CP v2

Tag: Socialinio klimato fondas

  • Švedijos kaimui – ES pinigai elektromobiliams: kas gauna iki 1 600 eurų ir 120 eurų per mėnesį

    Švedijos kaimui – ES pinigai elektromobiliams: kas gauna iki 1 600 eurų ir 120 eurų per mėnesį

    Subsidijos taikosi į provinciją

    Švedijoje startavusi programa, iš dalies finansuojama ES Socialinio klimato fondo lėšomis, skirta kaimo vietovėse gyvenantiems mažesnes pajamas gaunantiems vairuotojams. Tikslas – padėti atsisakyti benzininių ir dyzelinių automobilių bei pereiti prie elektromobilių.

    Schema pristatoma kaip socialiai teisingesnis perėjimas prie švaresnio transporto: ji orientuota į žmones, kuriems automobilis būtinas darbui ir kasdieniams reikalams, o alternatyvų viešajam transportui regione trūksta.

    Kiek galima gauti ir kam tai skirta

    Pagal programos sąlygas tinkami pareiškėjai gali gauti iki 120 eurų per mėnesį lizingo išlaidoms kompensuoti. Mažiausias pajamas gaunantiems papildomai numatyta vienkartinė 1 600 eurų išmoka.

    Norint pretenduoti į paramą, pajamos turi nesiekti 80 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, be to, būtina gyventi kaimo vietovėje. Parama taikoma automobiliams, kurių kaina yra nuo 6 000 iki 40 000 eurų.

    Mažesnės išlaidos – pagrindinis argumentas

    Programos dalyviai pabrėžia, kad didžiausias motyvas dažnai būna ne tik tarša, bet ir pinigai. Socialinis darbuotojas Danielis Caldemanas, per metus nuvažiuojantis apie 65 000 kilometrų, skaičiuoja, kad jo mėnesinės išlaidos energijai sumažėjo kelis kartus.

    „Man patinka būti draugiškam aplinkai ir galvoti apie taršos mažinimą, bet lemiamas veiksnys man buvo ekonomika“, – sakė Danielis Caldemanas.

    Vienas iš programos tikslų – sumažinti transporto kaštų naštą žmonėms, kuriems dėl didelių atstumų kuras sudaro reikšmingą šeimos biudžeto dalį. Elektromobiliai kaimo vietovėse dažnai vertinami per praktiškumo prizmę: nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo galimybės ir eksploatacijos kaina.

    ES fondas ir realūs mastai

    Schema remiama 400 mln. eurų suma iš ES Socialinio klimato fondo, kuris siejamas su Europos emisijų prekybos sistemos pajamomis iš anglies dioksido apmokestinimo. Tai platesnės ES krypties dalis, siekiant, kad klimato politika nemažintų pažeidžiamiausių gyventojų perkamumo.

    Nuo programos starto kovo mėnesį sulaukta daugiau nei 20 000 paraiškų. Švedijos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, beveik 90 proc. įsigijimų sudaro naudoti elektromobiliai, o ilgalaikis tikslas – padėti apie 115 000 namų ūkių pereiti nuo iškastinio kuro.

    Projektų vadovė Olivia Almquist pasakoja, kad anksčiau skeptiškai vertino elektromobilius, tačiau nuomonę pakeitė pakeitusi seną benzininį automobilį elektriniu.

    „Anksčiau nesupratau, kodėl žmonės perka elektromobilius, o dabar nebesuprantu, kodėl jų neperka visi“, – sakė Olivia Almquist.

    Ekspertai pažymi, kad tokios tikslinės subsidijos dažnai skatina antrinę rinką ir padeda greičiau atpiginti įėjimą į elektrinį transportą tiems, kurie naujo automobilio neįpirktų. Kartu išlieka praktiniai iššūkiai: įkrovimo infrastruktūra regionuose, elektros tinklų pajėgumai ir aiškios ilgalaikės paramos taisyklės.

  • 885 mln. eurų planas Lietuvai: kaip Socialinio klimato fondo pinigai pasieks žmones ir regionus?

    Lietuvoje pristatomas Socialinio klimato planas, kuriame numatyta, kaip bus panaudotos Europos Sąjungos Socialinio klimato fondo lėšos. Kartu su nacionaliniu prisidėjimu bendra planuojamų investicijų suma siekia apie 885 mln. eurų.

    Socialinio klimato fondo tikslas – sušvelninti poveikį gyventojams, kurį gali sukelti klimato politikos priemonės, ypač susijusios su transportu ir pastatais. Daugiausia dėmesio planuose paprastai skiriama mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir pažeidžiamesnėms grupėms, kad parama būtų pasiekiama ir regionuose.

    Renginyje planuojama aptarti, kaip priemonės veiks praktikoje ir kaip bus užtikrinta, kad parama būtų tikslinė. Pristatyme dalyvaus Europos Komisijos atstovai ir aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Numatyta, kad plane bus apžvelgiamos priemonės pastatų sektoriuje, socialinio būsto fondo plėtra ir susisiekimo srityje planuojamos veiklos. Taip pat pristatoma idėja steigti energijos taupymo konsultacijų centrus, kurie padėtų gyventojams orientuotis renovacijos, efektyvaus šildymo ir energijos vartojimo mažinimo sprendimuose.

    Diskusijoje apie tai, kaip investicijos pasieks žmones ir savivaldybes, dalyvaus aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė, Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Laurynas Šeškevičius ir kiti socialinės, klimato bei transporto politikos dalyviai.

    Socialinio klimato planai ES valstybėse laikomi svarbia grandimi siekiant suderinti klimato tikslus su socialiniu teisingumu. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį energijos skurdui mažinti, būsto prieinamumui gerinti ir tvaresniam judumui užtikrinti, kad perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos nepadidintų nelygybės.

  • Ministrė skelbia būsto planą: savivaldybių nuoma, naujos paramos ir 850 renovacijos paraiškų

    Aplinkos ministerija rengia ilgalaikę būsto prieinamumo strategiją, kurią siekiama pateikti iki kitos Seimo pavasario sesijos. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad dokumente bus numatyti sprendimai dėl būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės, nes skirtingose savivaldybėse problemos nevienodos.

    Ministerijos vertinimu, prieinamo būsto trūkumas jaučiamas, tačiau situacija šiuo metu neįvardijama kaip krizinė. Vis dėlto akcentuojama, kad didmiesčiuose ryškiausiai atsiskleidžia įperkamumo klausimas, o mažesnėse savivaldybėse dažniau trūksta pasiūlos arba esamas būstas būna prastesnės kokybės.

    „Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijoje numatomos trys pagrindinės grupės, kurioms būstas tampa sunkiai pasiekiamas. Tai vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie negauna socialinės paramos, pažeidžiami namų ūkiai, kuriems taikoma socialinė parama, ir žmonės, turintys nuosavą, bet pasenusį bei energetiškai neefektyvų būstą.

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ši grupė vertins studijoje pateiktus siūlymus ir jų įgyvendinimo galimybes, o iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą.

    Vienas iš akcentų – didesnis savivaldybių vaidmuo ir municipalinio būsto segmento kūrimas. Ministerija siekia, kad atsirastų papildoma nuomos pasiūla tarp socialinio būsto ir rinkos kainomis nuomojamo būsto, nes vien subsidijomis, anot ministrės, problemos iš esmės išspręsti nepavyks.

    „Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijos dalimi išlieka ir daugiabučių atnaujinimas, kuris tiesiogiai susijęs su būsto kokybe, šildymo sąnaudomis ir energiniu efektyvumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad renovacija mažina energijos vartojimą ir gyventojų išlaidas, todėl ilgainiui stiprina būsto įperkamumą, ypač augant energijos kainų svyravimų rizikai.

    Pasak ministrės, 13-asis kvietimas daugiabučių renovacijai viršijo lūkesčius – pateikta 850 paraiškų. Šių metų spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, kuriame keisis finansavimo logika ir bus taikomas mišrus finansavimo modelis.

    „Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Numatoma, kad pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, būtų taikoma 80 proc. parama, o jei iškastinis kuras nenaudojamas – 50 proc. parama, taip skatinant pereiti prie švaresnių šildymo sprendimų.

    Gyventojams, kurie nepatenka į socialinės paramos gavėjų grupes, planuojamas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Pagal jį ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama siektų 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, – 25 proc.

    Taip pat numatyti papildomi kriterijai, leidžiantys didinti paramos dalį, pavyzdžiui, atnaujinant šilumos ir karšto vandens sistemas būtų galima gauti papildomus 5 proc. Ministerija nurodo, kad savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, bendra parama tam tikrais atvejais galėtų siekti iki 40 proc.

    Atskirai planuojama ir dalinės renovacijos kryptis: 2027 metų pirmąjį ketvirtį numatomas kvietimas projektams, kurie neapima viso pastato atnaujinimo. Tikimasi, kad tai padės greičiau pagerinti senesnių daugiabučių būklę ten, kur pilna renovacija stringa dėl finansinių ar organizacinių priežasčių.

    Ministerija tikisi, kad strategijos priemonės ir atnaujintos paramos schemos leis vienu metu spręsti kelias problemas: didinti būsto pasiūlą, gerinti nuomos alternatyvas ir spartinti energetiškai neefektyvaus būsto atnaujinimą. Galutinis tikslas – kad daugiau gyventojų galėtų gyventi kokybiškesniame ir mažiau išlaidų reikalaujančiame būste.

  • Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą: 4,8 mlrd. eurų parama pereinant prie švaresnės energijos

    Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą: 4,8 mlrd. eurų parama pereinant prie švaresnės energijos

    Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą, parengtą pagal ES Socialinio klimato fondo taisykles. Tai jau penktasis patvirtintas nacionalinis planas, o pagal biudžetą jis laikomas didžiausiu tarp iki šiol patvirtintų.

    Socialinio klimato fondas finansuojamas iš pajamų, gaunamų už apyvartinius taršos leidimus, ir skirtas sušvelninti perėjimo prie švaresnės ekonomikos poveikį gyventojams bei smulkiam verslui. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamoms namų ūkių grupėms ir toms teritorijoms, kuriose alternatyvos iškastiniam kurui diegiamos lėčiau.

    Kiek lėšų numatyta iki 2032 metų

    Pagal patvirtintą planą iki 2032 metų numatoma sutelkti apie 4,77 mlrd. eurų. Iš jų apie 3,57 mlrd. eurų sudarytų ES finansavimas, o apie 1,2 mlrd. eurų būtų skiriama iš nacionalinių lėšų.

    Europos Komisijos vertinimu, jei suplanuotos investicijos ir reformos bus įgyvendintos, jos galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas maždaug 811 000 tonų anglies dioksido ekvivalento per metus iki 2032 metų. Tai siejama su platesne ES kryptimi mažinti iškastinio kuro vartojimą pastatuose ir transporte.

    Daugiausia dėmesio namų ūkiams

    Plane numatyta parama 460 000 pažeidžiamų namų ūkių, kad šie mažiau priklausytų nuo iškastinio kuro. Viena pagrindinių priemonių yra būsto energinio efektyvumo didinimas, planuojant iki 62 000 būsto renovacijų.

    Taip pat numatytas spartus šilumos siurblių ir saulės energijos vandens šildymo sistemų diegimas: planuojama įrengti apie 200 000 tokių sprendimų. Kartu planuojama sukurti 2 800 naujų energiškai efektyvių socialinių būstų vienetų.

    Atskira dalis lėšų, apie 226 mln. eurų, skiriama viešųjų studentų bendrabučių renovacijai. Tikimasi, kad tai pagerins galimybes siekti aukštojo mokslo 5 930 studentų, kuriems gyvenamoji vieta ir jos kaina yra svarbus veiksnys renkantis studijas.

    Įvedus naująją apyvartinių taršos leidimų sistemą pastatams ir kelių transportui, plane numatyta laikina šildymo išmoka. Ji turėtų padėti iki 800 000 namų ūkių per metus kompensuoti dalį šildymo išlaidų pereinamuoju laikotarpiu.

    Transportas, prieinamumas ir parama verslui

    Numatoma, kad apie 300 000 pažeidžiamų gyventojų pajus viešojo transporto kokybės ir pasiekiamumo pagerėjimą. Plane įrašytas daugiau nei 200 naujų elektrinių autobusų įsigijimas miesto teritorijose, kuriose susisiekimas šiuo metu ribotas.

    Taip pat planuojama įsigyti 22 naujus metro traukinius Atėnuose, plėtoti pagal poreikį kviečiamo transporto paslaugas atokesnėse vietovėse ir įrengti įkrovimo infrastruktūrą. Papildomai numatoma socialinės lizingo schema, kuri turėtų sudaryti sąlygas 15 000 nuo automobilio priklausomų namų ūkių naudotis elektromobiliais už įperkamesnę mėnesio kainą.

    Plane įtrauktos ir priemonės žmonėms su negalia: numatoma finansuoti daugiau nei 12 000 judumo priemonių, pavyzdžiui, elektrinių vežimėlių ir paspirtukų. Taip pat planuojama sukurti specializuotą mokyklinį transportą mokiniams su negalia ir gerinti infrastruktūros prieinamumą geležinkelio bei metro stotyse.

    Verslui numatyta parama daugiau nei 28 000 mikroįmonių, kad jos galėtų pereiti prie švaresnių pastatų ir transporto sprendimų. Tam skiriama reikšminga suma, įvardijama apie 820 mln. eurų, kuri būtų nukreipta į tikslines energinio efektyvumo priemones ir subsidijas, mažinančias energijos bei transporto sąnaudas.

    Europos Komisija nurodo, kad Graikija galės prašyti pirmosios išmokos pradėjusi įgyvendinimą ir pasiekusi numatytus tarpinius rodiklius. Praktikoje tai reiškia, kad finansavimas bus siejamas su aiškiais projektais ir reformomis, o ne vien planuojamais ketinimais.

  • APVA Utenoje pristatė Socialinio klimato fondo planą: kokios priemonės laukia savivaldybių

    APVA Utenoje pristatė Socialinio klimato fondo planą: kokios priemonės laukia savivaldybių

    Gegužės 19 dieną Molėtų rajono savivaldybėje Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) susitiko su Utenos regiono savivaldybių atstovais. Susitikime pristatytas Socialinio klimato fondo planas ir pagrindinės numatomos priemonės, kurios turėtų padėti mažinti energijos kainų naštą bei skatinti tvaresnius sprendimus regionuose.

    Renginyje dalyvavo Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, administracijos direktorius Sigitas Žvinys, kelių savivaldybės skyrių atstovai, taip pat Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas. Prie diskusijų prisijungė ir kitų Utenos regiono savivaldybių atstovai, atsakingi už socialinę paramą, investicijų planavimą bei infrastruktūros projektus.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    APVA pristatyme akcentuota, kad Socialinio klimato fondas orientuotas į kelias praktines kryptis: energijos efektyvumo didinimą, švaresnį šildymą ir vėsinimą bei darnų judumą. Šios sritys glaudžiai siejasi su ES klimato politikos pokyčiais, kai mažinant išmetimus siekiama, kad pokyčių kaina neproporcingai negultų ant mažesnes pajamas gaunančių gyventojų ir pažeidžiamų grupių.

    Susitikimo metu aptarta, kaip priemonės galėtų būti pritaikomos savivaldybėse, atsižvelgiant į vietos būsto fondą, šilumos ūkio situaciją ir susisiekimo įpročius. Taip pat kalbėta apie tikėtiną naudą gyventojams, ypač ten, kur aktualiausios prastos energetinės būklės būstų problemos ir didelės šildymo sąskaitos.

    Ką reikš savivaldybėms

    Diskusijose daug dėmesio skirta įgyvendinimo mechanizmams regionuose ir savivaldybių pasirengimui. Aptarta, kokių administracinių gebėjimų ir partnerystės formų gali prireikti, kad priemonės pasiektų tikslines grupes, o projektai būtų parengti laiku ir kokybiškai.

    Taip pat pristatyta idėja dėl energijos efektyvumo ir darnaus judumo konsultacijų centrų, kurie padėtų gyventojams ir savivaldybėms orientuotis priemonėse bei pasirinkti tinkamiausius sprendimus. Dalyviai kėlė klausimus, teikė pasiūlymus ir įvardijo regiono poreikius, kurie, jų vertinimu, turėtų atsispindėti praktinėse fondo priemonėse.