CP v2

Tag: Sodinimas

  • Daug daržininkų kasa neteisingas duobutes pomidorams: vėliau stebisi menku derliumi

    Daug daržininkų kasa neteisingas duobutes pomidorams: vėliau stebisi menku derliumi

    Pomidorų sodinimas atrodo paprastas darbas, tačiau būtent čia dažnai padaromos klaidos, kurios vėliau kainuoja derlių. Skubėjimas, per seklus sodinimas ar netinkamai paruošta duobutė gali lemti, kad krūmas bus silpnesnis ir prasčiau mezgs vaisius.

    Pomidorams ypač svarbus startas po žeme, nes nuo pirmųjų savaičių priklauso šaknyno stiprumas ir augalo atsparumas karščiui bei trumpalaikiam sausros stresui. Tinkamas įsodinimo gylis ir subalansuotos maisto medžiagos padeda augalui greičiau įsitvirtinti.

    Gilesnis sodinimas – pranašumas

    Pomidorai turi savybę formuoti papildomas šaknis iš stiebo, kai šis liečiasi su drėgna žeme. Dėl to daigą verta sodinti giliau, nei jis augo vazone, užkasant dalį stiebo ir paliekant viršuje tik viršutinius lapus.

    Prieš sodinant patariama pašalinti apatinius lapus, kurie atsidurtų po žeme, kad jie nepradėtų pūti. Didesnis šaknynas vėliau reiškia geresnį vandens ir maisto medžiagų pasisavinimą, o pats krūmas tampa stabilesnis, kai užmezga ir užaugina sunkesnius vaisius.

    Kokia duobutė laikoma tinkama?

    Dažna klaida – per maža duobutė, kai šaknys suspaudžiamos ir patenka į prastai išpurentą dirvą. Daugeliui veislių praktiška orientuotis į maždaug 30 x 30 centimetrų duobutę, o žemesniems ar vyšniniams pomidorams dažnai pakanka apie 20 x 20 centimetrų.

    Į dugną galima įmaišyti gerai perpuvusio komposto, tačiau svarbu nenaudoti šviežio mėšlo, kuris gali nudeginti jautrias šaknis. Maistingą sluoksnį verta užberti plonu žemės sluoksniu, kad šaknys nesiliestų tiesiogiai su koncentruota organika.

    Trąšos: mažiau yra daugiau

    Noras „pamaitinti iš karto“ kartais baigiasi tuo, kad augalas augina lapiją, bet prasčiau mezga vaisius, ypač jei pradžioje padauginama azoto. Pomidorams svarbi pusiausvyra: dirva turi būti derlinga, bet ne agresyviai patręšta.

    Geresnis pasirinkimas – lėtai veikiančios priemonės, pavyzdžiui, kompostas ar kitos švelnesnės organinės medžiagos, kurios gerina dirvos struktūrą. Pasodinus žemę aplink daigą reikėtų švelniai prispausti, bet ne suminti, nes šaknims būtinas oras.

    Pirmasis laistymas lemia prigijimą

    Pasodinus pomidorą, vienas svarbiausių žingsnių – gausesnis pirmasis laistymas, kad dirva priglustų prie šaknų ir neliktų oro tarpų. Tai padeda daigui greičiau pradėti augti naujas šaknis ir geriau įsisavinti drėgmę.

    Laistyti patariama tiesiai į dirvą, ne ant lapų, nes ilgiau išliekanti drėgmė ant lapijos didina grybelinių ligų riziką. Vėliau verta stebėti, kad žemė nebūtų nei perdžiūvusi, nei nuolat šlapia, o drėgmę padeda išlaikyti mulčias iš šiaudų ar pradžiūvusios nupjautos žolės.

  • Sodininkai perspėja: taip pasodinta svogūnų daiga neužmezga galvų – klaida gilioje

    Sodininkai perspėja: taip pasodinta svogūnų daiga neužmezga galvų – klaida gilioje

    Svogūnai dažniausiai auginami iš sėjinukų arba svogūnėlių, tačiau net ir pasirinkus patogų būdą derlius gali nuvilti dėl vienos, labai dažnos klaidos. Sodininkai pastebi, kad blogiausiai svogūnai reaguoja tada, kai pasodinami taip, kaip porai, per giliai užkasant stiebą.

    Svogūnų daigams, skirtingai nei porams, nereikia gilaus sodinimo, nes tikslas nėra „išbalinti“ stiebą. Praktikoje rekomenduojama, kad dirvoje būtų tik šaknys ir apie 2–3 cm apatinės stiebo dalies, o šviesesnė stiebo dalis liktų virš žemės.

    Per giliai pasodintas svogūnas dažnai ima intensyviai auginti laiškus, bet energiją nukreipia ne į galvos formavimą. Dėl to galvutės gali likti smulkios, netaisyklingos arba visai nesusiformuoti, ypač jei papildomai pasitaiko sausros periodų ar per tankus pasodinimas.

    Kada sėti ir kada sodinti

    Jei svogūnai auginami iš sėklų, lauke jie paprastai sėjami ankstyvą pavasarį, kai tik leidžia dirvos sąlygos. Norint patikimesnio rezultato, dažnai pasirenkama daigų auginimo schema: sėklos sėjamos į dėžutes ar daugialąstes talpas, o į lauką daigai perkeliami maždaug po 2 mėnesių.

    Prieš persodinimą daigai turėtų būti 7 dienas grūdinami, kad lengviau prisitaikytų prie vėjo, temperatūrų svyravimų ir tiesioginės saulės. Sodinant patartina laikytis atstumų: eilutes planuoti maždaug kas 20–30 cm, o tarp augalų palikti apie 5–10 cm, priklausomai nuo veislės ir norimo galvų dydžio.

    Priežiūra po pasodinimo

    Po pasodinimo svarbiausia užduotis – stabilus drėgmės režimas, nes svogūnai jautrūs sausrai, ypač augimo pradžioje ir formuojantis galvoms. Laistyti reikėtų saikingai, bet reguliariai, kad dirva neišdžiūtų iki kietos plutos, o šaknys galėtų tolygiai maitintis.

    Taip pat svarbu sekliai purenti tarpueilius ir nuolat naikinti piktžoles, nes jos konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų. Jei naktys dar vėsios, jauni daigai gali būti trumpam dengiami agropluoštu, kad nepatirtų streso ir nesustotų augimas.

    Praktikoje kai kurie sodininkai prieš sodinimą šaknis sudrėkina ir apvelia atvėsusiais medžio pelenais, tikėdamiesi sumažinti dirvos kenkėjų aktyvumą. Vis dėlto svarbiausia priemonė, lemianti ar svogūnai užmegs stambias galvas, išlieka teisingas sodinimo gylis ir tolygi priežiūra viso sezono metu.