CP v2

Tag: Sodra

  • Mirė sutuoktinis: kada priklauso našlių pensija ir išmoka laidotuvėms, o kada – ne

    Mirė sutuoktinis: kada priklauso našlių pensija ir išmoka laidotuvėms, o kada – ne

    Netekus sutuoktinio finansinė našta dažnai išauga iš karto: pajamos sumažėja, o būsto, komunalinių paslaugų ir vaistų išlaidos nesikeičia. Tokiose situacijose svarbiausia kuo greičiau išsiaiškinti, kokios išmokos priklauso ir nuo kada jos gali būti pradėtos mokėti.

    Lietuvoje pagrindinė ilgalaikė parama po sutuoktinio mirties yra našlių pensija, o taip pat galima vienkartinė laidojimo išmoka. Vis dėlto skirtingai nei kartais manoma, gyvenimas nesusituokus, net jei pora kartu praleido daug metų, savaime nesuteikia teisės į našlių pensiją.

    Kas gali gauti našlių pensiją

    Našlių pensija paprastai siejama su mirusiojo socialinio draudimo istorija: vertinama, ar jis buvo įgijęs teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, arba ar būtų ją įgijęs. Nuo to priklauso, ar apskritai atsiranda pagrindas mokėti našlių pensiją.

    Dažniausiai našlių pensijai taikomos sąlygos dėl santuokos ir amžiaus arba darbingumo: svarbu, kad iki sutuoktinio mirties būtų galiojusi santuoka. Tam tikrais atvejais teisė gali būti siejama ir su nepilnamečių vaikų ar vaikų, turinčių teisę į našlaičių pensiją, auginimu.

    Našlių pensijos dydis gali priklausyti nuo to, kiek yra teisę turinčių gavėjų. Praktikoje tai reiškia, kad jei teisę turi keli asmenys, bendra išmoka paskirstoma, o ne mokama kaip atskiros pilnos sumos kiekvienam.

    Kada galima derinti su savo pensija

    Vienas aktualiausių klausimų žmonėms, kurie jau gauna savo senatvės pensiją, yra galimybė gauti dalį našlių pensijos kartu su savo išmoka. Tokia tvarka dažnai vadinama našlių pensijos ir savo pensijos derinimu, kai pasirenkamas vienas didesnis mokėjimas ir pridedama dalis kito.

    Tokiam derinimui įprastai taikomi papildomi reikalavimai: amžiaus riba, faktas, kad iki mirties buvo gyvenama santuokoje, ir sąlyga, jog asmuo nėra sudaręs naujos santuokos. Taip pat turi būti nustatyta teisė tiek į savo pensiją, tiek į našlių pensiją.

    Vertinant, kuris variantas naudingesnis, dažniausiai skaičiuojama, ar geriau išlaikyti visą didesnę išmoką ir gauti dalį mažesnės, ar atvirkščiai. Tokį palyginimą verta atlikti prieš teikiant prašymą, nes nuo pasirinkimo gali priklausyti mėnesinės pajamos ilgam laikui.

    Laidojimo išmoka ir dokumentai

    Be ilgalaikių išmokų, po artimojo mirties gali priklausyti ir vienkartinė laidojimo išmoka, kuri skirta padengti dalį laidojimo išlaidų. Paprastai ją gauna asmuo, faktiškai apmokėjęs laidotuves, todėl svarbu išsaugoti sąskaitas ir kitus išlaidų įrodymus.

    Jei išlaidas patyrė keli žmonės, išmoka gali būti paskirstoma proporcingai. Tokiais atvejais dažniausiai tenka pateikti daugiau dokumentų, kad būtų aišku, kas ir kokią dalį sumokėjo.

    Prašymai dėl našlių pensijos, derinimo su savo pensija ar laidojimo išmokos pateikiami Sodrai. Kreipiantis verta nedelsti, nes išmokų mokėjimo pradžia dažnai siejama su prašymo pateikimo mėnesiu, o vėlavimas gali reikšti prarastas išmokas už ankstesnį laikotarpį.

    Jei kyla abejonių dėl sąlygų, naudingiausia pasitikslinti individualiai, nes teisė į išmokas priklauso nuo konkrečių aplinkybių: santuokos statuso, amžiaus, darbingumo, vaikų situacijos ir mirusiojo draudimo stažo.

  • Nauja 444 eurų išmoka vaiko priežiūrai nuo birželio 1 dienos: kam priklausys ir kaip ją gauti

    Nuo 2026 metais birželio 1 dienos įsigalios nauja mėnesinė išmoka vaiko priežiūrai – 444 eurai. Ji bus skiriama vienam iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjui tais atvejais, kai pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą žmogus neturi teisės gauti įprastos vaiko priežiūros išmokos.

    Išmokos dydis siejamas su bazine socialine išmoka: bus mokama 6 bazinių socialinių išmokų suma per mėnesį. Išmoka bus mokama nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 2 metai, todėl ji aktuali šeimoms, kurios dėl draudimo stažo ar kitų aplinkybių negauna socialinio draudimo vaiko priežiūros išmokos.

    Priklausomai nuo situacijos, kreipiantis gali reikėti pateikti vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą, jeigu duomenų nėra Gyventojų registre. Taip pat gali būti prašoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo neskirti vaiko priežiūros išmokos kopijos ar išrašo, jei šios informacijos institucijos nemato registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

    Jeigu vaikui nustatyta globa šeimoje, gali reikėti dokumentų apie globos ar rūpybos nustatymą ir asmens paskyrimą globėju, jei duomenų taip pat nėra sistemose. Praktikoje tai reiškia, kad daliai pareiškėjų pakaks elektroninių duomenų patikrinimo, o kitiems reikės atsinešti ar pridėti dokumentų kopijas.

    Varėnos rajono gyventojai dėl šios išmokos galės kreiptis pagal deklaruotą arba faktinę gyvenamąją vietą: kaimo vietovių gyventojai – į seniūniją, Varėnos miesto gyventojai – į Socialinių išmokų skyrių, iš anksto užsiregistravę. Prašymus bus galima pateikti ir elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ši priemonė orientuota į spragų užpildymą, kai vaiko priežiūros laikotarpiu šeima lieka be socialinio draudimo išmokos. Tokiais atvejais aiškiai apibrėžta, fiksuoto dydžio parama gali padėti užtikrinti bent minimalų pajamų stabilumą pirmaisiais dvejais vaiko gyvenimo metais.

  • Nuo birželio 1 dienos 444 eurų išmoka vaiko priežiūrai: kam priklauso ir kada ji nemokama

    Nuo birželio 1 dienos plečiamas 444 eurų per mėnesį dydžio išmokos vaiko priežiūrai gavėjų ratas. Ji bus mokama ne tik besimokantiems ar studijuojantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, bet ir visiems, kurie neturi reikiamo socialinio draudimo stažo ir dėl to negauna vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“.

    Pokytis aktualus tiek šeimoms, kurios jau augina vaiką iki dvejų metų, tiek tiems, kurie tėvais, įtėviais ar globėjais taps artimiausiu metu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad sprendimu siekiama labiau suvienodinti socialines garantijas ir mažinti atotrūkį tarp skirtingose situacijose esančių šeimų.

    Kas pasikeitė nuo birželio?

    Iki šiol ši parama buvo žinoma kaip išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Ji buvo skiriama tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų mokėsi ar studijavo, tačiau neturėjo sukaupęs stažo, reikalingo „Sodros“ vaiko priežiūros išmokai gauti.

    Nuo birželio 1 dienos principas išplečiamas: 444 eurų per mėnesį išmoka bus skiriama ir tiems, kurie neatitinka „Sodros“ stažo reikalavimo, tačiau vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“ negauna dėl kitų priežasčių. Išmoka mokama iki vaikui sueina dveji metai.

    Kada išmoka neskiriama?

    Išmoka vaiko priežiūrai neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo įgyja teisę į „Sodros“ vaiko priežiūros išmoką. Taip pat ji negali dubliuotis su tuo pačiu vaiku ir tuo pačiu laikotarpiu paskirtomis ar išmokėtomis „Sodros“ motinystės ar tėvystės išmokomis.

    Teisė į šią išmoką gali būti prarasta ir tada, kai už tą patį vaiką bei laikotarpį vaiko priežiūros išmoka iš „Sodros“ jau paskirta kitam asmeniui, pavyzdžiui, kitam iš tėvų, globėjui, įtėviui ar vienam iš vaiko senelių. Įvaikinimo atveju ji taip pat neskiriama, jeigu vienam iš įtėvių mokama išmoka įvaikinus vaiką.

    Keli vaikai šeimoje: ką svarbu žinoti?

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad susilaukus dvynukų, trynukų ar daugiau vaikų, išmokos dydis nedidinamas. Tai reiškia, kad 444 eurų suma išlieka tokia pati, nepriklausomai nuo vienu metu gimusio vaikų skaičiaus.

    Jeigu šeimoje gimsta, įvaikinamas ar pradedamas globoti kitas vaikas tuo metu, kai už pirmą vaiką dar mokama ši išmoka, nauja išmoka paprastai skiriama tik pasibaigus ankstesniam mokėjimo laikotarpiui. Kai globa ar įvaikinimas nustatomas dviem ar daugiau skirtingo amžiaus vaikų, išmoka skiriama jauniausiam vaikui ir mokama iki jam sueina dveji metai.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad nauja tvarka turi užtikrinti aiškesnį ir platesnį finansinį saugumą šeimoms, kurios iki šiol likdavo už „Sodros“ sistemos ribų. Praktikoje tai reiškia, kad tėvams, įtėviams ar globėjams svarbiausia įsivertinti, ar nėra paskirta „Sodros“ išmoka už tą patį laikotarpį, nes būtent dubliavimas yra dažniausia priežastis, dėl kurios 444 eurų išmoka nepriklauso.

  • Nuo birželio didėja išmokos šeimoms: daugiau pinigų gimus vaikui ir platesnė parama auklei

    Nuo birželio didėja išmokos šeimoms: daugiau pinigų gimus vaikui ir platesnė parama auklei

    Nuo birželio 1 dienos įsigalioja keli svarbūs pokyčiai šeimų paramos sistemoje: didėja vienkartinė išmoka gimus vaikui, plečiamas išmokos vaiko priežiūrai gavėjų ratas ir atsiranda daugiau galimybių pasinaudoti kompensacija samdant auklę. Pakeitimais siekiama, kad parama pasiektų daugiau tėvų ir globėjų, ypač tų, kurie dėl socialinio draudimo stažo neturi teisės į „Sodros“ vaiko priežiūros išmoką.

    Vienas ryškiausių pokyčių – didesnė vienkartinė išmoka gimus vaikui. Nuo birželio ji didėja nuo 11 iki 14 BSI, todėl suma augs nuo 814 iki 1 036 eurų. Toks pats didėjimas taikomas ir įvaikinus vaiką ar tapus jo globėju.

    Išmoka vaiko priežiūrai: kam priklausys?

    Nuo birželio 1 dienos išmoka vaiko priežiūrai bus skiriama platesniam gavėjų ratui. Ji bus prieinama visiems vaikus iki dvejų metų auginantiems tėvams, įtėviams ar globėjams, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo ir dėl to negauna vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

    Iki šiol ši parama labiau buvo orientuota į besimokančius ar studijuojančius tėvus, neturinčius teisės į „Sodros“ išmoką. 2026 metais šios išmokos dydis siekia 444 eurus per mėnesį, o ji mokama iki vaikui sueina dveji metai.

    Pokyčio esmė – suvienodinti socialines garantijas šeimoms, kurios dėl skirtingų gyvenimo aplinkybių neturi reikalingo stažo. Praktikoje tai aktualu ir dirbusiems trumpą laiką, ir dirbusiems su pertraukomis, ir tiems, kurie į darbo rinką grįžta po ilgesnio nedarbo ar mokslų.

    Kompensacija auklei: daugiau situacijų

    Nuo birželio 1 dienos plečiasi ir vaiko priežiūros kompensacinės išmokos taikymas. Ji bus mokama samdantiems auklę ne tik dirbantiems tėvams ar globėjams, bet ir tais atvejais, kai vienas ar vienintelis iš tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokosi profesinio mokymo programoje, studijuoja nuolatine forma, taip pat doktorantūroje ar rezidentūroje.

    Kompensacija skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko darželio ir yra prižiūrimas už atlygį fizinio asmens, dirbančio pagal individualios veiklos pažymą arba pagal darbo sutartį. Tokia nuostata svarbi tam, kad vaiko priežiūra vyktų legaliai, o paslaugos teikėjas turėtų aiškų teisinį pagrindą.

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos šios išmokos dydis siekia 384,8 euro per mėnesį, palyginti su 364 eurais 2025 metais. Tai reiškia, kad didėjant baziniams dydžiams ilgainiui auga ir reali kompensacijos vertė šeimoms, kurios renkasi auklės paslaugas vietoje darželio.

    Kitos išmokos: kas dar aktualu šeimoms?

    Be minėtų pokyčių, šeimos ir toliau gali gauti universalią išmoką vaikui, papildomą išmoką vaikui, vienkartinę išmoką vaikui bei kitas paramos formas. Šių išmokų dydžiai susieti su indeksuojamais baziniais dydžiais, todėl laikui bėgant jie keičiasi kartu su valstybės nustatytais rodikliais.

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos universali išmoka vaikui padidėjo iki 129,5 euro, o papildoma išmoka gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms bei vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 76,2 euro. Tokios šeimos iš viso gauna 205,7 euro per mėnesį už vieną vaiką.

    Planuojant biudžetą šeimai svarbu įsivertinti, kurios paramos priemonės taikomos konkrečiu atveju: dalis jų yra universalios, kitos priklauso nuo pajamų, šeimos sudėties, vaiko amžiaus, negalios ar vaiko priežiūros organizavimo būdo. Dėl konkrečių situacijų paprastai rekomenduojama pasitikslinti savivaldybėje arba atsakingose institucijose, kurios administruoja išmokas.

    „Mūsų tikslas – kad valstybė būtų patikimas partneris šeimai kiekviename jos gyvenimo etape – nuo vaiko gimimo iki galimybių derinti vaikų auginimą su mokslu ar darbu“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

  • Nuo 2026 metų birželio 1 dienos plečiasi vaiko priežiūros išmoka: kam ji priklausys ir kaip kreiptis

    Nuo 2026 metų birželio 1 dienos keičiasi vaiko priežiūros išmokos skyrimo tvarka: ji bus prieinama platesniam žmonių ratui, įskaitant tėvus, įtėvius ir globėjus, kurie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo. Tai aktualu šeimoms, kurios dėl darbo pertrūkių, trumpesnio įsidarbinimo laikotarpio ar kitų aplinkybių neįgyja teisės į vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

    Anksčiau tokio pobūdžio parama dažniau buvo siejama su besimokančio ar studijuojančio asmens statusu, tačiau nuo nurodytos datos akcentas perkeliamas į vaiko auginimo faktą ir teisės į „Sodros“ išmoką neturėjimą. Savivaldybės ir socialinės paramos administravimo įstaigos tokius pokyčius vertina kaip bandymą sumažinti situacijų, kai šeima lieka be jokios vaiko priežiūrai skirtos išmokos, skaičių.

    Kas pasikeis nuo 2026 metų birželio 1 dienos?

    Nuo šios datos vaiko priežiūros išmoka galės būti skiriama ne tik besimokantiems ar studijuojantiems asmenims, bet ir visiems vaikus auginantiems tėvams (įtėviams) bei globėjams, jei jie neturi pakankamo socialinio draudimo stažo. Esminė sąlyga išlieka ta pati: asmuo neturi turėti teisės gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“ pagal socialinio draudimo taisykles.

    Taip pat numatyta, kad jei išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai buvo paskirta iki 2026 metų gegužės 31 dienos ir jos mokėjimo laikotarpis dar nepasibaigęs, nuo 2026 metų birželio 1 dienos ji automatiškai bus tęsiama kaip vaiko priežiūros išmoka. Tokiu atveju atskiro prašymo teikti nereikės, o mokėjimas vyks iki anksčiau nustatyto laikotarpio pabaigos.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą ir reikalingus dokumentus bus galima pateikti keliais įprastais būdais: prisijungus prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos, atvykus į savivaldybės socialinės rūpybos skyrių, siunčiant pašto siunta arba perduodant per kurjerį ar atstovą. Teikiant dokumentus elektroniniu paštu, prašymas turės būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

    Praktikoje tai reiškia, kad šeimos galės pasirinkti patogiausią kanalą, o pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas dokumentų tikslumui ir aplinkybių pagrindimui. Dažniausiai vertinama, ar pareiškėjas iš tiesų neturi teisės į „Sodros“ vaiko priežiūros išmoką ir ar nėra dubliavimo su kitomis už tą patį laikotarpį mokamomis išmokomis.

    Kada išmoka nebus skiriama?

    Išmoka vaiko priežiūrai nebus skiriama tais atvejais, kai už tą patį vaiką ir laikotarpį jau yra paskirta ar išmokėta vaiko priežiūros išmoka iš „Sodros“. Taip pat ji nepriklausys, jei tam pačiam asmeniui už tą patį vaiką ir laikotarpį buvo paskirta motinystės ar tėvystės išmoka iš „Sodros“.

    Dar viena svarbi nuostata: jei asmuo įgyja teisę į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“, savivaldybės skiriama išmoka netaikoma. Išmoka taip pat neskiriama, jei už tą patį vaiką jau paskirta išmoka įvaikinus vaiką, nes tokiu atveju taikomos kitos paramos priemonės.

    Gyventojams, turintiems individualių klausimų dėl savo situacijos, rekomenduojama iš anksto kreiptis į savivaldybės socialinės paramos specialistus, kad būtų įvertintos konkrečios aplinkybės ir galimi paramos variantai. Tai ypač aktualu šeimoms, kurių pajamos ar užimtumo statusas kinta, nes teisė į išmokas dažnai priklauso nuo kelių tarpusavyje susijusių kriterijų.

  • Jurbarko savivaldybė primena svarbiausias išmokas šeimoms: kam priklauso ir kur kreiptis

    Kur kreiptis dėl socialinės paramos

    Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius skelbia atnaujintą informaciją, kur ir kaip gyventojams pateikti prašymus dėl išmokų, kompensacijų ir socialinių paslaugų. Dalis prašymų priimami seniūnijose pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat nemažą dalį paslaugų galima inicijuoti nuotoliniu būdu.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad dėl skirtingų išmokų atsakingi skirtingi specialistai, todėl prieš atvykstant verta pasitikslinti, į kurį kabinetą kreiptis. Gyventojai priimami Dariaus ir Girėno gatvėje 96, Jurbarke, o informacija teikiama ir telefonu.

    Išmokos vaikui: kas priklauso ir kada mokama

    Savivaldybė primena, kad išmoka vaikui Lietuvoje skiriama kiekvienam vaikui nuo gimimo iki 18 metų. Ji gali būti mokama ir vyresniems jaunuoliams, jei jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki 21 metų.

    Nurodoma, kad bazinis išmokos dydis siejamas su bazinės socialinės išmokos dydžiu ir mokamas nevertinant šeimos pajamų. Papildoma išmokos dalis gali būti skiriama dviem atvejais: kai šeima augina vieną ar du vaikus ir atitinka pajamų kriterijus, arba kai šeima augina tris ar daugiau vaikų.

    „Prašymai priimami seniūnijose pagal besikreipiančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba gali būti teikiami elektroniniu būdu“, – informuoja Jurbarko rajono savivaldybės administracija.

    Socialinės paslaugos ir tikslinės kompensacijos

    Socialinės paramos skyrius teikia informaciją ir priima prašymus dėl socialinės priežiūros paslaugų. Tarp jų nurodomos pagalbos į namus paslaugos, socialinė priežiūra šeimai, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, nakvynės namuose ar apsaugotame būste, taip pat intensyvi krizių įveikimo pagalba.

    Gyventojams taip pat aktualios socialinės globos paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba įstaigoje, trumpalaikės ar ilgalaikės globos forma. Atskira kryptis yra laikino atokvėpio paslauga, skirta šeimoms, kurios slaugo ar prižiūri artimąjį ir kurioms reikalingas trumpalaikis palengvinimas.

    Savivaldybė skelbia kontaktus ir dėl tikslinių priemonių, tokių kaip individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, vienkartinė išmoka įsikurti ar finansinė parama užsienyje mirusio asmens palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką. Taip pat pateikiama informacija, kur kreiptis dėl būsto pritaikymo, o dėl nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti nukreipiama į gyvenamosios vietos seniūniją.

    Keičiasi antrojo laipsnio pensijų prašymai

    Jurbarko rajono savivaldybė informuoja, kad nuo 2024 metų liepos 1 dienos pasikeitus Valstybinių pensijų įstatymui, prašymai dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo priimami ne savivaldybėje. Nuo šios datos prašymus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai padaliniai.

    Gyventojams rekomenduojama įvertinti, ar konkretus prašymas teikiamas savivaldybei, seniūnijai, ar Sodrai, nes nuo to priklauso nagrinėjimo terminai ir reikalingi dokumentai. Kilus klausimams dėl socialinės paramos, savivaldybė ragina kreiptis į Socialinės paramos skyrių ir atsakingus specialistus.

  • 40 nemokamų pamokų: kaip savarankiškai naudotis E. sveikata, „Sodra“, MIGRIS ir „Regitra“

    40 nemokamų pamokų: kaip savarankiškai naudotis E. sveikata, „Sodra“, MIGRIS ir „Regitra“

    Nacionalinis projektas Prisijungusi Lietuva pristatė 40 nemokamų savarankiško mokymosi pamokų, skirtų gyventojams, norintiems drąsiau naudotis elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Pamokose žingsnis po žingsnio aiškinama, kaip susitvarkyti dažniausiai kasdienybėje pasitaikančius reikalus internetu.

    Mokomoji medžiaga parengta taip, kad būtų suprantama ir tiems, kuriems dar trūksta skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Vienai temai paprastai prireikia nuo 20 iki 60 minučių, o mokytis galima sau patogiu metu ir tempu.

    Projektas akcentuoja, kad mokymuose sąmoningai vengiama perteklinės teorijos ir sudėtingų sąvokų, o vietoje jų pateikiami konkretūs pavyzdžiai ir aiškiai parodyti veiksmai. Tikslas paprastas: kad žmogus galėtų realiai atlikti veiksmus savarankiškai, o ne tik perskaityti, kaip tai teoriškai turėtų atrodyti.

    „Planuodami šias pamokas galvojome apie žmones, kuriems aktualu naudotis e. paslaugomis, tačiau jie dar abejoja ar nepasitiki savo patirtimi. Norėjome, kad kiekvienas žingsnis būtų aiškus ir suprantamas“, – sakė projekto Prisijungusi Lietuva ekspertas Algimantas Merkys.

    Didelė dalis pamokų skirta temoms, su kuriomis gyventojai susiduria dažniausiai: E. sveikata, Valstybinės ligonių kasos paslaugos, „Sodros“ savitarna, E. policija, „Regitra“, taip pat MIGRIS. Aptariamos ir kitos praktinės sritys, pavyzdžiui, viešasis transportas, bibliotekų paslaugos ar aplinkos apsaugos sistemos.

    Atskiras dėmesys skiriamas e. parašui ir dokumentų tvarkymui internetu, nes būtent čia žmonėms dažnai kyla daugiausia klausimų. Pamokose aiškinama, kokios yra e. parašo rūšys, kaip juo prisijungti prie e. valdžios sistemų, pasirašyti dokumentus, patikrinti parašo galiojimą, taip pat kaip parengti ir išsiųsti dokumentus elektroniniu būdu.

    Projektas pabrėžia ir praktinę naudą: elektroninės paslaugos leidžia sutaupyti laiko, sumažina poreikį vykti į įstaigas, padeda išvengti eilių ir daugiau reikalų sutvarkyti tada, kai patogu pačiam. Pasak projekto rengėjų, nuoseklus mokymasis po truputį didina pasitikėjimą ir suteikia daugiau savarankiškumo kasdienėje rutinoje.

    „Svarbiausia – neprarasti smalsumo. Jei mokomės po truputį, nuosekliai ir neraginami, skaitmeninis pasaulis tampa ne kliūtimi, o pagalbininku“, – sakė A. Merkys.

    Nemokamos pamokos pasiekiamos neribotą laiką projekto Prisijungusi Lietuva svetainėje, mokymų skiltyje pasirinkus savarankiško mokymosi dalį. Ten pateikiami visi kursai, kuriuos galima rinktis pagal aktualiausią situaciją ir spręstiną užduotį.

  • Kalbos kultūros patarimai: kada rinktis drabužį, o kada rūbą ir kaip rašyti „Sodra“

    Kalbos kultūros patarimai: kada rinktis drabužį, o kada rūbą ir kaip rašyti „Sodra“

    Kalbos kultūros rekomendacijos nuolat primena, kad vienas dažniausių netikslumų kyla iš įpročio rinktis labiau šnekamosios kalbos variantus. Nors daug jų laikomi vartotinais, viešojoje komunikacijoje pirmenybė teikiama norminiams, aiškesniems ir nuoseklesniems pasirinkimams.

    Dažnai klausiama, kaip taisyklingiau sakyti: rūbas ar drabužis. Bendrinės lietuvių kalbos šaltiniai pateikia abu žodžius, tačiau rūbas vertinamas kaip šalutinis normos variantas, o neutralesniu ir labiau rekomenduojamu laikomas drabužis.

    Ne mažiau painiavos kelia įstaigų ir bendrovių pavadinimų rašyba. Simboliniai įmonių pavadinimai rišlioje kalboje rašomi su lietuviškomis kabutėmis, todėl taisyklinga forma yra „Sodra“, o ne Sodra be kabučių.

    Į lietuvių kalbą ateinantys terminai dažnai adaptuojami, kad geriau atitiktų rašybos ir tarimo dėsnius. Muzikos žanrų pavadinimams rekomenduojama vartoti sulietuvintas formas, todėl vietoj hip hop siūloma rašyti hiphopas, o vietoj folk rock – folkrokas.

    Rašant sudurtinius žodžius svarbi sandara ir darybos logika. Priešdėlinė pirmoji dalis eko- su kitu žodžiu rašoma kartu, todėl taisyklinga forma yra ekožygis, o ne eko žygis atskirai.

    Panašus principas taikomas ir žodžiui aplinkkelis: sudurtiniuose žodžiuose priebalsiai rašomi pagal dėmenų sandūrą, todėl rašytina aplinkkelis. Tokie atvejai ypač dažni viešuose tekstuose, kur korektūros klaidos greitai tampa įpročiu.

    Atskirai verta prisiminti, kad dėmuo foto- lietuvių kalboje paprastai vartojamas kaip sudurtinių žodžių pirmoji dalis ir rašomas kartu su antruoju dėmeniu. Kaip atskiras žodis foto laikomas svetimybe, todėl vietoj jo įprastai tinka nuotrauka arba fotografija.

    Ne visi tarptautiniai žodžiai vertinami griežtai: kai kurie variantai laikomi lygiaverčiais. Pavyzdžiui, vaišių gamtoje reikšme tiek iškyla, tiek piknikas pripažįstami tinkamais normos variantais, todėl pasirinkimas gali priklausyti nuo teksto stiliaus ir auditorijos.

    Žodis medija turi dvi dažnas vartosenas. Juo apibūdinamas komunikacijos kanalas ar priemonė, o daugiskaita medijos gali reikšti tiek masines komunikacijos priemones, tiek medijų meną, kai kūryboje naudojamos aparatinės priemonės ir skirtingi kanalai.

    Terminijoje pasitaiko ir lygiaverčių formų, kaip vestibulinis aparatas ir vestibuliarinis aparatas. Praktikoje dažnai pasirenkamas trumpesnis variantas vestibulinis, o aiškinamuosiuose tekstuose kartais vartojamas ir lietuviškesnis pakaitalas pusiausvyros aparatas.