Elektromobilumas Lenkijoje atsilieka
Lenkija pagal transporto elektrifikaciją vis dar išlieka tarp lėčiausiai judančių Europos Sąjungos šalių. Ekspertai pabrėžia, kad problema nėra vien gyventojų nenoras keisti automobilius, o ribotas sisteminių priemonių paketas.
Tai ypač matyti lyginant su Prancūzija, kuri elektromobilumą traktuoja kaip platesnės energetikos ir mobilumo pertvarkos dalį. Ten vienu metu derinamos paskatos, pramonės politika ir infrastruktūros plėtra.
Prancūzijos pamoka: ne vien subsidijos
Instituto tvarios ekonomikos ekspertas Aleksandras Szałańskis teigia, kad Prancūzijos stiprybė yra nuoseklus, rinką kuriantis požiūris. Elektromobilių plėtra ten siejama ne tik su išmetimų mažinimu, bet ir su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu bei transporto modernizavimu.
Prancūzija derina paklausos skatinimą, prieinamesnių baterinių automobilių pasiūlą, įkrovimo infrastruktūros plėtrą ir vietinės bei europinės automobilių pramonės stiprinimą. Tokia kombinacija leidžia pasiekti platesnes vartotojų grupes nei vienkartinės išmokos.
„Tai gerokai platesnis požiūris nei iki šiol Lenkijoje dominavusi politika, paremta daugiausia priemokomis perkant automobilį ir pavieniais reguliaciniais reikalavimais“, – sakė Aleksandras Szałańskis.
Vienas iš dažnai minimų pavyzdžių yra vadinamoji teisė į įkrovimo tašką daugiabučiuose, kai gyventojams sudaromos aiškios teisinės prielaidos įsirengti privačias įkrovimo prieigas. Kitas svarbus svertas yra reikalavimai įmonių automobilių parkams, kurie didina naujų elektromobilių paklausą ir vėliau papildo naudotų automobilių rinką.
Socialinis lizingas ir naudotų automobilių rinka
Prancūzijoje taikomas socialinio lizingo modelis, kurio esmė yra tikslinė parama mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, ypač regionuose, kur automobilis dažnai yra būtinybė. Tokia priemonė, pasak eksperto, sprendžia ne tik klimato, bet ir mobilumo kainos problemą.
Jo teigimu, svarbu, kad programa pirmiausia būtų kuriama nuo tikslinių grupių poreikių, o ne nuo esamų lizingo bendrovių pasiūlymų. Be to, pramoninis tikslas yra aiškus: skatinti mažesnius ir pigesnius modelius bei sukurti prognozuojamą kelių metų senumo naudotų elektromobilių pasiūlą pasibaigus lizingui.
„Socialinis lizingas neturėtų tapti dar viena dotacija pasiturintiems, jis turi būti socialinės, transporto ir pramonės politikos instrumentas“, – sakė Aleksandras Szałańskis.
Eksperto vertinimu, Lenkijai kritiškai svarbu atverti elektromobilumą trims grupėms: daugiabučių gyventojams, mažesnių miestų ir užmiesčio vietovių žmonėms bei būsimiems naudotų automobilių pirkėjams. Pastaruoju atveju reikšmingas svertas būtų didelių įmonių parkų elektrifikavimas, kad po kelerių metų rinka gautų daugiau patikrintos istorijos automobilių.
Problema išlieka ir platesniame energetikos kontekste. Remiantis sektoriaus analize, Lenkijos ekonomikos elektrifikacija yra žemiau Europos Sąjungos vidurkio, o transporte atotrūkis ypač ryškus: 2024 metais transporto elektrifikacijos rodiklis siekė 1,4 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis buvo 2,3 proc.
Ekspertai pabrėžia, kad vien subsidijomis proveržio pasiekti sunku. Didesnį efektą duoda priemonių visuma, kai kartu sprendžiama infrastruktūra, reguliavimas, prieinamumas regionuose ir naudotų elektromobilių pasiūlos formavimas.