Pietų Minesotoje, JAV, dviejuose saulės energijos parkuose po fotovoltiniais moduliais vietoj įprastos nupjautos vejos ar žvyro buvo suformuota vietinių žolių ir laukinių gėlių danga. Per penkerius metus mokslininkų stebėsena parodė ryškų pokytį: vietinių bičių gausa išaugo 20 kartų, o bendras vabzdžių skaičius padidėjo maždaug tris kartus.
Tyrimas vyko teritorijose, kurios anksčiau buvo intensyviai dirbama žemė. Įrengus saulės parkus arimas sustoja, tačiau dažnai paliekamas sterilus paviršius, menkai naudingas biologinei įvairovei. Šiuo atveju pasirinktas kitas kelias: teritorijos buvo apsėtos vietinėmis prerijų rūšimis, kurios natūraliai žydi skirtingu metu ir sukuria ilgą maitinimosi sezoną apdulkintojams.
Kaip buvo atlikta stebėsena?
Apželdinimas pradėtas 2018 metais, o nuo tų metų rugpjūčio tyrėjai kas vasarą kelis kartus grįždavo fiksuoti augalų ir vabzdžių gausą bei įvairovę. Per stebėjimo laikotarpį atlikta 358 atskiri apskaitos vizitai, leidę palyginti, kaip keičiasi buveinė ir kokios rūšys joje įsitvirtina.
Pirmaisiais metais rezultatai nebuvo įspūdingi: prerijų augalams reikia laiko įsitvirtinti, o žydinčių rūšių gausa didėja palaipsniui. Vis dėlto kasmet augalų rūšių įvairovė plėtėsi, daugėjo skirtingų vabzdžių grupių, o kartu stabiliau formavosi maisto ir slėptuvių tinklas, būtinas apdulkintojams.
Nauda peržengė tvorą
Vienas įdomiausių pastebėjimų buvo tai, kad poveikis neapsiribojo saulės parko teritorija. Tyrėjai nustatė, kad apdulkintojai iš žydinčių plotų lankėsi ir kaimyniniuose sojų laukuose, prisidėdami prie žiedų apdulkinimo, o tai gali turėti reikšmės derliaus formavimuisi.
Tokia „išsiliejanti“ nauda ypač aktuali žemdirbystės regionuose, kur intensyvus žemės naudojimas dažnai sumažina natūralių buveinių plotus. Net palyginti nedidelės, bet nuosekliai prižiūrimos žydinčios salos gali tapti svarbiomis stotelėmis vabzdžiams, kurie kitaip rastų mažiau maisto ir prieglobsčio.
Kodėl tai svarbu saulės parkams?
Mokslininkai pabrėžia, kad tokie rezultatai nėra automatiškai pritaikomi visiems saulės parkams: efektą lemia sąmoningas buveinių kūrimas ir priežiūra. Skirtumas tarp biologiškai vertingos pievos ir tvarkingai nupjautos vejos dažnai yra aktyvus valdymas, tinkamas sėklų mišinys ir kantrybė, nes ekosistemai reikia laiko.
Praktinis argumentas taip pat svarbus: žydinčios pievos gali sumažinti šienavimo poreikį, o tai ilgainiui mažina priežiūros kaštus. Didėjant saulės energetikos mastui, sprendimas, kas augs po moduliais, tampa ne tik estetikos, bet ir poveikio gamtai klausimu.
„Šie rezultatai rodo, kad tinkamai parinktas apželdinimas gali pagerinti buveinių kokybę ir padidinti vabzdžių įvairovę net pramoninės infrastruktūros teritorijose“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, kraštovaizdžio ekologas Leroy J. Walston.
