CP v2

Tag: Socialiniai darbuotojai

  • Ministrė J. Zailskienė Šiauliuose: socialinių inovacijų lyderystė ir siūlymai keisti paramos lubas

    Ministrė J. Zailskienė Šiauliuose: socialinių inovacijų lyderystė ir siūlymai keisti paramos lubas

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė vizito Šiauliuose metu įvertino miesto pasiekimus socialinių paslaugų srityje ir pabrėžė, kad savivaldybė išsiskiria tiek socialinių inovacijų sprendimais, tiek darbuotojų atlygio politika. Pasak ministrės, Šiauliai pelnytai sulaukė šeimai draugiškiausios savivaldybės įvertinimo, o socialinių darbuotojų darbo užmokestis čia yra vienas konkurencingiausių šalyje.

    Susitikimuose su savivaldybės vadovais aptartos priemonės, kuriomis miestas skatina jaunas šeimas: akcentuota vienkartinė 500 eurų parama dokumentų tvarkymo išlaidoms toms šeimoms, kurios gauna valstybės remiamą būsto kreditą. Savivaldybė taip pat pristatė paslaugų organizavimo modelį, kurį ministerija įvardijo kaip nuosekliai sudėliotą ir orientuotą į realius gyventojų poreikius.

    Socialinio būsto pirkimo kliūtys

    Viena iš aptartų temų buvo socialinio būsto plėtra ir praktiniai suvaržymai, su kuriais susiduria savivaldybės. Šiaulių atstovai kėlė klausimą, kad savivaldybėms turėtų būti sudarytos sąlygos pirkti socialinius būstus dar statomuose namuose, kol šie neturi galutinių kadastro dokumentų.

    Šis pasiūlymas argumentuojamas dviem aspektais: galimybe sutaupyti viešųjų lėšų, nes ankstesnėse stadijose būstas dažnai kainuoja mažiau, ir geresne socialinio būsto integracija į bendras gyvenamąsias teritorijas. Savivaldybė pabrėžė, kad būsto koncentracija atskirose lokacijose ilgainiui kuria socialinę atskirtį, todėl svarbu turėti lankstesnius įsigijimo mechanizmus.

    Paslaugos namuose ir finansavimo ribos

    Šiaulių meras Artūras Visockas akcentavo, kad dalis valstybės skirtų lėšų metų pabaigoje grąžinama ne dėl poreikio stokos, o dėl galiojančių finansinių ribojimų. Pasak savivaldybės, kai kurioms paslaugoms nustatytos lubos riboja galimybes suteikti gyventojams visą reikalingą pagalbos apimtį, net jei tam yra numatytas finansavimas.

    Ypatingas dėmesys skirtas laikinajam atokvėpiui, kai artimuosius namuose slaugantiems žmonėms teoriškai numatyta iki 720 valandų paslaugų. Tačiau, savivaldybės teigimu, 2 000 eurų riba praktiškai sutrumpina realiai gaunamų paslaugų laiką, todėl siūloma šią sumą peržiūrėti ir didinti, kad pagalba atitiktų faktinį poreikį.

    Kontrolės klausimai ir skaidraus atlygio principai

    Susitikime taip pat aptarti asmeninių asistentų paslaugų kontrolės iššūkiai. Šiaulių savivaldybė planuoja diegti specialų sprendimą, kuris leistų tiksliau fiksuoti suteiktas paslaugas ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką, kai deklaruojamas neproporcingai didelis darbo laikas.

    Ne mažiau aštri tema tapo darbo užmokesčio nelygybė, kuri, pasak savivaldybės, susiformuoja dėl papildomų priedų ir naudų, taikomų socialinių įstaigų profesinių sąjungų nariams. Diskusijoje pabrėžta, kad praktikoje gali atsirasti situacijų, kai už tą patį darbą skirtingi darbuotojai gauna nevienodą atlygį, o tai kertasi su skaidraus atlygio principu.

    „Už identišką darbą žmogus negali gauti skirtingo užmokesčio, todėl derybose su profesinėmis sąjungomis turime ieškoti sprendimų, kurie atitiktų skaidrumo reikalavimus“, – sakė Jūratė Zailskienė.

    Vizito metu ministrė taip pat apsilankė kompleksinių paslaugų namuose Alka, kur susitiko su žmonėmis, turinčiais psichosocialinę ir arba intelekto negalią, bei apžiūrėjo socialinėse dirbtuvėse sukurtus gaminius. Ministerijos ir savivaldybės atstovai sutaria, kad tokios paslaugos yra svarbi bendruomeninės pagalbos dalis, tačiau jų plėtrai būtinas ir lankstesnis finansavimas, ir aiškesnė kokybės kontrolė.

  • Inturkėje susitiko socialiniai darbuotojai: bendrystės sąskrydyje – padėkos ir dvaro dvasia

    Inturkėje susitiko socialiniai darbuotojai: bendrystės sąskrydyje – padėkos ir dvaro dvasia

    Gegužės 23 dieną Inturkės krašte surengtas Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos Vilniaus skyriaus Molėtų grupės organizuotas bendrystės sąskrydis. Į neformalų susitikimą susirinko socialiniai darbuotojai, siekdami stiprinti profesinius ryšius ir pasidalyti kasdienio darbo patirtimis.

    Renginio dalyvius pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika ir savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Gita Lasytė. Sveikinimuose akcentuota socialinių darbuotojų atsakomybė, jų vaidmuo padedant pažeidžiamiems žmonėms ir bendruomenių gerovei.

    Šių metų sąskrydžio tema buvo įkvėpta Bonos Sforcos laikų dvaro atmosferos, todėl dalis programos orientuota į simbolinį laikmečio pristatymą ir bendras patirtis kuriančias veiklas. Organizatoriai pabrėžė, kad tokia forma padeda atsitraukti nuo rutinos ir atkurti emocinius resursus.

    Programoje numatytos bendrystės veiklos, žaidimai ir neformalūs pokalbiai, skirti geriau pažinti kolegas bei pasidalyti praktiniais sprendimais. Socialiniame darbe daug situacijų reikalauja greitos reakcijos ir emocinio atsparumo, todėl tarpusavio palaikymas tampa svarbia profesinės kultūros dalimi.

    Pasak renginio organizatorių, panašūs susitikimai kuria tvirtesnį profesinį tinklą ir stiprina bendruomeniškumą, kuris vėliau atsispindi ir kasdienėje pagalboje žmonėms. Tikimasi, kad bendrystės sąskrydžiai ir toliau išliks erdve ne tik poilsiui, bet ir profesinei motyvacijai bei pasididžiavimui savo darbu.

  • Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai: daugiau saugumo darbuotojams ir naujos galimybės studentams

    Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama didinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugumą ir aiškiau apibrėžti kai kurias jų darbo situacijas. Pokyčiai apimtų ir savivaldybėms aktualų teisinį aiškumą dėl pagalbos pinigų mokėjimo.

    Vienas jautriausių siūlymų – galimybė socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų specialistams tam tikrais atvejais fiksuoti garso ar vaizdo įrašus. Toks sprendimas būtų skirtas darbuotojų apsaugai, kai kyla grėsmė jų sveikatai ar saugumui, tačiau kartu reikalautų aiškių taisyklių dėl duomenų apsaugos ir proporcingumo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad įsigaliojus pakeitimams būtų sudarytos saugesnės darbo sąlygos, o darbuotojai turėtų daugiau priemonių apsisaugoti konfliktinėse situacijose. Pastaraisiais metais socialinių paslaugų sektoriuje vis dažniau akcentuojamas perdegimo, agresijos atvejų ir įtampos rizikos valdymas, todėl darbuotojų sauga tampa prioritetu.

    Kita numatoma naujovė – galimybė Socialinį darbą studijuojantiems studentams dirbti socialiniu darbuotoju. Tai galėtų padėti spręsti darbuotojų trūkumo problemą savivaldybėse ir socialinių paslaugų įstaigose, tačiau kartu keltų klausimų dėl praktinio pasirengimo, mentorystės ir atsakomybių paskirstymo.

    Jei pakeitimams pritartų Seimas, savivaldybėms ir įstaigoms tektų atnaujinti vidines tvarkas, ypač susijusias su incidentų valdymu ir darbuotojų saugos užtikrinimu. Taip pat reikėtų aiškiai apibrėžti, kada ir kokiomis sąlygomis galima daryti įrašus, kad būtų suderinti darbuotojų saugumo poreikiai ir asmens duomenų apsauga.

  • Panevėžyje startuoja nemokamos kompleksinės paslaugos šeimoms: ką galima gauti vienoje vietoje

    Panevėžio miesto gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis kompleksinėmis paslaugomis šeimai, skirtomis emocinei gerovei stiprinti, santykiams gerinti ir kasdieniams iššūkiams spręsti. Pagalba teikiama tiek šeimoms, tiek pavieniams gyventojams, kai prireikia konsultacijos ar ilgiau trunkančio palydėjimo.

    Paslaugas organizuoja Panevėžio miesto bendruomeniniai šeimos namai, dirbantys vieno langelio principu. Tai reiškia, kad informavimas, konsultavimas ir pagalbos koordinavimas vyksta vienoje vietoje, o gyventojams nereikia patiems ieškoti, kur kreiptis dėl skirtingų poreikių.

    Gyventojams siūlomos individualios ir grupinės konsultacijos, pozityvios tėvystės mokymai, šeimos mediacija, taip pat socialinių įgūdžių ugdymo veiklos vaikams ir paaugliams. Prireikus teikiamos psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, padedančios įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

    Kompleksinių paslaugų tikslas yra stiprinti šeimų gebėjimą savarankiškai spręsti sunkumus, gerinti tarpusavio ryšius ir mažinti riziką, kad laikini sunkumai peraugs į ilgalaikes socialines problemas. Praktikoje tai dažnai apima emocinių įgūdžių stiprinimą, konfliktų valdymą, aiškesnį susitarimų šeimoje kūrimą ir pagalbą krizėse.

    Paslaugos Panevėžio miesto gyventojams teikiamos nemokamai, jos finansuojamos Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Gyventojai kviečiami registruotis ir pasitarti dėl tinkamiausios paslaugos pagal individualią situaciją.

    Panevėžio miesto bendruomeniniai šeimos namai įsikūrę Marijonų g. 24, Panevėžyje. Dėl registracijos ir informacijos galima kreiptis telefonu +370 674 24210 arba el. paštu panevezysseimai@gmail.com, darbo laikas I–V 9.00–18.00.

  • Ignalinos savivaldybėje – mokymai apie smurtą artimoje aplinkoje: kaip atpažinti ir kur kreiptis

    Ignalinos savivaldybėje – mokymai apie smurtą artimoje aplinkoje: kaip atpažinti ir kur kreiptis

    Ignalinos rajono savivaldybėje balandžio 28 dieną surengti mokymai, skirti smurto artimoje aplinkoje atpažinimui, teisiniam reglamentavimui ir pagalbos teikimui nukentėjusiems. Mokymus vedė Utenos moterų centro vadovė Žydrūnė Šalkauskienė.

    Renginyje dalyvavo seniūnijų atstovai, socialiniai darbuotojai, Užimtumo tarnybos darbuotojai, savivaldybės vadovai, Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos nariai ir socialiniai pedagogai. Dalyviams pristatytos dažniausios smurto formos, rizikos veiksniai ir signalai, kurie padeda laiku pastebėti pagalbos poreikį.

    Kas svarbu atpažįstant smurtą

    Mokymuose akcentuota, kad smurtas artimoje aplinkoje apima ne tik fizinį, bet ir psichologinį, seksualinį bei ekonominį smurtą. Praktikoje tai gali pasireikšti nuolatiniu žeminimu, kontrole, grasinimais, finansų ribojimu, prievarta ar izoliavimu nuo artimųjų.

    Specialistams priminta, kad nukentėjusieji ne visada kreipiasi patys, todėl svarbus jautrus reagavimas į netiesioginius ženklus. Tokiais atvejais itin reikšmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, kai socialinės, švietimo, užimtumo ir kitos grandys veikia suderintai.

    Pagalba Ignalinos rajone

    Gyventojams priminta, kad smurtą patyrę ar jį įtariantys asmenys gali kreiptis į Utenos moterų centrą, teikiantį specializuotą pagalbą Ignalinos rajono gyventojams. Tokia pagalba paprastai apima emocinę paramą, teisinę informaciją, psichologines konsultacijas ir socialinę pagalbą.

    Skubios grėsmės atveju rekomenduojama nedelsti ir skambinti numeriu 112. Taip pat pabrėžta, kad policija, gavusi pranešimą, organizuoja nukentėjusiojo apsaugą ir užtikrina, kad informacija būtų perduota pagalbos specialistams, kurie susisiekia ir pasiūlo reikalingas paslaugas.

    Kodėl tokie mokymai reikalingi

    Renginio metu pabrėžta, kad smurto artimoje aplinkoje prevencija prasideda nuo gebėjimo laiku atpažinti situaciją ir žinoti veiksmų seką. Kuo anksčiau žmogus pasiekia pagalbą, tuo didesnė tikimybė sustabdyti smurtą ir sumažinti ilgalaikes pasekmes vaikams bei suaugusiesiems.

    Mokymai Ignalinoje vertinti kaip praktinis žingsnis stiprinant vietos specialistų kompetencijas ir bendrą reagavimo pasirengimą. Savivaldybė ragina bendruomenę nelikti abejingą ir, įtarus smurtą, ieškoti pagalbos sau ar šalia esančiam žmogui.

  • Marijampolės socialinės pagalbos centras įsigijo du automobilius: darbuotojai paslaugas teiks greičiau

    Marijampolės socialinės pagalbos centras įsigijo du automobilius: darbuotojai paslaugas teiks greičiau

    Marijampolės socialinės pagalbos centras atnaujino automobilių parką ir įsigijo du naujus automobilius, kurie, tikimasi, leis operatyviau pasiekti paslaugų gavėjus visoje savivaldybėje. Centre pabrėžiama, kad transportas socialiniams darbuotojams yra kasdienis darbo įrankis, tiesiogiai lemiantis reagavimo laiką ir paslaugų tęstinumą.

    Naująsias transporto priemones apžiūrėjo Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, Tarybos Socialinės ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Alvydas Kirkliauskas bei Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolita Žukelienė. Savivaldybė akcentuoja, kad sprendimas atnaujinti parką priimtas vertinant augantį paslaugų poreikį ir didėjančius darbuotojų išvykimų srautus.

    „Nuosekliai siekiame, kad socialinių paslaugų teikimas būtų kuo kokybiškesnis ir pasiektų žmones laiku. Socialinės pagalbos centrui automobilis yra ne prabanga, o būtinas darbo įrankis – viena iš esminių sąlygų, leidžiančių darbuotojams efektyviai vykdyti savo kasdienes funkcijas ir užtikrinti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia“, – sakė Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis.

    Centro teigimu, naujieji „Peugeot 2008“ automobiliai bus naudojami specialistų kasdienėms išvykoms į šeimas ir pas kitus socialinių paslaugų gavėjus. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik vizitus į namus, bet ir dokumentų pristatymą, tarpinstitucinį darbą su sveikatos, švietimo ar vaiko teisių apsaugos grandimis, kai svarbus kiekvienas papildomas mobilumo resursas.

    Pasak savivaldybės atstovų, iki šiol naudoti automobiliai ne visada atitiko darbo reikalavimus: daliai jų pasitaikydavo techninių gedimų, o turimų transporto priemonių skaičiaus nepakako darbo apimtims. Dėl to, planuojant paslaugų grafiką, mobilumas tapdavo vienu iš veiksnių, ribojančių galimybę greitai sureaguoti į naujus atvejus.

    Transporto atnaujinimas finansuotas iš Marijampolės savivaldybės biudžeto lėšų. Savivaldybė tikisi, kad naujos transporto priemonės prisidės prie sklandesnio paslaugų organizavimo ir geresnio paslaugų prieinamumo gyventojams, ypač tais atvejais, kai pagalba reikalinga nedelsiant.