CP v2

Tag: Soja

  • Sojų burgeris ir veganiška dešrelė po dietologų lupa: tai, ką nutyli etiketės

    Sojų burgeris ir veganiška dešrelė po dietologų lupa: tai, ką nutyli etiketės

    Augaliniai burgeriai, veganiškos dešrelės ar sūrio pakaitalai daugeliui tapo greitu būdu valgyti „sveikiau“. Vis dėlto dietologai atkreipia dėmesį, kad dalis populiarių plant-based produktų mitybos požiūriu prilygsta ultraperdirbtam maistui.

    Namuose ruošti daržovių kotletai dažniausiai gaminami iš burokėlių, ankštinių, kruopų ir prieskonių. Pramoniniuose pakaitaluose neretai dominuoja sojų ar žirnių baltymų izoliatai, tai yra stipriai apdorotas baltymų koncentratas.

    Problema ta, kad izoliatuose beveik nelieka natūralaus skaidulų, vitaminų ir mineralų „paketo“, būdingo visam augaliniam produktui. Kad iš miltelių pavyktų sukurti mėsą primenančią tekstūrą, gamintojai naudoja technologinį apdorojimą ir papildomus priedus.

    Tokiuose gaminiuose dažnai daugiau rafinuotų riebalų, pavyzdžiui, kokosų ar rapsų aliejaus, o tai padidina energinę vertę. Dėl to lėkštėje gali atsidurti kaloringas produktas, kurio maistinė vertė ne visada atitinka sveikesnio pasirinkimo įspūdį.

    Ypač daug klausimų kelia veganiškos dešrelės ir kabanosai. Etiketėse neretai matomas didelis druskos kiekis, nes augalinis baltymas pats savaime yra gana blankaus skonio, todėl skoniui išgauti jis dosniai sūdomas ir gardinamas.

    Struktūrai ir stabilumui užtikrinti dažnai naudojami tirštikliai ir rišikliai, pavyzdžiui, guaro ar ksantano derva, metilceliuliozė. Tai nereiškia, kad produktas automatiškai kenksmingas, tačiau rodo aukštą perdirbimo lygį, o būtent jis siejamas su prastesniais mitybos įpročiais.

    Diskusijų kelia ir veganiški sūrio pakaitalai. Tradiciniame piene pagamintame sūryje paprastai yra baltymų ir kalcio, o dalyje augalinių alternatyvų vyrauja riebalai ir krakmolas, o baltymų kiekis gali būti minimalus.

    Kalcio tokie gaminiai neretai turi tik tada, kai jis pridėtas papildomai. Dėl to pirkėjams verta atidžiai vertinti ne tik užrašą ant pakuotės, bet ir maistinių medžiagų lentelę.

    Mokslinėje literatūroje vis daugiau dėmesio skiriama ultraperdirbtam maistui, kuris epidemiologiniuose tyrimuose siejamas su didesne nutukimo, antro tipo cukrinio diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Į šią kategoriją dažnai patenka ir dalis paruoštų veganiškų patiekalų, užkandžių ar pusfabrikačių.

    Specialistai pabrėžia, kad užrašas plant-based gali sukurti sveikumo aureolę ir sumažinti budrumą. Žalia etiketė ar atskira lentyna parduotuvėje dar negarantuoja, kad produktas bus maistingas ir tinkamas kasdieniam vartojimui.

    Norint išlaikyti augalinės mitybos naudą, patariama dažniau rinktis mažiau perdirbtus produktus, tokius kaip ankštiniai, daržovės, grūdai, riešutai ir sėklos. O perkant pakaitalus verta pasižiūrėti, ar pirmose sudedamųjų dalių vietose nedominuoja aliejai, vanduo, modifikuotas krakmolas ir didelis druskos kiekis.

    Augalinė mityba gali būti visavertė, tačiau ją lengviausia sugadinti nuolat renkantis patogius, stipriai perdirbtus pakaitalus. Kitaip tariant, ne kiekvienas veganiškas burgeris yra blogas, bet ne kiekvienas yra ir sveikas.

  • Sojų varškė tofu nustebins: daug baltymų ir omega-3, bet yra svarbi detalė, kurią ignoruoja daugelis

    Tofu, dažnai vadinama sojų varške, vis dažniau atsiduria mitybos specialistų rekomendacijose ne tik kaip patogus baltymų šaltinis. Šis produktas taip pat gali prisidėti prie omega-3 riebalų rūgščių suvartojimo, ypač tiems, kurie renkasi augalinę mitybą.

    Tofu išsiskiria tuo, kad vienu metu suteikia ir baltymų, ir alfa-linoleno rūgšties, vadinamos ALA. Tai augalinės kilmės omega-3 rūgštis, kurios daugiausia randama sojų produktuose, linų sėmenyse, chia sėklose, graikiniuose riešutuose bei rapsų aliejuje.

    Vis dėlto čia slypi svarbi detalė: ALA organizme turi būti paverčiama į kitas omega-3 formas, o šis virsmas nėra labai efektyvus. Dėl to vien tofu ar kitų ALA šaltinių ne visada pakanka, jei siekiama reikšmingai padidinti eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksaeno (DHA) rūgščių kiekį.

    Omega-3: kuo skiriasi ALA, EPA ir DHA

    EPA ir DHA dažniausiai siejamos su riebia žuvimi ir jūrų gėrybėmis, o jų nauda plačiai aptariama širdies ir kraujagyslių sveikatos kontekste. Tuo tarpu ALA yra dažnesnė Vakarų mityboje, nes jos gaunama iš augalinių produktų.

    Jei žmogus valgo žuvį, racionalu omega-3 „bazę“ formuoti iš žuvies patiekalų, o tofu naudoti kaip baltymų ir papildomos ALA šaltinį. Jei mityba augalinė, svarbu sąmoningai derinti ALA turinčius produktus ir, prireikus, tartis su gydytoju ar vaistininku dėl papildų, pavyzdžiui, iš dumblių gaunamos DHA kilmės.

    Kaip ruošti tofu, kad jis taptų kasdieniu produktu

    Tofu pranašumas yra universalumas: jis tinka tiek pagrindiniams patiekalams, tiek desertams, o skirtingos tekstūros leidžia pritaikyti produktą beveik bet kokiai virtuvei. Tvirtas tofu dažniau kepamas, oro gruzdintuvėje skrudinamas ar troškinamas, o šilkinis naudojamas kremams, padažams ir desertams.

    Norint išryškinti skonį, tofu dažniausiai marinuojamas ir apkepamas, kad įgautų traškumą. Omega-3 turinčią lėkštę lengva sustiprinti derinant tofu su chia sėklomis ar graikiniais riešutais, o jei mityba nėra augalinė, tofu gali būti kūrybiškai maišomas su žuvimi, pavyzdžiui, sriubose ar kotletų masėje.

    Ką verta žinoti perkant parduotuvėje

    Renkantis tofu svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį ir druskos kiekį, nes skirtingi gamintojai gali siūlyti labai nevienodus produktus. Taip pat verta prisiminti, kad perdirbti, stipriai sūdyti ar saldinti tofu gaminiai nebūtinai išlaiko tą patį mitybinį pranašumą kaip paprastas tofu.

    Jei tikslas yra didinti omega-3 suvartojimą, naudinga mąstyti ne apie vieną stebuklingą produktą, o apie bendrą racioną. Tofu šioje dėlionėje gali būti stiprus elementas, tačiau geriausiai veikia kartu su kitais kokybiškais riebalų šaltiniais ir subalansuotu baltymų kiekiu.

  • Be mėsos ir vis tiek sotus: baltymai, be kurių kūnas silpsta – kur jų ieškoti kasdien

    Be mėsos ir vis tiek sotus: baltymai, be kurių kūnas silpsta – kur jų ieškoti kasdien

    Baltymai yra viena svarbiausių maistinių medžiagų: jie reikalingi raumenims, organams, hormonams, fermentams ir imuninei sistemai. Nors dažnai apie baltymus kalbama sportuojant, jų pakankamas kiekis aktualus kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio aktyvumo.

    Specialistai pabrėžia, kad baltymai dalyvauja audinių atsinaujinime, žaizdų gijime ir padeda palaikyti sotumą po valgio. Kai baltymų racione trūksta, gali būti sunkiau atsistatyti po ligų ar krūvio, o ilgainiui didėja raumenų masės mažėjimo rizika, ypač vyresniame amžiuje.

    Kam organizmui reikalingi baltymai?

    Baltymų „statybinės plytos“ yra aminorūgštys, iš kurių organizmas kuria ir atnaujina audinius. Dalis aminorūgščių yra nepakeičiamos, todėl jas būtina gauti su maistu.

    Baltymai taip pat svarbūs hormonų ir fermentų veiklai, deguonies pernašai, taip pat sklandžiai imuninės sistemos funkcijai. Dėl to vien sportininkų tema tai nėra, baltymai turi būti planuojami kasdienėje mityboje.

    Kur rasti visaverčių baltymų?

    Gyvūninės kilmės produktai dažnai vadinami visaverčiais baltymais, nes paprastai turi visas nepakeičiamas aminorūgštis tinkamomis proporcijomis. Jų šaltiniai yra kiaušiniai, žuvis, mėsa ir pieno produktai.

    Tačiau ir augalinė mityba gali užtikrinti gerą baltymų kokybę, jei pasirenkami tinkami produktai. Iš augalinių šaltinių ypač išsiskiria soja ir bolivinė balanda, nes jų baltymų aminorūgščių sudėtis laikoma artima visavertei.

    Augaliniai šaltiniai ir derinimo principas

    Daugelis ankštinių kultūrų, grūdų, riešutų ir sėklų turi baltymų, tačiau jų aminorūgščių profilis gali būti ne toks pilnas kaip gyvūninių produktų. Tai nereiškia, kad augaliniai baltymai yra prastesni, tiesiog svarbus įvairovės principas.

    Praktiškai tai reiškia, kad verta derinti skirtingus šaltinius per dieną, pavyzdžiui, ankštines kultūras su grūdais. Baltymų gausu pupelėse, žirniuose, lęšiuose ir avinžirniuose, taip pat avižose, kviečiuose, įvairiose kruopose bei sėlenose.

    Papildomu pasirinkimu gali būti riešutai ir sėklos, pavyzdžiui, migdolai, žemės riešutai, moliūgų sėklos, saulėgrąžos ar sezamas. Jie praverčia, kai norisi greitesnio užkandžio arba reikia praturtinti košes, salotas ar jogurtą.

    Jei siekiate didesnio sotumo, patogu kiekviename pagrindiniame valgyme turėti aiškų baltymų šaltinį ir nepamiršti skaidulų. Toks derinys dažnai padeda stabiliau jaustis dienos eigoje ir paprasčiau planuoti subalansuotą racioną.

  • Panaši į pupas, skonis riešutinis: edamame gali padėti kraujospūdžiui ir menopauzei

    Edamame dažnai vadinamos pupelėmis, tačiau iš tiesų tai yra jaunos, dar nesunokusios sojų ankštys. Jos skinamos anksčiau nei subręsta, todėl pasižymi švelnesniu, kiek salstelėjusiu skoniu ir minkštesne tekstūra. Lietuvoje edamame dažniausiai parduodamos šaldytos, taip pat galima rasti skrudintų ar konservuotų.

    Išvaizda edamame primena žirnius ar pupas, tačiau jų maistinė vertė artimesnė sojai. Tai vienas baltymingiausių ankštinių produktų, todėl dažnai pasirenkamas kaip augalinis baltymų šaltinis žmonėms, mažinantiems mėsos vartojimą. Kartu tai ir sotus užkandis, kuris tinka tiek salotoms, tiek karštiems patiekalams.

    Kas svarbiausia sudėtyje

    Edamame išsiskiria baltymų, skaidulų ir mikroelementų deriniu. Jose taip pat yra nesočiųjų riebalų, o skaidulos svarbios žarnyno veiklai ir ilgesniam sotumui. Dėl to edamame dažnai įtraukiamos į subalansuotos mitybos planus, kai siekiama suvaldyti apetitą ir stabiliau palaikyti energiją.

    Šiose sojų ankštyse aptinkama vitaminų ir mineralų, tarp jų folio rūgšties bei vitamino K, taip pat magnio, fosforo ir geležies. Vitaminas K siejamas su normalia kraujo krešėjimo funkcija, o magnis svarbus nervų sistemai ir raumenų veiklai. Praktikoje tai reiškia, kad edamame gali būti patogus būdas praturtinti kasdienį racioną.

    Kraujospūdis ir širdies sveikata

    Ankštiniai produktai, įskaitant soją, dažnai minimi širdžiai palankios mitybos kontekste, nes turi skaidulų ir augalinių baltymų. Subalansuotas ankštinių vartojimas gali padėti gerinti bendrą mitybos kokybę, o tai svarbu ir kraujospūdžio kontrolei. Vis dėlto poveikis priklauso nuo viso raciono, kūno masės, fizinio aktyvumo ir druskos kiekio maiste.

    Renkantis edamame verta atkreipti dėmesį į paruošimą: daugiausia „paslėptos“ druskos atsiranda iš prieskonių mišinių ar padažų. Jei kraujospūdis padidėjęs, dažnai rekomenduojama rinktis mažiau sūrius variantus ir daugiau skonio suteikti prieskoninėmis žolelėmis, česnaku, citrina ar sezamu.

    Kodėl dažnai minimos moterys po 50?

    Sojų produktuose yra izoflavonų, vadinamų fitoestrogenais, kurie gali silpnai imituoti estrogenų poveikį organizme. Dėl šios priežasties edamame neretai aptariamos menopauzės laikotarpiu, kai daliai moterų vargina karščio bangos, prakaitavimas ar miego sutrikimai. Vis dėlto reakcija individuali, o esant lėtinėms ligoms ar vartojant vaistus, vertėtų pasitarti su gydytoju.

    Menopauzės laikotarpiu aktuali ir kaulų būklė, todėl mityboje dažniau ieškoma produktų, kurie padeda surinkti pakankamai baltymų ir mineralų. Edamame gali būti vienas iš pasirinkimų, ypač jei jos derinamos su kitais kalcio ir vitamino D šaltiniais, o bendra mityba išlieka įvairi.

    Edamame skonis dažnai apibūdinamas kaip sviestinis, švelniai saldus ir riešutinis. Jas galima trumpai apvirti ir valgyti kaip užkandį, berti į salotas, dėti į sriubas ar azijietiškus keptuvėje ruošiamus patiekalus. Svarbu nevalgyti žalių ir nepervirti, kad išliktų maloniai traškios.

  • Gydytojas įvardijo 5 produktus, galinčius mažinti vėžio riziką ir uždegimą

    Sveikatos tyrėjai vis dažniau pabrėžia, kad kasdienė mityba gali daryti įtaką lėtiniam uždegimui, o šis siejamas su didesne įvairių ligų, įskaitant dalį onkologinių susirgimų, rizika. Gydytojas ir mokslininkas Williamas Li, nagrinėjantis ryšį tarp mitybos ir sveikatos, išskyrė kelis produktus, kurių verta dažniau įtraukti į racioną.

    Specialistas akcentuoja, kad organizme nuolat atsiranda pakitusių ląstelių, tačiau daugeliu atvejų jas suvaldo natūralūs apsauginiai mechanizmai. Kai šie mechanizmai silpnėja, o audiniuose ilgiau išlieka uždegimas, sudaromos palankesnės sąlygos ligoms progresuoti.

    „Vėžio prevencija nėra vienas stebuklingas produktas ar papildas, o kasdieniai sprendimai, kurie padeda organizmui geriau susitvarkyti su uždegimu ir žala“, – sakė Williamas Li.

    Vienu iš dažniausiai minimų pasirinkimų jis įvardija sojos produktus, pavyzdžiui, tofu, edamames ar sojų gėrimus. Kai kuriuose stebėjimo tyrimuose didesnis sojos vartojimas siejamas su mažesniu mirtingumu nuo krūties vėžio, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio ir rezultatams įtakos gali turėti bendra mityba bei gyvenimo būdas.

    Į kasdienį meniu gydytojas ragina įtraukti ir pomidorus, ypač termiškai apdorotus, nes juose esantis likopenas geriau pasisavinamas su riebalais. Likopenas ir kiti antioksidantai siejami su uždegimo mažinimu, o dalis tyrimų rodo ryšį su mažesne kai kurių vėžio formų rizika, nors poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių.

    Tarp siūlomų produktų minimi ir obuoliai, vertinami dėl skaidulų ir polifenolių, įskaitant chlorogeno rūgštį. Didesnis skaidulų kiekis mityboje siejamas su geresne žarnyno mikrobiotos būkle ir mažesniais uždegimo rodikliais, o tai laikoma svarbia prevencijos grandimi.

    Dar viena grupė – uogos, tokios kaip mėlynės, avietės, braškės ar gervuogės, kuriose gausu antocianinų ir kitų antioksidantų. Jos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos nauda, o tyrimuose taip pat nagrinėjamas jų galimas vaidmuo mažinant oksidacinį stresą bei uždegimines reakcijas.

    Galiausiai gydytojas išskiria arbatą ir kavą, kuriose yra polifenolių ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Tyrimai rodo, kad saikingas kavos ir arbatos vartojimas gali būti siejamas su mažesne kai kurių ligų rizika, tačiau svarbu atsižvelgti į individualų jautrumą kofeinui, miego kokybę ir bendrą mitybos balansą.

    Medikai primena, kad mityba yra tik viena prevencijos dalis: reikšmę turi normalus kūno svoris, reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas, ribojamas alkoholio vartojimas ir dalyvavimas patikros programose. Pajutus neįprastus simptomus ar turint didesnę paveldimą riziką, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju.