Rudenį strazdų mityba pastebimai pasikeičia: atvėsus orams jie vis dažniau maitinasi ne vabzdžiais, o uogomis ir vaisiais. Dėl to šie paukščiai ypač aktyviai ieško maisto po krūmais ir medžiais, arčiau žemės.
Kaip rašoma lenkų portale „Interia“, vėstant temperatūrai strazdams darosi sunkiau rasti bestuburių, todėl jų racioną vis labiau papildo rudeniniai vaisiai. Paukščiai renka tai, kas dar likę ant šakų, ir tai, kas nukritę ant žemės.
Strazdai mielai lesa šermukšnių, gudobelių, juodojo šeivamedžio, sedulų, aronijų ar erškėtrožių vaisius. Jie neaplenkia ir nukritusių obuolių ar vynuogių, o kartu vis dar naršo paklotę ieškodami smulkių organizmų.
Todėl tvarkingai „iššukuotas“ kiemas strazdams nėra pats patogiausias: jiems vertingesnės natūralesnės vietos su krūmais, lapų sluoksniu ir prieglobsčiu. Tokie kampai padeda paukščiams ne tik pasimaitinti, bet ir greitai pasislėpti nuo plėšrūnų ar prasto oro.
Kas strazdus traukia į sodą
Strazdai daugiausia maisto susiranda ant žemės, todėl jiems ypač svarbios vietos po tankiais krūmais ar gyvatvorėmis. Ten jie jaučiasi saugiau ir gali ramiai ieškoti tiek vaisių, tiek smulkių bestuburių.
Tankūs krūmai veikia ir kaip natūralus „stogas“: saugo nuo vėjo, lietaus, o kartu suteikia slėptuvę. Dėl to strazdai dažniau laikosi prie gyvatvorių, tankesnių želdinių ir išsikerojusių dekoratyvinių krūmų.
Jei norisi sode matyti daugiau paukščių, verta sodinti augalus, kurie rudenį ir žiemą duoda uogų. Tarp minimų pasirinkimų – gudobelės, putinai, sedulos, aronijos, juodasis šeivamedis, erškėtrožės, taip pat ir kauleniai, ligustrai ar raugerškiai.
Kodėl verta palikti lapų ir nukritusių vaisių
Strazdai naudojasi ne tik vaisiais, kabančiais ant šakų, bet ir tais, kurie nukrenta ant žemės. Dėl to po krūmais ir medžiais palikti keli nukritę obuoliai ar kiti vaisiai jiems gali tapti svarbiu energijos šaltiniu iki pat vėlyvo rudens.
Ne mažiau svarbūs ir lapai: dalį sugrėbtų lapų verta palikti ramesnėje sodo vietoje. Lapų sluoksnyje gyvena vabzdžiai, vorai ir kiti bestuburiai, kurie yra natūralus strazdų maistas.
Mažas, mažiau tvarkomas paklotės plotelis gali tapti natūralia „valgykla“ ne tik strazdams, bet ir kitiems vėlyvą rudenį sode pasirodantiems paukščiams. Geriausia, jei toks kampas yra šalia krūmų ar tankesnių želdinių, kur prireikus galima greitai pasislėpti.
Kaip lesinti, jei vis tiek norite padėti žiemą
Žiemą paukščius lesiname dažniau, tačiau strazdai lesyklėse lankosi rečiau nei, pavyzdžiui, zylės ar žvirbliai. Jie kur kas dažniau maisto ieško ant žemės ir tarp krūmų, todėl jiems svarbiau išlaikyti natūralius sodo kampus.
Jei vis dėlto norisi papildomai pamaitinti, labiau tinka natūralų racioną primenantis maistas: obuolių ir kriaušių gabaliukai, vandenyje pamirkytos nesulfituotos razinos. Taip pat gali tikti uogos, jei jų dar yra sode.
Nurodoma, kad strazdams galima duoti virtos, be druskos paruoštos ir supjaustytos mėsos ar paukščiams skirtų riebalinių kamuoliukų. Tuo pačiu patariama vengti duonos, sūrių užkandžių ir pietų likučių.
Kadangi strazdai maitinasi ant žemės, lesalą geriau berti ramesnėje vietoje po krūmu ar prie gyvatvorės – tiesiai ant žemės arba ant lentos. Taip pat svarbus ir vanduo: lėkštutė su šviežiu vandeniu pravers ypač sausesniais laikotarpiais.