CP v2

Tag: Socialiniai darbuotojai

  • Vilkaviškyje pagerbti socialiniai darbuotojai: meras priminė, kodėl jų darbas nepamatuojamas skaičiais

    Vilkaviškyje pagerbti socialiniai darbuotojai: meras priminė, kodėl jų darbas nepamatuojamas skaičiais

    Jono Basanavičiaus gimtinėje surengta Lietuvos socialinių darbuotojų dienai skirta popietė, subūrusi Vilkaviškio rajono socialinėje srityje dirbančius žmones. Renginys tapo proga padėkoti už kasdienį darbą, kai pagalbos labiausiai reikia vyresniems, šeimoms krizėse ar negalią turintiems gyventojams.

    Susirinkusiuosius sveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė ir Vilkaviškio dekanato dekanas Virginijus Gražulevičius. Anot organizatorių, tai buvo ne tik šventė, bet ir bendruomeniškumo ženklas socialinėje sistemoje dirbantiems specialistams.

    „Socialinis darbas reikalauja ne tik profesinių žinių, bet ir didelės kantrybės, atsakomybės bei gebėjimo išgirsti žmogų. Jūsų darbo rezultatai ne visada matuojami skaičiais – kartais didžiausias pasiekimas yra žmogus, kuriam padėjote atsitiesti, neprarasti vilties ar tiesiog nelikti vienam su savo sunkumais“, – sakė A. Neiberka.

    Meras pabrėžė, kad socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje nemažėja: visuomenei senstant, didėja pagalbos namuose, globos ir slaugos koordinavimo, emocinės paramos bei socialinės integracijos paslaugų svarba. Savivaldybėms tenka vis didesnė atsakomybė už paslaugų prieinamumą, o tai reiškia ir augantį krūvį darbuotojams, dirbantiems arčiausiai žmogaus.

    Šventės metu Savivaldybės meras įteikė padėkas už profesionalų, atsakingą ir nuoširdų darbą. Tarp pagerbtųjų buvo individualios priežiūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai, įstaigų vadovai ir Socialinės paramos skyriaus specialistai, dirbantys tiek mieste, tiek seniūnijose.

    Padėkos įteiktos Dainai Vasiukevičienei, Ingai Kušlytei, Jolantai Pranaitienei, Kristinai Paplauskienei, Vilmai Jurkūnienei, Selinai Ramanauskaitei, Jurgitai Brazinskienei, Vidai Reviakienei, Šarūnei Kamaitytei, Janinai Sabaliauskienei, Irenai Skauronienei, Viktorijai Karpavičienei ir Vidai Stonienei. Organizatoriai akcentavo, kad šie žmonės kasdien sprendžia jautriausius klausimus, kurių dažnai nematyti viešumoje, bet jų poveikį geriausiai jaučia patys gyventojai.

    Po sveikinimų ir padėkų renginio dalyviams parodytas teatro LABAS spektaklis „Siaubo pasakos“. Renginio programa buvo skirta ne tik pagerbti darbuotojus, bet ir suteikti jiems progą atsikvėpti, pabūti kartu ir pasidalinti patirtimis.

  • Ministrės padėkos Visagine: „Gerumo žvaigždė“ ir įvertintos socialinės darbuotojos

    Ministrės padėkos Visagine: „Gerumo žvaigždė“ ir įvertintos socialinės darbuotojos

    Lietuvoje minint Socialinių darbuotojų dieną, Seime surengtame iškilmingame renginyje socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė įteikė 11 „Gerumo žvaigždės“ apdovanojimų ir daugiau kaip 150 padėkų socialiniams darbuotojams bei socialines paslaugas teikiantiems specialistams įvairiose savivaldybėse.

    Šie apdovanojimai skiriami už kasdienį darbą su pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, o jų tikslas – viešai įvertinti profesinę kompetenciją, atsakomybę ir gebėjimą padėti žmonėms krizėse, ligos, negalios ar socialinės atskirties situacijose.

    Įvertintos Visagino centro darbuotojos

    Profesinis pripažinimas pasiekė ir Visagino socialinių paslaugų centrą. Ministrės padėkos raštais apdovanotos dvi šio centro specialistės, kurių veikla siejama su tiesiogine pagalba paslaugų gavėjams ir paslaugų kokybės stiprinimu.

    Padėka skirta Agnei Dobrianskienei, dirbančiai socialine darbuotoja dienos socialinės globos srityje. Įvertintas nepriekaištingas pareigų atlikimas, aukšta profesinė kompetencija ir lyderystė, stiprinant žmonių socialinę gerovę Visagino savivaldybėje.

    Taip pat apdovanota Taida Kringelienė, Visagino socialinių paslaugų centro vyriausioji socialinė darbuotoja, dirbanti su senyvo amžiaus žmonėmis ir suaugusiais asmenimis su negalia. Pabrėžtas atsakingas požiūris į kiekvieną paslaugos gavėją, saugios ir orios aplinkos užtikrinimas bei gebėjimas valdyti sudėtingas situacijas.

    Kodėl šie įvertinimai svarbūs?

    Socialinis darbas apima ne tik pagalbą žmogui, bet ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo ir teisėsaugos institucijomis. Praktikoje tai reiškia, kad specialistas dažnai tampa jungiamąja grandimi, padedančia užtikrinti, jog žmogus laiku gautų reikalingas paslaugas.

    Pastaraisiais metais didėja paslaugų poreikis bendruomenėse, ypač senėjant visuomenei ir augant ilgalaikės priežiūros paslaugų svarbai. Kartu ryškėja ir kokybės reikalavimų augimas: vis daugiau dėmesio skiriama paslaugų prieinamumui, individualiam poreikių vertinimui, darbuotojų kompetencijų stiprinimui.

    Visagino socialinių paslaugų centras pabrėžia, kad gauti įvertinimai yra komandinio darbo ir nuoseklaus atsidavimo žmogui rezultatas. Įstaiga taip pat dėkoja Visagino savivaldybei už bendradarbiavimą ir tarpininkavimą, kad darbuotojų pastangos būtų matomos nacionaliniu mastu.

  • Visagine pasveikinti socialiniai darbuotojai: meras įteikė padėkas trims svarbiausiems skyriams

    Visagine pasveikinti socialiniai darbuotojai: meras įteikė padėkas trims svarbiausiems skyriams

    Rugsėjo 27 dieną Lietuvoje minima Socialinių darbuotojų diena. Šia proga Visagine socialinės srities darbuotojus pasveikino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir vicemerė Aleksandra Grigienė.

    Savivaldybė padėkos raštais įvertino Visagino socialinių paslaugų centro, Visagino šeimos ir vaiko gerovės centro bei Socialinės paramos skyriaus darbuotojus. Pasak savivaldybės atstovų, tai kasdien žmonėms itin svarbus darbas, kurio rezultatai ne visada matomi iš karto.

    Socialinis darbas dažnai prasideda nuo paprasto pokalbio, kuriam reikia laiko ir pasitikėjimo. Šalia to seka pagalba tvarkantis su krizėmis šeimoje, smurto artimoje aplinkoje ar priklausomybių pasekmėmis, taip pat palydėjimas ieškant sprendimų dėl būsto, pajamų ar paslaugų.

    Didelė socialinių darbuotojų atsakomybė tenka ir dirbant su vaikais bei šeimomis: vertinant pagalbos poreikį, koordinuojant paslaugas, užtikrinant vaiko saugumą ir emocinę gerovę. Nemažiau svarbi kasdienė pagalba vyresnio amžiaus ar negalią turintiems žmonėms, kad jie galėtų kuo ilgiau išlikti savarankiški.

    Sveikinimo proga akcentuota kantrybė, jautrumas ir profesionalumas, kurių reikalauja ši profesija. Socialiniams darbuotojams palinkėta, kad žinojimas apie jų darbo prasmę ir reikalingumą lydėtų ne tik minint profesinę dieną, bet ir kasdienėje rutinoje.

  • Varėnos meras kreipėsi į socialinius darbuotojus: jų darbas dažnai gelbsti tada, kai kiti pasitraukia

    Varėnos meras kreipėsi į socialinius darbuotojus: jų darbas dažnai gelbsti tada, kai kiti pasitraukia

    Padėka už tyliai kuriamą gėrį

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, pasveikino socialinius darbuotojus ir padėkojo už pasirinktą atsakingą, jautrų bei bendruomenei itin reikalingą darbą. Pasak jo, tai profesija, kurioje rūpestis žmogumi dažnai tampa pirmuoju žingsniu į pasitikėjimą ir saugumą.

    Mero sveikinime pabrėžiama, kad socialinis darbas yra vienas prasmingiausių visuomenės įsipareigojimų žmogaus orumui, vilčiai ir realiai pagalbai. Akcentuojama ir tai, kad kartais pakanka žodžio, išklausymo ar paprasto buvimo šalia, kad žmogus nepasijustų paliktas vienas.

    „Jūsų darbas yra vienas prasmingiausių visuomenės įsipareigojimų žmogui, jo orumui, saugumui ir vilčiai“, – sakė Algis Kašėta.

    Kodėl socialinis darbas tampa vis svarbesnis

    Pastaraisiais metais socialinių paslaugų poreikis Lietuvoje auga dėl kelių lygiagrečių veiksnių: visuomenės senėjimo, vienišumo problemos, psichikos sveikatos iššūkių ir ekonominio pažeidžiamumo. Socialiniai darbuotojai vis dažniau tampa tarpininkais tarp žmogaus ir paslaugų sistemos, padedančiais orientuotis sudėtinguose sprendimuose.

    Socialinių paslaugų lauke didėja ir kompleksiškų situacijų dalis, kai vienu metu sprendžiami būsto, priklausomybių, smurto artimoje aplinkoje, vaikų saugumo ar finansinių įsipareigojimų klausimai. Tokiose situacijose socialiniams darbuotojams tenka ne tik emocinis krūvis, bet ir būtinybė greitai koordinuoti skirtingų institucijų pagalbą.

    Palinkėjimai bendruomenei ir profesijai

    Meras padėkojo už pasiaukojimą, kantrybę ir atsakomybę, pabrėždamas, kad šis darbas neretai atliekamas tyliai, tačiau jo reikšmė žmonių gyvenimams yra didžiulė. Sveikinime taip pat linkėta, kad socialinius darbuotojus lydėtų visuomenės pagarba, bendruomenės pasitikėjimas ir vidinė stiprybė.

    Taip pat akcentuota, kad dirbant su sudėtingomis gyvenimo situacijomis itin svarbu neprarasti tikėjimo savo pastangų prasme. Mero teigimu, kiekvienas pagalbos gestas, jautrus sprendimas ar ištiesta ranka kuria bendruomenės saugumo ir solidarumo pamatą.

    „Tegul nepritrūksta šviesos, kai tenka eiti į sudėtingiausias žmonių gyvenimo situacijas, ir tikėjimo, kad kiekviena pastanga turi didžiulę prasmę“, – sakė Algis Kašėta.

  • Nematomas frontas kasdien: socialiniai darbuotojai mini savo dieną – žinutė, kuri paliečia

    Nematomas frontas kasdien: socialiniai darbuotojai mini savo dieną – žinutė, kuri paliečia

    Rugsėjo 27 dieną minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Ši proga skirta atkreipti dėmesį į specialistus, kurie kasdien padeda žmonėms krizėse, sprendžia sudėtingas socialines situacijas ir stiprina bendruomenes.

    Socialinis darbas apima pagalbą šeimoms, vaikams ir senjorams, žmonėms su negalia, taip pat smurtą, priklausomybes ar benamystę patiriantiems asmenims. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik konsultavimą, bet ir tarpininkavimą tarp institucijų, paslaugų koordinavimą bei ilgalaikį darbą su žmogumi.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime pabrėžė, kad socialinių darbuotojų kasdienybė prasideda nuo gebėjimo išgirsti, suprasti ir būti šalia. Jis akcentavo jų kantrybę, atsakomybę ir reikšmę žmonėms sunkiais gyvenimo momentais.

    „Jūsų darbas dažnai prasideda nuo paprasto, bet labai svarbaus dalyko – gebėjimo išgirsti, suprasti ir būti šalia“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Pastaraisiais metais socialinių paslaugų poreikį didina visuomenės senėjimas, psichikos sveikatos iššūkiai ir augantis poreikis paslaugas teikti arčiau žmogaus namų. Specialistų vaidmuo ypač svarbus, kai reikia greitai reaguoti į krizes šeimose, užtikrinti vaikų saugumą ir padėti žmogui grįžti į savarankiškesnį gyvenimą.

    Socialinių darbuotojų diena taip pat primena apie profesijos kasdienius iššūkius: didelius darbo krūvius, emocinę įtampą ir atsakomybę už pažeidžiamiausių gyventojų gerovę. Kartu tai proga viešai padėkoti tiems, kurie dažnai dirba tyliai, bet jų pagalba daugeliui tampa lemtinga.

  • Zarasų merė kreipėsi į socialinius darbuotojus: jūsų ranka dažnai tampa paskutine viltimi

    Zarasų merė kreipėsi į socialinius darbuotojus: jūsų ranka dažnai tampa paskutine viltimi

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė pasveikino rajono socialinius darbuotojus Lietuvos socialinių darbuotojų dienos proga. Ji pabrėžė, kad jų darbas dažnai prasideda ten, kur žmogui pritrūksta jėgų, o pagalba reikalinga čia ir dabar.

    Pasak merės, socialiniai darbuotojai pirmieji pastebi vienišus žmones, šeimas, susiduriančias su krize, bei senjorus, kuriems reikia ne tik kasdienės pagalbos, bet ir žmogiško ryšio. Jos teigimu, būtent šis ryšys neretai padeda žmogui vėl pasijusti saugiam ir nepamirštam.

    „Jūsų darbe daug dokumentų, vizitų ir sprendimų, bet centre visada išlieka žmogus, jo orumas ir saugumas“, – sakė N. Guobienė.

    Socialinio darbo kasdienybė apima ne tik individualų darbą su žmogumi ar šeima, bet ir koordinavimą su sveikatos priežiūros, švietimo, užimtumo, vaiko teisių apsaugos bei teisėsaugos institucijomis. Praktikoje tai reiškia, kad vienas atvejis gali reikalauti kelių skirtingų paslaugų, o sprendimai turi būti priimami greitai ir atsakingai.

    Lietuvoje socialinių paslaugų poreikis nuosekliai auga dėl visuomenės senėjimo, migracijos, vienišumo rizikos ir psichikos sveikatos iššūkių. Savivaldybėms tenka užtikrinti pagalbą namuose, dienos socialinę globą, laikino atokvėpio paslaugas, pagalbą krizės atvejais ir kitas priemones, kurios leidžia žmogui kuo ilgiau išlikti savarankiškam.

    Merė padėkojo Zarasų rajono socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinių paslaugų įstaigų vadovams ir visiems šios srities specialistams už kasdienį darbą. Ji palinkėjo daugiau visuomenės palaikymo, supratimo, motyvacijos ir jėgų, nes emocinis krūvis šioje profesijoje išlieka vienas didžiausių.

    „Ačiū, kad esate šalia žmonių tada, kai jiems to labiausiai reikia“, – sakė N. Guobienė.

  • Vilniaus rajonas nustebino: pagerbta per 50 socialinės srities darbuotojų ir įstaigų

    Vilniaus rajonas nustebino: pagerbta per 50 socialinės srities darbuotojų ir įstaigų

    Pagirių kultūros centre rugsėjo 25 dieną antrus metus iš eilės surengtas Lietuvos socialinių darbuotojų dienos minėjimas, subūręs Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigų, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Renginyje dėmesys skirtas tiems, kurių darbas dažnai lieka nematomas viešumoje, tačiau labiausiai jaučiamas šeimų kasdienybėje.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad socialinis darbas nėra tik paslaugų teikimas pagal aprašą, o nuolatinis darbas su žmogaus sunkumais ir krizinėmis situacijomis. Pasak jo, specialistai dažnai tampa pirmaisiais, kurie išklauso, padeda ir grąžina žmogui saugumo jausmą.

    „Jūsų darbas nėra vien pareigos ar darbo valandos. Labai dažnai jūs pirmi išklausote, padrąsinate ir parodote, kad žmogus nėra vienas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo siekį stiprinti socialinių paslaugų sistemą, kad pagalba gyventojus pasiektų kuo arčiau jų gyvenamosios vietos. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį paslaugų prieinamumą seniūnijose, efektyvesnį atvejo vadybos darbą ir geresnį skirtingų institucijų bendradarbiavimą, kai sprendžiamos šeimų ar vyresnio amžiaus žmonių problemos.

    Socialinės paslaugos arčiau žmogaus

    Vicemeras Algis Vaitkevičius, kalbėdamas apie pastarųjų metų pokyčius, pažymėjo, kad 2023 metais kuruojant socialinę sritį teko spręsti ne vieną sisteminį iššūkį, tačiau bendromis pastangomis pavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Kaip vieną iš ženklų jis įvardijo Vilniaus rajono įvertinimą savivaldybių gyvenimo kokybės rodikliuose socialinėje srityje.

    Savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus vedėja Kristina Malinovska pabrėžė vadovybės palaikymo svarbą, kai socialinių paslaugų sistema reikalauja ne tik žmogiškųjų resursų, bet ir sprendimų dėl paslaugų plėtros. Jos indėlį renginio metu įvertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įteikdama padėką.

    „Jaučiame tvirtą savivaldybės vadovybės palaikymą. Mus išklauso, supranta iššūkius ir padeda priimti gyventojams reikalingus sprendimus“, – sakė Kristina Malinovska.

    Apdovanojimai ir padėkos

    Renginyje padėkos ir nominacijos skirtos daugiau kaip pusšimčiui žmonių bei organizacijų, dirbančių socialinių paslaugų srityje. Įvertinimai teikti ne tik už profesinius pasiekimus, bet ir už empatiją, komandinį darbą, pokyčių iniciavimą bei ilgalaikį atsidavimą profesijai.

    Padėkos įteiktos ir nevyriausybinėms organizacijoms, prisidedančioms prie socialinės gerovės Vilniaus rajone. Tarp jų buvo VšĮ „Gėlos globos namai“, VšĮ „Auksiniai metai“, VšĮ „Draugų miestas“, VšĮ „SIGNUM INTER“, VšĮ „Socialinė sinergija“, taip pat Moterų informacijos centras ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga.

    Šventinę programą renginio dalyviams dovanojo Pabradės brass ansamblis, vadovaujamas Bronislovo Vilimo. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai svarbūs ne tik kaip padėka, bet ir kaip proga skirtingų įstaigų specialistams dalytis patirtimi ir stiprinti tarpusavio ryšius.

  • Socialinė pagalba vėluoja, o darbuotojai skęsta popieriuje: ką siūlo J. Tamašauskienė?

    Pagalba dažnai ateina per vėlai

    Rugsėjo 27 dieną Lietuvoje minima Socialinių darbuotojų diena, tačiau profesinė šventė vis dažniau tampa proga kalbėti apie sistemos spragas. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė sako, kad pagalba žmogų neretai pasiekia tik tada, kai situacija jau būna tapusi krize.

    Pasak jos, socialinio darbuotojo vaidmuo praktikoje siaurėja iki formalaus poreikių vertinimo, dokumentavimo ir paslaugų organizavimo. Dėl to nukenčia tai, kas turėtų būti socialinio darbo ašis: ankstyvas problemų atpažinimas, darbas su žmogumi ir bendruomene.

    „Jei didžiąją laiko dalį skiriame vertinimui ir dokumentams, kada lieka laiko pačiam socialiniam darbui?“, – sakė J. Tamašauskienė.

    Prevencija – ne papildomas darbas

    J. Tamašauskienė pabrėžia, kad prevencija socialinėse paslaugose nėra tik atskira paslauga ar projektas. Tai turėtų būti darbo kultūra, kai specialistai mato ne tik tuos, kurie jau pateko į sistemą, bet ir žmones, kurie dar nesikreipė, nors jiems rizika didėja.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – vienišas vyresnio amžiaus žmogus, kuris „nematomas“ institucijoms, kol neprireikia globos ar skubios medicininės pagalbos. Tokiose situacijose klausimas tampa paprastas: kas ir kada turi pirmasis pastebėti, kad žmogui pradeda stigti kasdienės pagalbos.

    „Jeigu žmogus pats neateina, tai dar nereiškia, kad jam nereikia pagalbos“, – sakė J. Tamašauskienė.

    Grigiškių patirtis: tinklas veikia

    Prevencinis modelis, anot pašnekovių, nėra teorija. Grigiškėse Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Modesta Balčiūnaitė telkia pagalbos tinklą, paremtą ne vien individualių atvejų sprendimu, bet ir institucijų bei bendruomenės ryšiais.

    Į tokį bendradarbiavimą įtraukiami mokyklų, seniūnijos, bendruomeninių šeimos namų, nevyriausybinių organizacijų, neįgaliųjų bendruomenės ir kitų sričių atstovai. Esminė idėja – ne laukti, kol problema „užsidegs“, o iš anksto susitarti, kaip ją atpažinti ir kur žmogų nukreipti, kad pagalba būtų greitesnė.

    „Mums svarbu susitarti iš anksto, kaip atpažinti riziką ir kur žmogų nukreipti pagalbos“, – sakė M. Balčiūnaitė.

    Tokie tinklai, pasak socialinių paslaugų specialistų, mažina atotrūkį tarp sričių, kurios dažnai veikia greta, bet ne kartu. Socialinės problemos paprastai yra kompleksinės: jos siejasi su sveikata, finansais, būstu, vienišumu, smurtu artimoje aplinkoje ar priklausomybėmis, todėl vienas specialistas retai gali matyti visą paveikslą.

    Ko trūksta savivaldybėms

    J. Tamašauskienė akcentuoja, kad vieno universalaus prevencinio darbo modelio visoms savivaldybėms nėra, nes skiriasi teritorijos, paslaugų tinklas, specialistų skaičius ir bendruomenių problemos. Vis dėlto, jos teigimu, galima sukurti sąlygas, kad prevencinis darbas nebūtų atliekamas tik „kai lieka laiko“.

    Tam būtinos metodinės priemonės, mokymai ir aiškus savivaldybių požiūris, kad bendruomenės pažinimas yra socialinio darbo dalis, o ne papildoma užduotis. Šiame kontekste Profesinių kompetencijų tobulinimo centras rengia mokymus, skirtus prevencinių paslaugų telkimui, ir planuoja dirbti su savivaldybėmis vietoje.

    Integracija svarbi, bet neužtenka

    Kalbėdama apie vykstančius pokyčius, J. Tamašauskienė atkreipia dėmesį į ilgalaikės priežiūros kryptį, kai siekiama geriau integruoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau ji perspėja, kad vien paslaugų sujungimas neišsprendžia pagrindinės bėdos, jei žmogus į sistemą patenka per vėlai.

    Jos teigimu, realus proveržis įmanomas tik tuomet, kai socialinis darbuotojas turi laiko ir įrankių anksčiau pamatyti rizikas, o institucijos dalijasi atsakomybe ir informacija taip, kad ji padėtų žmogui, o nevirstų vien procedūrų grandine.

    „Turime pereiti nuo klausimo kas jau atsitiko prie klausimo kas vyksta mūsų bendruomenėje“, – sakė J. Tamašauskienė.

  • Varėna ieško specialistų: kokių profesijų trūksta labiausiai ir iki kada studentai gali kreiptis

    Patvirtintas trūkstamų specialybių sąrašas

    Varėnos rajono savivaldybė patvirtino specialybių sąrašą, kurių darbuotojų labiausiai trūksta savivaldybės įstaigoms. Sprendimas priimtas įvertinus savivaldybės įstaigų vadovų apklausos rezultatus ir realius poreikius artimiausiu laikotarpiu.

    Pagal patvirtintą sąrašą trūkumas fiksuojamas tiek švietimo sektoriuje, tiek sveikatos ir socialinių paslaugų srityse. Savivaldybė kviečia abiturientus ir jau studijuojančius asmenis teikti prašymus dėl paramos studijoms, įsipareigojant po studijų dirbti Varėnos rajone.

    Kokios specialybės šiuo metu aktualiausios

    Didžiausias poreikis nurodytas sveikatos priežiūros specialistams, jų savivaldybei reikia 5. Taip pat trūksta specialiųjų pedagogų, reikalingi 3, o kelių sričių mokytojų, logopedų ir socialinio darbo specialistų poreikis siekia po 2.

    Sąraše įvardytos ir tiksliųjų mokslų bei kalbų mokytojų pozicijos, tarp jų fizikos, chemijos, biologijos, informatikos, taip pat lietuvių, vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojai. Įtrauktos ir kitos sritys, pavyzdžiui, kompiuterijos inžinerija, kultūrinės veiklos vadyba, muzikos technologijos bei psichologija.

    Kas gali gauti paramą ir kokie reikalavimai taikomi

    Parama numatoma studentams, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Varėnos rajono savivaldybėje ir arba yra baigę Varėnos rajono bendrojo ugdymo mokyklas. Esminė sąlyga yra įsipareigojimas baigus studijas dirbti savivaldybės įstaigose pagal poreikį atitinkančią specialybę.

    Pirmakursiams taikomas akademinis kriterijus, susietas su brandos egzaminų rezultatais. Taip pat numatytas reikalavimas, kad studijų semestro egzaminų ir įskaitų vidurkis būtų ne žemesnis kaip 7,0 balai.

    Prašymus ir dokumentus savivaldybė priima iki rugsėjo 30 dienos. Detalesnė informacija teikiama savivaldybės Švietimo skyriuje.

    „Siekiame sudaryti sąlygas jaunimui įgyti savivaldybei reikalingas profesijas ir po studijų sugrįžti dirbti į Varėnos rajoną“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Šis modelis, kai savivaldybė sieja finansinę paramą su įsipareigojimu dirbti konkrečiame regione, vis dažniau taikomas sprendžiant specialistų trūkumo problemą. Didžiausi iššūkiai paprastai fiksuojami švietimo, sveikatos ir pagalbos mokiniui srityse, kur darbuotojų pritraukimas mažesniuose rajonuose išlieka sudėtingas.

  • Socialinės valandos trumpėja iki 40: kur mokiniai randa tikrą prasmę, o ne tik parašą?

    Nuo šių mokslo metų vyresniųjų gimnazijos klasių mokiniams keičiasi socialinės-pilietinės veiklos tvarka: privalomų valandų skaičius mažinamas nuo 70 iki 40 per dvejus mokslo metus. Pokytis reiškia ne tik mažesnę administracinę naštą, bet ir progą iš naujo įvertinti, kaip šias valandas paversti prasminga patirtimi.

    Socialinių paslaugų įstaigose savanorystė dažnai tampa daugiau nei užduotis, kurią reikia pažymėti dokumentuose. Čia jaunas žmogus realiai susitinka su kitokia kasdienybe ir mokosi empatijos, pagarbos bei atsakomybės ne teorijoje, o gyvame ryšyje.

    Kai „kitas“ tampa žmogumi

    Apie senatvę, negalią ar socialinius sunkumus mokiniai dažnai girdi per pamokas ar socialiniuose tinkluose, tačiau pažinti žmogų reiškia visai ką kita. Socialinių paslaugų įstaigoje atsiranda galimybė pasikalbėti su senjoru, kartu išgerti arbatos, pažaisti stalo žaidimą ar tiesiog pabūti šalia.

    Dienos centre „Šviesa“ dirbanti vyresnioji socialinė darbuotoja Daiva Ivanauskaitė pastebi, kad pirmasis apsilankymas dažniausiai būna nedrąsus. Paaugliai patenka į erdvę, kurioje dalis žmonių bendrauja kitaip, kalba mažai arba visai nekalba, todėl pradžioje svarbiausia leisti sau stebėti ir priprasti.

    „Pirmą kartą atvykusiam geriausia pradžia yra tiesiog būti ir stebėti, kaip darbuotojai bendrauja, kaip kuria santykį ir atpažįsta individualius poreikius“, – sakė D. Ivanauskaitė.

    Pasak jos, po kelių apsilankymų ryšys atsiranda natūraliai: mokiniai ima drąsiau kalbinti, įsitraukia į veiklas, atranda bendrus pomėgius. Tai, kas pradžioje atrodė neįprasta, pamažu tampa pažįstama, o kartu mažėja ir baimė suklysti.

    Ryšys tarp kartų ir bendruomenės

    Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorė ir socialinė darbuotoja Anželika Žolnerukaitė sako, kad mokiniai vietą socialinėms valandoms dažnai renkasi pagal gyvenamąją vietą, o ne pagal veiklos turinį. Todėl pirmasis kontaktas su įstaiga paprastai pradedamas nuo aiškaus supažindinimo su aplinka, žmonėmis ir taisyklėmis.

    Ilgainiui privaloma veikla neretai virsta abipusiais mainais: mokiniai padeda buityje, prisideda prie aplinkos gražinimo, organizuoja užsiėmimus, kartu vyksta į renginius ar net surengia šaškių turnyrą. Tokiose situacijose atsiranda tikras bendruomeniškumas, o dalis mokinių grįžta ir pasibaigus privalomoms valandoms.

    „Mokiniai išmoksta kažko iš senjorų, o senjorai iš mokinių. Vyksta abipusiai mainai, o gražiausia, kad dalis jaunuolių sugrįžta pas tuos, su kuriais jau užmezgė ryšį“, – sakė A. Žolnerukaitė.

    Kodėl socialinis darbuotojas čia būtinas

    Pirmą kartą atėjus į socialinių paslaugų įstaigą kyla natūralių klausimų: kaip pradėti pokalbį, ko geriau neklausti, kaip reaguoti į neįprastą elgesį. Socialinis darbuotojas padeda jaunuoliui suprasti situacijas, paaiškina ribas ir parodo, kaip bendrauti pagarbiai, neperžengiant kito žmogaus orumo.

    Specialistai pabrėžia, kad mokinys ateina ne gelbėti, o susitikti ir pažinti. Tokia nuostata padeda atskirti empatiją nuo gailesčio ir suprasti, kad pagalba prasideda nuo klausimo, ko žmogui iš tiesų reikia, o ne nuo skubaus sprendimų siūlymo.

    Dirbant su demenciją patiriančiais senjorais, mokinius svarbu iš anksto supažindinti su ligos ypatumais ir galimomis situacijomis. Pavyzdžiui, senjoras gali jaunuolį palaikyti artimu žmogumi, norėti paliesti ar ilgiau kalbėtis, todėl būtina mokėti mandagiai nusibrėžti ribas.

    „Paprastas, žmogiškas, pagarba grįstas bendravimas yra geriausia dovana senjorams“, – sakė A. Žolnerukaitė.

    Socialinė-pilietinė veikla gali vykti įvairiose vietose, nuo bibliotekų ar kultūros įstaigų iki gyvūnų globos organizacijų, tačiau socialinių paslaugų įstaigose mokiniai dažnai greičiausiai pamato, kad prasmė slypi ne valandų skaičiuje. Kartais didžiausia pagalba yra skirti laiko, išklausyti ir būti kartu.