CP v2

Tag: Sodininkų bendrijos

  • Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama išspręsti sodininkų bendrijose įstrigusių apleistų ir šeimininkų neturinčių sklypų problemą. Esminė idėja – sudaryti galimybes nenaudojamus, neprivatizuotus arba valstybės paveldėtus sklypus parduoti aukcionuose, kad jie turėtų aiškų šeimininką ir būtų prižiūrimi.

    Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais žmonėms buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti mėgėjų sodų sklypus iš valstybės, todėl didžioji dalis sklypų šiandien yra privačios nuosavybės. Vis dėlto dalis žemės liko „pakibusi“: Registrų centro duomenimis, sodininkų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1 357, registruota apie 891 valstybinės žemės sklypas.

    Šie sklypai nuosavybės teise nepriklauso nei fiziniams asmenims, nei pačioms sodininkų bendrijoms, todėl praktikoje kyla daug administravimo ir priežiūros klausimų. Valstybė per Nacionalinę žemės tarnybą paveldi ir perima valdyti žemės sklypus be statinių, tačiau ilgainiui toks „įstrigusios“ žemės valdymas tampa nuostolingas, o apleistos teritorijos kelia rūpesčių kaimynams ir bendrijoms.

    Kas keistųsi: aukcionai ir aiškesnės taisyklės

    Pagal dabar galiojantį reguliavimą, sodininkų bendrijų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ar jų dalys gali būti perleidžiami tik sodininkų bendrijai arba jos nariams. Tai reiškia, kad valstybei priklausanti, bet realiai nenaudojama žemė dažnai neturi veiksmingo kelio į rinką, o bendrijos ne visada turi galimybių ar noro ją perimti.

    Siūlomomis pataisomis numatoma leisti aukciono būdu parduoti sodininkų bendrijose esančius neprivatizuotus ar valstybės paveldėtus nenaudojamus valstybinės žemės sklypus ar jų dalis. Tokiu būdu tikimasi sumažinti apleistos žemės plotus, o sklypams suteikti aiškų savininką, kuris būtų atsakingas už tvarkymą, mokesčius ir naudojimą.

    Terminas tiems, kurie nesusitvarkė dokumentų

    Kartu siūloma nustatyti aiškų terminą gyventojams, kurie iki šiol neįteisino teisių į naudojamus sodų sklypus, sudaryti nuomos ar pirkimo sutartis ir užregistruoti turtą savo vardu. Praktikoje tai turėtų sumažinti pilkąsias zonas, kai sklypas naudojamas, bet teisiškai nėra iki galo sutvarkytas.

    Numatoma, kad pasibaigus įstatyme įtvirtintam terminui, mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybei priklausantys sklypai ir valstybinės žemės plotai, dėl kurių teisę turintys asmenys nepateiks prašymų pirkti ar nuomoti, būtų priskiriami laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Tai reikštų, kad valstybė galėtų paprasčiau spręsti, kaip tokią žemę panaudoti ar realizuoti.

    Kada įsigaliotų pokyčiai?

    Vyriausybės pritarimas reiškia, kad pataisos juda į kitą etapą, tačiau galutinius sprendimus priims Seimas. Toliau projektai bus svarstomi parlamente, o kartu bus tikslinami įgyvendinimo terminai ir praktinės procedūros, kurios lems, kaip greitai aukcionai ir dokumentų tvarkymo reikalavimai pradės veikti realybėje.

    Jei pataisos būtų priimtos, jos paliestų tiek sodininkų bendrijas, kurios susiduria su apleistais sklypais kaimynystėje, tiek asmenis, ilgus metus delsusius susitvarkyti dokumentus. Valstybės institucijos tikisi, kad aiškesnis reguliavimas sumažins administracinę naštą ir padės sugrąžinti nenaudojamus sklypus į aktyvų naudojimą.

  • Artėja terminas sodininkų bendrijų paramai: ką pateikti ir kaip nepraleisti birželio 9 dienos

    Sodininkų bendrijoms liko nedaug laiko pateikti prašymus finansinei paramai pagal specialią savivaldybės rėmimo programą. Paraiškų teikimo terminas baigiasi 2026 metais birželio 9 dieną, todėl dokumentus verta susitvarkyti iš anksto.

    Ši programa skirta padėti bendrijoms atlikti būtinus darbus ir gerinti infrastruktūrą, kuri tiesiogiai svarbi sklypų savininkams ir nuolatiniams gyventojams. Praktikoje tokia parama dažniausiai aktuali kelių ir privažiavimų tvarkymui, vandentiekio ar elektros ūkio atnaujinimui bei bendrai teritorijų priežiūrai.

    Kur dažniausiai stringa paraiškos

    Didžiausia rizika, artėjant terminui, yra ne pats prašymo išsiuntimas, o trūkstami priedai ir netikslūs bendrijos sprendimai. Savivaldybės paprastai tikrina, ar sprendimai dėl paraiškos teikimo ir planuojamų darbų yra patvirtinti bendrijos nustatyta tvarka ir ar aiškiai pagrįsta prašoma suma.

    Taip pat svarbu, kad dokumentuose sutaptų rekvizitai, kontaktai ir atsakingi asmenys, o darbų aprašymas būtų konkretus. Kuo tiksliau įvardyti planuojami darbai ir jų apimtis, tuo mažiau rizikų, kad paraiška bus grąžinta tikslinti, kai laiko iki termino liks minimaliai.

    Kaip pateikti dokumentus laiku

    Prašymus ir reikiamus dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu arba atvykus į savivaldybę. Teikiant el. paštu verta įsitikinti, kad visi priedai prisegti, failai įskaitomi, o laiško tema ir turinys aiškiai nurodo, jog tai paraiška pagal sodininkų bendrijų rėmimo programą.

    Jei dokumentai pristatomi fiziškai, pravartu pasilikti pateikimo faktą patvirtinantį įrodymą, ypač kai terminas jau arti. Kilus neaiškumams dėl reikalaujamų priedų ar tinkamų išlaidų, saugiausia kreiptis į savivaldybės atsakingus specialistus dar prieš pateikiant galutinę paraišką.

  • Panevėžio rajone konteinerių kontrolė griežtėja: kameros fiksuoja šiukšlintojus ir baudas

    Panevėžio rajone, prasidėjus šiltajam sezonui ir suaktyvėjus sodų darbams, savivaldybė stiprina konteinerių aikštelių kontrolę. Dėl prie konteinerių paliekamų nerūšiuotų atliekų, senų baldų ir statybinių likučių vis dažniau pasitelkiamos vaizdo stebėjimo kameros.

    Savivaldybės duomenimis, kasmet šalia konteinerių rajone nelegaliai paliekama apie 284,85 tonos atliekų. Tokios šiukšlės vėliau turi būti surenkamos ir išvežamos papildomai, todėl galutinė našta gula ant visų gyventojų per atliekų tvarkymo kaštus.

    Kur jau veikia kameros

    Vaizdo stebėjimo priemonės jau taikomos vienoje didžiausių sodų bendrijų „Ekranas 2“. Taip pat neseniai kamera įrengta Pakuodžiupėlių kaime Paįstrio seniūnijoje, kur, savivaldybės teigimu, nerūšiuojamų atliekų pažeidimai fiksuojami dažniausiai.

    Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjos Aušros Vyšniauskienės, kameros veikia ir kaip prevencija, ir kaip priemonė greičiau nustatyti pažeidėjus.

    „Vaizdo stebėjimas veikia ir kaip prevencinė priemonė, ir kaip įrankis greitai surasti pažeidėjus. Kamerų buvimas skatina gyventojus atsakingiau naudotis konteineriais“, – sakė A. Vyšniauskienė.

    Kokios baudos gresia

    Savivaldybė skelbia, kad pernai nustatyta apie pora šimtų pažeidėjų, o šiemet už atliekų tvarkymo taisyklių nesilaikymą jau nubausti 145 gyventojai. Iš jų 6 asmenys pažeidė pakartotinai.

    Už pirmą kartą fiksuotą pažeidimą gresia nuo 30 iki 140 eurų bauda. Pakartotinai nusižengus baudos didėja ir gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.

    Žaliosioms atliekoms taikomos atskiros taisyklės

    Sodininkų patogumui bendrijoje „Ekranas 2“ šiltuoju sezonu pastatytas atskiras konteineris žaliosioms sodo ir daržo atliekoms. Į jį galima mesti nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakas, augalų liekanas, krituolius vaisius ir daržoves.

    Savivaldybė pabrėžia, kad į tokį konteinerį negalima mesti kelmų, baldų, čiužinių, stambiagabaričių daiktų, statybinio laužo ar po remonto likusių apdailos medžiagų. Taip pat žaliąsias atliekas būtina išpilti be plastikinių maišų, o pakuotės ir buitinės šiukšlės užteršia turinį ir paverčia jį brangiai tvarkomomis mišriomis atliekomis.

    Nors žaliųjų atliekų konteineris ištuštinamas kartą per savaitę, atliekų vežėjai pastebi, kad konteineriai neretai greitai vėl užpildomi netinkamu turiniu. Savivaldybė primena, kad žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.

    Rajono savivaldybė kviečia sodininkų bendrijas aktyviau prisidėti prie tvarkos: įsirengti uždaras konteinerių aikšteles, aiškiau kontroliuoti atliekų srautus ir prireikus užsisakyti papildomus konteinerius žaliosioms atliekoms. Taip tikimasi sumažinti šiukšlinimą, išlaidas ir konfliktus tarp kaimynų.

  • Gulbinio gatvėje Visagino savivaldybėje prasidėjo avarinis remontas: gyventojams prašoma atidumo

    Gulbinio gatvėje Visagino savivaldybėje prasidėjo avarinis remontas: gyventojams prašoma atidumo

    Visagino savivaldybės administracija pranešė, kad Gulbinio gatvėje, sodų bendrijoje Pavasaris, nuo 2026 metų gegužės 18 dienos pradėti remonto darbai. Savivaldybė nurodo, jog sprendimas priimtas dėl gatvės avarinės būklės.

    Darbus vykdant gatvėje gali būti taikomi laikini eismo ribojimai ir keičiamas eismo organizavimas. Vairuotojų ir pėsčiųjų prašoma iš anksto įvertinti situaciją ir planuoti maršrutus, ypač piko metu.

    Konkreti darbų pabaigos data kol kas neįvardijama. Pasak savivaldybės, terminai priklausys nuo oro sąlygų ir darbų eigos, todėl apie remonto užbaigimą gyventojai bus informuoti papildomai.

    Gyventojams primenama remonto metu būti atidiems ir vadovautis laikinaisiais eismo organizavimo ženklais. Jei yra galimybė, rekomenduojama rinktis alternatyvius maršrutus, kad būtų išvengta papildomų nepatogumų ir spūsčių.

    Pranešime taip pat akcentuojama, kad avarinės būklės kelio ruožų tvarkymas pirmiausia skirtas užtikrinti saugų susisiekimą. Savivaldybė dėkoja gyventojams už kantrybę ir prašo supratingumo darbų laikotarpiu.

  • Tauragės sodininkų bendrijoms – iki 80 proc. išlaidų kompensacija: prašymai priimami gegužės 15–31 dienomis

    Tauragės sodininkų bendrijoms – iki 80 proc. išlaidų kompensacija: prašymai priimami gegužės 15–31 dienomis

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad gegužės 15–31 dienomis priimami sodininkų bendrijų prašymai dėl dalinės finansinės paramos. Ji skiriama už tinkamai atliktą bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir tvarkymą, pavyzdžiui, vidaus kelių ir gatvių, želdinių ar kitos bendros infrastruktūros priežiūrą.

    Parama skirta Tauragės rajone registruotoms sodininkų bendrijoms, kurios realiai patyrė išlaidas ir gali jas pagrįsti dokumentais. Savivaldybės praktikoje tokia kompensacija dažniausiai padeda padengti sezono pradžioje suaktyvėjančius tvarkymo darbus, kai bendrijos atnaujina infrastruktūrą po žiemos.

    Kiek kompensuojama ir koks biudžetas?

    Numatoma dalinė kompensacija siekia iki 80 proc. visų patirtų ir tinkamų finansuoti išlaidų. Tai reiškia, kad bendrija dalį darbų finansuoja savo lėšomis, o savivaldybė kompensuoja likusią dalį, jei išlaidos atitinka nustatytus kriterijus.

    2026 metams bendra priemonei skirta suma siekia 35 000 eurų, ji paskirstoma 9 Tauragės rajone registruotoms sodininkų bendrijoms. Galutinis paramos dydis konkrečiai bendrijai priklauso nuo pateiktų dokumentų, tinkamų išlaidų apimties ir biudžeto paskirstymo tvarkos.

    Kokius dokumentus reikia pateikti?

    Bendrijos, norinčios gauti paramą, turi pateikti prašymą finansinei paramai gauti, kuriame nurodomi tvarkytų gatvių pavadinimai. Taip pat būtina pridėti išlaidas patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, sutartis arba sąskaitas faktūras.

    Prie prašymo pridedami apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, kad savivaldybė galėtų įsitikinti, jog išlaidos ne tik suplanuotos, bet ir faktiškai patirtos. Teikiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos sodininkų bendrijos pirmininko arba jo įgalioto asmens parašu.

    Dokumentai priimami Tauragės rajono savivaldybės administracijoje, Respublikos g. 2. Dėl konsultacijų savivaldybė nurodo kontaktinį telefono numerį +370 615 17 329.

  • Kėdainiuose startuoja konkursas Gražiausiai tvarkoma aplinka 2026: kaip dalyvauti ir iki kada

    Kėdainiuose startuoja konkursas Gražiausiai tvarkoma aplinka 2026: kaip dalyvauti ir iki kada

    Kėdainių rajono savivaldybė paskelbė, kad 2026 metais vėl rengia konkursą Gražiausiai tvarkoma aplinka. Iniciatyvos tikslas – paskatinti gyventojus ir organizacijas nuosekliai puoselėti gyvenamąją bei viešąją aplinką mieste ir rajone.

    Konkurse gali dalyvauti Kėdainių rajono savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys: individualių namų gyventojai, sodų bendrijų nariai, daugiabučių bendruomenės, įmonės, įstaigos, organizacijos ir bendruomenės. Vertinant paprastai atsižvelgiama ne tik į estetiką, bet ir į tvarkos tęstinumą, kūrybiškus sprendimus bei aplinkos pritaikymą kasdieniam naudojimui.

    Kaip pateikti paraišką?

    Norint dalyvauti, reikia pateikti užpildytą dalyvio paraišką ir bent vieną puoselėjamos aplinkos nuotrauką arba kitą vaizdo medžiagą. Failų apimtis turi neviršyti 30 MB, kad dokumentus būtų galima patogiai pateikti nuotoliniu būdu.

    Paraišką galima siųsti paštu, pristatyti į savivaldybės dokumentų priėmimo langelį J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, 101 kab., arba pateikti elektroniniu paštu. Paraiškos priimamos iki 2026 metais birželio 30 dienos.

    Kur kreiptis, jei kyla klausimų?

    Gyventojai, kurie neturi galimybės užpildyti paraiškos ar atsiųsti nuotraukų, apie norą dalyvauti gali pranešti telefonu. Savivaldybė taip pat nurodo kontaktus konsultacijoms elektroniniu paštu, jei reikalinga pagalba dėl dokumentų pateikimo ar konkurso sąlygų.

    Konkurso nuostatai ir dalyvio paraiška skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Prieš teikiant dokumentus verta pasitikslinti reikalavimus dėl pateikiamos vaizdo medžiagos ir vertinimo kriterijų, kad paraiška būtų užregistruota sklandžiai.

  • ROD skundų kronika: nuo šiukšlių maišų iki dviejų centimetrų altanos – kur dingsta logika?

    Kas slypi už ROD konfliktų

    Sodininkų bendrijose ir ROD kasdienybė dažnai virsta skundų ir aiškinimųsi maratonu, kai kaimynų ginčai persikelia į valdybos posėdžius. Iš pažiūros smulkmenos čia tampa principo reikalu, o sprendimų paieška neretai baigiasi rekomendacijomis, kurios tik dar labiau kaitina emocijas.

    Tokiuose bendruomeniniuose soduose susiduria skirtingi lūkesčiai: vieni ieško ramybės, kiti sodą mato kaip vietą eksperimentams, triukšmingiems darbams ar intensyviam poilsiui. Dėl to ROD tvarkos taisyklės, sklypų ribos ir bendro naudojimo erdvės tampa dažniausiais konfliktų taškais.

    Kai valdyba prašo įrodymų

    Viena dažniausių situacijų – šiukšlių išmetimas ne vietoje, kai atliekų maišai paliekami prie kaimyno sklypo ar takelio. Skundas valdybai paprastai prasideda prašymu įsikišti, tačiau realybėje gyventojams neretai pasiūloma patiems rinkti įrodymus ir fiksuoti pažeidėją.

    „Prašome įrengti kamerą ir užfiksuoti, kas tai daro“, – atsakė valdyba į skundą dėl reguliariai paliekamų šiukšlių.

    Tokia praktika suprantama, nes be faktų sudėtinga taikyti drausmines priemones, tačiau ji iškelia ir privatumo klausimų. Vaizdo stebėjimas bendrose erdvėse turi būti organizuojamas atsakingai, aiškiai nurodant tikslą ir vengiant filmuoti tai, kas nesusiję su pažeidimais.

    Keisčiausi paaiškinimai ir „kūrybiškos“ kaimynystės

    Konfliktai ROD dažnai gimsta ne iš piktavališkumo, o iš skirtingo situacijų interpretavimo. Pavyzdžiui, nuolat į statinę tekantis vanduo gali atrodyti kaip avarija, bet savininkas tai paaiškina kaip savadarbę, saulės energija veikiančią girdyklą paukščiams.

    Ne mažiau emocijų kelia ir triukšmo klausimas, ypač savaitgaliais. Vienam kaimynui tai paprastas pjovimas ar vejos priežiūra, kitam – ramybės trikdymas, o ginčai kartais pasiekia absurdišką lygį, kai triukšmas aiškinamas tariama „vibracine terapija“ augalams.

    Dar viena kibirkštis – ribos ir atstumai, kai ginčijamasi dėl kelių centimetrų. Varteliai, atsiveriantys „per plačiai“, ar medžio šakos, įsikišusios į takelį, virsta komisijų matavimais, fotografavimu ir rekomendacijomis, kurios retai patenkina abi puses.

    Kai keli centimetrai tampa principu

    ROD bendruomenėse ypač jautriai vertinami statiniai ir jų atitiktis taisyklėms. Kartais ginčas kyla dėl altanos, kuri, valdybos vertinimu, peržengia leistiną ribą vos keliais centimetrais, o savininkui tenka įrodinėti, kad tai tik apdaila, o ne konstrukcinė dalis.

    Toks formalumas daliai žmonių atrodo kaip pernelyg griežtas tvarkos palaikymas, tačiau valdybos dažnai remiasi logika, kad taisyklės turi galioti visiems vienodai. Būtent čia ir gimsta įtampa: vieni tikisi lankstumo, kiti – griežtos kontrolės, kad kaimynystė nevirstų chaotiška statybų aikštele.

    Galiausiai ROD konfliktai atskleidžia paprastą dalyką: bendruomenėse svarbiausia ne tik taisyklės, bet ir tarpusavio susitarimai, aiški komunikacija bei pagarba. Kai to pritrūksta, net šiukšlių maišas, varteliai ar du centimetrai gali tapti ilgalaikės kaimynų „šaltosios karo“ būsenos pradžia.

  • Kiek kainuoja sodų sklypai šį sezoną? Kainų bumas slūgsta, bet rekordai vis dar stebina

    Kiek kainuoja sodų sklypai šį sezoną? Kainų bumas slūgsta, bet rekordai vis dar stebina

    Dar prieš dešimtmetį sodų sklypai daugeliui asocijavosi su ramesniu senjorų laisvalaikiu, tačiau pastaraisiais metais jie tapo paklausia preke ir jaunesnėms šeimoms. Pandemijos laikotarpiu išaugęs noras turėti savo žalią kampą mieste ar netoli jo pakėlė kainas į neregėtas aukštumas, o rinkoje atsirado ir itin brangių pasiūlymų.

    Svarbu suprasti, kad vadinamieji sodų sklypai dažnai priklauso sodininkų bendrijoms arba yra susiję su kolektyviniais sodais, o pats sklypas ne visada įgyjamas kaip privati nuosavybė su visomis galimybėmis. Praktikoje neretai perkama ne žemė, o naudojimosi teisės, statiniai ir želdiniai, todėl prieš sandorį būtina tiksliai pasitikrinti teisinį statusą ir leidžiamą paskirtį.

    Kas išpūtė kainas?

    Kainų šuolį labiausiai kaitino ribota pasiūla didmiesčiuose ir jų prieigose, nuotolinio darbo išpopuliarėjimas bei noras turėti vietą poilsiui be kelionių. Prie paklausos prisidėjo ir brangęs būstas, dėl kurio dalis pirkėjų ieškojo pigesnės alternatyvos savaitgaliams ar sezoniniam poilsiui.

    Vis dėlto rinka po truputį vėsta. Augančios palūkanų normos ir griežtesnis bankų skolinimas sumažino impulsyvių pirkimų skaičių, o dalis žmonių, įsigijusių sklypus piko metu, susidūrė su realiomis priežiūros ir infrastruktūros išlaidomis.

    Kokios kainos vyrauja dabar?

    Šį pavasarį skelbimuose vis dar matyti didelė kainų amplitudė: nuo palyginti nebrangių mažų sklypų iki pasiūlymų, kurie prilygsta būsto įnašui. Remiantis viešai skelbiamomis rinkos apžvalgomis ir skelbimų portalų duomenų analizėmis, didmiesčiuose kainas labiausiai kelia lokacija, susisiekimas ir sklype esanti infrastruktūra.

    Vertinant pavyzdžius iš Lenkijos rinkos, šį sezoną skelbimuose fiksuoti pasiūlymai, kai teisė naudotis sklypu sostinėje kainuoja maždaug 7 000–70 000 eurų, o išskirtiniais atvejais suma kyla ir gerokai aukščiau. Kai kuriuose miestuose matomi dar ambicingesni rekordai, kurie, perskaičiavus į eurus, priartėja prie 90 000 eurų.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant?

    Ekspertai pabrėžia, kad sklypo kaina dažnai neatspindi jo realios vertės be konteksto. Lemiamą reikšmę turi sklypo statusas, paskirtis, galimybės prisijungti elektrą ir vandenį, privažiavimo keliai bei tai, ar statiniai įteisinti.

    Taip pat verta prisiminti, kad sodų sklypai nėra laisvo gyvenamojo būsto pakaitalas. Daugelyje teritorijų galioja aiškūs apribojimai dėl nuolatinio gyvenimo, statybų apimties ir veiklos, todėl pirkėjams rekomenduojama dar prieš derybas kreiptis į savivaldybę ar bendriją ir paprašyti visų su sklypu susijusių dokumentų.

    Nors didžiausias kainų bumas, panašu, jau praeityje, pirkėjų konkurencija gerose vietose išlieka. Rinka juda į labiau subalansuotą fazę, kurioje kainą vis dažniau lemia ne emocija, o teisinis aiškumas, infrastruktūra ir realios išlaidos sklypo išlaikymui.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur draudžiama, o kur dar bus išimčių

    Aplinkos ministerija praneša, kad nuo gegužės 1 dienos įsigalioja atnaujinta augalų deginimo tvarka. Pokyčiai palies tiek gyvenančius miestuose, tiek sodų bendrijose, o dalyje vietovių sprendimus papildomai galės priimti savivaldybės.

    Nuo šiol surinktų augalų ir jų dalių nebegalima deginti lauke ne tik miestuose ir miesteliuose. Draudimas taip pat taikomas kurortuose, kurortinėse teritorijose bei sodų bendrijose, kur iki šiol tvarka kai kam atrodė lankstesnė.

    Kaimuose ir vienkiemiuose galios mišri tvarka: savivaldybės galės nustatyti savo taisykles arba taikyti papildomus draudimus. Tai reiškia, kad praktika skirtingose savivaldybėse gali skirtis, todėl prieš deginant verta pasitikrinti vietos reikalavimus.

    Kada deginti vis dar leidžiama?

    Aplinkos ministerija numato ir išimtis. Miesteliuose bei sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų, tačiau tik iki 1 kubinio metro.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokį pat kiekį taip pat bus galima deginti, jei savivaldybė nenustatys kitaip. Praktikoje tai palieka daugiau lankstumo atokiau gyvenantiems žmonėms, tačiau pareiga laikytis vietinių taisyklių išlieka.

    Kuras, grilis ir krosnis: kur riba?

    Jeigu iš augalų pasigaminate kurą, šie apribojimai netaikomi. Kitaip tariant, paruoštas kuras gali būti naudojamas įprastai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Todėl leidžiama kūrenti krosnį, kepti maistą šašlykinėje ar grilyje, kai naudojamas paruoštas, švarus kuras. Vis dėlto svarbu atskirti atliekų deginimą nuo kuro naudojimo, nes būtent atliekų deginimas lauke ir yra labiausiai ribojamas.

    Gaisrinė sauga išlieka esminė

    Ministerija primena, kad bet kokiu atveju būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų. Ugnį reikėtų kurti tik saugiu atstumu nuo pastatų ir kitų degių objektų, o deginimui naudoti tik sausą, neapdorotą ir švarų kurą.

    Praktinis patarimas gyventojams paprastas: jei kyla abejonių, ar konkrečioje vietoje ir konkrečiu atveju deginti leidžiama, saugiausia rinktis alternatyvas. Tai gali būti kompostavimas, žaliųjų atliekų išvežimas arba jų pridavimas į tam skirtas surinkimo aikšteles.