Tag: SoftBank

  • „SoftBank“ po investicijų į DI ir duomenų centrus patyrė 1,12 trln. jenų ketvirtinį nuostolį

    Japonijos finansų ir investicijų konglomeratas „SoftBank Group“ po didelių statymų ant dirbtinio intelekto ir duomenų centrų fiksavo įspūdingą ketvirčio minusą – 1,12 trln. jenų nuostolį.

    Nuostolis patirtas antrąjį finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį rugsėjo 30 dieną. Kaip nurodoma WNP.pl apžvalgoje, palyginimui prieš metus įmonė tuo pačiu laikotarpiu buvo uždirbusi daugiau nei 2,5 trln. jenų grynojo pelno.

    Nors „SoftBank“ pajamos per metus augo – iki 2,22 trln. jenų (13 proc. daugiau nei prieš metus), galutinį rezultatą nusvėrė keli nepalankūs veiksniai, susiję su investicijų aplinka ir projektais JAV.

    Bendrovė teigia, kad didžiausios problemos kilo dėl trikdžių statant duomenų centrus Jungtinėse Valstijose: prireikė nurašymų įrangai, susijusiai su elektros gamyba, o kai kuriose valstijose energijos tiekimo klausimas, panašu, tampa vis labiau reglamentuojamas.

    Kas smogė rezultatams

    „SoftBank“ aiškina, kad JAV duomenų centrų projektams įtakos turėjo reikalavimai, susiję su energijos tiekimo šaltiniais – leidimų statyboms procese reikia nurodyti, iš kur bus gaunama elektra.

    Dėl to teko atlikti nurašymus įrangai, skirtai elektros energijos gamybai. Tokios papildomos išlaidos bei projektų vėlavimai ketvirčio rezultatuose tapo vienu ryškiausių neigiamų veiksnių.

    Didelės investicijos ir atvėsusios technologijų vertės

    Pastaraisiais metais „SoftBank“ investavo dešimtis milijardų dolerių į technologijų sektorių, įskaitant reikšmingus akcijų paketus tokiose įmonėse kaip „Intel“, „OpenAI“ ir „Arm Holdings“, taip pat daugelyje kitų bendrovių.

    Vis dėlto, silpnėjant sektoriaus perspektyvoms ir augant investicijų kaštams, kai kurių technologijų įmonių vertinimai per pastarąsias savaites smuko keliasdešimt procentų, o tai atsispindi ir portfelio rezultatuose.

    Akcijos smuko, viltis siejama su „OpenAI“ IPO

    Tekste nurodoma, kad „SoftBank“ į „OpenAI“ kapitalo didinimą investavo daugiau nei 64 mlrd. JAV dolerių, o šiai operacijai finansuoti teko vykdyti naują obligacijų emisiją.

    Pasiskolintos lėšos, kaip teigiama, buvo su palūkanomis, siekiančiomis iki 5,5 proc. per metus, todėl išaugo ir ketvirtiniai skolos aptarnavimo kaštai.

    Nuo 2026 metų balandžio pradžios „SoftBank“ akcijos Tokijo biržoje, skelbiama, smuko 61 proc. Tarp galimų nuotaikų pagerėjimo veiksnių įvardijama „OpenAI“ vieša akcijų emisija, kuri leistų parduoti dalį turimo paketo ir gautas lėšas panaudoti daliai skolos grąžinti.

  • „OpenAI“ ieško 28 mlrd. eurų: kova dėl DI investicijų aštrėja artėjant „Anthropic“ IPO

    Technologijų bendrovė „OpenAI“ ruošia naują investicijų pritraukimo etapą ir siekia pritraukti apie 28 mlrd. eurų. Lėšos būtų skirtos su ChatGPT susijusiems DI projektams ir naujoms funkcijoms kurti, o rinkoje ryškėja vis intensyvesnė konkurencija dėl investuotojų dėmesio.

    Šis finansavimo raundas vyksta tuo metu, kai sektoriuje daugėja brangių DI projektų, reikalaujančių milžiniškų skaičiavimo išteklių ir duomenų centrų pajėgumų. Investuotojai, vertindami augimo perspektyvas, kartu skaičiuoja ir rizikas, nes DI produktų monetizacija vis dar nėra vienodai stabili visame sektoriuje.

    Investuotojų pinigai ir terminai

    Viešojoje erdvėje minima, kad „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas kalbasi su Japonijos „SoftBank“ ir Jungtinių Arabų Emyratų fondu MGX. Tokie strateginiai investuotojai dažnai veikia kaip signalas rinkai ir gali padėti pritraukti papildomų fondų iš kitų institucinių investuotojų.

    Surinktas kapitalas, tikėtina, būtų naudojamas ir finansiniam lankstumui didinti: refinansuoti ankstesnius įsipareigojimus bei sukaupti rezervą, jei kapitalo rinkų nuotaikos pablogėtų. Pastaraisiais metais DI bumo fone investuotojai vis dažniau reikalauja aiškesnio kelio į pajamas, o ne vien vartotojų augimo.

    Konkurencija prieš „Anthropic“ IPO

    Finansavimo lenktynes dar labiau kaitina konkurentų planai: rinkoje aptariama, kad „Anthropic“ gali ruoštis akcijų platinimui JAV biržoje „Nasdaq“. Tokie įvykiai paprastai perskirsto investuotojų dėmesį, nes dalis kapitalo nukreipiama į viešai listinguojamas, labiau apčiuopiamai vertinamas bendroves.

    DI ekosistemoje investuotojai lygina ne tik technologinį pajėgumą, bet ir sąnaudas: didžiųjų kalbos modelių mokymas ir jų eksploatavimas yra itin brangūs, todėl daug dėmesio skiriama duomenų centrų, lustų tiekimo ir ilgalaikių energijos kaštų valdymui.

    Vertinimai šuoliuoja, bet rizika išlieka

    Tekste minimi įspūdingi „OpenAI“ vertės skaičiai, tačiau tokie vertinimai rinkoje dažnai būna jautrūs palūkanų normoms, technologijų akcijų ciklams ir konkurencinei aplinkai. Augant lūkesčiams, investuotojai atidžiau tikrina, kiek realių pajamų generuoja prenumeratos, verslo planai ir integracijos su partneriais.

    „OpenAI“ anksčiau yra užsiminusi apie ilgalaikius planus ateityje svarstyti viešą akcijų platinimą, tačiau laikas gali kisti priklausomai nuo rinkos sąlygų. Artimiausiais mėnesiais DI sektoriuje lemiamas veiksnys bus tai, ar bendrovės sugebės sparčiai plėsti vartojimą ir kartu mažinti vieno užklausimo savikainą.

    „Šioje rinkoje laimi tie, kurie turi ir geriausią modelį, ir pigiausią kelią jį išlaikyti“, – sako rinkos analitikai.

  • OpenAI ieško apie 28 mlrd. eurų ChatGPT plėtrai: konkurencija dėl investuotojų pinigų aštrėja

    JAV technologijų bendrovė „OpenAI“ ruošia naują lėšų pritraukimo etapą, kuriuo siekia užsitikrinti apie 28 mlrd. eurų ChatGPT ir kitų DI projektų plėtrai. Rinkoje didėja konkurencija dėl investuotojų dėmesio, nes sparčiai auga ne tik išlaidos skaičiavimo infrastruktūrai, bet ir lūkesčiai dėl komercinės grąžos.

    Pasak tarptautinės verslo žiniasklaidos ir rinkos analitikų, dalis derybų vyksta su dideliais instituciniais investuotojais, tarp minimų vardų dažnai figūruoja Japonijos „SoftBank“ ir Jungtinių Arabų Emyratų investicinis fondas MGX. Tokios apimties finansavimas paprastai siejamas su poreikiu didinti duomenų centrų pajėgumus, užsitikrinti grafikos procesorių tiekimą ir toliau plėsti modelių mokymą bei diegimą.

    Investuotojai vertina riziką ir tempą

    Pastaraisiais metais DI lenktynės tapo kapitalui imlia rinka: vien modelių mokymas ir jų veikimas realiu laiku reikalauja didžiulių elektros, serverių ir debesijos išteklių. Dėl to investuotojai vis dažniau prašo aiškesnio plano, kaip technologinė pažanga bus paversta stabiliomis pajamomis iš prenumeratų, verslo licencijų ir integracijų.

    Rinkoje kalbama ir apie tai, kad dalis naujai pritrauktų lėšų galėtų būti skirta ankstesniems įsipareigojimams refinansuoti bei užtikrinti didesnę likvidumo pagalvę. Tokia strategija įprasta, kai įmonės nori išlaikyti plėtros tempą, tačiau kartu mažinti priklausomybę nuo trumpalaikių skolinimosi šaltinių.

    Artėjantys įvykiai gali keisti vertinimus

    DI sektoriuje investuotojų nuotaikas stipriai veikia konkurentų planai ir viešos rinkos apetitas. Žiniasklaidoje minima, kad vienas didžiausių „OpenAI“ konkurentų „Anthropic“ yra siejamas su galimu akcijų platinimu artimiausiais mėnesiais, o tai gali tapti papildomu orientyru vertinant viso sektoriaus kainodarą ir augimo perspektyvas.

    Tuo pat metu „OpenAI“ viešai yra ne kartą užsiminusi, kad ilgainiui svarsto ir viešo akcijų platinimo scenarijų, tačiau tikslesni terminai priklausys nuo rinkos sąlygų bei reguliavimo aplinkos. Analitikai atkreipia dėmesį, kad DI bendrovių vertinimai išlieka jautrūs palūkanų normų lūkesčiams, technologijų akcijų svyravimams ir klausimui, kaip greitai DI produktai taps masiškai pelningi.

    Šiuo metu investuotojams svarbiausia ne vien įspūdingos vartotojų apimtys, o tai, ar DI paslaugos sugebės ilgainiui sumažinti vieno vartotojo aptarnavimo kainą ir kartu didinti pajamas. Būtent dėl šios priežasties naujos investicijų derybos vertinamos kaip testas visam sektoriui: ar rinka toliau finansuos milžinišką infrastruktūros plėtrą tikėdamasi, kad komerciniai proveržiai netrukus atsvers išlaidas.

  • „SoftBank“ pritraukė apie 10,3 mlrd. eurų obligacijomis: lėšos – didesnei investicijai į „OpenAI“

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank Group“ per obligacijų emisiją tarptautinėse rinkose pritraukė apie 10,3 mlrd. eurų. Bendrovė skelbia, kad kapitalas reikalingas tolesnėms investicijoms į dirbtinio intelekto projektus ir planuojamam papildomam „OpenAI“ akcijų paketo įsigijimui.

    Emisija buvo išskaidyta į kelias dalis: didžiausia dalis išleista JAV doleriais, o mažesnė – eurais. Doleriais denominuotos obligacijos pasiūlė aukštą fiksuotą grąžą ir skirtingus išpirkimo terminus, kas rodo investuotojų paklausą net ir brangstant skolinimuisi.

    „SoftBank“ tikslas – užsitikrinti finansavimą įsipareigojimams, susijusiems su „OpenAI“, bei išlaikyti lankstumą DI infrastruktūros projektuose. Rinkoje tai siejama ir su sparčiai augančiu lėšų poreikiu duomenų centrams, lustams ir energijai, kuri yra būtina generatyvaus DI plėtrai.

    Skolinimosi kaina auga

    Pastaraisiais metais investuotojai vis atidžiau vertina įmonių skolos naštą ir refinansavimo riziką, todėl net ir didelės bendrovės už skolinimąsi moka daugiau. Aukštesnės obligacijų palūkanos taip pat signalizuoja, kad DI lenktynės didina kapitalo kainą: norint išlaikyti tempą, reikia vis didesnių, ilgalaikių pinigų srautų.

    „Didelės apimties investicijos į dirbtinį intelektą ir būtinybė mobilizuoti reikšmingas sumas lemia, kad „SoftBank“ turi susitaikyti su sparčiai augančiomis skolos kaštais, įskaitant rizikos draudimo nuo nemokumo kainą“, – sakė „Fitch Ratings“ atstovas Satoru Aoyama.

    Analitikai pabrėžia, kad tokio tipo emisijos tampa savotišku barometru: jos parodo, kiek rinka yra pasirengusi finansuoti agresyvią DI strategiją. Kuo brangesnis skolinimasis, tuo didesnis spaudimas įrodinėti investicijų grąžą ir pinigų srautų tvarumą.

    „OpenAI“ planų grafikas kelia įtampą

    Investuotojai taip pat stebi, kaip klostysis „OpenAI“ viešo akcijų platinimo planai, nes nuo jų gali priklausyti dalies ankstesnių investicijų likvidumas. Jei viešas siūlymas atidedamas, didėja rizika, kad pinigų grąžinimo horizontas nusitęs, o tai ypač jautru didelį svertą naudojančioms struktūroms.

    Rinkoje kalbama, kad viešo platinimo atidėjimas gali priversti „SoftBank“ ilgiau išlaikyti investicijas balanse arba ieškoti alternatyvių būdų dalį jų monetizuoti. Tokie sprendimai gali turėti įtakos kredito reitingų vertinimui ir būsimų skolinių emisijų kainodarai.

    „SoftBank“ atvejis atspindi platesnę DI rinkos tendenciją: finansavimas išlieka pasiekiamas, tačiau jo kaina kyla, o investuotojai vis griežčiau vertina terminus, rizikos valdymą ir aiškų kelią į pelningumą. Ši dinamika gali lemti, kad ateinančiais metais DI plėtra vis dažniau remsis mišriu finansavimu – tiek akcijų, tiek skolos instrumentais.

  • „SoftBank“ surinko 10,3 mlrd. eurų obligacijomis: pinigai naujam „OpenAI“ akcijų paketui

    Japonijos investicijų grupė „SoftBank Group“ paskelbė užbaigusi didelės apimties obligacijų emisiją, iš kurios pritraukė apie 10,3 mlrd. eurų. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus nukreiptos tolesnėms investicijoms į dirbtinis intelektas sprendimus ir planuojamam papildomam „OpenAI“ akcijų įsigijimui.

    Emisija buvo išskaidyta į kelias dalis ir išleista skirtingomis valiutomis, o obligacijų pajamingumai atspindi tiek palūkanų normų aplinką, tiek investuotojų vertinamą riziką. Dalis skolos buvo išplatinta JAV doleriais, dalis eurais, o sąlygos numato skirtingus išpirkimo terminus.

    Brangesnis skolinimasis už augimą

    Reitingų agentūros atstovai viešai akcentavo, kad dėl didėjančių investicijų poreikių ir nuolatinių skolos emisijų „SoftBank“ tenka taikstytis su augančiomis skolinimosi sąnaudomis. Tai ypač aktualu, kai rinkoje išlieka didesnės palūkanų normos, o investuotojai jautriau vertina įmonių skolą.

    „Didelė investicijų į dirbtinis intelektas apimtis ir būtinybė mobilizuoti reikšmingas sumas reiškia, kad „SoftBank“ turi susitaikyti su sparčiai didėjančiais skolos draudimo nuo nemokumo kaštais“, – sakė „Fitch Ratings“ vyresnysis direktorius Satoru Aoyama.

    Pagal rinkos vertinimus, dalis pritrauktų lėšų bus skirta užbaigti ankstesnius investicinius įsipareigojimus „OpenAI“ bei suteikti daugiau lankstumo perkant papildomas akcijas. Tokia taktika atitinka „SoftBank“ strategiją koncentruotis į sparčiausiai augančias technologijų sritis, tarp jų ir generatyvaus DI sprendimus.

    „OpenAI“ IPO nukėlimas keičia planus

    Rinkoje taip pat stebimas „OpenAI“ planų dėl viešo akcijų platinimo nukėlimas, kuris investuotojams reiškia vėlesnį potencialų likvidumo momentą. Tokiose situacijose įmonės, turinčios dideles nelistinguotų bendrovių pozicijas, dažniau ieško alternatyvių finansavimo šaltinių, tarp jų ir obligacijų.

    Be to, aptariama galimybė, kad būsimo viešo akcijų platinimo atveju šalia naujos akcijų emisijos rinkai galėtų būti pasiūlyta ir dalis jau turimų akcijų. Tokiu atveju ankstesni investuotojai, įskaitant „SoftBank“, galėtų greičiau susigrąžinti dalį kapitalo, o tai pagerintų finansinius rodiklius ir sumažintų spaudimą skolinimuisi.

    „SoftBank“ pastaraisiais metais aktyviai pozicionuojasi kaip vienas svarbiausių žaidėjų DI ekosistemoje, tačiau toks modelis reikalauja nuolatinio kapitalo ir didina jautrumą finansavimo kainai. Todėl tolesnė dinamika priklausys nuo palūkanų normų krypties, „OpenAI“ vertinimo rinkoje ir to, kaip greitai DI produktai taps stabiliai generuojančiais pajamas.

  • „Sceye“ balionas apskriejo 29 000 km: internetas iš stratosferos veikė įprastuose telefonuose

    „Sceye“ balionas apskriejo 29 000 km: internetas iš stratosferos veikė įprastuose telefonuose

    Internetas iš dangaus be telefono pakeitimų

    Stratosferoje skraidanti „Sceye“ platforma per bandomąją misiją Service Test 1 nuo rugpjūčio 9 dienos įveikė apie 29 000 kilometrų ir parodė, kad mobilųjį internetą galima perduoti tiesiai į įprastus, niekaip nemodifikuotus išmaniuosius telefonus.

    Per 13 dienų platforma pasiekė Japoniją, kur kartu su „SoftBank“ buvo atlikta testų serija. Esminis bandymas buvo ryšio teikimas naudojant SceyeCELL sistemą, kurią kūrėjai apibūdina kaip mobiliojo ryšio bokštą danguje.

    Ką gali pakeisti HAPS platformos

    „Sceye“ skelbia, kad galutinėje konfigūracijoje viena HAPS tipo platforma teoriškai galėtų suteikti aprėptį, prilygstančią maždaug 500 antžeminių bazinių stočių darbui. Tokia idėja orientuota į vietoves, kur ryšio infrastruktūrą brangu tiesti ar sudėtinga prižiūrėti.

    Bandymuose buvo tikrinamas ne tik įprastas duomenų perdavimas, bet ir ryšys su dronais, taip pat sprendimai, skirti veikti nelaimių ir krizių metu. Platforma testavo ir kritines funkcijas, įskaitant pagalbos skambučių aptarnavimą bei įspėjamuosius pranešimus.

    Duomenų apdorojimas arčiau vartotojo

    Viena įdomiausių misijos dalių buvo bandymas dalį skaičiavimų atlikti pačioje platformoje, neperkeliant visko į nutolusią interneto debesiją. HAPS buvo įdiegti serveris ir mobiliojo ryšio branduolinis tinklas, todėl dalis operacijų vyko arčiau naudotojo.

    „Sceye“ nurodo, kad vidutinis atsako laikas siekė 68 milisekundes, o tai reiškė daugiau nei 40 proc. mažesnę delsą, palyginti su apdorojimu debesijoje. Bendrovė tai įvardija kaip pirmą sėkmingą tokios architektūros bandymą, kai ir ryšio branduolys, ir duomenų serveris veikia ant tos pačios HAPS platformos.

    Kodėl stratosfera laikoma alternatyva palydovams

    Stratosferos ryšio platformos dažnai pristatomos kaip kompromisas tarp antžeminės infrastruktūros ir palydovinio ryšio. Jos veikia gerokai arčiau Žemės nei palydovai, todėl teoriškai galima pasiekti plačią aprėptį su mažesne delsos rizika ir lankstesniu pajėgumų valdymu.

    „Sceye“ teigia, kad tokios platformos gali išlaikyti poziciją per dienos ir nakties ciklus, veikdamos panašiai kaip geostacionarūs palydovai, tačiau būdamos maždaug 1 800 kartų arčiau Žemės. Tai svarbu, kai siekiama stabilaus ryšio didelėse teritorijose.

    Po bandymų Japonijoje platforma rugsėjo 4 dieną grįžo virš JAV teritorijos, o kitą dieną pasiekė „Sceye“ bazės apylinkes Moriarty mieste Naujojoje Meksikoje. Ten atlikus papildomus patikrinimus, platforma buvo tyčia nuleista ant žemės.

  • „SoftBank“ akcijos smuko dviženkliu skaičiumi: DI lyderiai ragina lėtinti lenktynes

    „SoftBank“ akcijos smuko dviženkliu skaičiumi: DI lyderiai ragina lėtinti lenktynes

    Japonijos investicijų grupės „SoftBank“ akcijos pirmadienį smuko daugiau nei 10 proc., investuotojams sureagavus į vis garsėjančius raginimus lėtinti pažangiausių dirbtinio intelekto modelių kūrimą. Kartu žemyn judėjo ir dalies kitų technologijų sektoriaus bendrovių vertė, nes rinkos pradėjo kainuoti didesnę reguliavimo ir verslo riziką.

    Šis išpardavimas siejamas su pastarosiomis diskusijomis, kuriose DI kūrėjai vis dažniau pabrėžia, kad saugumas turi eiti prieš greitį, o atsakomybė turi būti svarbesnė už trumpalaikį pelną. Investuotojams tai reiškia vieną dalyką: jei naujų modelių diegimas bus pristabdytas, lūkesčiai dėl pajamų ir augimo gali būti peržiūrėti.

    Vienas ryškiausių perspėjimų nuskambėjo iš „Anthropic“ vadovo Dario Amodei, kuris ragino koordinuotai pristabdyti pažangiausių modelių plėtrą. Jo teigimu, tokia pauzė suteiktų daugiau laiko suprasti rizikas ir įdiegti valdymo priemones, kol technologija neperžengė ribos, kai ją sunku kontroliuoti.

    „Jei nekreipsime dėmesio, pažangiausių sistemų raida gali aplenkti mūsų gebėjimą jas suprasti ir suvaldyti, todėl tai būtina daryti itin atsargiai, jei apskritai daryti“, – sakė Dario Amodei.

    Diskusijų centre atsidūrė vadinamasis rekursyvus savęs tobulinimas, kai DI sistemos padeda kurti naujos kartos modelius. Kritikai baiminasi, kad tokia dinamika gali paspartinti technologijos pažangą iki lygio, kai saugos testavimas ir kontrolė taps nebespėjančiais paskui realų diegimą.

    Viešai išsakytus perspėjimus parėmė ir kitų įtakingų bendrovių vadovai, tarp jų „OpenAI“ generalinis direktorius Samas Altmanas bei „xAI“ vadovas Elonas Muskas. Rinkose tokie pareiškimai paprastai interpretuojami kaip ženklas, kad pramonės viduje didėja susirūpinimas, o tai gali paskatinti griežtesnes taisykles ar naujus savireguliacijos standartus.

    Pasak analitikų, „SoftBank“ akcijų kritimas atspindi riziką, kad reguliuotojai gali siekti pristabdyti DI plėtrą, kad būtų išvengta blogiausių scenarijų. Kita rizikos dalis susijusi su reputaciniais ir techniniais incidentais: jei pažangūs modeliai demonstruotų netikėtą elgesį ar kontrolės spragas, rinkos gali dar labiau sugriežtinti vertinimą visam sektoriui.

    Neigiamas impulsas palietė ir kitas su DI infrastruktūra susijusias įmones Azijoje. Smuko atminties lustų gamintojų ir puslaidininkių įrangos bendrovių akcijos, nes DI bumas tiesiogiai didina duomenų centrų paklausą, o bet koks plėtros sulėtėjimas gali reikšti mažesnius užsakymus ir atsargesnes investicijas.

    Geopolitika ir lustų kontrolė

    Dario Amodei taip pat ragino griežtinti Kinijos prieigą prie pažangių DI lustų ir puslaidininkių gamybos įrangos, argumentuodamas, kad būtent skaičiavimo pajėgumai lems realias valstybių galimybes kurti ir diegti pažangius modelius. Tačiau jis pripažino ir esminę problemą: net jei Vakarų šalys susitartų dėl tempo mažinimo, Kinija gali tokio koordinuoto sprendimo nepalaikyti.

    Tuo pat metu Kinijoje skamba priešinga retorika, kritikuojanti raginimus riboti technologijų eksportą ir vadinanti tai bandymu stabdyti konkurentų progresą. Ši įtampa sustiprina platesnę tendenciją, kai DI tampa ne tik verslo, bet ir nacionalinio saugumo bei pramonės politikos klausimu.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Rinkos pastaraisiais metais DI tema buvo linkusios „užbėgti į priekį“, vertindamos bendroves pagal ateities augimo pažadus. Kai atsiranda signalų apie galimą tempo mažinimą, investuotojai dažnai peržiūri lūkesčius, ypač bendrovių, kurių vertė remiasi prognozėmis apie spartų naujų produktų ir paslaugų komercializavimą.

    Trumpuoju laikotarpiu tai gali reikšti didesnį svyravimą technologijų akcijose, o ilgesniu laikotarpiu vis daugiau priklausys nuo to, kaip sparčiai bus kuriamos aiškios saugos taisyklės. Jei sektoriui pavyktų suderinti inovaciją ir atsakomybę, DI plėtra gali tapti tvaresnė, tačiau pereinamasis laikotarpis investuotojams išliks jautrus naujienoms ir politiniams sprendimams.

  • Europos startuolių sandoriai per savaitę: 630 mln. eurų, „SoftBank“ 200 mln. ir banko „Monzo“ pokyčiai

    Europos startuolių sandoriai per savaitę: 630 mln. eurų, „SoftBank“ 200 mln. ir banko „Monzo“ pokyčiai

    Per pastarąją savaitę Europoje fiksuota daugiau nei 45 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė siekė apie 684 mln. eurų. Taip pat registruota daugiau nei penki įsigijimai, susijungimai ir kiti reikšmingi rinkos judesiai, rodantys, kad kapitalas ir toliau aktyviai ieško augimo istorijų.

    Didžiausias akcentas – „SoftBank“ sprendimas investuoti apie 200 mln. eurų į Šveicarijos robotikos startuolį „Gravis Robotics“. Tokie vėlyvos stadijos čekiai Europoje išlieka reta išimtimi, todėl sandoris išsiskiria ne tik suma, bet ir signalu, kad robotika bei automatizacija vėl atsiduria investuotojų prioritetuose.

    Kitas ryškus finansavimo epizodas – mokėjimų sprendimų bendrovės „Ingenico“ pritrauktas apie 150 mln. eurų kapitalas. Mokėjimų rinkoje pastaraisiais metais spaudimą didino konkurencija ir reguliaciniai reikalavimai, todėl papildomos lėšos dažnai siejamos su restruktūrizavimu, produktų atnaujinimu ir atsparumo stiprinimu.

    Kur krypsta investuotojų dėmesys?

    Tarp dėmesio vertų raundų išsiskyrė ir JAV bei Europos rinkose veikiantys projektai, siejami su didelio masto programinės įrangos plėtra, duomenų valdymu ir produktyvumo sprendimais. Nors dalis raundų viešai pristatomi kaip augimo finansavimas, rinkoje vis labiau akcentuojamas aiškus pajamų modelis ir kelias į pelningumą.

    Ši tendencija ypač ryški DI sprendimų segmentuose: investuotojai nori ne tik technologijos pažado, bet ir apčiuopiamos grąžos, matuojamos klientų išlaikymu, prenumeratų augimu ir sąnaudų kontrole. Dėl to startuoliai dažniau kalba apie konkrečius naudojimo scenarijus versle, o ne vien apie produktų viziją.

    Įsigijimai ir susijungimai grįžta į darbotvarkę

    Savaitės apžvalgoje matyti ir keli įsigijimai: investuotojai bei strateginiai pirkėjai ieško technologijų, kurios greitai papildytų portfelį, ypač energetikos kaupimo, skaitmeninės sveikatos ir infrastruktūrinės programinės įrangos srityse. Tokie sandoriai dažnai tampa alternatyva lėtesniam organiniam augimui, kai rinkoje atsargiau vertinamos naujos investicijos.

    Vokietijoje dėmesio sulaukė sandoriai, susiję su baterijų kaupimo sprendimais ir programinės įrangos bendrovėmis, o Šveicarijoje – skaitmeninės sveikatos kryptis. Bendra kryptis aiški: pirkėjai dažniau renkasi įmones, kurios turi aiškiai suformuotą produktą ir įrodytą paklausą, o ne vien ankstyvą idėją.

    Personalo pokyčiai ir nauji projektai

    Be finansavimo ir M ir A naujienų, išsiskyrė ir banko „Monzo“ valdymo pokytis: ilgametis pirmininkas Gary Hoffmanas traukiasi po beveik aštuonerių metų. Tokie pokyčiai paprastai signalizuoja naują strateginį etapą – nuo augimo fazės iki didesnio dėmesio efektyvumui, reguliacinei brandai ar pasirengimui platesniam kapitalo pritraukimui.

    Taip pat išryškėjo socialinės krypties platformų idėjos, įskaitant saugesnės smulkių darbų rinkos paaugliams koncepciją. Pastaruoju metu tokie projektai dažniau vertinami per pasitikėjimo, tapatybės patikros ir rizikų valdymo prizmę, nes vartotojų saugumas tampa esmine produkto dalimi, o ne papildoma funkcija.

    Visa savaitės statistika rodo, kad Europos technologijų ekosistema išlaiko tempą, tačiau investuotojai išlieka selektyvūs. Didesnius šansus pritraukti kapitalą turi tie, kurie gali aiškiai parodyti, kaip produktas kuria vertę ir kaip augimas bus pasiektas neaukojant finansinės drausmės.

  • „SoftBank“ į Šveicarijos „Gravis Robotics“ investuoja 184 mln. eurų: kas keis statybų techniką?

    „SoftBank“ į Šveicarijos „Gravis Robotics“ investuoja 184 mln. eurų: kas keis statybų techniką?

    Japonijos technologijų investuotoja „SoftBank“ į Šveicarijos robotikos startuolį „Gravis Robotics“ investavo apie 184 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad tai rekordinė A serijos investicija statybų robotikos segmente ir aiškus signalas, jog autonominė sunkioji technika artėja prie masinio pritaikymo.

    „Gravis Robotics“ kuria sprendimus, leidžiančius esamus ekskavatorius ir kitą sunkiąją statybų įrangą paversti autonominėmis mašinomis. Esminė idėja paprasta: ne kurti visiškai naują parką, o modernizuoti jau naudojamą techniką, kad ji galėtų dirbti statybvietėje be vairuotojo kabinoje.

    Bendrovė kilo iš ETH Zurich universiteto ekosistemos ir anksčiau jau buvo pritraukusi apie 21 mln. eurų investiciją 2024 metais lapkritį. Naujas finansavimas, kaip nurodo startuolis, bus skirtas autonominės sunkiosios technikos diegimui tarptautinėse rinkose ir produktų mastelio didinimui realiose statybvietėse.

    Autonominių ekskavatorių kryptis siejama ne tik su produktyvumu, bet ir su darbo jėgos trūkumu bei sauga. Statybų sektoriuje kvalifikuotų operatorių stygius daugelyje šalių auga, o dalį rizikingų užduočių, ypač pavojingose zonose, potencialiai gali perimti automatizuotos sistemos.

    „Gravis Robotics“ pabrėžia, kad jų sprendimas remiasi tiksliais mašinos duomenimis ir fizinių jėgų pojūčius atitinkančiais signalais, kuriuos paprastai vertina operatorius. „Patyrę operatoriai skaito gruntą per subtilų grįžtamąjį ryšį, o mūsų DI tą patį fizinį įėjimą susieja su mašinos telemetrija ir reaguoja mikrosekundžių greičiu“, – sakė „Gravis Robotics“ technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų Dominic Jud.

    „SoftBank“ pastaraisiais metais robotiką įvardija kaip vieną svarbiausių augimo krypčių, o autonominė statybų technika šioje strategijoje atrodo ypač praktiška dėl aiškaus ekonominio efekto. Jei sprendimai pasiteisins, statybvietėse gali daugėti pusiau autonominių ar visiškai autonominių mašinų, kurios dirba ilgesnes pamainas, tiksliau vykdo kasimo darbus ir padeda mažinti incidentų riziką.

  • „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ ruošiasi žingsniui, kuris gali tapti vienu reikšmingiausių Volstrito istorijoje: rinkoje daugėja signalų apie galimą bendrovės akcijų platinimą artimiausiu metu. Skelbiama, kad per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) įmonė galėtų siekti pritraukti iki 68 mlrd. eurų.

    Tokio masto sandoris, jei pasitvirtintų, ne tik gerokai aplenktų iki šiol didžiausius pasaulio IPO, bet ir iš esmės pakeistų investuotojų požiūrį į kosmoso pramonę. Pastaraisiais metais ši rinka traukia kapitalą dėl palydovinio interneto, gynybos užsakymų ir augančio komercinių skrydžių tempo.

    Kas šiandien yra rekordininkai?

    Didžiausiu IPO istorijoje laikomas „Saudi Aramco“ akcijų platinimas, 2019 metų gruodį įvykęs Rijado vertybinių popierių biržoje. Tuomet bendrovė pritraukė apie 23,2 mlrd. eurų, o sandoris buvo svarbi Saudo Arabijos ekonominės transformacijos dalis, siekiant mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų.

    Tarp didžiausių technologijų sektoriaus debiutų išsiskiria „Alibaba“, 2014 metais Niujorke pritraukusi apie 19,8 mlrd. eurų. Svarbus etalonas buvo ir „Facebook“ IPO 2012 metais, kai įmonė, šiandien veikianti kaip „Meta“, pritraukė apie 14,5 mlrd. eurų, nors prekybos startą lydėjo techniniai sutrikimai ir kainos svyravimai.

    Azijos gigantai ir finansų sektorius

    Tarp didžiausių sandorių dažnai minimi Japonijos vardai: „SoftBank Corp“ 2018 metų gruodį Tokijuje pritraukė apie 19,3 mlrd. eurų. Japonijos telekomunikacijų istorijoje ryški ir „NTT DoCoMo“ 1998 metų listingavimo banga, kai per akcijų platinimą surinkta apie 16,4 mlrd. eurų.

    Į didžiausiųjų sąrašą patenka ir Kinijos valstybiniai bankai, atspindintys šalies finansinės sistemos svorį po 2008 metų krizės. „Agricultural Bank of China“ 2010 metais per platinimą Šanchajuje ir Honkonge pritraukė apie 17,4 mlrd. eurų, o „Industrial and Commercial Bank of China“ 2006 metais analogišku keliu surinko apie 17,3 mlrd. eurų.

    Kodėl „SpaceX“ galėtų visus aplenkti?

    Jei „SpaceX“ išties pritrauktų iki 68 mlrd. eurų, tai būtų beveik tris kartus daugiau nei „Saudi Aramco“ rekordas. Toks šuolis reikštų, kad investuotojai „SpaceX“ vertina ne kaip vien tik raketų gamintoją, o kaip infrastruktūros ir paslaugų bendrovę, kurios pajamos siejamos ir su palydovinio ryšio plėtra, ir su ilgalaikiais valstybės kontraktais.

    Rinkai svarbu ir tai, kad didelio masto IPO dažnai tampa viso sektoriaus termometru: sėkmingas debiutas gali pakelti apetito kartelę ir kitoms kosmoso, gynybos ar pažangių ryšių bendrovėms. Tačiau investuotojai paprastai vertina ne tik potencialą, bet ir rizikas, įskaitant reguliavimo aplinką, kapitalo poreikį bei pelningumo perspektyvas.