Tag: Sodininkų bendrijos

  • Sodininkai smogia K. Mažeikai: krizės metu stambiųjų neužteks, yra 220 tūkst. sklypų rezervas

    Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija kritikuoja Žemės ūkio ministerijos požiūrį į pasirengimą maisto tiekimo sutrikimams. Asociacijos teigimu, planuose per daug remiamasi stambiais ūkiais, perdirbėjais ir prekybos tinklais, o smulkieji augintojai paliekami paraštėse.

    LSBA pirmininkas Juozas Ravinis pabrėžia, kad sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos. Jose gyventojai augina daržoves, bulves, vaisius ir uogas, dalį derliaus konservuoja bei sandėliuoja, todėl tokia vietinė gamyba gali tapti svarbiu atsparumo rezervu.

    „Susidaro įspūdis, kad valstybės apsirūpinimas maistu siejamas pirmiausia su stambiomis įmonėmis. Tačiau jei krizės metu sutriktų elektra, logistika ar darbuotojų judėjimas, vien dideli pajėgumai maisto saugumo neužtikrins“, – sakė J. Ravinis.

    Decentralizuota gamyba kaip atsparumas

    Asociacija primena, kad krizinėse situacijose vienu metu gali būti paveikta energetika, transportas ir darbo rinka, todėl ilgos tiekimo grandinės tampa pažeidžiamos. Tokiais atvejais, LSBA vertinimu, didesnę reikšmę įgauna vietinė, šeimų ir bendruomenių lygmens maisto gamyba.

    Šį argumentą sodininkai sieja ir su Ukrainos patirtimi, kai karo sąlygomis daliai gyventojų savarankiškas auginimas tapo papildoma apsauga nuo trūkumo. Lietuvos kontekste tai reiškia, kad maisto saugumo planuose verta numatyti ne tik stambiųjų veiklos tęstinumą, bet ir gyventojų galimybes apsirūpinti bent dalimi maisto patiems.

    220 tūkst. sklypų, bet trūksta bazės

    LSBA teigia, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 220 tūkstančių sodų sklypų, tačiau jų potencialą riboja infrastruktūra. Bendrijose dažnai stinga patikimo vandens tiekimo, elektros sprendimų, privažiavimo kelių ir bendrų sandėliavimo galimybių.

    Asociacijos vertinimu, tikslinės investicijos į bazinę infrastruktūrą būtų praktiškesnės nei deklaratyvūs planai, nes leistų didesnei daliai gyventojų realiai auginti ir išlaikyti derlių. Pabrėžiama, kad bendruomenės šias problemas neretai sprendžia savo lėšomis, todėl valstybės vaidmuo galėtų būti labiau apibrėžtas.

    „Mes nesakome, kad sodininkai gali pakeisti stambiąją maisto pramonę. Tačiau valstybė neturi būti priklausoma vien nuo kelių didelių tiekimo grandinių“, – sakė J. Ravinis.

    Ką siūlo sodininkų atstovai

    LSBA ragina Žemės ūkio ministeriją ir savivaldybes oficialiai įtraukti sodininkų bendrijas į maisto saugumo ir civilinės parengties planavimą. Pasak asociacijos, tai apimtų aiškesnį bendrijų vaidmenį krizės metu ir konkrečias priemones, kurios leistų joms veikti ne tik kaip gyvenamosios teritorijos, bet ir kaip vietinės maisto gamybos tinklas.

    Asociacija taip pat akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti orientuoti į praktinius dalykus: vandens prieinamumą, elektros patikimumą, derliaus laikymo sąlygas ir bendruomeninius projektus, kurie stiprintų vietinį apsirūpinimą. LSBA teigimu, toks požiūris didintų atsparumą, kai sutrinka įprasti tiekimo keliai.

  • Sodų bendrijoje „Elektronika-3“ bręsta pokyčiai: šaukiamas neeilinis susirinkimas

    Sodų bendrijoje „Elektronika-3“ bręsta pokyčiai: šaukiamas neeilinis susirinkimas

    2026 metais lapkričio 7 dieną sodininkų bendrijoje „Elektronika-3“ šaukiamas neeilinis visuotinis narių susirinkimas. Jis vyks 11.00 valandą Dvaro g. 27, Pikeliškių kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje.

    Susirinkime planuojama spręsti klausimus, susijusius su bendrijos valdymu, finansais ir vykstančiais ginčais. Tarp svarbiausių darbotvarkės punktų numatyti susirinkimo pirmininkaujančio, sekretoriaujančio ir balsų skaičiuotojų rinkimai.

    Taip pat ketinama tvirtinti bendrijos valdybos pirmininko atlygio dydį. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai siejami su atsakomybės apimtimi, darbų krūviu ir poreikiu aiškiai apibrėžti, už ką ir kokiomis sąlygomis mokama.

    Į darbotvarkę įtrauktas ir klausimas dėl atnaujintų Magnolijų 3-osios gatvės kadastrinių matavimų, kurių prašo vienas sodininkas. Kadastriniai matavimai aktualūs tada, kai kyla ribų, servitutų ar sklypo duomenų tikslumo klausimų, nes jie gali turėti įtakos tiek kaimyninių sklypų santykiams, tiek registrų įrašams.

    Dar vienas planuojamas sprendimas susijęs su bendrijos adreso nustatymu ir įregistravimu. Aiškiai įregistruotas adresas paprastai reikalingas tvarkant korespondenciją, sutartis, registrų duomenis ir kitus administracinius formalumus.

    Didelė darbotvarkės dalis skirta teisminiams ginčams ir bendrijos interesų atstovavimui teisme. Nurodoma, kad trys asmenys yra padavę bendriją į teismą, taip pat aptariamas naujai pareikštas ieškinys, susijęs su 2026 metais rugsėjo 5 dieną vykusio visuotinio narių susirinkimo sprendimų teisėtumu.

    Susirinkime planuojama apsispręsti dėl bendrijos gynybos, interesų atstovavimo teisme ir teisinių paslaugų išlaidų tvirtinimo. Tokiais atvejais nariams įprastai svarbu suprasti, kokia yra ginčo esmė, kokios galimos pasekmės bendrijai ir kokio dydžio finansiniai įsipareigojimai gali tekti visiems nariams.

    Dalyvauti susirinkime ir balsuoti gali bendrijos nariai bei kiti asmenys, kaip tai numato Sodininkų bendrijų įstatymas. Prireikus gali būti prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o svečių dalyvavimas derinamas su bendrijos valdymo organu.

    Organizatoriai informuoja, kad susirinkimo metu bus daromas garso įrašas, kuris, kaip nurodoma, bus naudojamas protokolo rengimui. Taip pat pažymima, kad nariai, nepageidaujantys dalyvauti susirinkime, kuriame daromas įrašas, savo valią gali išreikšti iš anksto užpildydami balsavimo biuletenį.

    Jeigu į susirinkimą susirinks mažiau nei pusė bendrijos narių turimų balsų, susirinkimas būtų laikomas neįvykusiu. Tokiu atveju pakartotinis susirinkimas numatytas 2026 metais lapkričio 22 dieną 11.00 valandą, toje pačioje vietoje ir su ta pačia darbotvarke.

    Bendrijos nariai, norintys susipažinti su sprendimų projektais ir dokumentais, raginami kreiptis elektroniniu paštu, nurodytu bendrijos pranešime. Taip pat pabrėžiama, kad dėl išankstinio balsavimo raštu darbotvarkė ir susirinkimo dokumentai negali būti papildomi ar keičiami.

  • Gdanskas naikins dalį sodų sklypų: kompensacijos bus visiems, bet pakaitinė žemė – tik kai kuriems

    Gdansko savivaldybė planuoja likviduoti dalį šeimos sodų sklypų, kad būtų įgyvendinti didesni transporto ir vandens valdymo projektai. Sklypų teritorijos numatytos tramvajaus linijai Gdanskas Pietūs–Vžeščas, PKM Pietūs geležinkelio investicijai ir retencinio baseino Vileńska 2 statybai.

    Miesto vertinimu, naujuose planavimo sprendiniuose viešiesiems poreikiams rezervuojama apie 9 proc. esamų sodų teritorijų. Tokie sprendimai aiškinami infrastruktūros plėtra ir poreikiu didinti atsparumą liūtims bei užliejimams, nes retenciniai projektai ir lietaus vandens surinkimas vis dažniau tampa prioritetu didmiesčiuose.

    Kaip bus atlyginama žala?

    Didžiausią diskusiją kelia kompensacijos ir pakaitinių sklypų klausimas. Pagal taikomą specialų reguliavimą dalyje projektų kompensacijos už patį žemės sklypą gali būti mokamos ne sodininkams, o žemės teisių turėtojams, pavyzdžiui, amžiniesiems naudotojams.

    Praktikoje tai reiškia, kad sodininkai dažniausiai gauna atlyginimą už tai, kas sukurta sklype: želdinius, statinius, inžinerinius įrenginius ir kitą turtą, taip pat už prarastą teisę naudotis sklypu. Tokie atlyginimai paprastai siejami su turto vertinimu, kurį atlieka licencijuoti vertintojai.

    Kodėl pakaitinė žemė numatoma ne visiems?

    Gdansko atvejis rodo, kad pakaitiniai žemės sklypai nėra automatinė taisyklė kiekvienoje situacijoje. Kai kurioms sodų teritorijoms, patenkančioms į konkrečių objektų statybos zoną, savivaldybė numato galimybę perduoti kitus plotus, kad sodai galėtų būti atkurti, tačiau tai taikoma tik pasirinktais atvejais.

    Tuo pat metu kitose vietose planuojama apsiriboti finansinėmis kompensacijomis. Tokie skirtumai paprastai priklauso nuo projekto teisinio režimo, žemės nuosavybės ar naudojimo formos ir nuo to, ar savivaldybė turi realių galimybių pasiūlyti lygiavertes teritorijas mieste.

    Sprendimus dėl konkrečių išmokų dydžio individualiai priims Pomeranijos vaivada, remdamasis turto vertintojų parengtomis išvadomis. Tai reiškia, kad galutinės sumos sodininkams gali skirtis priklausomai nuo to, kas yra sklype, kokia turto būklė ir kaip vertinamas prarandamas naudojimosi pagrindas.

  • Sodininkų bendrijoje „Pušynas“ bręsta permainos: rinks pirmininką ir spręs gatvių perdavimą

    Sodininkų bendrijos „Pušynas“ pirmininko sprendimu 2026 metų spalio 28 dieną šaukiamas visuotinis narių susirinkimas. Jis vyks 18.00 valandą bendrijos teritorijoje, prie buvusio vandens bokšto.

    Susirinkimo pradžioje numatyta išsirinkti susirinkimo pirmininką, sekretorių ir balsų skaičiavimo komisiją. Vėliau nariai tvirtins bendrijos veiklos, revizijos komisijos ir finansines ataskaitas už 2025 metus.

    Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – bendrijos valdybos pirmininko ir valdybos rinkimai. Tokie sprendimai paprastai lemia, kokiu tempu bus tvarkomi infrastruktūros klausimai, bendrijos mokesčiai ir ilgalaikiai projektai.

    Taip pat planuojama svarstyti bendrijai priklausančių gatvių perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei klausimą. Nuo to gali priklausyti gatvių priežiūros, remonto ir žiemos darbų organizavimas, taip pat atsakomybės pasiskirstymas tarp bendrijos ir savivaldybės.

    Dar vienas aktualus klausimas – bendrijos sodo vandens likimas. Nariai spręs, kaip toliau bus organizuojamas vandens tiekimas ir priežiūra, atsižvelgiant į eksploatacijos kaštus bei infrastruktūros būklę.

    Susirinkime bus teikiama tvirtinti 2026 metų metinė pajamų ir išlaidų sąmata. Po pagrindinių klausimų numatytos diskusijos ir kiti narių iškelti klausimai.

    Jeigu nesusirinks kvorumas, pakartotinis visuotinis susirinkimas bus šaukiamas po 14 dienų, 2026 metų lapkričio 14 dieną 11.00 valandą toje pačioje vietoje ir pagal tą pačią darbotvarkę.

    Su siūlomų sprendimų projektais, taip pat pateikti pasiūlymus ar klausimus bus galima susirinkimo dieną nuo 10.30 valandos prie buvusio vandens bokšto. Susirinkimą šaukia bendrijos pirmininkas.

  • Sodininkų bendrija „Mozaika“ šaukia rinkimus: spalio 24 dieną spręs kelius ir valdybą

    2026 metais spalio 24 dieną, šeštadienį, 11 valandą vyks visuotinis rinkiminis sodininkų bendrijos „Mozaika“ narių susirinkimas. Organizatoriai nurodo, kad susitikimo vieta numatyta prie vaikų žaidimo aikštelės.

    Jei į pirmąjį susirinkimą nesusirinks kvorumas, bus rengiamas pakartotinis balsavimas ir sprendimų priėmimas. Pakartotinis rinkiminis susirinkimas planuojamas 2026 metais lapkričio 7 dieną, šeštadienį, 11 valandą, toje pačioje vietoje.

    Rinkimai ir svarbūs sprendimai

    Vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų yra bendrijos revizoriaus rinkimai. Taip pat numatyta rinkti bendrijos valdybos narį likusiai valdybos kadencijos daliai, todėl nariai raginami iš anksto įvertinti kandidatūras ir pasiūlymus.

    Darbotvarkėje numatyti ir ūkio klausimai, kurie rudenį ir prieš žiemą dažniausiai tampa aktualiausiais bendrijose. Susirinkime bus aptariama kelių priežiūra žiemos metu bei vidinių kelių remonto klausimai, įskaitant prioritetus ir darbų organizavimą.

    Kur susipažinti su dokumentais?

    Su susirinkimo darbotvarke ir susijusiais dokumentais nariai gali susipažinti pas bendrijos valdybos pirmininką, Ivaniškių sodų 1-oji gatvė 10. Susitikimo laiką prašoma suderinti iš anksto telefonu +370 699 06666.

    Organizatoriai primena, kad aktyvus narių dalyvavimas svarbus tiek priimant sprendimus dėl bendrijos valdymo, tiek sprendžiant praktinius klausimus, susijusius su kelių būkle ir jų priežiūros organizavimu šaltuoju sezonu.

  • Ministro kova su sofos ūkininkais kelia audrą: ar nauji reikalavimai pasieks sodus?

    Viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie pirmuosius Žemės ūkio ministerijos svarstomus pokyčius, dalis sodininkų bendruomenių sako pasigendančios aiškumo, ar griežtėjanti kontrolė ir administraciniai reikalavimai nebus nukreipti į pačius smulkiausius žemės naudotojus. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija tvirtina, kad diskusijose apie žemės ūkį ši grupė dažnai lieka paraštėse.

    Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 220 000 mėgėjų sodo sklypų, esančių žemės ūkio paskirties teritorijose. Tai reiškia, kad sodininkams tiesiogiai svarbūs sprendimai dėl žemės naudojimo, teritorijų planavimo, aplinkosaugos reikalavimų, infrastruktūros ir regionų plėtros.

    Sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos: tūkstančiuose sklypų auginami vaisiai, uogos, daržovės ir kita produkcija. Dalis derliaus suvartojama šeimose, dalis perduodama artimiesiems, o dalis realizuojama vietoje, todėl tai prisideda prie vietos maisto grandinės, nors statistikoje ne visada matoma.

    Infrastruktūra, kuri lieka ant žmonių pečių

    Asociacija pabrėžia, kad mėgėjų sodų sklypų savininkai paprastai negali pretenduoti į tiesiogines žemės ūkio išmokas ar daugelį investicinių priemonių, skirtų profesionaliems ūkiams. Pasak sodininkų atstovų, klausimas nėra apie subsidijas už kiekvieną lysvę, o apie tai, kodėl nėra taiklesnių priemonių bendrajai infrastruktūrai.

    Daugelyje sodų teritorijų dešimtmečiais kaupėsi kelių būklės, vandentvarkos, melioracijos, lietaus nuvedimo, elektros tinklų ir nuotekų tvarkymo problemos. Bendruomenės dažnai jas sprendžia savo lėšomis, nors šios teritorijos yra regionų gyvenamosios struktūros dalis ir jose realiai gyvena žmonės.

    Asociacijos vertinimu, dabartinė paramos sistema yra labiau pritaikyta stambesniems ūkio subjektams, o smulkūs žemės naudotojai lieka už daugelio instrumentų ribų. Dėl to, pasak sodininkų, diskusijoje apie kaimo plėtrai skiriamas lėšas reikėtų kalbėti ir apie infrastruktūrą ten, kur žmonės kasdien prižiūri žemę.

    Įstrigę tarp savivaldybių ir ministerijos

    Sodininkų bendrijos sako susiduriančios su instituciniu vakuumu: savivaldybėse neretai argumentuojama, kad sodų teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl sprendimai turėtų ateiti iš Žemės ūkio ministerijos. Tačiau, anot bendrijų atstovų, pačioje ministerijoje sodininkų balsas ne visada girdimas.

    „Negalime būti reikalingi tik tada, kai reikia laikytis žemės naudojimo reikalavimų, tačiau nereikalingi tada, kai kalbama apie finansavimą, infrastruktūrą ir regionų plėtrą“, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

    Kas slypi už kovos su sofos ūkininkais?

    Ministrui viešojoje diskusijoje kalbant apie kovą su vadinamaisiais sofos ūkininkais, sodininkai pripažįsta į tai žiūrintys jautriai. Jų teigimu, jei akcentas bus dedamas į papildomus patikrinimus ir formalius reikalavimus mažiausiems, natūraliai kyla klausimas, ar sodininkų bendruomenės netaps lengviausiu taikiniu.

    „Pagal tokį apibūdinimą beveik visi galėtume būti pavadinti sofos ūkininkais, nors realiai prižiūrime žemę ir auginame maistą. Matant, kad nauji reikalavimai krypsta į pačius smulkiausius, kyla klausimas, kas laukia 220 000 sodų sklypų savininkų“, – sakė J. Ravinis.

    Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į atstovavimo problemą: žemės ūkio ir kaimo politikos klausimai dažnai pirmiausia derinami su didžiosiomis sektoriaus organizacijomis. Tuo metu sodininkai, nors jų sklypai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir juos tiesiogiai veikia reguliavimas, į konsultacijas įtraukiami ne visada.

    2026 metų rugpjūčio 24 dieną asociacija pranešė oficialiai besikreipusi į Ministrą Pirmininką, prašydama užtikrinti platesnį skirtingų žemės naudotojų atstovavimą formuojant žemės ūkio ir kaimo politiką. Tarp siūlymų minimas dalyvavimas strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos formatuose ir finansavimo priemonių pritaikymas bendrajai sodų infrastruktūrai.

    „Mes neprašome privilegijų. Prašome elementaraus dalyko, kad daugiau kaip 220 000 sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai“, – sakė J. Ravinis.

  • Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama išspręsti sodininkų bendrijose įstrigusių apleistų ir šeimininkų neturinčių sklypų problemą. Esminė idėja – sudaryti galimybes nenaudojamus, neprivatizuotus arba valstybės paveldėtus sklypus parduoti aukcionuose, kad jie turėtų aiškų šeimininką ir būtų prižiūrimi.

    Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais žmonėms buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti mėgėjų sodų sklypus iš valstybės, todėl didžioji dalis sklypų šiandien yra privačios nuosavybės. Vis dėlto dalis žemės liko „pakibusi“: Registrų centro duomenimis, sodininkų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1 357, registruota apie 891 valstybinės žemės sklypas.

    Šie sklypai nuosavybės teise nepriklauso nei fiziniams asmenims, nei pačioms sodininkų bendrijoms, todėl praktikoje kyla daug administravimo ir priežiūros klausimų. Valstybė per Nacionalinę žemės tarnybą paveldi ir perima valdyti žemės sklypus be statinių, tačiau ilgainiui toks „įstrigusios“ žemės valdymas tampa nuostolingas, o apleistos teritorijos kelia rūpesčių kaimynams ir bendrijoms.

    Kas keistųsi: aukcionai ir aiškesnės taisyklės

    Pagal dabar galiojantį reguliavimą, sodininkų bendrijų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ar jų dalys gali būti perleidžiami tik sodininkų bendrijai arba jos nariams. Tai reiškia, kad valstybei priklausanti, bet realiai nenaudojama žemė dažnai neturi veiksmingo kelio į rinką, o bendrijos ne visada turi galimybių ar noro ją perimti.

    Siūlomomis pataisomis numatoma leisti aukciono būdu parduoti sodininkų bendrijose esančius neprivatizuotus ar valstybės paveldėtus nenaudojamus valstybinės žemės sklypus ar jų dalis. Tokiu būdu tikimasi sumažinti apleistos žemės plotus, o sklypams suteikti aiškų savininką, kuris būtų atsakingas už tvarkymą, mokesčius ir naudojimą.

    Terminas tiems, kurie nesusitvarkė dokumentų

    Kartu siūloma nustatyti aiškų terminą gyventojams, kurie iki šiol neįteisino teisių į naudojamus sodų sklypus, sudaryti nuomos ar pirkimo sutartis ir užregistruoti turtą savo vardu. Praktikoje tai turėtų sumažinti pilkąsias zonas, kai sklypas naudojamas, bet teisiškai nėra iki galo sutvarkytas.

    Numatoma, kad pasibaigus įstatyme įtvirtintam terminui, mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybei priklausantys sklypai ir valstybinės žemės plotai, dėl kurių teisę turintys asmenys nepateiks prašymų pirkti ar nuomoti, būtų priskiriami laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Tai reikštų, kad valstybė galėtų paprasčiau spręsti, kaip tokią žemę panaudoti ar realizuoti.

    Kada įsigaliotų pokyčiai?

    Vyriausybės pritarimas reiškia, kad pataisos juda į kitą etapą, tačiau galutinius sprendimus priims Seimas. Toliau projektai bus svarstomi parlamente, o kartu bus tikslinami įgyvendinimo terminai ir praktinės procedūros, kurios lems, kaip greitai aukcionai ir dokumentų tvarkymo reikalavimai pradės veikti realybėje.

    Jei pataisos būtų priimtos, jos paliestų tiek sodininkų bendrijas, kurios susiduria su apleistais sklypais kaimynystėje, tiek asmenis, ilgus metus delsusius susitvarkyti dokumentus. Valstybės institucijos tikisi, kad aiškesnis reguliavimas sumažins administracinę naštą ir padės sugrąžinti nenaudojamus sklypus į aktyvų naudojimą.

  • Artėja terminas sodininkų bendrijų paramai: ką pateikti ir kaip nepraleisti birželio 9 dienos

    Sodininkų bendrijoms liko nedaug laiko pateikti prašymus finansinei paramai pagal specialią savivaldybės rėmimo programą. Paraiškų teikimo terminas baigiasi 2026 metais birželio 9 dieną, todėl dokumentus verta susitvarkyti iš anksto.

    Ši programa skirta padėti bendrijoms atlikti būtinus darbus ir gerinti infrastruktūrą, kuri tiesiogiai svarbi sklypų savininkams ir nuolatiniams gyventojams. Praktikoje tokia parama dažniausiai aktuali kelių ir privažiavimų tvarkymui, vandentiekio ar elektros ūkio atnaujinimui bei bendrai teritorijų priežiūrai.

    Kur dažniausiai stringa paraiškos

    Didžiausia rizika, artėjant terminui, yra ne pats prašymo išsiuntimas, o trūkstami priedai ir netikslūs bendrijos sprendimai. Savivaldybės paprastai tikrina, ar sprendimai dėl paraiškos teikimo ir planuojamų darbų yra patvirtinti bendrijos nustatyta tvarka ir ar aiškiai pagrįsta prašoma suma.

    Taip pat svarbu, kad dokumentuose sutaptų rekvizitai, kontaktai ir atsakingi asmenys, o darbų aprašymas būtų konkretus. Kuo tiksliau įvardyti planuojami darbai ir jų apimtis, tuo mažiau rizikų, kad paraiška bus grąžinta tikslinti, kai laiko iki termino liks minimaliai.

    Kaip pateikti dokumentus laiku

    Prašymus ir reikiamus dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu arba atvykus į savivaldybę. Teikiant el. paštu verta įsitikinti, kad visi priedai prisegti, failai įskaitomi, o laiško tema ir turinys aiškiai nurodo, jog tai paraiška pagal sodininkų bendrijų rėmimo programą.

    Jei dokumentai pristatomi fiziškai, pravartu pasilikti pateikimo faktą patvirtinantį įrodymą, ypač kai terminas jau arti. Kilus neaiškumams dėl reikalaujamų priedų ar tinkamų išlaidų, saugiausia kreiptis į savivaldybės atsakingus specialistus dar prieš pateikiant galutinę paraišką.

  • Panevėžio rajone konteinerių kontrolė griežtėja: kameros fiksuoja šiukšlintojus ir baudas

    Panevėžio rajone, prasidėjus šiltajam sezonui ir suaktyvėjus sodų darbams, savivaldybė stiprina konteinerių aikštelių kontrolę. Dėl prie konteinerių paliekamų nerūšiuotų atliekų, senų baldų ir statybinių likučių vis dažniau pasitelkiamos vaizdo stebėjimo kameros.

    Savivaldybės duomenimis, kasmet šalia konteinerių rajone nelegaliai paliekama apie 284,85 tonos atliekų. Tokios šiukšlės vėliau turi būti surenkamos ir išvežamos papildomai, todėl galutinė našta gula ant visų gyventojų per atliekų tvarkymo kaštus.

    Kur jau veikia kameros

    Vaizdo stebėjimo priemonės jau taikomos vienoje didžiausių sodų bendrijų „Ekranas 2“. Taip pat neseniai kamera įrengta Pakuodžiupėlių kaime Paįstrio seniūnijoje, kur, savivaldybės teigimu, nerūšiuojamų atliekų pažeidimai fiksuojami dažniausiai.

    Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjos Aušros Vyšniauskienės, kameros veikia ir kaip prevencija, ir kaip priemonė greičiau nustatyti pažeidėjus.

    „Vaizdo stebėjimas veikia ir kaip prevencinė priemonė, ir kaip įrankis greitai surasti pažeidėjus. Kamerų buvimas skatina gyventojus atsakingiau naudotis konteineriais“, – sakė A. Vyšniauskienė.

    Kokios baudos gresia

    Savivaldybė skelbia, kad pernai nustatyta apie pora šimtų pažeidėjų, o šiemet už atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą jau nubausti 145 gyventojai. Iš jų 6 asmenys pažeidė pakartotinai.

    Už pirmą kartą fiksuotą pažeidimą gresia nuo 30 iki 140 eurų bauda. Pakartotinai nusižengus baudos didėja ir gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.

    Žaliosioms atliekoms taikomos atskiros taisyklės

    Sodininkų patogumui bendrijoje „Ekranas 2“ šiltuoju sezonu pastatytas atskiras konteineris žaliosioms sodo ir daržo atliekoms. Į jį galima mesti nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakas, augalų liekanas, krituolius vaisius ir daržoves.

    Savivaldybė pabrėžia, kad į tokį konteinerį negalima mesti kelmų, baldų, čiužinių, stambiagabaričių daiktų, statybinio laužo ar po remonto likusių apdailos medžiagų. Taip pat žaliąsias atliekas būtina išpilti be plastikinių maišų, o pakuotės ir buitinės šiukšlės užteršia turinį ir paverčia jį brangiai tvarkomomis mišriomis atliekomis.

    Nors žaliųjų atliekų konteineris ištuštinamas kartą per savaitę, atliekų vežėjai pastebi, kad konteineriai neretai greitai vėl užpildomi netinkamu turiniu. Savivaldybė primena, kad žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.

    Rajono savivaldybė kviečia sodininkų bendrijas aktyviau prisidėti prie tvarkos: įsirengti uždaras konteinerių aikšteles, aiškiau kontroliuoti atliekų srautus ir prireikus užsisakyti papildomus konteinerius žaliosioms atliekoms. Taip tikimasi sumažinti šiukšlinimą, išlaidas ir konfliktus tarp kaimynų.

  • Gulbinio gatvėje Visagino savivaldybėje prasidėjo avarinis remontas: gyventojams prašoma atidumo

    Gulbinio gatvėje Visagino savivaldybėje prasidėjo avarinis remontas: gyventojams prašoma atidumo

    Visagino savivaldybės administracija pranešė, kad Gulbinio gatvėje, sodų bendrijoje Pavasaris, nuo 2026 metų gegužės 18 dienos pradėti remonto darbai. Savivaldybė nurodo, jog sprendimas priimtas dėl gatvės avarinės būklės.

    Darbus vykdant gatvėje gali būti taikomi laikini eismo ribojimai ir keičiamas eismo organizavimas. Vairuotojų ir pėsčiųjų prašoma iš anksto įvertinti situaciją ir planuoti maršrutus, ypač piko metu.

    Konkreti darbų pabaigos data kol kas neįvardijama. Pasak savivaldybės, terminai priklausys nuo oro sąlygų ir darbų eigos, todėl apie remonto užbaigimą gyventojai bus informuoti papildomai.

    Gyventojams primenama remonto metu būti atidiems ir vadovautis laikinaisiais eismo organizavimo ženklais. Jei yra galimybė, rekomenduojama rinktis alternatyvius maršrutus, kad būtų išvengta papildomų nepatogumų ir spūsčių.

    Pranešime taip pat akcentuojama, kad avarinės būklės kelio ruožų tvarkymas pirmiausia skirtas užtikrinti saugų susisiekimą. Savivaldybė dėkoja gyventojams už kantrybę ir prašo supratingumo darbų laikotarpiu.