CP v2

Tag: Sojuz

  • Rusijos „Starlink“ alternatyva braška: „Rassvet“ palydovai krenta, ambicijos – iki 900

    Rusijos „Starlink“ alternatyva braška: „Rassvet“ palydovai krenta, ambicijos – iki 900

    Rusija bando kurti plačiajuosčio palydovinio ryšio sistemą „Rassvet“, dažnai pristatomą kaip alternatyvą „Starlink“. Tačiau naujausia palydovų grupė susidūrė su problemomis: dalis aparatų nepakėlė orbitos iki planuoto aukščio ir pradėjo leistis žemyn.

    JAV Kosminių pajėgų viešai skelbiamuose orbitinių objektų kataloguose matyti, kad 2026 metais liepos 19 dieną iš Plesecko kosmodromo raketa „Sojuz-2-1b“ į kosmosą iškėlė 16 „Rassvet-3“ palydovų. Iš pradžių jie skriejo maždaug 289–327 kilometrų aukštyje, o tai laikoma palyginti žema orbita, kurioje atmosferos pasipriešinimas vis dar reikšmingas.

    Vėliau dalis palydovų bandė kelti orbitą, tačiau kai kurių manevrai atrodė neefektyvūs. Viešai prieinami stebėsenos duomenys rodo, kad keli aparatų aukštis padidėjo tik iki maždaug 313–332 kilometrų, o nė vienas iš liepos mėnesio paleidimo palydovų neperžengė 360 kilometrų ribos.

    Analitikų vertinimu, bent keli palydovai po bandymų kelti orbitą sustojo ir pradėjo palaipsniui žemėti. Du objektai rugpjūčio pabaigoje, skaičiuojant pagal stebėsenos kreives, jau buvo kritę žemiau 300 kilometrų ir, tikėtina, artėja prie deorbitacijos, kai aparatas sudega atmosferoje.

    Tai ne pirmas praradimas šio projekto istorijoje. Ankstesniais mėnesiais buvo fiksuotas bent vienas „Rassvet“ palydovas, kuris nuo pat misijos pradžios neatliko nė vieno orbitos kėlimo manevro ir galiausiai įėjo į atmosferą, taip parodydamas, kad konstelacijos formavimas kol kas vyksta nelygiai.

    Ambicijos didelės, bet svarbus tankis

    Už „Rassvet“ plėtrą atsakinga „Bureau 1440“ yra deklaravusi tikslą iki 2027 metų pasiekti apie 250 palydovų, o ilgalaikėje perspektyvoje kalbama ir apie maždaug 900 aparatų. Tokios apimties konstelacija reikštų daug paleidimų ir neišvengiamą techninių gedimų bei kosminių šiukšlių rizikos augimą.

    Žemai skriejančių ryšio palydovų modelis remiasi kiekybe: stabilų ir nenutrūkstamą ryšį užtikrina tik pakankamai didelis veikiančių aparatų skaičius. Ukrainos palydovinio ryšio ekspertai anksčiau yra teigę, kad pirmosios „Rassvet“ grupės jau gali suteikti kelis ryšio langus per dieną, tačiau ištisiniam padengimui reikėtų šimtų palydovų.

    Pleseckas išlieka pagrindinis taškas

    Problemos su dalimi „Rassvet“ palydovų nereiškia, kad Rusija negali greitai papildyti savo orbitinės infrastruktūros. Rugpjūčio 24 dieną iš Plesecko vėl kilo raketa, o Rusijos gynybos ministerija pranešė į orbitą iškėlusi dar vieną, įslaptintą karinį palydovą.

    Tokiuose pranešimuose krovinys dažniausiai įvardijamas bendriniu „Kosmos“ pavadinimu, neatskleidžiant techninių detalių. Tas pats kosmodromas naudojamas ir „Rassvet“ partijoms, todėl net ir praradus kelis aparatus programa gali būti tęsiama, jei išlieka gamybos ir paleidimų tempas.

  • NASA ir Rusijos įgula po 8 mėnesių ISS nusileido Kazachstane: ką spėjo nuveikti orbitoje

    NASA ir Rusijos įgula po 8 mėnesių ISS nusileido Kazachstane: ką spėjo nuveikti orbitoje

    NASA astronautas Chrisas Williamsas ir Rusijos kosmonautai Sergejus Kud-Sverčkovas bei Sergejus Mikajevas po maždaug aštuonių mėnesių Tarptautinėje kosminėje stotyje (ISS) sekmadienį sėkmingai grįžo į Žemę. Įgula nusileido su erdvėlaiviu „Sojuz MS-28“ Kazachstane, pietryčiuose nuo Džezkazgano.

    Po nusileidimo astronautai ir kosmonautai paprastai pirmiausia perduodami medikų komandai: tikrinama bendra būklė, širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijos, dehidratacijos rizika, prisitaikymas prie gravitacijos. Vėliau įgula skraidinama į reabilitacijos ir pasirengimo centrus, kur prasideda kelių savaičių atsigavimo etapas.

    NASA nurodo, kad ši misija truko 241 dieną, per kurias įgula Žemę apskriejo 3 856 kartus ir įveikė daugiau kaip 164 mln. kilometrų. Agentūros teigimu, tyrimai buvo skirti ir praktinei naudai Žemėje, ir pasirengimui būsimoms kelionėms į Mėnulį bei Marsą.

    Pasak NASA, Chriso Williamso darbai apėmė mokslines užduotis, susijusias su naujų vėžio gydymo metodų tyrimais ir medžiagų gamyba mikrogravitacijoje, aktualia didelio našumo kompiuterių bei elektronikos pramonei. Tokie eksperimentai stotyje svarbūs tuo, kad mikrogravitacija leidžia tiksliau stebėti procesus, kuriuos Žemėje iškreipia konvekcija ir nusėdimas.

    Agentūra taip pat pranešė, kad Williamsas atliko du išėjimus į atvirą kosmosą. Per juos buvo ruoštasi stoties elektros sistemos atnaujinimams ir keičiamas sugedęs Kanados manipuliatoriaus „Canadarm2“ jungties mazgas, nuo kurio priklauso dalis stoties priežiūros darbų.

    Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ teigė, kad ISS 74 misijos metu atliktas vienas rusiškas išėjimas į atvirą kosmosą, kai buvo montuojama įranga moksliniam eksperimentui, skirtam Saulės terahercinei spinduliuotei tirti. Taip pat prie stoties du kartus buvo prijungti krovininiai laivai „Progress MS“, atgabenę vandens, kuro ir dujų, būtinų gyvybės palaikymo sistemoms.

    Įgulos rotacija ISS vykdoma nuolat, kad stotyje nepertraukiamai būtų palaikomos tyrimų programos ir infrastruktūros priežiūra. Šį mėnesį į stotį atvyko pamaininė komanda: NASA astronautas Anilis Menonas ir „Roskosmos“ kosmonautai Piotras Dubrovas bei Ana Kikina, kurie prisijungė prie jau dirbusios tarptautinės grupės.

    NASA skelbia, kad artėjanti ekspedicija daug dėmesio skirs gamybai kosmose, įgulos sveikatos patikroms pasitelkiant DI metodus, taip pat biotechnologijoms, įskaitant žmogaus audinių biotipografiją. Pastarosios kryptys laikomos vienomis perspektyviausių, nes gali padėti ir medicinai Žemėje, ir ilgos trukmės misijoms, kai resursų bei logistikos galimybės yra ribotos.

    Nors JAV ir Rusijos santykiai Žemėje išlieka įtempti, ISS programoje abi šalys ir toliau bendradarbiauja vykdydamos įgulų keitimą, krovinių pristatymą ir stoties eksploataciją. Būtent ši tarpusavio priklausomybė, anot kosmoso sektoriaus ekspertų, padeda išlaikyti bent minimalų praktinį dialogą vienoje iš nedaugelio likusių bendrų didžiųjų tarptautinių programų.

  • Rusijos palydovai orbitoje priartėjo iki 3 metrų: kas iš tiesų vyksta ir kam to reikia

    Rusijos palydovai orbitoje priartėjo iki 3 metrų: kas iš tiesų vyksta ir kam to reikia

    Du Rusijos palydovai žemojoje Žemės orbitoje priartėjo vienas prie kito rekordiniu atstumu – maždaug 3 metrais. Nepriklausomi stebėtojai nurodo, kad tai nebuvo atsitiktinumas: prieš suartėjimą vienas aparatų atliko manevrų seriją, leidusią išlaikyti itin glaudžią konfigūraciją.

    Incidentas užfiksuotas balandžio 28 dieną, kai prie vienas kito priartėjo KOSMOS 2581 ir KOSMOS 2583. Abu aparatai kartu su trečiuoju, KOSMOS 2582, į kosmosą buvo iškelti 2025 metais, panaudojant raketą „Sojuz“.

    Tokio tipo manevrai priskiriami vadinamosioms artimojo suartėjimo ir susitikimo operacijoms, kai palydovai tiksliai keičia orbitą, kad priartėtų prie kito objekto. Tai reikalauja tikslaus orbitos valdymo, patikimos navigacijos ir kruopščiai suplanuotų impulsų, nes kelių metrų atstumas kosmose reiškia itin mažą paklaidų toleranciją.

    COMSPOC, bendrovė, stebinti objektus kosmose, nurodė, kad suartėjimas buvo tikslingas, o pati operacija – pažangi. Konkrečių tikslų atvirai patvirtinti neįmanoma, nes Rusija tokių pranešimų paprastai nekomentuoja, todėl vertinimai remiasi tik nepriklausomų stebėjimų duomenimis.

    Pranešama, kad formaciją stebėjo trečiasis palydovas KOSMOS 2582, kuris anksčiau buvo priartėjęs prie jos mažesniu nei 100 kilometrų atstumu. Taip pat fiksuota, kad iš šio aparato galėjo būti atskirtas mažesnis objektas, praskriejęs pro formaciją maždaug keliolikos kilometrų nuotoliu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokios technologijos turi ir civilinių, ir karinių pritaikymų: nuo techninės apžiūros ar kosminių šiukšlių stebėjimo iki žvalgybos bei potencialių priešpalydovinių scenarijų. Artimojo suartėjimo gebėjimai leidžia priartėti prie kito palydovo, jį apžiūrėti, įvertinti konstrukciją ar signalų pobūdį, o kraštutiniu atveju ir fiziškai trikdyti jo darbą.

    Panašias orbitines praktikas pastaraisiais metais demonstruoja ne tik Rusija, bet ir JAV bei Kinija, o didėjanti priklausomybė nuo palydovų ryšiui, navigacijai ir žvalgybai tik stiprina varžybas orbitoje. Kuo tankiau užpildoma žemoji orbita, tuo didesnę reikšmę įgauna skaidrumas, kosminio eismo valdymas ir tarptautinės taisyklės, mažinančios incidentų bei netyčinių susidūrimų riziką.

    Kol kas nėra požymių, kad šis konkretus suartėjimas būtų sukėlęs tiesioginį pavojų kitiems objektams orbitoje. Vis dėlto toks kelių metrų atstumas laikomas aiškiu signalu, kad Rusija toliau testuoja artimojo manevravimo galimybes, o jų realus tikslas lieka atviras klausimas.