Tag: Sodo bendrijos

  • Grilis sode gali baigtis kaimynų karu: vienas dalykas ROD taisyklėse dažnai pamirštamas

    Grilis sode gali baigtis kaimynų karu: vienas dalykas ROD taisyklėse dažnai pamirštamas

    Savaitgalio grilis sodo sklype daugeliui atrodo savaime suprantamas malonumas, tačiau kolektyviniuose soduose jis neretai tampa konfliktų priežastimi. Daugiausia ginčų kyla ne dėl maisto, o dėl dūmų, kvapų ir triukšmo, kurie greitai pasiekia kaimynus.

    Kolektyviniai sodai veikia pagal nustatytas vidaus taisykles, todėl principas „mano sklypas, darau ką noriu“ čia dažnai neveikia. Praktikoje svarbiausias kriterijus yra tai, ar jūsų veiksmai netrikdo kitų sklypų naudotojų poilsio ir saugumo.

    Kur baigiasi laisvė?

    Didžiausia įtampa kyla tada, kai grilinimas virsta nuolatiniu rūkymu, o dūmai kartojasi ir nusėda kaimynų teritorijoje, ant lauke džiovinamo skalbinių ar patenka į pavėsines. Tokiais atvejais ginčas gali persikelti iš žodinių pastabų į bendrijos valdymo organus ar oficialius skundus.

    Ypač jautrus klausimas yra vėjas ir atstumas iki kaimyninių sklypų: net ir tvarkingas grilis, pastatytas netinkamoje vietoje, gali tapti nuolatiniu dirgikliu. Dėl to patariama rinktis vietą toliau nuo tvorų, langų ir poilsio zonų, taip pat naudoti sausą kurą, kuris mažiau dūmija.

    O laužas ir atliekos?

    Dar daugiau problemų prasideda, kai vietoje grilio kūrenamas laužas arba deginamos šakos, lapai ar kitos atliekos. Dūmingumas tokiu atveju būna gerokai didesnis, o rizikos išauga ne tik dėl diskomforto, bet ir dėl priešgaisrinės saugos.

    Sodo bendrijų praktikoje būtent atliekų deginimas dažniausiai ir išprovokuoja aštriausius konfliktus, nes tai siejama su intensyviu užterštumu ir ilgai besitęsiančiu kvapu. Net jei sklypo savininkui atrodo, kad „tai tik kelios šakos“, kaimynams tai gali reikšti sugadintą poilsį ir realų sveikatos dirginimą.

    Kada problema tampa pats grilis?

    Ginčai kyla ir dėl stacionarių sprendimų, pavyzdžiui, mūrinių kepsninių ar kitų nuolatinių statinių. Ne visose sodų teritorijose leidžiami tokie įrenginiai, nes sklypuose paprastai galioja aiškiai apibrėžti leistinų statinių ir įrenginių reikalavimai.

    Jei kyla abejonių, saugiausia rinktis mobilų grilį ir prieš įsirengiant nuolatinius sprendimus pasitikrinti konkrečios bendrijos taisykles. Dažnai konfliktų pavyksta išvengti paprastais susitarimais su kaimynais ir elementaria pagarba, nes kolektyviniuose soduose visi yra labai arti vieni kitų.

  • Nuo gegužės 1 dienos griežtinama augalų deginimo tvarka: kur bus draudžiama ir kokios išimtys liks

    Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja griežtesnė augalų ir jų dalių deginimo lauke tvarka. Aplinkos ministerija skelbia, kad draudimas apims ne tik miestus ir miestelius, bet ir kurortus, kurortines teritorijas bei sodų bendrijas.

    Praktiškai tai reiškia, kad pavasarinės talkos metu sukauptų lapų, žolės, gėlių stiebų ar kitų augalinių atliekų deginimas atviroje teritorijoje šiose vietose taps nebeleidžiamas. Tokias atliekas gyventojai turės tvarkyti pasirinkdami kompostavimą arba išvežimą į žaliųjų atliekų surinkimo vietas.

    Kur bus taikomas draudimas?

    Draudimas deginti surinktus augalus lauke galios miestuose, miesteliuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose. Taip pat jis bus taikomas sodų bendrijose, kur iki šiol praktika dažnai skyrėsi priklausomai nuo vietos bendruomenių taisyklių.

    Kaimuose ir vienkiemiuose vienodos taisyklės visiems nebus įvedamos: savivaldybės galės nusistatyti papildomas sąlygas, apribojimus arba visiškus draudimus. Dėl to gyventojams svarbu pasitikrinti savo savivaldybės patvirtintą tvarką.

    Kokios išimtys numatytos?

    Numatyta išimtis dėl nedidelio kiekio sumedėjusių augalų: miesteliuose ir sodų bendrijose bus leidžiama sudeginti iki 1 kubinio metro medienos atliekų, pavyzdžiui, šakų ar stiebų. Ši išimtis taikoma būtent sumedėjusiai žaliajai masei, o ne žolei ar lapams.

    Kaimuose ir vienkiemiuose tokia pati išimtis galios tada, jei savivaldybė nebus nustačiusi griežtesnio reguliavimo. Kitaip tariant, galutinė tvarka šiose teritorijose gali skirtis, todėl vienoje savivaldybėje deginimas gali būti leidžiamas, o kitoje jau draudžiamas.

    Kas nesikeičia kūrenant ir gaminant kurą?

    Aplinkos ministerija pabrėžia, kad taisyklės netaikomos atvejams, kai augalinė medžiaga paruošiama kaip kuras. Tai reiškia, kad gyventojai gali pasiruošti malkų ar šakelių ir jas naudoti kūrenimui, maisto gamybai šašlykinėje ar grilyje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Pokyčiai skirti mažinti dūmų taršą gyvenamosiose teritorijose ir aiškiau atskirti atliekų deginimą nuo teisėto kuro naudojimo. Gyventojams rekomenduojama planuojant kiemo darbus iš anksto numatyti, kur bus dedamos žaliosios atliekos, kad nereikėtų skubiai ieškoti sprendimų paskutinę dieną.