CP v2

Tag: Socialinio draudimo įmokos

  • Mokesčių žemėlapis Europoje: kas sumoka daugiausia, o šeimos su vaikais kai kur net atgauna

    Mokesčių žemėlapis Europoje: kas sumoka daugiausia, o šeimos su vaikais kai kur net atgauna

    Dideli skirtumai net tarp kaimynų

    Gyventojų pajamų mokesčio našta Europoje smarkiai skiriasi priklausomai nuo šalies, pajamų lygio ir šeimos padėties. Naujausioje EBPO ataskaitoje apie darbo apmokestinimą lyginamos 2025 metų taisyklės ir jų poveikis „vidutinį atlyginimą“ gaunantiems darbuotojams.

    Svarbu tai, kad čia kalbama apie gyventojų pajamų mokestį, o ne visą darbo apmokestinimą. Socialinio draudimo įmokos, kurias moka darbuotojas ir darbdavys, į šiuos procentus neįtrauktos, todėl bendras mokesčių spaudimas gali atrodyti kitaip.

    Vienišas darbuotojas: nuo 6,6 iki 35,3 proc.

    Vertinant vienišą žmogų be vaikų, uždirbantį 100 proc. vidutinio atlyginimo, 2025 metais gyventojų pajamų mokestis tirtose Europos šalyse svyravo nuo 6,6 proc. Lenkijoje iki 35,3 proc. Danijoje. ES 22 šalių vidurkis siekė 17,2 proc., o EBPO vidurkis buvo 15,5 proc.

    Virš 25 proc. ribos pateko Islandija ir Belgija, o per 20 proc. ribą peržengė, be kita ko, Estija, Suomija, Airija ir Norvegija. Tarp didžiųjų Europos ekonomikų Italijos rodiklis buvo aukštesnis nei ES vidurkis, Vokietija jam prilygo, o Prancūzija ir Ispanija buvo šiek tiek žemiau.

    Šeimos su vaikais: mokesčiai mažėja, kartais tampa neigiami

    Antruoju scenarijumi vertinama šeima, kurioje dirba vienas žmogus ir auginami du vaikai, o pajamos taip pat sudaro 100 proc. vidutinio atlyginimo. Tokiu atveju ES 22 šalių vidurkis sumažėja iki 11 proc., panašus yra ir EBPO vidurkis.

    Kai kur mokesčio tarifas tampa net neigiamas, tai reiškia, kad per mokesčių sistemą šeima gauna grąžą ar išmokas, kurios viršija mokėtiną pajamų mokestį. EBPO duomenimis, tokiu atveju Slovakijoje fiksuotas minus 6,5 proc. tarifas, o Vokietijoje jis siekė vos 0,7 proc.

    Mažiau nei 5 proc. mokėjo ir kai kurios kitos šalys, tarp jų Lenkija, Čekija, Portugalija ir Slovėnija. Vis dėlto net ir šeimoms su vaikais kai kuriose šalyse pajamų mokesčio našta liko didesnė nei 20 proc., pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje, Islandijoje ir Norvegijoje.

    Kodėl vienur mokama daugiau, kitur mažiau?

    Ekonomistai pabrėžia, kad šalių skirtumus lemia ne tik tarifai, bet ir visas mokesčių modelis, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, kapitalo bei pelno apmokestinimą ir tai, kiek valstybė remiasi darbo apmokestinimu. Todėl aukštas gyventojų pajamų mokestis nebūtinai reiškia, kad bendra našta darbuotojui yra didžiausia.

    „Šalys skirtingai dėlioja savo mokesčių krepšelį, priklausomai nuo pajamų poreikių, ekonomikos struktūros ir istoriškai susiformavusių fiskalinių institucijų“, – sakė EBPO analitikas Edoardo Magalini.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad bendra darbo pajamų našta labai priklauso nuo socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, Danija išsiskiria itin aukštu pajamų mokesčiu, tačiau darbuotojai ten paprastai moka palyginti mažas socialinio draudimo įmokas, o kai kuriose kitose šalyse situacija priešinga.

    Vertinant skirtumą tarp vienišo darbuotojo ir šeimos su dviem vaikais, didžiausi mokesčio sumažėjimai fiksuojami ten, kur vaiko išmokos ir lengvatos stipriai integruotos į pajamų mokesčio sistemą. EBPO duomenimis, ryškiausi atotrūkiai matyti Slovakijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

    Kai kur, tarp jų Lietuvoje, mokesčio tarifas šiuose dviejuose scenarijuose išlieka toks pats, nes parama šeimoms gali būti teikiama kitais kanalais. Tai gali būti tiesioginės išmokos, paslaugos ar kitos priemonės, kurios neatsispindi pajamų mokesčio tarife.

  • Kretingos rajone dar nedeklaravo apie tūkstantis savarankiškai dirbusių: ką primena VMI iki termino

    Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad balandžio 22 dieną duomenimis Kretingos rajone pajamas jau buvo deklaravę daugiau nei 2 600 savarankiškai dirbusių gyventojų. Tai žmonės, kurie 2025 metais dirbo pagal individualios veiklos pažymą arba su verslo liudijimu.

    VMI skaičiuoja, kad iš viso deklaracijas šiemet turi pateikti per 3 600 individualios veiklos pažymą turėjusių ir apie 1 300 su verslo liudijimu pernai dirbusių Kretingos rajono gyventojų. Dėl to inspekcija ragina nelaukti paskutinių dienų, nes deklaravimo pikas dažniausiai sutampa su didžiausiu konsultacijų poreikiu.

    VMI primena, kad deklaraciją privalo pateikti visi savarankiškai dirbę gyventojai, net jei per praėjusius metus realių pajamų negavo. Tokiu atveju deklaracijoje pajamos nurodomos kaip 0, kad būtų įvykdyta prievolė ir nekiltų neaiškumų dėl statuso ar įmokų.

    „Visi savarankiškai dirbę gyventojai turi pateikti pajamų mokesčio deklaracijas, net jei per praėjusius metus pajamų negavo – tokiu atveju deklaracijoje reikia nurodyti 0“, – sakė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė.

    Pajamų deklaravimo terminas daugumai gyventojų – iki gegužės 4 dienos, o deklaruojantiems investicinę sąskaitą terminas ilgesnis – iki birželio 1 dienos. VMI taip pat atkreipia dėmesį, kad gyventojų pajamų mokesčio paramos skyrimo terminas nepratęsiamas, todėl paramą skirti reikia iki gegužės 4 dienos.

    Patogiausias deklaravimo būdas – Elektroninio deklaravimo sistema, kurioje dalis duomenų būna užpildyta automatiškai pagal turimą informaciją. VMI nurodo, kad gyventojams, naudojantiems i.APS, pateikti deklaraciją dar paprasčiau, nes duomenys į ją perkeliami automatiškai.

    Pildant deklaraciją svarbu įsivertinti, kokiu principu vedama apskaita ir koks išlaidų atskaitymo būdas pasirenkamas. Savarankiškai dirbantys gali deklaruoti faktiškai patirtas išlaidas arba taikyti 30 proc. leidžiamų atskaitymų variantą, o PSD ir VSD įmokos sistemoje apskaičiuojamos automatiškai.

    Jei kyla klausimų, VMI rekomenduoja konsultuotis iš anksto, nelaukiant termino pabaigos. Taip pat primenama, kad atvykstant į VMI aptarnavimo padalinį paprastai reikalinga išankstinė registracija.