Kas tai per storčikai?
Obuvik ir kukuolka yra sode auginami europiniai storčikai, vertinami dėl išskirtinių žiedų ir ilgaamžiškumo. Skirtingai nei kambariniai falenopsiai, jie geriausiai jaučiasi lauke, pusiau pavėsyje, ir reikalauja labiau į dirvožemį orientuotos priežiūros.
Svarbiausia taisyklė abiem atvejais yra stabili drėgmė be užmirkimo. Kai šaknys nuolat stovi vandenyje, didėja puvinio rizika, todėl vieta ir dirvos struktūra čia lemia beveik viską.
Obuvikas: vieta, dirva ir laistymas
Obuvikas geriausiai auga pusiau pavėsyje arba išsklaidytoje šviesoje, pavyzdžiui, po medžiais ar prie gyvatvorių. Dirva turėtų būti derlinga, humusinga ir nuolat lengvai drėgna, tačiau būtinas geras drenažas, kad vanduo neužsilaikytų.
Sodinant į duobę tinka sodo žemės mišinys su smulkintu kalkakmeniu ar kalkingu žvyru, o po pasodinimo reikalingas gausus palaistymas. Mulčiavimas žieve ar lapais padeda ilgiau išlaikyti drėgmę ir sumažina išgaravimą, taip pat apsaugo šaknis žiemą.
Papildomai pavasarį galima tręšti kompleksinėmis trąšomis su kalciu, tačiau saikingai, kad nepertręštumėte. Obuvikas nemėgsta dažnų persodinimų, todėl vietą verta parinkti iš karto ilgesniam laikui.
Kukuolka: atsparesnė, bet mėgsta rūgštesnę žemę
Kukuolka natūraliai auga miškų pakraščiuose ir drėgnesnėse pievose, todėl laikoma ištverminga ir gana prisitaikančia. Geriausiai ji jaučiasi rūgštesnėje, humusingoje dirvoje, ypač ten, kur dirva natūraliai šiek tiek parūgštėja, pavyzdžiui, šalia spygliuočių.
Šis storčikas dekoratyvus ne tik žydėjimo metu, nes jo lapai dažnai būna su tamsiomis dėmėmis. Svarbu užtikrinti, kad žemė neišdžiūtų ilgesniam laikui, bet kartu neužmirktų po stiprių liūčių.
Dažniausias dauginimo būdas yra senesnių kerų dalijimas: nauja dalis turėtų turėti savo gumbą ir bent vieną stiprų, sveiką ūglį. Sėklomis dauginti įmanoma, bet praktiškai tai sudėtinga, nes dygimui paprastai reikalinga specifinė dirvožemio grybiena, todėl mėgėjų soduose šis būdas taikomas retai.
Kaip atskirti sodo ir kambarinių storčikų poreikius?
Kambariniai storčikai dažniausiai auginami ore laidžiame substrate, o laistomi taip, kad šaknys greitai išdžiūtų ir negautų nuolatinės drėgmės. Sodo storčikams, priešingai, svarbiau tolygi dirvos drėgmė per sezoną, nes būtent tokiomis sąlygomis jie formuoja stipresnius ūglius ir gausiau žydi.
Jei sode storčikai auga silpnai, dažniausios priežastys yra netinkamas apšvietimas, per sunkus ir užmirkstantis gruntas arba per sausa dirva karščių metu. Stabilus mikroklimatas, drenažas ir mulčias dažnai duoda greitesnį efektą nei intensyvus tręšimas.
Kada tikėtis žiedų ir ko vengti?
Obuvikas dažniausiai pražysta pavasario pabaigoje, o kai kuriais metais žiedai pasirodo tik vasaros pradžioje. Kukuolka žydi sezoniškai, tačiau net ir nežydėdama išlieka dekoratyvi dėl lapų, todėl verta ją sodinti matomoje, bet ne per karštoje vietoje.
Dažniausios klaidos yra sodinimas į vietą, kur po lietaus ilgai stovi vanduo, ir bandymai dažnai perkelti augalą į kitą vietą. Storčikai geriau atsiskleidžia, kai jiems leidžiama įsišaknyti ir kelis sezonus augti nejudinant.
