CP v2

Tag: Societe Generale

  • Bankai perspėja dėl naftos atsargų: skaičiuojama, kiek dienų rinka atlaikytų be tiekimo

    Bankai perspėja dėl naftos atsargų: skaičiuojama, kiek dienų rinka atlaikytų be tiekimo

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rinkų lūkesčiai

    Didieji investiciniai bankai įspėja, kad pasaulinės naftos ir degalų atsargos artėja prie žemumų, o užsitęsusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali greitai išryškinti tiekimo spragas. Paradoksas tas, kad geopolitinė rizika auga, bet dalis finansų rinkų išlieka optimistiškos, tarsi konfliktas būtų trumpalaikis ir naftos kaina netrukus slūgtų.

    Energetikos rinkoje svarbiausia ne tik pati žaliavinė nafta, bet ir rafinuotų produktų, tokių kaip dyzelinas ar aviaciniai degalai, atsargos. Būtent čia, anot analitikų, problemos gali pasimatyti anksčiau nei naftos gavybos statistikoje.

    „Goldman Sachs“: atsargos – žemiausios per aštuonerius metus

    „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad globalios naftos ir rafinuotų produktų atsargos šiuo metu atitinka maždaug 101 dienos pasaulinį poreikį. Banko vertinimu, tai yra žemiausias lygis per aštuonerius metus, o jei tendencija nesikeis, iki gegužės pabaigos rodiklis gali kristi iki 98 dienų.

    Bankas atkreipia dėmesį, kad ypač sparčiai tirpsta ne naftos, o rafinuotų produktų sandėliai. Pagal jų vertinimą, šios atsargos siekia apie 45 dienas ir yra maždaug 5 dienomis mažesnės nei prieš konflikto eskalaciją, o toks greitis didina kainų šuolių riziką.

    „Atsargų mažėjimo tempas yra toks greitas, kad rinka tampa jautri naujiems sukrėtimams“, – teigiama „Goldman Sachs“ vertinime.

    Analitikai taip pat įspėja, kad regioniniai disbalansai gali būti skausmingesni nei pasauliniai vidurkiai. Minima galima tam tikrų rafinuotų produktų stoka Azijoje, o Europoje didesnis pažeidžiamumas siejamas su aviaciniais degalais, kurių tiekimo grandinės jautriai reaguoja į logistikos trikdžius.

    „Société Générale“: realiai prieinamos atsargos gali būti daug mažesnės

    Dar niūresnį scenarijų pateikia „Société Générale“. Bankas akcentuoja, kad ne visos oficialiai deklaruojamos atsargos yra greitai pasiekiamos, nes dalis jų yra strateginėse rezervuose arba fiziškai „pakeliui“ ir negali operatyviai stabilizuoti rinkos.

    Prancūzijos banko vertinimu, atmetus sunkiau pasiekiamas atsargas, realiai prieinama apimtis gali siekti apie 600 mln. barelių. Tai, banko skaičiavimu, prilygtų tik maždaug 6 dienoms pasaulinės paklausos, o tokia riba reikštų artėjimą prie vadinamosios operacinės įtampos būsenos, kai atsargų lygis tampa kritiškai žemas tiekimo tęstinumui.

    „Jei rizikos jūrų keliuose išliks, šios atsargos gali išsekti per 30–50 dienų“, – teigiama „Société Générale“ įžvalgose.

    Kaip vieną iš signalų, kad rinka atsargų temą vertina rimčiau, bankai nurodo ir kainų reakcijas į naujienas, kurios įprastai būtų laikomos kainą mažinančiomis. Tokiais atvejais, kai lūkesčiai dėl atsargų yra įtempti, net ir „meškų“ naujienos kartais nesustabdo brangimo, nes investuotojai pirmiausia perka rizikos draudimą.

    Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tanklaivių srautus, draudimo kainas, OPEC ir sąjungininkų sprendimus bei didžiųjų vartotojų strateginių rezervų politiką. Analitikų vertinimu, būtent atsargų dinamika ir rafinuotų produktų pasiūla gali tapti pagrindiniu veiksniu, lemsiančiu degalų kainų kryptį vasaros pradžioje.

  • Europa ieško aviacinio kuro JAV ir Nigerijoje: Ormuzo sutrikimai kelia kainas ir riziką skrydžiams

    Europos oro linijos ir aviacinio kuro tiekėjai vis aktyviau ieško papildomų krovinių Jungtinėse Valstijose ir Nigerijoje, nes įprasti srautai iš Persijos įlankos regiono sutriko. Rinka, kaip pabrėžia kainodaros ir logistikos analitikai, vis labiau primena aukcioną, kuriame dėl kiekvieno krovinio tenka konkuruoti su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono pirkėjais.

    „Societe Generale“ vertinimu, Europos vidutinis paros poreikis siekia apie 1,6 mln. barelių aviacinio kuro. Apie 1,1 mln. barelių paprastai pagaminama vietoje, o maždaug 500 000 barelių tenka importui, kurio istoriškai didelė dalis atkeliaudavo iš Artimųjų Rytų.

    Padėtį labiausiai paaštrino sutrikimai ties Ormuzo sąsiauriu, per kurį iki krizės, banko skaičiavimu, jūra būdavo gabenama apie 360 000 barelių aviacinio kuro per parą. Tai sudarė maždaug 20 proc. pasaulinių jūriniais keliais transportuojamų šio produkto srautų, todėl bet koks apribojimas greitai persiduoda kainoms ir tiekimo grandinėms Europoje.

    Importas persiorientuoja į JAV

    JAV pastaraisiais mėnesiais tampa vienu svarbiausių alternatyvių šaltinių Europai. Remiantis „Societe Generale“ cituojamais duomenimis, JAV aviacinio kuro eksportas balandžio pradžioje buvo šoktelėjęs iki rekordinio maždaug 442 000 barelių per parą lygio, o keturių savaičių vidurkis siekė apie 372 000 barelių per parą.

    Jei anksčiau Europa iš JAV dažniausiai gaudavo apie 30 000–60 000 barelių per parą, dabar srautas, banko vertinimu, išaugo iki maždaug 200 000 barelių per parą. Vis dėlto tai nepadengia viso trūkumo: skaičiuojama, kad tebėra apie 53 proc. įprastų srautų deficitas, arba maždaug 175 000 barelių per parą.

    Argus analitikai akcentuoja, kad problema nėra vien teorinė: laisvo kuro pasaulyje yra, tačiau jo „net iš tolo“ nepakanka, kad greitai pakeistų įprastą tiekimą iš Persijos įlankos. Dėl to Europos pirkėjams tenka varžytis su Singapūru, Australija ir kitomis rinkomis, o tai automatiškai kelia kainas.

    Kainų šuoliai ir grėsmė skrydžiams

    Aviacinio kuro brangimas oro bendrovėms yra viena jautriausių sąnaudų dedamųjų, todėl didesnės kainos dažnai atsispindi bilietuose ir papildomuose kuro mokesčiuose. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad kainų riziką dar galima amortizuoti, o fizinis kuro trūkumas jau reikštų visai kitą, gerokai skausmingesnį scenarijų.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi, kad esant užsitęsusiems sutrikimams Europa gali susidurti su situacija, kai atsargų pakaktų tik kelioms savaitėms. Tokiu atveju vien finansinės priemonės, tokios kaip kainų fiksavimas išankstiniais sandoriais, nebeišspręstų problemos, jei realiai nebūtų ką įpilti į lėktuvus.

    Didžiosios Europos rinkos skirtingai priklauso nuo importo: vienose šalyse vietinė gamyba dengia didesnę paklausos dalį, kitose priklausomybė nuo įvežimo itin didelė. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, kaip vienas didžiausių vartotojų regione, reikšmingą dalį poreikio paprastai patenkina importu, todėl tiekimo sutrikimai jai ypač jautrūs.

    Oro linijų reakcija ir „hedging“ ribos

    Oro bendrovės siekia mažinti riziką keliais keliais: užsitikrinti fizines kuro tiekimo sutartis, diversifikuoti pirkimus ir naudoti kainų fiksavimą. Tačiau net ir plačiai taikomas hedging negarantuoja apsaugos, jei rinka susiduria su realiu produkto deficitu ir logistiniu „butelio kakleliu“.

    „Mokėti daugiau už kurą dar yra valdoma, o kuro trūkumas yra egzistencinis klausimas“, – teigiama „Societe Generale“ analitikų vertinime.

    Dalies vežėjų sprendimai rodo, kad taupymo priemonės jau svarstomos praktiškai. Pavyzdžiui, „Lufthansa“ yra pranešusi apie reikšmingą skrydžių planų koregavimą, kurį sieja su poreikiu optimizuoti sąnaudas ir kuro naudojimą, nors bendrovė tikisi iš esmės stabilių tiekimų vasaros sezonui.

    Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys kryps į tai, ar pavyks išlaikyti stabilų importo srautą iš JAV ir kitų šaltinių, ir ar nesustiprės konkurencija dėl krovinių pasaulinėje rinkoje. Jei sutrikimai ties Ormuzu užsitęstų, spaudimas bilietų kainoms ir skrydžių planavimui Europoje, tikėtina, tik didėtų.