Beveik 9,7 mlrd. eurų sandorių
Azerbaidžanas pranešė per antrąjį Azerbaidžano tarptautinį investicijų forumą Baku suderinęs sandorius, kurių bendra vertė siekia apie 9,7 mlrd. eurų. Skaičių patvirtino šalies ekonomikos ministras Mikayilas Jabbarovas, pabrėžęs, kad susitarimai apima 26 kontraktus.
Pasak ministro, projektai apima įvairias sritis nuo dirbtinio intelekto ir gamybos iki energetikos bei pramonės. Baku siekia, kad dalis kapitalo ateitų ne tik iš regiono, bet ir iš platesnių tarptautinių partnerystių.
Akcentas – ne vien nafta ir dujos
Forumo kontekstas aiškus: šalis bando pritraukti daugiau investicijų už tradicinio naftos ir dujų sektoriaus ribų. Azerbaidžano vadovybė akcentuoja pramonę, transportą ir logistiką, atsinaujinančią energetiką, skaitmenines technologijas, žemės ūkį, turizmą ir infrastruktūrą.
Prezidentas Ilhamas Aliyevas forume teigė, kad ne naftos sektorius 2025 metais sudarė 72 proc. bendrojo vidaus produkto, o realus ne naftos sektoriaus augimas nuo 2020 metų vidutiniškai siekė apie 5 proc. per metus. Kartu jis pripažino, kad energetika išlieka dominuojanti investicijų kryptis.
„Naftos ir dujų sektoriaus sutartys, pasirašytos prieš 30 metų, iki šiol iš esmės nebuvo keičiamos, ir tai yra vienas veiksnių, pritraukusių investuotojus“, – sakė Ilhamas Aliyevas.
Į Baku susirinko pasauliniai fondai
Šių metų renginiuose, įskaitant su infrastruktūra susijusias uždaras diskusijas, dalyvavo didieji tarptautiniai turto valdytojai, tarp jų „BlackRock“, „Global Infrastructure Partners“ ir „Brookfield Asset Management“. Skelbta, kad forume atstovaujamos organizacijos bendrai valdo maždaug 26,4 trln. eurų vertės turtą.
Atskiras dėmesys skirtas infrastruktūrai: šalia forumo vyko Azerbaidžano infrastruktūros investicijų dialogas, kurį rengė valstybinis turto fondas SOFAZ kartu su „BlackRock“. Tai rodo ambiciją finansavimą nukreipti į ilgalaikius, kapitalo imlius projektus, kur svarbūs stabilūs reguliaciniai rėmai ir rizikų valdymas.
Tiesioginės investicijos auga, kapitalas keliauja ir į užsienį
Azerbaidžano centrinis bankas skelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį į ekonomiką pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų apimtis viršijo 2,6 mlrd. eurų. Tai sudarė 13,8 proc. metinį augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Tuo pat metu šalis aktyviai eksportuoja kapitalą: per tą patį laikotarpį investicijos į užsienio ekonomikas, remiantis pateiktais duomenimis, viršijo 4,4 mlrd. eurų. Dažniausi tikslai įvardyti Italija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Sakartvelas.
Turizmas ir nekilnojamasis turtas – augantys prioritetai
Forume daug kalbėta ir apie turizmą, svetingumo sektorių bei miestų plėtrą, kuriuos Baku pristato kaip alternatyvius kapitalo traukos variklius. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėtas Kaspijos pakrantės projektas „Sea Breeze“, siejamas su verslininku Eminu Agalarovu.
Renginio dalyviai akcentavo, kad tokie projektai dažnai priklauso nuo partnerystės modelių, kai privataus sektoriaus investicijas papildo valstybės kuriama infrastruktūra ir aiškesnės taisyklės. Esminis klausimas po forumo išlieka tas pats: kiek iš paskelbtų susitarimų realiai virs finansavimu ir statybomis.
