CP v2

Tag: Socialinis būstas

  • Ministrė perspėja: būsto įperkamumas regionuose grimzta – siūlo 5 priemones ir mokesčius

    Spalio 2 dieną Prezidentūroje vykusiame Regionų forume aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžė, kad būsto prieinamumas Lietuvoje seniai peržengė socialinės paramos ribas. Pasak jos, tai tampa regionų plėtros, darbo rinkos ir investicijų pritraukimo veiksniu, kuris tiesiogiai lemia žmonių sprendimą, kur gyventi.

    Ministrė atkreipė dėmesį, kad su įperkamo būsto problema susiduria ne tik socialinio būsto laukiantys gyventojai. Vis dažniau ją jaučia jaunos šeimos, pirmą būstą perkantieji, vieni gyvenantys žmonės, vidutines pajamas gaunantys darbuotojai ir savivaldybėms reikalingi specialistai, kuriuos regionai bando prisivilioti.

    „Būsto prieinamumas jau nėra vien socialinės paramos klausimas. Tai regionų plėtros, darbo rinkos, investicijų ir gyvenimo kokybės klausimas“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Vertinant situaciją, anot ministrės, svarbu matyti ne vieną problemą, o visą grandinę: ar būsto pakanka, ar jis įperkamas ir kaip veikia aprūpinimo būstu sistema. Didmiesčiuose spaudimą kelia paklausos ir pasiūlos disbalansas, kurortuose kainas ir nuomą išpučia trumpalaikė nuoma, pramoniniuose miestuose ryškėja kokybiško būsto trūkumas, o mažesnėse savivaldybėse opi problema dažnai yra senas ir energiškai neefektyvus būstas.

    Ministrė ragino savivaldybes neapsiriboti valstybės nustatytų paramos priemonių administravimu ir aktyviau formuoti vietos būsto politiką. Pasak jos, be valstybės ir savivaldos partnerystės prieinamas būstas liks teorija, o ne reali galimybė žmonėms įsikurti ten, kur yra darbo ir viešųjų paslaugų.

    Penki prioritetai, kuriuos siūlo ministerija

    Kaip galimą veiksmų paketą ministrė įvardijo penkias kryptis, kurios, jos vertinimu, galėtų keisti situaciją tiek miestuose, tiek regionuose. Pirmiausia siūloma plėsti savivaldybių būsto fondą, suteikiant savivaldai daugiau lankstumo spręsti, kam ir kokiomis sąlygomis būstas būtų nuomojamas.

    Taip pat siūloma labiau įtraukti privatų būstą, kai savivaldybės galėtų nuomotis butus rinkoje ir juos pasiūlyti gyventojams pagal aiškias taisykles. Kartu akcentuojami viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliai, kai būstas vystomas kartu su verslu, o dalis projektų būtų skiriama prieinamo būsto poreikiui.

    Ketvirta kryptis susijusi su spekuliacinės paklausos mažinimu, svarstant didesnius mokesčius ne pirmajam būstui didmiesčiuose ir kurortuose. Penktoji kryptis numato didesnį savivaldybių vaidmenį plėtroje, kai jos galėtų prisidėti žeme ar infrastruktūra, o mainais dalis naujai pastatytų būstų būtų rezervuojama prieinamai nuomai.

    Ką rodo naujausi vertinimai

    Ministrės pristatyme remtasi 2025–2026 metais atliktu būsto prieinamumo didinimo galimybių vertinimu. Jame nurodoma, kad apie 87 proc. namų ūkių Lietuvoje gyvena nuosavame būste, tačiau norint jį įsigyti, skiriant 40 proc. darbo užmokesčio, vidutiniškai prireiktų apie 13 metų.

    Vertinimas taip pat rodo, kad savivaldybių būstas sudaro apie 1,5 proc. viso būsto fondo, socialinis būstas siekia apie 1 proc., o ilgalaikių nuomos sutarčių dalis tesudaro apie 1 proc. Tai, pasak ministerijos, signalizuoja ne tik apie kainų problemą, bet ir apie itin mažą prieinamos nuomos pasiūlą, ribotas savivaldos galimybes bei poreikį efektyviau panaudoti esamą būsto fondą.

    Nors skirtingos savivaldybės susiduria su nevienodais iššūkiais, bendra tendencija aiški: regionams tampa vis sunkiau konkuruoti dėl žmonių, jei nuomos pasiūla menka, o kokybiškas būstas brangus arba tiesiog nepasiekiamas. Dėl to būsto politika vis dažniau siejama su gebėjimu pritraukti darbuotojų, išlaikyti jaunus gyventojus ir užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą.

  • Ispanijos būsto krizė po 87 metų nuomininkės iškeldinimo: kas kelia kainas ir kas keisis?

    Ispanijos būsto krizė po 87 metų nuomininkės iškeldinimo: kas kelia kainas ir kas keisis?

    Madrido gyventojos María del Carmen Abascal, visuomenėje vadinamos Maricarmen, iškeldinimas tapo dar vienu ženklu, kad Ispanijos būsto krizė pasiekė kritinį tašką. 87 metų moteris tame pačiame nuomojamame būste gyveno apie septynis dešimtmečius, o jos istorija per kelias dienas išplito visoje šalyje ir išjudino protestus.

    Nuomininkų organizacijų teigimu, pasikeitus būsto savininkui nuomos kaina buvo siūloma kelti nuo maždaug 500 eurų iki 2 650 eurų per mėnesį, vėliau suma buvo mažinta iki 1 650 eurų. Nepaisant bandymų sustabdyti procesą, iškeldinimas įvyko, o moteriai prireikė medikų pagalbos.

    Šis atvejis sukėlė stiprią emocinę reakciją, tačiau jis sutapo su platesne tendencija: būstas vis daugiau namų ūkių tampa pagrindine finansine našta. Ispanijoje augant kainoms ir nuomai, vis daugiau žmonių atsiduria situacijoje, kai net ir dirbant stabilų darbą būstas tampa sunkiai įperkamas.

    Kainos ir nuoma kyla dviženkliu tempu

    Naujausi Nacionalinio statistikos instituto (INE) duomenys rodo, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį būsto kainos Ispanijoje per metus padidėjo 12,2 proc. Antrinėje rinkoje augimas buvo dar spartesnis – 12,9 proc., o naujos statybos būstas brango 7,4 proc.

    Nuomos rinkoje spaudimas taip pat nemažėja. Skelbimuose fiksuojama vidutinė nuomos kaina 2026 metų rugpjūtį siekė 15,1 euro už kvadratinį metrą ir buvo 5,8 proc. didesnė nei prieš metus, rodo „Idealista“ skaičiavimai.

    Augančios kainos tampa problema ne tik norintiems įsigyti būstą, bet ir nuomininkams, kurie tiesiogiai jaučia rinkos šuolius. INE duomenimis, 2024 metais 28,1 proc. rinkos kaina nuomojančių žmonių būsto išlaidoms skyrė daugiau nei 40 proc. disponuojamų pajamų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 19,2 proc.

    Kodėl krizė aštrėja būtent dabar?

    Ekonomistai ir institucijos pabrėžia, kad vienos priežasties nėra, tačiau esminė problema – pasiūlos ir paklausos disbalansas. Ten, kur žmonės nori gyventi ir kur yra darbo vietos, būsto statoma per lėtai, todėl konkurencija dėl esamų butų ar namų stiprėja.

    Ispanija pastaraisiais metais augina gyventojų skaičių ir kuria daugiau namų ūkių, o statybų mastai vis dar nepasiekia lygių, buvusių iki 2008 metų finansų krizės. Ispanijos bankas ne kartą yra akcentavęs, kad pasiūlos deficitas labiausiai koncentruojasi ekonomiškai dinamiškose teritorijose.

    Svarbus niuansas tas, kad šalyje netrūksta būsto „apskritai“: dalyje savivaldybių yra tuščių objektų, tačiau jie dažnai yra regionuose, kur mažiau darbo ir infrastruktūros. Tuo metu didžiausias spaudimas tenka Madridui, Barselonai, saloms, Viduržemio jūros pakrantei ir turistiniams centrams.

    Statybų plėtra susiduria ir su praktiniais ribojimais: žemės paskirties keitimas, planavimo procedūros, leidimai, finansavimas ir statybos užtrunka metus. Kai gyventojų ir darbo vietų skaičius mieste auga greičiau nei būsto fondas, kainos reaguoja beveik automatiškai.

    Didieji savininkai, turistinė nuoma ir socialinis būstas

    Viešojoje diskusijoje dažnai minimi investiciniai fondai ir dideli būsto savininkai, o nuomos pasiūlos koncentracija iš tiesų yra reikšminga. Vartotojų reikalų ministerijos ir CSIC ataskaita rodo, kad tik 39 proc. įprastos nuomos būstų priklauso žmonėms, turintiems vieną nuomojamą objektą, o likusi dalis – kelių būstų savininkams, juridiniams asmenims ir viešajam sektoriui.

    Kai kuriose brangiausiose rinkose koncentracija dar didesnė: Barselonoje, Madride ir Valensijoje kelių būstų savininkai sudaro daugiau nei pusę privačių nuomos pasiūlos. Tokia struktūra, nuomininkų organizacijų vertinimu, silpnina derybinę nuomininkų poziciją, ypač kai paklausa viršija pasiūlą.

    Turistinė nuoma taip pat prisideda prie įtampos, tačiau jos poveikis labai skiriasi priklausomai nuo vietos. Miestuose ir kurortuose, kur trumpalaikė nuoma pelningesnė, dalis būstų pasitraukia iš ilgalaikės nuomos rinkos, o tai dar labiau mažina pasiūlą vietiniams gyventojams.

    Kitas struktūrinis veiksnys – santykinai mažas socialinio būsto fondas. Europos Komisijos vertinimu, socialiniams tikslams skiriamas būstas sudaro apie 1,5–1,7 proc. Ispanijos būsto fondo, kai Europos Sąjungos vidurkis yra apie 6–7 proc. Tai reiškia, kad didesnė dalis žemesnes ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių yra priklausomi nuo privačios rinkos svyravimų.

    Jaunimui krizė tampa dar vienu barjeru pradėti savarankišką gyvenimą. Statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis 26–34 metų ispanų vis dar gyvena su tėvais, o viena dažniausių priežasčių – per brangus būstas nuomai ar įsigijimui.

    „Maricarmen istorija tapo simboliu, nes ji parodė, kad nesaugumas dėl būsto gali paliesti ne tik jaunus žmones ar naujakurius, bet ir tuos, kurie vienoje vietoje gyveno dešimtmečius“, – teigia nuomininkų organizacijų atstovai.

    Politiniu lygmeniu Maricarmen atvejis dar labiau paaštrino diskusiją dėl nuomininkų apsaugos ir valstybės vaidmens. Ginčai kyla dėl to, kas turėjo užtikrinti alternatyvų būstą pažeidžiamam žmogui ir ar dabartinės taisyklės pakankamai greitai reaguoja į staigius nuomos šuolius.

    Protestai rodo, kad visuomenės kantrybė senka ne dėl vieno iškeldinimo, o dėl bendros krypties: kainos kyla sparčiau nei dalies gyventojų pajamos, o pasiūla didmiesčiuose didėja per lėtai. Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu Ispanijoje daugės priemonių, nukreiptų į nuomos reguliavimą, socialinio būsto plėtrą ir trumpalaikės nuomos kontrolę.

  • Vilniaus rajonas perka 12 butų: ieško ir neįgaliesiems pritaikyto būsto, laikas siūlyti iki spalio

    Vilniaus rajonas perka 12 butų: ieško ir neįgaliesiems pritaikyto būsto, laikas siūlyti iki spalio

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija pradėjo apsaugoto būsto pirkimą skelbiamų derybų būdu. Savivaldybė planuoja įsigyti gyvenamosios paskirties butus, kurie būtų pritaikyti įvairių poreikių gyventojams.

    Pagal paskelbtas sąlygas numatyta nupirkti iš viso 12 butų: vieną dviejų kambarių būstą, esantį pirmame aukšte arba su pritaikytu patekimu asmeniui su judėjimo negalia, aštuonis dviejų kambarių butus, du trijų kambarių ir vieną keturių kambarių butą. Minimalūs plotai atitinkamai siekia nuo 36 kv. m iki 60 kv. m.

    Tokie pirkimai dažniausiai siejami su savivaldybių pareiga užtikrinti socialinio ir apsaugoto būsto pasiūlą, ypač kai daliai gyventojų reikalinga ne tik gyvenamoji vieta, bet ir pritaikymas kasdieniam judėjimui bei saugiam gyvenimui. Rinkoje tai reiškia, kad savivaldybė tikisi gauti realius pardavėjų pasiūlymus su visais nuosavybę ir būsto būklę pagrindžiančiais dokumentais.

    Pasiūlymus ir parduodamo turto dokumentus savivaldybė priims iki 2026 metų spalio 9 dienos 15.00 valandos. Dokumentus galima pateikti registruotu paštu, per kurjerį arba pristatyti tiesiogiai atvykus į savivaldybės administraciją Vilniuje.

    Pirkimo dokumentai ir vertinimo kriterijai skelbiami savivaldybės svetainėje, o papildomą informaciją teikia administracijos atsakingi darbuotojai nurodytais telefonais ir elektroninio pašto adresais. Savivaldybė ragina pardavėjus iš anksto įsivertinti, ar būstas atitinka numatytus ploto ir pritaikymo reikalavimus, nes tai gali būti lemiama derybų ir vertinimo etape.

  • Le Pen startavo su pažadu prancūzams būti pirmiems: štai kas laukia dėl būsto ir sąskaitų

    Le Pen startavo su pažadu prancūzams būti pirmiems: štai kas laukia dėl būsto ir sąskaitų

    Marine Le Pen savaitgalį šiaurės Prancūzijoje, Hénin-Beaumont mieste, pasakė pirmąją didžiąją kalbą, kuria pradėjo kampanijos etapą prieš 2027 metų prezidento rinkimus. Politikė akcentavo dvi temas, kurios šiuo metu ypač jautrios daugeliui rinkėjų: būsto prieinamumą ir pragyvenimo kainų šuolį.

    Savo kalboje ji kartojo nacionalinio prioriteto principą ir teigė, kad prancūzai turi būti „pirmi savo šalyje“, nepriklausomai nuo odos spalvos, religijos ar kilmės. Šį principą ji siejo su socialinio būsto sistema ir pažadėjo keisti jo skirstymo taisykles.

    Nacionalinis prioritetas ir socialinis būstas

    Le Pen teigimu, nacionalinis prioritetas būtų taikomas būstui, ypač socialiniam, kur eilės daugelyje regionų tęsiasi metų metus. Tokia kryptis iš karto kelia klausimų dėl suderinamumo su Prancūzijos konstituciniais lygybės principais ir Europos Sąjungos teise, nes diskriminacija pagal pilietybę ar kilmę socialinėse paslaugose paprastai vertinama itin griežtai.

    Prancūzijos būsto krizę pastaraisiais metais aštrina keli veiksniai: ribota pasiūla, brangus finansavimas ir išaugusios statybų sąnaudos. Didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose juntamas nuomos rinkos įkaitimas, o socialinio būsto laukiančiųjų skaičiai dideli ne tik Paryžiaus regione.

    Pažadai dėl kainų ir mokesčių

    Politikė daug dėmesio skyrė pragyvenimo kaštams ir kritikavo mokesčių naštą, klausdama, kodėl didėjant mokesčiams viešųjų paslaugų kokybė, anot jos, prastėja. Ji taip pat žadėjo mažinti pridėtinės vertės mokestį energijai ir šildymui, kad gyventojams sumažėtų sąskaitos.

    Toks pasiūlymas Prancūzijoje tradiciškai sulaukia plataus visuomenės dėmesio, nes energijos kainos ir infliacija pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių politinių temų visoje Europoje. Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad PVM mažinimas gali trumpuoju laikotarpiu sumažinti kainų spaudimą, tačiau kartu reikšmingai mažina biudžeto pajamas, todėl būtina aiškiai įvardyti kompensavimo šaltinius.

    Hénin-Beaumont fenomenas ir vietos nuotaikos

    Hénin-Beaumont jau seniai laikomas Nacionalinio susivienijimo tvirtove: miestas ir aplinkinės teritorijos patyrė deindustrializaciją, o dalis rinkėjų nusivylė tradicinėmis partijomis. Būtent tokiose vietovėse dažnai stiprėja suvereniteto, migracijos ir viešųjų paslaugų atstatymo naratyvai.

    Vietos gyventojų nuotaikos išlieka įvairios. Vieni kalbėjo apie paramą Le Pen ir jos akcentuojamai „tvarkos“ darbotvarkei, kiti priminė, kad regione yra daug žmonių, kurie nepritaria kraštutinių dešiniųjų idėjoms, tačiau ne visada tai viešai reiškia.

    Priešingą vertinimą pateikė ir antifašistinių judėjimų atstovai, tvirtinę, kad ekonominiai sunkumai, nedarbas ir postindustrinis nuosmukis sudaro palankią dirvą paprastiems kaltininkų paieškos pasakojimams. Jie pabrėžė, kad vietos bendruomenė nėra vienalytė, o dalis gyventojų bijo konfliktų ar stigmos.

    Kampanijos foną temdo ir teisiniai klausimai. Šią vasarą Paryžiaus apeliacinis teismas pakoregavo, bet iš esmės paliko galioti Le Pen nuosprendį byloje dėl Europos Sąjungos lėšų pasisavinimo, kartu pritaikydamas ribojimą eiti pareigas, kurio dalis sustabdyta. Teismas taip pat konstatavo, kad ji gali dalyvauti 2027 metų prezidento rinkimuose, o politikė pranešė ketinanti sprendimą skųsti Kasaciniam teismui.

    Nacionalinio susivienijimo strategija, stebėtojų vertinimu, ir toliau remiasi bandymu sujungti socialinio jautrumo temas su griežtesne tapatybės ir suvereniteto darbotvarke. Artėjant rinkimams, būsto prieinamumas, energijos kainos ir realių pajamų dinamika greičiausiai taps vienais svarbiausių klausimų, pagal kuriuos rinkėjai vertins kandidatų siūlomas priemones.

  • 884 mln. eurų iki 2032-ųjų: kas Lietuvoje gaus daugiausia ir kaip keisis renovacija bei transportas

    Lietuva pristatė Socialinį klimato planą, kuriuo iki 2032 metų pabaigos numatyta investuoti apie 884 mln. eurų į priemones, padedančias gyventojams ir verslui prisitaikyti prie žaliosios pertvarkos. Pagrindinis dėmesys skiriamas regionams ir socialiai pažeidžiamiems žmonėms, kuriems energijos kainų ir būsto išlaikymo našta dažniausiai yra didžiausia.

    Planą koordinuoja Aplinkos ministerija, o atskiras priemones įgyvendins ir Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Aplinkos projektų valdymo agentūra. Pristatant planą dalyvavo ir Europos Komisijos atstovai, pabrėžę, kad socialinis teisingumas žaliąją politiką daro tvaresnę ir labiau priimtiną visuomenei.

    Investicijos, kurios turi matytis kasdien

    Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė akcentavo, kad svarbiausias kriterijus bus ne pati suma, o realus pokytis žmonių gyvenime. Tikimasi, kad investicijos virs mažesnėmis sąskaitomis už šildymą, šiltesniais namais ir geresnėmis galimybėmis patogiai pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigas.

    „Žalioji pertvarka neturi būti privilegija tų, kurie gyvena didžiuosiuose miestuose ir turi daugiausia pasirinkimų. Klimato pertvarka turi būti ne tik ambicinga, bet ir socialiai teisinga“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova pažymėjo, kad Lietuva buvo tarp pirmųjų valstybių, kurių planą Europos Komisija patvirtino 2026 metais. Pasak jos, numatyta 16 priemonių, o reikšminga jų dalis turėtų startuoti 2027 metais, todėl artimiausi keleri metai bus lemiami planuojant įgyvendinimą savivaldybėse.

    Renovacija: daugiau lankstumo ir didesnė parama pažeidžiamiems

    Didelė plano dalis nukreipta į būsto energinį efektyvumą: renovacijai numatyta daugiau kaip 372 mln. eurų. Iš jų apie 269 mln. eurų planuojama skirti daugiabučių renovacijai, o apie 103 mln. eurų – vienbučių ir dvibučių namų atnaujinimui.

    Kompleksinės daugiabučių renovacijos tikslas – pasiekti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę ir sumažinti energijos vartojimą bent 40 proc. Techninė parama, apimanti investicijų planus, projektavimą, administravimą ir techninę priežiūrą, numatoma finansuoti 100 proc.

    Pažeidžiamiems namų ūkiams paramos intensyvumas bus didžiausias, kad renovacija būtų pasiekiama ir tiems, kurie neturi sukaupę santaupų. Numatyta, kad parama priklausys ir nuo to, kokiu kuru šildomas būstas, o kitiems gyventojams finansavimas bus diferencijuojamas pagal savivaldybių renovacijos paramos indeksą.

    Iki 2032 metų liepos planuojama renovuoti 643 daugiabučius, suteikti paramą 7 851 pažeidžiamam namų ūkiui ir daugiau kaip 12 000 kitų namų ūkių. Tokie mastai reikš, kad savivaldybėms teks svarbus vaidmuo ne tik informuojant gyventojus, bet ir padedant jiems pereiti visą projektų rengimo kelią.

    Viena svarbiausių naujovių – dalinė daugiabučių renovacija, kuri turėtų pagreitinti procesus ten, kur visos apimties projektai stringa dėl kainos ar gyventojų nepritarimo. Gyventojai galės pasirinkti bent dvi priemones iš šešių, pavyzdžiui, stogo šiltinimą, langų ir lauko durų keitimą, šilumos punkto ar šildymo sistemos modernizavimą, taip pat saulės elektrinės įrengimą, siekiant sumažinti energijos vartojimą bent 15 proc.

    Pagal dalinės renovacijos kryptį planuojama atnaujinti daugiau kaip 2 300 daugiabučių namų. Analogiškos priemonės numatytos ir vienbučiams bei dvibučiams namams: iki 2032 metų planuojama kompleksiškai renovuoti 2 450 tokių namų, o dar 1 325 atnaujinti iš dalies.

    Transportas ir socialinis būstas: didžiausi pokyčiai regionuose

    Susisiekimo ministerija 2026–2032 metų laikotarpiu transporto sektoriaus pokyčiams numato apie 440 mln. eurų investicijų. Lėšos būtų nukreiptos į elektromobilių infrastruktūrą, dviračių transporto plėtrą ir viešojo transporto gerinimą, kad mažiau taršūs sprendimai taptų realia alternatyva ir mažesniuose miestuose.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė kryptį, susijusią su socialinio būsto trūkumu. Vienas pagrindinių tikslų – socialinio būsto fondo plėtra įsigyjant ar statant energetiškai efektyvius A++ klasės būstus, kad mažas pajamas gaunantys žmonės ateityje patirtų mažesnes šildymo ir priežiūros sąnaudas.

    Aplinkos projektų valdymo agentūra taip pat pristatė Energijos taupymo konsultacijų centrų idėją. Tokiuose centruose gyventojai galėtų gauti individualias konsultacijas dėl būsto modernizavimo ir darnaus judumo priemonių, taip pat praktinę pagalbą rengiant paraiškas ir įgyvendinant projektus.

    Diskusijose po pristatymo akcentuota, kad planui sėkmingai įsibėgėti būtinas skaidrus informavimas ir aiškiai paaiškinama renovacijos ekonominė nauda. Taip pat pabrėžtas savivaldybių ir socialinių partnerių vaidmuo, nes būtent vietoje geriausiai matyti, kurios grupės rizikuoja likti už borto ir kokių sprendimų joms reikia pirmiausia.

  • 885 mln. eurų planas Lietuvai: kaip Socialinio klimato fondo pinigai pasieks žmones ir regionus?

    Lietuvoje pristatomas Socialinio klimato planas, kuriame numatyta, kaip bus panaudotos Europos Sąjungos Socialinio klimato fondo lėšos. Kartu su nacionaliniu prisidėjimu bendra planuojamų investicijų suma siekia apie 885 mln. eurų.

    Socialinio klimato fondo tikslas – sušvelninti poveikį gyventojams, kurį gali sukelti klimato politikos priemonės, ypač susijusios su transportu ir pastatais. Daugiausia dėmesio planuose paprastai skiriama mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir pažeidžiamesnėms grupėms, kad parama būtų pasiekiama ir regionuose.

    Renginyje planuojama aptarti, kaip priemonės veiks praktikoje ir kaip bus užtikrinta, kad parama būtų tikslinė. Pristatyme dalyvaus Europos Komisijos atstovai ir aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

    Numatyta, kad plane bus apžvelgiamos priemonės pastatų sektoriuje, socialinio būsto fondo plėtra ir susisiekimo srityje planuojamos veiklos. Taip pat pristatoma idėja steigti energijos taupymo konsultacijų centrus, kurie padėtų gyventojams orientuotis renovacijos, efektyvaus šildymo ir energijos vartojimo mažinimo sprendimuose.

    Diskusijoje apie tai, kaip investicijos pasieks žmones ir savivaldybes, dalyvaus aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė, Europos Komisijos atstovė Andriana Sukova, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorius Laurynas Šeškevičius ir kiti socialinės, klimato bei transporto politikos dalyviai.

    Socialinio klimato planai ES valstybėse laikomi svarbia grandimi siekiant suderinti klimato tikslus su socialiniu teisingumu. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį energijos skurdui mažinti, būsto prieinamumui gerinti ir tvaresniam judumui užtikrinti, kad perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos nepadidintų nelygybės.

  • Plastiko buteliai ir seni žaislai virsta namų sienomis: kaip Meksikoje per 7 dienas pastato būstą

    Meksikos centrinėje dalyje veikianti perdirbimo iniciatyva rodo, kaip plastiko atliekos gali tapti statybine žaliava, o kartu padėti mažas pajamas gaunančioms šeimoms greičiau gauti būstą. Vietoje to, kad panaudoti buteliai, pakuotės ar sulūžę žaislai keliautų į sąvartynus, jie paverčiami sienų ir stogo plokštėmis.

    Projektas, kurį 2013 metais pradėjo socialinis verslas EcoDom Pueblos valstijoje, kasdien perdirba apie 5,5 tonos atrinktų plastiko atliekų. Iš jų gaminamos tvirtos plokštės, kurios naudojamos tiek atskiriems namams, tiek savivaldybių socialinio būsto programų priestatams.

    Technologinis procesas pradedamas nuo skirtingų plastiko rūšių surinkimo ir rūšiavimo, kad būtų pašalintos medžiagos, kurios kaitinamos galėtų išskirti pavojingus garus. Tuomet atrinktas plastikas susmulkinamas, o paruošta žaliava keliauja į pramonines krosnis.

    Plastikas kaitinamas maždaug iki 350 laipsnių Celsijaus, o po maždaug 30 minučių išlydyta masė presuojama hidrauliniu presu. Taip suformuojamos vientisos plokštės, kurios, kaip nurodoma, būna apie 2,4 metro ilgio, 1,2 metro pločio ir apie 2,5 centimetro storio.

    Gamyklos pajėgumai siekia apie 120 plokščių per dieną, o vienam maždaug 40 kvadratinių metrų namui reikia apie 80 plokščių. Skaičiuojama, kad tokiam būstui sunaudojama apie 2 tonos plastiko, o pats statybos procesas gali užtrukti apie 7 dienas.

    Meksika patenka tarp didžiausių plastiko vartotojų pasaulyje ir kasmet sugeneruoja milijonus tonų plastiko atliekų. Tuo pat metu šalis susiduria su įperkamo būsto trūkumu, ypač regionuose, kur skurdas ir socialinė atskirtis išlieka opia problema.

    EcoDom įkūrėjas Carlosas Danielis Gonzalezas yra pasakojęs, kad idėja gimė siekiant vienu metu spręsti dvi krizes: taršą ir būsto stoką. Pasak jo, Pueblos regione skurdo lygis yra aukštas, o dalis šeimų gyvena sąlygomis, kurios neatitinka net minimalių saugumo ir higienos standartų.

    „Vaikystėje prisimenu, kaip visur matydavau plastiką ir taršą, kurią jis kėlė mums ir gyvūnams. Man rūpėjo aplinka, todėl supratau, kad turiu sukurti sprendimą ir jam vadovauti“, – sakė Carlosas Danielis Gonzalezas.

    Modelis veikia ne tik kaip privati statybų paslauga: įmonė plokštes tiekia savivaldybėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dalyvauja subsidijuojamose būsto programose. Tai leidžia vietos valdžiai greičiau įgyvendinti projektus, ypač kai reikia nedidelių, bet kokybiškų priestatų ar atskirų namų.

    Viešai skelbtuose pavyzdžiuose nurodoma, kad atskiros plokštės kainuoja kelias dešimtis eurų, o pagal socialines programas šeimos už dviejų kambarių būstą moka kelių šimtų eurų dydžio sumą. Tokie skaičiai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, projekto apimties ir taikomų subsidijų.

    Įdomi šio modelio dalis yra poveikis neformaliems atliekų rinkėjams, kurie daugelyje Meksikos miestų yra svarbi atliekų grandinės dalis. EcoDom, siekdama stabilaus žaliavos srauto, taiko supirkimo susitarimus ir moka daugiau nei įprasti supirkėjai, taip didindama rinkėjų pajamas ir skatindama plastiką nukreipti nuo sąvartynų.

    EcoDom atvejis dažnai minimas kaip žiedinės ekonomikos pavyzdys, kai atliekos įgauna aukštesnę vertę ir tampa ilgalaikio naudojimo produktu. Įmonė skelbia siekianti didinti gamybą, plėsti sutartis Meksikoje ir ateityje perkelti modelį į kitas šalis, kur trūksta įperkamo būsto.

    Vis dėlto tokio sprendimo sėkmė priklauso nuo kelių veiksnių: nuoseklaus atliekų rūšiavimo, kokybės kontrolės, medžiagų saugos, statybos reglamentų ir savivaldybių gebėjimo finansuoti bei administruoti socialinio būsto programas. Kai šios grandys veikia kartu, plastikas, kuris šimtmečiams užterštų aplinką, gali tapti realia pagalba žmonėms.

  • Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą: 4,8 mlrd. eurų parama pereinant prie švaresnės energijos

    Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą: 4,8 mlrd. eurų parama pereinant prie švaresnės energijos

    Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą, parengtą pagal ES Socialinio klimato fondo taisykles. Tai jau penktasis patvirtintas nacionalinis planas, o pagal biudžetą jis laikomas didžiausiu tarp iki šiol patvirtintų.

    Socialinio klimato fondas finansuojamas iš pajamų, gaunamų už apyvartinius taršos leidimus, ir skirtas sušvelninti perėjimo prie švaresnės ekonomikos poveikį gyventojams bei smulkiam verslui. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamoms namų ūkių grupėms ir toms teritorijoms, kuriose alternatyvos iškastiniam kurui diegiamos lėčiau.

    Kiek lėšų numatyta iki 2032 metų

    Pagal patvirtintą planą iki 2032 metų numatoma sutelkti apie 4,77 mlrd. eurų. Iš jų apie 3,57 mlrd. eurų sudarytų ES finansavimas, o apie 1,2 mlrd. eurų būtų skiriama iš nacionalinių lėšų.

    Europos Komisijos vertinimu, jei suplanuotos investicijos ir reformos bus įgyvendintos, jos galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas maždaug 811 000 tonų anglies dioksido ekvivalento per metus iki 2032 metų. Tai siejama su platesne ES kryptimi mažinti iškastinio kuro vartojimą pastatuose ir transporte.

    Daugiausia dėmesio namų ūkiams

    Plane numatyta parama 460 000 pažeidžiamų namų ūkių, kad šie mažiau priklausytų nuo iškastinio kuro. Viena pagrindinių priemonių yra būsto energinio efektyvumo didinimas, planuojant iki 62 000 būsto renovacijų.

    Taip pat numatytas spartus šilumos siurblių ir saulės energijos vandens šildymo sistemų diegimas: planuojama įrengti apie 200 000 tokių sprendimų. Kartu planuojama sukurti 2 800 naujų energiškai efektyvių socialinių būstų vienetų.

    Atskira dalis lėšų, apie 226 mln. eurų, skiriama viešųjų studentų bendrabučių renovacijai. Tikimasi, kad tai pagerins galimybes siekti aukštojo mokslo 5 930 studentų, kuriems gyvenamoji vieta ir jos kaina yra svarbus veiksnys renkantis studijas.

    Įvedus naująją apyvartinių taršos leidimų sistemą pastatams ir kelių transportui, plane numatyta laikina šildymo išmoka. Ji turėtų padėti iki 800 000 namų ūkių per metus kompensuoti dalį šildymo išlaidų pereinamuoju laikotarpiu.

    Transportas, prieinamumas ir parama verslui

    Numatoma, kad apie 300 000 pažeidžiamų gyventojų pajus viešojo transporto kokybės ir pasiekiamumo pagerėjimą. Plane įrašytas daugiau nei 200 naujų elektrinių autobusų įsigijimas miesto teritorijose, kuriose susisiekimas šiuo metu ribotas.

    Taip pat planuojama įsigyti 22 naujus metro traukinius Atėnuose, plėtoti pagal poreikį kviečiamo transporto paslaugas atokesnėse vietovėse ir įrengti įkrovimo infrastruktūrą. Papildomai numatoma socialinės lizingo schema, kuri turėtų sudaryti sąlygas 15 000 nuo automobilio priklausomų namų ūkių naudotis elektromobiliais už įperkamesnę mėnesio kainą.

    Plane įtrauktos ir priemonės žmonėms su negalia: numatoma finansuoti daugiau nei 12 000 judumo priemonių, pavyzdžiui, elektrinių vežimėlių ir paspirtukų. Taip pat planuojama sukurti specializuotą mokyklinį transportą mokiniams su negalia ir gerinti infrastruktūros prieinamumą geležinkelio bei metro stotyse.

    Verslui numatyta parama daugiau nei 28 000 mikroįmonių, kad jos galėtų pereiti prie švaresnių pastatų ir transporto sprendimų. Tam skiriama reikšminga suma, įvardijama apie 820 mln. eurų, kuri būtų nukreipta į tikslines energinio efektyvumo priemones ir subsidijas, mažinančias energijos bei transporto sąnaudas.

    Europos Komisija nurodo, kad Graikija galės prašyti pirmosios išmokos pradėjusi įgyvendinimą ir pasiekusi numatytus tarpinius rodiklius. Praktikoje tai reiškia, kad finansavimas bus siejamas su aiškiais projektais ir reformomis, o ne vien planuojamais ketinimais.

  • Zarasuose renkasi taryba: spręs dėl socialinio būsto nuomos ir investicijų į „Zarasų būstą“

    Zarasuose renkasi taryba: spręs dėl socialinio būsto nuomos ir investicijų į „Zarasų būstą“

    Zarasų rajono savivaldybėje šaukiamas 43-iasis tarybos posėdis, kuris vyks 2026 metų rugpjūčio 28 dieną 9 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje. Posėdis sušauktas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir tarybos veiklos reglamentu.

    Darbotvarkėje numatyta vienuolika klausimų, apimančių nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklos atnaujinimą, švietimo įstaigų priešmokyklinio ugdymo organizavimą ir mokinių priėmimo tvarkos pakeitimus. Šiuos klausimus tarybai pristatys merė Nijolė Guobienė ir savivaldybės administracijos padalinių vadovai.

    Socialinis būstas ir nuomos mokesčiai

    Vienas jautriausių posėdžio klausimų – socialinio būsto nuomos mokesčio sumažinimas. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai siejami su gyventojų pajamų pokyčiais, socialinės paramos poreikiu ir savivaldybės siekiu užtikrinti būsto prieinamumą pažeidžiamiausioms grupėms.

    Savivaldybės tarybos sprendimai šioje srityje turi tiesioginę įtaką tiek nuomininkams, tiek savivaldybės biudžetui, todėl paprastai vertinamas balansas tarp socialinės politikos tikslų ir tvaraus būsto fondo administravimo. Posėdyje taip pat gali būti aptarti taikomi kriterijai ir sprendimo įsigaliojimo terminai.

    Investicijos į savivaldybės valdomas įmones

    Darbotvarkėje numatytas pritarimas uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų komunalininkas“ akcijų įsigijimui, taip pat finansinio turto investavimas į „Zarasų būstą“ ir įstatinio kapitalo didinimas. Tokie sprendimai paprastai susiję su savivaldybės siekiu užtikrinti svarbių paslaugų tęstinumą, įmonių finansinį stabilumą ir galimybes vykdyti infrastruktūros atnaujinimą.

    Investicijos į savivaldybės valdomas bendroves dažniausiai vertinamos per paslaugų kokybės, kainų pagrįstumo ir aiškių veiklos rodiklių prizmę. Taryboje sprendžiant dėl kapitalo didinimo, paprastai svarbu, kokiems tikslams lėšos skiriamos ir kokio efekto tikimasi gyventojams.

    Turto perdavimas ir valdymo klausimai

    Posėdyje planuojama spręsti ir dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise savivaldybės administracijai. Taip pat numatytas klausimas dėl turto, kurį patikėjimo teise valdė Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinė mokykla, perdavimo kitoms savivaldybės biudžetinėms įstaigoms.

    Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sutvarkyti turto apskaitą, aiškiau priskirti atsakomybes už pastatų priežiūrą ir užtikrinti, kad patalpos būtų naudojamos pagal aktualius viešųjų paslaugų poreikius. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnį patalpų panaudojimą arba pasirengimą būsimoms investicijoms.

    Kaip numatyta savivaldybės dokumentuose, tarybos posėdžio medžiaga ir sprendimai skelbiami viešai savivaldybės informavimo kanaluose. Priimti sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skundžiami administracine tvarka arba teismui.

  • Kosta Rikoje moteris 9 metus taupė sklypui: namą jai pastatė iš 7 tonų perdirbto plastiko

    Kosta Rikoje vienišos mamos istorija tapo netikėtu pavyzdžiu, kaip atliekos gali virsti realiu sprendimu būsto problemai. Cindy Mora Abarca devynerius metus taupė nedideliam žemės sklypui netoli Alachuelytos, tačiau jį įsigijusi suprato, kad namo statyboms lėšų nebeliko.

    Išeities ji ieškojo kreipdamasi į organizacijas ir partnerius, galinčius padėti ne tradicinėmis statybomis, o alternatyviomis medžiagomis. Taip gimė projektas, kuriame būstas pastatytas panaudojant apie 7 tonas perdirbto plastiko, kuris kitu atveju galėjo atsidurti sąvartyne ar vandens telkiniuose.

    Namo sienoms buvo panaudoti specialūs blokai iš perdirbto plastiko, sukurti taip, kad jungtųsi tarpusavyje per išlietus griovelius ir iškilimus. Tokia sistema primena konstruktoriaus principą, todėl surinkimas gali būti greitesnis nei įprastų mūro darbų, o patys elementai būna vienodo dydžio ir formos.

    Technologiją sukūrę projekto vykdytojai pabrėžia, kad blokai suprojektuoti taip, kad užtikrintų šilumos ir garso izoliaciją bei atsparumą drėgmei. Taip pat teigiama, jog konstrukcija gali atlaikyti dalį seisminių apkrovų, o tai aktualu regionams, kur žemės drebėjimai nėra retenybė.

    Nors sienos suformuotos iš perdirbto plastiko blokų, kitos namo dalys buvo įrengtos tradiciškai. Pamatams, stogui, vandentiekiui, elektros instaliacijai, durims ir langams prireikė įprastų medžiagų bei standartinių statybos darbų.

    Užbaigus apdailą, sienas nutinkavus ir nudažius, būstas iš išorės beveik nesiskiria nuo kitų kuklių namų apylinkėse. Tai svarbi detalė, nes tokie projektai dažnai vertinami ne tik pagal ekologiją, bet ir pagal tai, ar jie atitinka įprastus gyvenimo komforto bei estetikos lūkesčius.

    Pasaulyje augant plastiko atliekų kiekiams ir tuo pat metu didėjant būsto įperkamumo problemai, perdirbtų medžiagų panaudojimas statybose vis dažniau pristatomas kaip dvigubos naudos kryptis. Viena vertus, mažinamas į aplinką patenkantis plastikas, kita vertus, ieškoma pigesnių ir greičiau įgyvendinamų būsto sprendimų.

    Vis dėlto specialistai paprastai pabrėžia, kad tokios technologijos sėkmė priklauso nuo kelių praktinių veiksnių: stabilaus žaliavos surinkimo ir perdirbimo, aiškių statybos standartų, priešgaisrinių ir higienos reikalavimų bei realių ilgaamžiškumo bandymų. Dėl to projektai dažniausiai vystomi kartu su savivalda, nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiu sektoriumi.

    Šis Kosta Rikos atvejis parodo, kad perdirbto plastiko statybiniai sprendimai gali būti ne vien eksperimentas, o apčiuopiama pagalba žmogui, kuriam tradicinis būstas tampa nepasiekiamas. Kartu tai ir priminimas, kad atliekų problemą dažnai galima spręsti ne tik draudimais, bet ir praktiškais, kasdienybėje pritaikomais sprendimais.