Tag: Sočieji riebalai

  • Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną? Tyrimai griauna mitą apie cholesterolį

    Kiek kiaušinių galima suvalgyti per dieną? Tyrimai griauna mitą apie cholesterolį

    Kiaušiniai ilgus metus buvo laikomi maistu, kurį dėl cholesterolio reikėtų riboti. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad ryšys tarp kiaušinių vartojimo ir „blogojo“ cholesterolio ar širdies ligų rizikos nėra toks tiesmukas, kaip manyta anksčiau.

    Kiaušiniai vertinami dėl maistinės sudėties: juose yra visavertis baltymas su devyniomis nepakeičiamomis aminorūgštimis. Taip pat jie suteikia vitaminų A, D ir B12 bei seleno.

    Išskiriama ir cholino reikšmė – ši medžiaga svarbi nervų sistemos veiklai bei riebalų apykaitai. Be to, trynyje yra liuteino ir zeaksantino – karotenoidų, siejamų su akių sveikata.

    Vis dėlto didžiausios diskusijos kilo dėl cholesterolio: viename didesniame kiaušinyje jo yra apie 185 mg. Ilgą laiką manyta, kad su maistu gaunamas cholesterolis tiesiogiai didina cholesterolio kiekį kraujyje, bet šiandien pabrėžiama, kad svarbūs ir kiti mitybos bei gyvenimo būdo veiksniai.

    Ką rodo didelės apimties duomenys

    2020 metais žurnale „The BMJ“ publikuota analizė vertino ryšį tarp kiaušinių vartojimo ir širdies bei kraujagyslių ligų. Tyrėjai apžvelgė trijų didelių JAV tyrimų duomenis ir atliko metaanalizę, kurioje iš viso dalyvavo daugiau nei 1,7 mln. žmonių.

    Rezultatai parodė, kad iki vieno kiaušinio per dieną vartojimas bendroje tiriamųjų populiacijoje nebuvo susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Panašios tendencijos fiksuotos vertinant ir koronarinę širdies ligą bei insultą.

    Tyrėjai kartu pabrėžė svarbų niuansą: stebimieji tyrimai neįrodo, kad kiaušiniai patys savaime saugo nuo ligų. Rezultatus gali lemti ir bendras mitybos modelis, fizinis aktyvumas bei kiti gyvenimo būdo veiksniai.

    Ne tik cholesterolis: svarbus ir sočiųjų riebalų kiekis

    Papildomų įžvalgų pateikė 2025 metų liepą „The American Journal of Clinical Nutrition“ paskelbtas tyrimas, kuriame lygintas su maistu gaunamo cholesterolio ir sočiųjų riebalų poveikis MTL (LDL) cholesterolio koncentracijai.

    Eksperimente dalyvavo 61 suaugęs žmogus, o daliai jų buvo taikoma mityba, kurioje kasdien buvo po du kiaušinius, tačiau sočiųjų riebalų kiekis buvo mažas.

    Tyrimo išvadose nurodyta, kad didesnis sočiųjų riebalų vartojimas siejosi su aukštesniu LDL kiekiu, o tokios pačios sąsajos su vien cholesteroliu maiste nenustatyta. Dieta su dviem kiaušiniais per dieną ir mažai sočiųjų riebalų net buvo susijusi su mažesnėmis LDL reikšmėmis nei kontrolinė mityba.

    Kiek kiaušinių rekomenduojama ir kam reikėtų atsargumo

    American Heart Association pozicija – sveiki žmonės kasdienėje mityboje gali numatyti po vieną visą kiaušinį. Sveikiems vyresnio amžiaus žmonėms kai kuriais atvejais nurodoma, kad galima ir iki dviejų, jei bendra mityba išlieka subalansuota.

    Panašiai vertinama ir Lenkijos nacionalinio mitybos švietimo centro informacija: saikingas vartojimas, iki vieno kiaušinio per dieną, paprastai nerodo reikšmingos sąsajos su koronarinės širdies ligos rizika.

    Daugiau atsargumo gali reikėti žmonėms, turintiems lipidų apykaitos sutrikimų ar sergantiems cukriniu diabetu. Svarbu ir tai, su kuo kiaušiniai valgomi: patiekalas su daržovėmis ir pilno grūdo produktais nėra tas pats, kas kiaušinienė su daug sviesto ir šoninės.

    Bendras naujesnių tyrimų akcentas – kiaušiniai nebūtinai yra „sveikos širdies priešas“, o didesnę reikšmę dažnai turi visas mitybos paveikslas ir sočiųjų riebalų kiekis.

  • Pączek su uogiene ar cukraus pudra? Kalorijų skirtumas stebina, štai kiek jų iš tiesų

    Spurgos ir pąčkai dažnai tampa šventinių tradicijų dalimi, tačiau jų maistinė vertė paprastai nėra palanki sveikatai. Tokie kepiniai dažniausiai turi daug greitai pasisavinamų angliavandenių ir sočiųjų riebalų, ypač jei kepami aliejuje.

    Dėl to reguliarus ir gausus vartojimas gali prisidėti prie svorio augimo, prastesnės gliukozės kontrolės bei nepalankių kraujo riebalų rodiklių. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad svarbu vertinti ne vien kalorijas, bet ir bendrą mitybos kontekstą bei porcijų dydį.

    Kalorijos priklauso nuo glajaus

    Vieno pąčko energinė vertė labai priklauso nuo dydžio, įdaro ir to, kuo jis padengtas. Dažnas pasirinkimas yra pąčkas su uogiene ar rožių įdaru, o viršuje neretai būna saldus glajus.

    Maždaug 70 gramų pąčkas su uogiene ar rožių įdaru ir glajumi paprastai turi apie 300–350 kilokalorijų. Jei glajus pakeičiamas cukraus pudra, bendras kaloringumas gali būti pastebimai mažesnis.

    Pąčkas, apibarstytas cukraus pudra, dažnai siekia apie 255 kilokalorijas, jei kalbame apie standartinį įdarą, pavyzdžiui, marmeladą. Skirtumas atsiranda dėl to, kad glajus paprastai yra labiau koncentruotas cukraus šaltinis ir dažnai jo užtepama daugiau.

    Kas kalorijas kelia labiausiai?

    Didžiausias kalorijų šuolis dažniausiai įvyksta dėl riebių, kremiškų įdarų. Pistacijų kremas, maskarponė, plaktos grietinėlės ar pudingo pagrindo įdarai gali reikšmingai padidinti energinę vertę net ir tada, kai viršus tik pabarstytas cukraus pudra.

    Praktiška taisyklė planuojantiems mitybą yra tokia: vienas įprastas pąčkas neretai gali turėti iki 400 kilokalorijų. Tikslus skaičius priklauso nuo receptūros, kepimo technologijos, įdaro kiekio ir paties kepinio masės.

    Kaip mėgautis be kaltės jausmo?

    Vienas pąčkas ar keli ypatinga proga dažniausiai nesugriauna nei dietos, nei sveikatos, jei kasdienė mityba yra subalansuota. Daug svarbiau yra tai, kas vyksta prieš ir po šventės, kiek dažnai tokie kepiniai atsiranda racione ir kokie yra bendri judėjimo įpročiai.

    Norint sumažinti poveikį dienos kalorijų balansui, verta rinktis mažesnį pąčką, paprastesnį įdarą ir cukraus pudrą vietoj glajaus. Po vaišių naudinga grįžti prie įprasto režimo ir į dienotvarkę įtraukti daugiau judėjimo.

  • Kardiologai pabrėžia vieną paprastą keitimą: kuo kalakutiena pranoksta kiaulieną

    Kardiologai pabrėžia vieną paprastą keitimą: kuo kalakutiena pranoksta kiaulieną

    Vienas paprastas įprotis lėkštėje gali turėti apčiuopiamą reikšmę širdžiai: dažniau rinktis liesą kalakutieną vietoje riebesnės kiaulienos. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklinga dieta, tačiau praktiškai toks pakeitimas dažnai sumažina sočiųjų riebalų ir druskos kiekį kasdienėje mityboje.

    Didžiausias skirtumas atsiranda tada, kai kalakutiena pasirenkama ne kaip perdirbtas produktas, o kaip paprastas mėsos gabalas. Liesa paukštiena, ypač be odos, paprastai turi mažiau sočiųjų riebalų nei riebūs kiaulienos gabalai ar dažnai vartojami mėsos gaminiai. Būtent sotieji riebalai siejami su didesniu MTL, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekiu kraujyje.

    Ne tik mėsa, bet ir gaminimas

    Vien pavadinimas „paukštiena“ dar negarantuoja naudos. Jei kalakutiena tampa storai apkeptu, riebaluose keptu kepsniu su gausia paniruote arba labai sūriais gaminiais, jos pranašumas prieš kiaulieną gali smarkiai sumažėti.

    Širdžiai palankesnis pasirinkimas dažniausiai yra kepta orkaitėje, virta ar troškinta kalakutiena, ypač krūtinėlės filė ar kitos liesesnės dalys. Toks paruošimas padeda kontroliuoti ne tik riebalų, bet ir druskos kiekį, o tai svarbu kraujospūdžiui.

    Kodėl svarbus visas mitybos modelis

    Širdies ir kraujagyslių sveikatai kenkia ne vienas konkretus produktas, o pasikartojantis mitybos scenarijus. Kai dažnai valgomi riebūs mėsos patiekalai, kepimas aliejuje, sunkūs padažai ir perdirbti mėsos gaminiai, ilgainiui didėja sočiųjų riebalų ir natrio perteklius.

    Kalakutiena dažnai natūraliai „atsineša“ lengvesnę lėkštę: prie jos paprasčiau derinti daržoves, kruopas, ryžius ar virtas bulves. Tuo metu riebesnė kiauliena neretai skatina rinktis sunkesnius priedus, daugiau padažų ir papildomų riebalų, nors tai nėra griežta taisyklė.

    Dažniausia klaida, kuri panaikina naudą

    Didelė dalis žmonių tikisi, kad vien mėsos pakeitimas automatiškai „sutvarkys“ cholesterolį ar kraujospūdį. Tačiau jei išlieka tie patys įpročiai, pavyzdžiui, gausi paniruotė, gilus kepimas, mažai daržovių ir daug druskos, reali nauda gali būti minimali.

    Perdirbti produktai iš kalakutienos taip pat nėra savaime sveikesni. Labai sūrios dešrelės, vytinti ar stipriai apdoroti gaminiai gali turėti daug natrio, o tai ypač aktualu žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar linkusiems į jį.

    Subalansuotas požiūris reiškia proporcijas: liesa kalakutiena dažniau, o riebūs kiaulienos patiekalai ir perdirbti mėsos gaminiai rečiau. Dar geresni rezultatai pasiekiami, kai meniu dažniau atsiranda ir žuvis, ankštiniai, daržovės bei pilno grūdo produktai, o druska ir sočiųjų riebalų perteklius mažinami nuosekliai.