CP v2

Tag: Šokio festivaliai

  • Birutė Letukaitė apie šokio teatrą „Aura“: kodėl Kaunas tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu

    Birutė Letukaitė apie šokio teatrą „Aura“: kodėl Kaunas tapo Lietuvos šiuolaikinio šokio lopšiu

    Šokio teatras „Aura“ Kaune jau kelis dešimtmečius formuoja Lietuvos šiuolaikinio šokio lauką ir į miestą atveda tarptautines kūrybines idėjas. Jo įkūrėja ir meno vadovė Birutė Letukaitė sako, kad Kaunas neatsitiktinai tapo vieta, kur šis žanras įsitvirtino ir užaugo.

    Pasak choreografės, Kaunas yra Lietuvos šiuolaikinio šokio ištakų miestas, nes būtent čia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą pradėtos nuoseklios modernaus šokio praktikos. Ji primena, kad 1939 metais į Kauną grįžusi Danutė Nasvytytė parvežė modernaus šokio idėją ir subūrė bendruomenę, kuri vėliau augino naujas šokėjų kartas.

    Kaip Kaunas tapo šokio centru

    B. Letukaitės teigimu, istorinė tradicija Kaune nesutrūko: mokytojų ir mokinių ryšys perėjo per kelias kartas, o tai leido šiuolaikiniam šokiui Lietuvoje vystytis kaip tęstinei kultūros krypčiai, o ne pavieniams projektams. Jos pačios kelias siejasi su mokytoja Kira Katerina Daujotaite, kuri perdavė ne tik techniką, bet ir požiūrį į judesį kaip savarankišką scenos kalbą.

    „Kaunas yra šio šokio lopšys“, – sakė Birutė Letukaitė.

    Kūrybinės krypties formavimui svarbi buvo ir tarptautinė patirtis. Choreografė pasakoja, kad studijos ir intensyvūs mokymai Vokietijoje padėjo pamatyti pasaulines šiuolaikinio šokio tendencijas, o grįžus į Lietuvą atsirado aiškus siekis vytis ir kurti profesionalią sceną, net kai tam trūko infrastruktūros.

    „Auros“ pradžia ir pavadinimo istorija

    Teatro pradžia, anot B. Letukaitės, buvo labai praktiška ir kartu idealistinė: repeticijos vyko ten, kur atsirasdavo vietos, o sąlygos dažnai neatitiko to, ko reikalauja profesionalus scenos menas. Vis dėlto nuoseklumas ir bendruomenės palaikymas leido sukurti trupę, kuri ilgainiui tapo atpažįstama ir Lietuvoje, ir už jos ribų.

    „Aura“ pavadinimas, kaip pasakoja meno vadovė, gimė natūraliai ir greitai, ieškant žodžio, kuris tiksliai apibūdintų teatro siekį kurti stiprų emocinį lauką tarp scenos ir žiūrovo. Ši idėja ilgainiui tapo ne tik pavadinimu, bet ir kūrybine nuostata, kurioje svarbi energija, vidinė būsena ir šokio poveikis publikai.

    Per laiką pasikeitė ir trupės mastas: jei pradžioje šokėjai dažnai ateidavo be specializuoto parengimo, šiandien atrankos sulaukia paraiškų iš įvairių šalių. B. Letukaitė pabrėžia, kad svarbiausia jai išlieka individualumas ir asmeninė raiška, o ne vien techniniai parametrai.

    Festivalis Kaune ir auditorijos kaita

    Reikšminga „Auros“ dalis yra ir tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis Kaune, kurio pradžia siejama su pirmaisiais ryšiais su užsienio trupėmis ir noru Lietuvos publikai pristatyti tai, kas vyksta tarptautinėje scenoje. B. Letukaitės teigimu, festivalis augo iš poreikio kurti gyvą mainų platformą, o vėliau tapo svarbiu regiono kultūros įvykiu.

    Kalbėdama apie publiką, meno vadovė akcentuoja, kad šiuolaikinio šokio priėmimas keičiasi: daugėja naujų žiūrovų, o po spektaklių vis dažniau girdimi ne tik vertinimai, bet ir klausimai, interpretacijos, emocinės reakcijos. Jos manymu, tai rodo brandesnį santykį su scenos menu, kai žiūrovas ateina ne vien pramogai, bet ir patirčiai.

    B. Letukaitė sako, kad šokis jai yra ne epizodas, o gyvenimo būdas, o sceninis darbas niekada nebūna galutinai užbaigtas, nes kinta kūnai, patirtys ir pats laikas. Todėl „Aura“, jos teigimu, išlieka gyva tiek, kiek gyvas yra kūrybinis smalsumas ir noras kalbėti su publika šiuolaikine judesio kalba.

  • Šiauliuose startuoja festivalis „Aušrinė žvaigždė“: per 4 dienas pasirodys apie 1 500 šokėjų

    Šiauliuose startuoja festivalis „Aušrinė žvaigždė“: per 4 dienas pasirodys apie 1 500 šokėjų

    Šiauliuose devynioliktą kartą rengiamas tarptautinis šokio festivalis-konkursas „Aušrinė žvaigždė“ šiemet į miesto scenas ir aikštes sukvies apie 1 500 dalyvių. Organizatoriai žada keturias dienas trunkančią programą, kurioje derės konkursiniai pasirodymai, atviri renginiai miestui ir svečių spektakliai.

    Festivalį organizuoja Šiaulių kultūros centro choreografijos studija „Aušrelė“, veikianti nuo 1962 metais ir laikoma vienu ilgiausiai gyvuojančių miesto kolektyvų. Renginio formatas per metus išaugo iš vietinės iniciatyvos į tarptautinį susitikimą, kuriame greta varžymosi akcentuojama bendrystė ir patirties mainai.

    Trys žanrai ir tarptautinė programa

    Kaip ir įprasta, konkursinė programa apims liaudišką, šiuolaikinį ir klasikinį šokį, o dalyviai varžysis skirtingose amžiaus grupėse. Pasirodymus vertins profesionali komisija, atsižvelgdama į techniką, meninę išraišką bei programos vientisumą.

    Į Šiaulius atvyksta kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos, o dalis pasirodymų bei dalyvių įsitraukimo numatyta nuotoliniu būdu, įtraukiant ir kitas šalis. Toks modelis pastaraisiais metais tapo įprastas daugeliui scenos menų konkursų, nes leidžia išlaikyti tarptautinį mastą ir mažina kelionių kaštus.

    Festivalio informacinė dalis startuos gegužės 14 dieną, kai organizatoriai nuotoliniu būdu paskelbs konkurso dalies nugalėtojus. Pagrindiniai konkursiniai renginiai Šiaulių kultūros centre vyks gegužės 15–17 dienomis.

    Miestui atviri renginiai ir eisena

    Gegužės 15 dieną Povilo Višinskio aikštėje planuojamas Laimės festivalis „Saulė virė“, orientuotas į šeimas ir jaunąją auditoriją. Čia numatyti pasirodymai ir kūrybinės veiklos, kurios leis šokį patirti ne tik kaip sceninį reginį, bet ir kaip įtraukiantį užsiėmimą.

    Tą pačią dieną vakare miesto gatvėmis vyks festivalio dalyvių eisena, po kurios suplanuotas oficialus atidarymas ir pirmieji apdovanojimai. Organizatoriai pabrėžia, kad siekia, jog renginys būtų ne vien konkursas, bet ir šventė, pastebima visame mieste.

    „Festivalyje susitinka skirtingos šokio kryptys, patirtys ir kartos, tačiau visus jungia bendra kalba – judesys“, – sakė studijos „Aušrelė“ meno vadovai Mindaugas Kosaitis ir Vita Adomėnaitė-Butnorienė.

    Vakaro programą tradiciškai pratęs folkšokiai „Šoka visi“, kviečiantys įsitraukti ir žiūrovus. Tokie bendruomeniniai šokiai tampa vis populiaresni miesto renginiuose, nes suteikia galimybę dalyvauti ir tiems, kurie į sceną nelipa.

    „Aura“ ir baleto spektaklis vaikams

    Gegužės 16 dieną Povilo Višinskio aikštėje numatytas Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Jūra“, kuriame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzika interpretuojama šiuolaikinio šokio kalba. Kūrinyje keliamos žmogaus ir gamtos santykio, aplinkosaugos bei vidinių būsenų temos.

    Festivalio finalą gegužės 17 dieną žada Baltijos baleto teatro spektaklis „Karlas ir gėlės“ – vaikams ir šeimoms suprantama istorija apie burtininką ir stebuklingą sodą. Organizatoriai tikisi, kad toks uždarymas leis šventę pamatyti ir tiems, kurie labiau renkasi pasakojimu paremtą scenos meną.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad prastų oro sąlygų atveju lauko renginiai bus perkelti į Šiaulių kultūros centrą. Pilna programa skelbiama Šiaulių kultūros centro komunikacijos kanaluose.

  • Anykščių moksleivių šokio festivalis „Pavasaris šokio ritmu“ subūrė pilną sceną ir salę

    Anykščių moksleivių šokio festivalis „Pavasaris šokio ritmu“ subūrė pilną sceną ir salę

    Anykščiuose balandžio 29 dieną įvyko tradicinis miesto ir rajono moksleivių šokio festivalis „Pavasaris šokio ritmu“. Renginys į Anykščius sukvietė jaunuosius šokėjus, mokytojus ir bendruomenę, o scena prisipildė skirtingų stilių pasirodymų.

    Festivalis kasmet tampa proga moksleiviams ne tik parodyti, ką išmoko per sezoną, bet ir pasisemti įkvėpimo vieniems iš kitų. Žiūrovams tai taip pat aiškus signalas, kad rajone auga aktyvi ir kūrybiška jaunimo karta.

    Renginyje dalyvavo savivaldybės vadovai

    Šventėje apsilankę Anykščių rajono savivaldybės vadovai sveikino dalyvius ir stebėjo pasirodymus. Renginyje dalyvavo meras Kęstutis Tubis ir vicemeras Dainius Žiogelis, bendravę su festivalio dalyviais bei jų mokytojais.

    Organizatorių teigimu, savivaldybės dėmesys tokiems renginiams svarbus ne tik kaip palaikymas, bet ir kaip paskata jaunimui drąsiau rinktis kūrybines veiklas. Tokie festivaliai dažnai tampa pirmuoju žingsniu į platesnes scenas ir konkursus.

    „Šokis – tai ne tik technika, tai emocija ir bendrystė. Džiugu matyti tiek daug degančių akių ir noro kurti. Tegul ši diena tampa švente, kurioje susitinka kūryba ir judesys, o ši scena – įkvėpimo šaltiniu tolimesniam jūsų keliui“, – sakė Kęstutis Tubis.

    Dėmesys mokytojams ir jauniesiems talentams

    Renginio metu išskirtas ir šokio mokytojų vaidmuo, nes būtent jie kasdien dirba su vaikais, ruošia pasirodymus ir ugdo sceninę kultūrą. Savivaldybės vadovai padėkojo mokytojams už kantrybę, profesionalumą ir nuoseklų darbą su mokiniais.

    Šventinėje programoje skambėjo skirtingi ritmai ir nuotaikos: nuo tradicinių motyvų iki šiuolaikinės choreografijos. Žiūrovų aplodismentai ir dalyvių tarpusavio palaikymas kūrė bendrystės atmosferą, kuri tokio formato renginiuose dažnai yra ne mažiau svarbi nei pats rezultatas scenoje.

    Festivalis „Pavasaris šokio ritmu“ dar kartą priminė, kad šokis moksleiviams yra ne tik laisvalaikis, bet ir saviraiškos bei pasitikėjimo savimi mokykla. Anykščiuose ši tradicija toliau telkia bendruomenę ir išryškina jaunų žmonių kūrybinį potencialą.