CP v2

Tag: SoftBank

  • „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ ruošiasi žingsniui, kuris gali tapti vienu reikšmingiausių Volstrito istorijoje: rinkoje daugėja signalų apie galimą bendrovės akcijų platinimą artimiausiu metu. Skelbiama, kad per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) įmonė galėtų siekti pritraukti iki 68 mlrd. eurų.

    Tokio masto sandoris, jei pasitvirtintų, ne tik gerokai aplenktų iki šiol didžiausius pasaulio IPO, bet ir iš esmės pakeistų investuotojų požiūrį į kosmoso pramonę. Pastaraisiais metais ši rinka traukia kapitalą dėl palydovinio interneto, gynybos užsakymų ir augančio komercinių skrydžių tempo.

    Kas šiandien yra rekordininkai?

    Didžiausiu IPO istorijoje laikomas „Saudi Aramco“ akcijų platinimas, 2019 metų gruodį įvykęs Rijado vertybinių popierių biržoje. Tuomet bendrovė pritraukė apie 23,2 mlrd. eurų, o sandoris buvo svarbi Saudo Arabijos ekonominės transformacijos dalis, siekiant mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų.

    Tarp didžiausių technologijų sektoriaus debiutų išsiskiria „Alibaba“, 2014 metais Niujorke pritraukusi apie 19,8 mlrd. eurų. Svarbus etalonas buvo ir „Facebook“ IPO 2012 metais, kai įmonė, šiandien veikianti kaip „Meta“, pritraukė apie 14,5 mlrd. eurų, nors prekybos startą lydėjo techniniai sutrikimai ir kainos svyravimai.

    Azijos gigantai ir finansų sektorius

    Tarp didžiausių sandorių dažnai minimi Japonijos vardai: „SoftBank Corp“ 2018 metų gruodį Tokijuje pritraukė apie 19,3 mlrd. eurų. Japonijos telekomunikacijų istorijoje ryški ir „NTT DoCoMo“ 1998 metų listingavimo banga, kai per akcijų platinimą surinkta apie 16,4 mlrd. eurų.

    Į didžiausiųjų sąrašą patenka ir Kinijos valstybiniai bankai, atspindintys šalies finansinės sistemos svorį po 2008 metų krizės. „Agricultural Bank of China“ 2010 metais per platinimą Šanchajuje ir Honkonge pritraukė apie 17,4 mlrd. eurų, o „Industrial and Commercial Bank of China“ 2006 metais analogišku keliu surinko apie 17,3 mlrd. eurų.

    Kodėl „SpaceX“ galėtų visus aplenkti?

    Jei „SpaceX“ išties pritrauktų iki 68 mlrd. eurų, tai būtų beveik tris kartus daugiau nei „Saudi Aramco“ rekordas. Toks šuolis reikštų, kad investuotojai „SpaceX“ vertina ne kaip vien tik raketų gamintoją, o kaip infrastruktūros ir paslaugų bendrovę, kurios pajamos siejamos ir su palydovinio ryšio plėtra, ir su ilgalaikiais valstybės kontraktais.

    Rinkai svarbu ir tai, kad didelio masto IPO dažnai tampa viso sektoriaus termometru: sėkmingas debiutas gali pakelti apetito kartelę ir kitoms kosmoso, gynybos ar pažangių ryšių bendrovėms. Tačiau investuotojai paprastai vertina ne tik potencialą, bet ir rizikas, įskaitant reguliavimo aplinką, kapitalo poreikį bei pelningumo perspektyvas.

  • SoftBank pelnas šovė į viršų dėl DI investicijų: grynasis pelnas per metus išaugo daugiau nei 300 proc.

    DI investicijos tampo rezultatų varikliu

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė SoftBank paskelbė apie ryškų šuolį pasibaigus fiskaliniams metams, kurie baigėsi kovo 31 dieną. Konsoliduotos grynosios pardavimo pajamos siekė apie 42,1 mlrd. eurų, o grynasis pelnas išaugo iki maždaug 27 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodo, kad grynasis pelnas buvo daugiau nei 300 proc. didesnis nei prieš metus. Esminiu veiksniu tapo investicijų portfelio rezultatai, ypač bendrovėse, kurios kuria sprendimus dirbtinio intelekto srityje.

    Stiprus ketvirtis ir „Vision Fund“ kryptys

    Paskutinį fiskalinių metų ketvirtį SoftBank grynasis pelnas sudarė apie 9,9 mlrd. eurų. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jis buvo apie 2,8 mlrd. eurų, tad metinė dinamika išliko itin ryški.

    Grupės investicinę veiklą didžiąja dalimi vykdo du fondai: „Vision Fund 1“ ir „Vision Fund 2“. Pirmasis orientuojasi į platesnio profilio investicijas, įskaitant akcijų įsigijimus ir įmonių ar jų padalinių perėmimą, kai tai atitinka strateginius tikslus.

    Antrasis fondas labiau koncentruojasi į DI ekosistemą ir įmones, kurių vertė kyla dėl spartėjančios paklausos skaičiavimo infrastruktūrai, duomenų centrams ir programiniams sprendimams. Tokia specializacija pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų pasaulio technologijų rinkoje.

    Žvilgsnis į „OpenAI“ ir Europos planus

    SoftBank taip pat sieja didelius lūkesčius su „OpenAI“ vertės augimu ir galimu viešu akcijų platinimu. Bendrovė rinkoje laukia momento, kai dalies turimo paketo realizavimas galėtų atlaisvinti kapitalo kitiems projektams ir sustiprinti finansinį lankstumą.

    Viešojoje erdvėje SoftBank vadovas Masayoshi Sonas pastaruoju metu kalba ir apie ambicijas Europoje. Tarp aptariamų krypčių minimi mokslinių tyrimų pajėgumai ir duomenų centrų infrastruktūra, kuri būtų orientuota į Europos verslo poreikius.

    Analitikų vertinimu, SoftBank rezultatai atspindi platesnę rinkos realybę: DI bangos laimėtojais tampa ne tik produktus kuriantys startuoliai, bet ir investuotojai, kurie laiku suformavo portfelį. Kartu išlieka rizika, kad vertinimai gali svyruoti priklausomai nuo reguliavimo, kapitalo kainos ir realaus DI produktų monetizavimo tempo.

  • „SoftBank“ uždirbo apie 41 mlrd. eurų: „OpenAI“ statymas iškėlė ir naujų rizikų

    „SoftBank“ uždirbo apie 41 mlrd. eurų: „OpenAI“ statymas iškėlė ir naujų rizikų

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank“ paskelbė, kad jos „Vision Fund“ per metus uždirbo apie 41 mlrd. eurų, o didžiausią šio šuolio dalį lėmė sparčiai išaugusi investicijos į „OpenAI“ vertė. Bendrovės duomenimis, vien „OpenAI“ vertės pokytis per finansinius metus iki kovo pabaigos sugeneravo apie 40 mlrd. eurų investicinį prieaugį.

    Per paskutinį metų ketvirtį fondas uždirbo maždaug 18 mlrd. eurų, tačiau beveik visas rezultatas siejamas su „OpenAI“, nes kitos portfelio pozicijos patyrė nuostolių. Tarp minimų silpnesnių investicijų buvo e. prekybos bendrovė „Coupang“, pavėžėjimo rinkos žaidėjai ir finansinių technologijų sektoriaus įmonės.

    „SoftBank“ pastaruoju metu siekia atsidurti DI bumo epicentre, o „OpenAI“ tapo svarbiausiu šios strategijos elementu. Vasario mėnesį bendrovė nurodė įsipareigojusi bendrai investuoti daugiau kaip 54 mlrd. eurų į „OpenAI“, o tai, pasak jos, galėtų suteikti maždaug 13 proc. įmonės akcijų paketą; daugiau nei 27 mlrd. eurų jau buvo investuota.

    Kovo mėnesį „OpenAI“ užbaigė finansavimo etapą, kuriam kartu vadovavo „SoftBank“, ir šis sandoris įvertino bendrovę maždaug 790 mlrd. eurų. Rinka išlieka itin konkurencinga, o DI laboratorija varžosi tiek su „Google“, tiek su kitais stambiais DI kūrėjais, todėl investuotojai vertina ne tik augimo perspektyvas, bet ir išlaidas infrastruktūrai bei lustams.

    Didėjantis pelnas ir auganti koncentracijos rizika

    Staigus „OpenAI“ vertės kilimas sustiprino „Vision Fund“ grąžą, tačiau kartu išryškino riziką dėl investicijų koncentracijos ir „SoftBank“ skolos naštos. Kovo mėnesį S&P Global Ratings pakeitė „SoftBank“ perspektyvą iš stabilios į neigiamą, įspėdama, kad portfelio kokybė ir likvidumas gali prastėti dėl papildomų didelių įsipareigojimų „OpenAI“.

    Reitingų agentūra pažymėjo, kad bendrovė galėtų sušvelninti spaudimą finansams, jei parduotų dalį turto ir taip sustiprintų likvidumą. „SoftBank“ jau anksčiau mažino kai kuriuos paketus, įskaitant telekomunikacijų ir lustų sektoriaus investicijas, kad finansuotų pasirinktą kryptį.

    Grupė taip pat paskelbė, kad per finansinius metus uždirbo apie 1,3 mlrd. eurų iš turto pardavimų ir kitų investicinių sandorių, tačiau, atmetus valiutų kursų svyravimus ir sąnaudas, už „Vision Fund“ ribų investicinis rezultatas buvo neigiamas. Tuo pat metu bendras grupės grynasis pelnas siekė apie 29 mlrd. eurų, o prie jo prisidėjo tiek „Vision Fund“, tiek telekomunikacijų verslas.

    Bendrovės finansų vadovas Yoshimitsu Goto investuotojams pabrėžė finansinės drausmės svarbą ir nurodė, kad „SoftBank“ turi apie 21 mlrd. eurų grynųjų pinigų rezervą. Pasak jo, tai leidžia padengti daugiau nei dvejų metų obligacijų išpirkimus, tačiau rinkos dėmesys ir toliau bus sutelktas į tai, kaip greitai didėjantis DI portfelis atsipirks ir kiek kainuos tolesnis plėtros finansavimas.

  • „SoftBank“ įpylė apie 410 mln. eurų į britų DI lustų kūrėją „Graphcore“ – kam ruošiasi

    „SoftBank“ įpylė apie 410 mln. eurų į britų DI lustų kūrėją „Graphcore“ – kam ruošiasi

    Japonijos investicijų grupė „SoftBank“ sustiprino savo statymą dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros ir į britų DI lustų kūrėją „Graphcore“ papildomai investavo apie 410 mln. eurų. Apie tai paaiškėjo iš Jungtinės Karalystės įmonių registro Companies House dokumentų, kuriuose fiksuotas vienos akcijos išleidimas itin didele verte.

    Registruose nurodoma, kad „Graphcore“ balandžio 10 dieną išleido vieną akciją, įvertintą maždaug 417 mln. eurų suma. Bendrovės atstovas patvirtino, jog tai yra „SoftBank“ finansavimas, o pati „SoftBank“ viešai detalių nekomentavo.

    „Graphcore“ 2024 metais buvo įsigyta „SoftBank“, o tuomet skelbta, kad bendrovės dirbs kartu kuriant technologijas, susijusias su pažangiu dirbtiniu intelektu ir skaičiavimo platformomis. Pastaroji injekcija rodo, kad „SoftBank“ siekia turėti daugiau nuosavos aparatinės įrangos kompetencijos, kai pasaulinė DI paklausa kelia spaudimą lustų tiekimo grandinėms.

    „Graphcore“ ilgą laiką buvo pristatoma kaip potenciali „Nvidia“ konkurentė, tačiau komercinį proveržį rinkoje pasiekti buvo sunku net ir pritraukus šimtus milijonų investicijų. Pastaraisiais metais DI lustų sektoriuje ryškėjo tendencija, kad vien technologinės idėjos nepakanka: svarbia tampa programinės įrangos ekosistema, kūrėjų įrankiai, suderinamumas ir didelio masto diegimai.

    „SoftBank“ investicijų kryptis atitinka platesnę rinkos dinamiką: DI modelių mokymui ir diegimui reikalingi milžiniški duomenų centrų pajėgumai, energijos resursai ir specializuoti lustai. Dėl to technologijų bendrovės ir fondai vis dažniau investuoja ne tik į programinę įrangą, bet ir į visą infrastruktūros grandinę nuo serverių iki silicio dizaino.

    „Tai įmonė, turinti gilią lustų projektavimo patirtį, kuri papildo „Arm“ lyderystę puslaidininkių intelektinės nuosavybės srityje“, – sakė „SoftBank“ vadovas Masayoshi Sonas, anksčiau komentavęs „Graphcore“ svarbą grupei.

    „SoftBank“ jau turi ilgalaikių ambicijų puslaidininkių srityje: 2016 metais ji perėmė „Arm“, kuri 2023 metais įvykdė pirminį viešą akcijų siūlymą „Nasdaq“ biržoje. 2025 metais „SoftBank“ taip pat įsigijo lustų kūrimo bendrovę „Ampere Computing“, taip nuosekliai didindama savo portfelį, orientuotą į serverių ir DI skaičiavimo pajėgumus.

    „Graphcore“ tuo metu skelbė ir apie plėtros planus: bendrovė buvo pranešusi apie ketinimą investuoti iki maždaug 1,2 mlrd. eurų į DI miestelį Bengalūre, Indijoje, ir samdyti šimtus specialistų. Tokie žingsniai rodo, kad konkurencija dėl talentų ir techninės kompetencijos DI srityje vis labiau globalėja, o investicijos nukreipiamos į regionus, kur galima greičiau auginti inžinerines komandas.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad „SoftBank“ nori būti ne tik kapitalo tiekėja DI startuoliams, bet ir infrastruktūros žaidėja, turinčia savų technologinių grandžių. Jei DI paklausa ir toliau augs dabartiniais tempais, artimiausiais metais svarbiausia kova gali vykti ne tik dėl modelių kokybės, bet ir dėl to, kas turės pajėgumų tuos modelius efektyviausiai treniruoti ir paleisti.

  • „SoftBank“ akcijos šovė daugiau nei 18 proc.: DI euforija į rekordus užkėlė Nikkei 225

    „SoftBank“ akcijos šovė daugiau nei 18 proc.: DI euforija į rekordus užkėlė Nikkei 225

    Rinka atsivėrė ir sprogo

    Japonijos technologijoms artimos investicinės grupės „SoftBank“ akcijos per vieną sesiją pabrango daugiau nei 18 proc. ir fiksavo stipriausią dienos šuolį nuo 2020 metų. Šuolį lydėjo ir platesnė Japonijos akcijų rinkos banga, kilstelėjusi Nikkei 225 iki rekordinių aukštumų.

    Rinkos judėjimą sustiprino tai, kad Tokijas po ilgesnės šventinės pertraukos atsidarė pasaulinei rizikos turto ralio fazei jau įsibėgėjus. Investuotojai faktiškai per vieną dieną „pasivijo“ kelias sesijas, kai JAV technologijų indeksai kilo į naujus rekordus.

    Puslaidininkių grandinė įkaitino biržą

    Su puslaidininkių sektoriumi susijusios Japonijos įmonės taip pat brango: testavimo įrangos gamintojos „Advantest“ akcijos kilo apie 7 proc., o lustų gamybos įrangos tiekėja „Tokyo Electron“ šoko maždaug 9 proc. Dar ryškiau į viršų judėjo ir „Renesas Electronics“, kurios akcijos vienu metu augo daugiau nei 13 proc.

    Tokie pokyčiai atspindi investuotojų lūkestį, kad pasaulinė DI plėtra toliau didins duomenų centrų investicijas, o kartu ir paklausą puslaidininkių gamybos bei testavimo grandinėje. Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad didžiausia vertė trumpuoju laikotarpiu kuriama ne vien galutiniuose DI produktuose, o infrastruktūroje.

    Kodėl „SoftBank“ tapo barometru?

    „SoftBank“ kainą išskirtinai veikia jos sąsajos su DI ekosistema ir Arm verslo trajektorija. Daliai investuotojų „SoftBank“ yra patogi biržinė priemonė statyti už platesnį DI augimą, ypač kai globalios technologijų akcijos įgauna pagreitį.

    Pastaruoju metu rinkose daug dėmesio skiriama vadinamajai DI inferencijai, kai modeliai ne kuriami, o naudojami realioms užduotims. Kuo daugiau įmonių įdiegia DI į klientų aptarnavimą, paiešką, turinio generavimą ar procesų automatizavimą, tuo sparčiau auga nuolatinis skaičiavimo poreikis duomenų centruose.

    „Tokijo rinka buvo uždaryta, kol pasaulinis rizikos turto ralis tęsėsi, todėl šiandien matome kelių prekybos dienų judesį vienoje sesijoje“, – sakė rinkos strategas Billy Leung.

    Analitikai taip pat akcentuoja, kad, be grafikuose matomų rekordų, svarbus signalas yra nuotaikų lūžis: investuotojai vėl linkę mokėti daugiau už augimo istorijas, kai jas palaiko stiprėjantys užsakymai duomenų centrams. Tai reiškia, kad Japonijos technologijų vardai, ypač susiję su puslaidininkiais, gali išlikti jautrūs kiekvienai naujai žiniai apie DI paklausą ir didžiųjų rinkų rezultatų sezoną.

  • „SoftBank“ taikosi į 100 mlrd. eurų vertę: ruošiama DI ir robotikos įmonė JAV IPO

    „SoftBank“ taikosi į 100 mlrd. eurų vertę: ruošiama DI ir robotikos įmonė JAV IPO

    „SoftBank“ svarsto atskirti ir į JAV biržą išvesti naują dirbtinio intelekto ir robotikos bendrovę, kuri, kaip pranešama, galėtų būti įvertinta maždaug 93 mlrd. eurų. Tokie planai siejami su ambicija sustiprinti grupės pozicijas DI infrastruktūros grandinėje ir pritraukti papildomą kapitalą sparčiai augančiam sektoriui.

    Pagal viešumoje aptarinėjamą scenarijų, naujoji įmonė būtų orientuota į duomenų centrų plėtrą ir robotikos pritaikymą efektyvesnei DI infrastruktūros statybai. Tai atitinka rinkos kryptį, kai didžiausia DI plėtros kliūtimi tampa ne vien programinė įranga, o elektros tiekimas, aušinimas, sklypai ir statybų pajėgumai.

    Teigiama, kad projektą aktyviai stumia „SoftBank“ įkūrėjas Masayoshi Sonas, o įgyvendinimo tempas vertinamas kaip ambicingas. Kartu pabrėžiama, kad vertinimo tikslai ir grafikas gali keistis dėl geopolitinių rizikų ir rinkos sąlygų, kurios tiesiogiai veikia IPO langą.

    Kas slypi už DI infrastruktūros bumo

    Pastaraisiais metais investuotojų dėmesys vis labiau krypsta į vadinamąją DI infrastruktūrą: duomenų centrus, specializuotus procesorius, tinklų įrangą ir energijos sprendimus. Dideli kalbos modeliai ir generatyvinės sistemos reikalauja milžiniškų skaičiavimo resursų, o tai reiškia dideles, ilgalaikes investicijas į fizinę infrastruktūrą.

    Robotikos integravimas į statybos ir eksploatacijos procesus galėtų mažinti kaštus ir spartinti projektų įgyvendinimą, ypač kai rinkoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos ir ilgėja tiekimo grandinės. Tokie sprendimai taip pat svarbūs didinant energinį efektyvumą, nes duomenų centrų elektros sąnaudos tampa vienu jautriausių klausimų tiek verslui, tiek reguliuotojams.

    Finansavimo klausimai ir investuotojų spaudimas

    „SoftBank“ pastaraisiais metais didino rizikos apetitą DI srityje, tačiau investuotojai kelia klausimą, kaip grupė finansuos dešimčių milijardų eurų įsipareigojimus. Papildomas kapitalas per IPO galėtų tapti būdu subalansuoti ambicingus planus, ypač jei didelė portfelio dalis susijusi su ilgai atsiperkiančiais infrastruktūriniais projektais.

    Rinkoje taip pat akcentuojama, kad dalis DI ekosistemos lyderių išlieka nuostolingi, todėl investuotojams svarbu matyti aiškų kelią į pajamų stabilumą. Tokiu atveju infrastruktūros projektai, nors ir kapitalo imlūs, gali atrodyti patrauklesni dėl ilgesnių sutarčių, nuspėjamesnių pinigų srautų ir aiškesnių užstatų.

    JAV IPO kaip strateginis taikinys

    JAV rinka laikoma patrauklia technologijų ir infrastruktūros IPO dėl didesnio likvidumo ir platesnės institucinių investuotojų bazės. Jei „SoftBank“ nuspręstų įgyvendinti planą, tai būtų dar vienas signalas, kad kova dėl DI ateities vis labiau persikelia į duomenų centrų pajėgumus, energetiką ir gebėjimą greitai statyti.

    Kol kas oficialių patvirtinimų dėl atskyrimo sąlygų, tikslaus grafiko ar galutinio vertinimo nėra, todėl planai gali kisti. Vis dėlto pati kryptis rodo, kad didžiausios technologijų grupės vis agresyviau ieško būdų užsitikrinti DI infrastruktūros pajėgumus ir finansavimą ateinantiems metams.