Vizito metu daugiausia dėmesio skirta tam, kaip moterų inicijuotos veiklos gali būti stiprinamos ne pavienėmis akcijomis, o nuoseklia sistema: mentorystės tinklu, mokymais, vietos renginiais ir aiškiomis sąlygomis mažoms paramos priemonėms. Tokie modeliai regionuose dažnai veikia efektyviausiai, kai sujungiami savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo partnerių resursai.

    Į Budapeštą vyko GRANDIS projekto koordinatorės Raimonda Kuolė ir Simona Matusevičiūtė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Paula Džahija bei laikinai Zarasų verslo ir turizmo informacijos centro direktorės pareigas einanti Natalija Sapožnikova. Pasak delegacijos, tarptautiniai mainai padeda greičiau atsirinkti veikiančius sprendimus ir susikurti ryšius, reikalingus tęstiniams projektams.

    GRANDIS įgyvendinamas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą „Interreg Europe“ ir finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tokie projektai paprastai siekia, kad gerosios praktikos būtų pritaikytos ne tik vieno vizito metu, bet ir vėliau, atnaujinant regiono priemones, paslaugas bei partnerystes.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.