CP v2

Tag: Šokių kolektyvai

  • Kauno Dainų slėnyje – Dainų šventė Čia suteka upės: kiek dalyvių ir kas dainuos scenoje?

    Kauno Dainų slėnyje – Dainų šventė Čia suteka upės: kiek dalyvių ir kas dainuos scenoje?

    Dainų šventė sugrįžta į Kauną

    Paskutinį pavasario savaitgalį Kauno Dainų slėnyje vyks moksleivių ir jaunimo dainų bei šokių šventė Čia suteka upės. Organizatoriai skelbia, kad renginys po pertraukos vėl suburs tūkstančius dalyvių ir žiūrovų.

    Ši šventė siejama su ilgamete Lietuvos dainų švenčių tradicija, kurią puoselėja chorai, šokių kolektyvai ir folkloro atlikėjai. Kaunas pabrėžia savo istorinį vaidmenį dainų švenčių judėjime ir kviečia į bendrystę orientuotą renginį.

    „Kaunas – pirmieji ir tikrieji Dainų šventės namai. Dainų šventė visada buvo apie žmones, tradicijas ir tą ypatingą jausmą, kuris suvienija“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kiek dalyvių ir kokia programa

    Renginio programoje numatytas didelis kolektyvų skaičius: skelbiama, kad pasirodys apie 3 000 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Tarp jų – choristai, šokėjai, muzikantai ir folkloro puoselėtojai.

    Kauno savivaldybės pateikiamais duomenimis, šventėje dalyvaus 21 šokių kolektyvas ir 65 chorai. Programoje turėtų skambėti daugiau kaip 30 kūrinių, įskaitant plačiai atpažįstamas lietuviškas dainas, tokias kaip Lietuva brangi ir Kur giria žaliuoja.

    Scenoje – ir žinomi atlikėjai

    Šventę papildys solistų pasirodymai: kartu su kolektyvais scenoje pasirodys Linas Adomaitis, Saulė Adomaitytė, Kristijonas Lučinskas, Faustas Autukas ir Girmantė Vaitkutė. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie pasirodymai praplečia tradicinį formatą ir pritraukia platesnę auditoriją.

    Dainų ir šokių švenčių formatas pastaraisiais metais vis dažniau jungia klasikinę chorinę tradiciją ir šiuolaikiškesnius sceninius sprendimus. Tai leidžia išlaikyti tradicijos atpažįstamumą, bet kartu suteikia programai daugiau dinamikos ir įvairovės.

    Organizatoriai nurodo, kad renginys yra nemokamas. Žiūrovai raginami atvykti viešuoju transportu, nes renginio metu planuojama dažnesnė reisų tvarka ir papildomi maršrutai po šventės.

  • Kuršėnuose suskambėjo dainų ir šokių šventė: „Medžių kalba kalba“ subūrė per 3 000 dalyvių

    Kuršėnuose suskambėjo dainų ir šokių šventė: „Medžių kalba kalba“ subūrė per 3 000 dalyvių

    Gegužės 23 dieną Kuršėnuose įvyko Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė „Medžių kalba kalba“, sutelkusi daugiau nei 3 000 dalyvių iš įvairių Lietuvos vietovių. Į sceną ir šventines erdves susibūrė chorai, šokėjai, muzikantai bei folkloro kolektyvai.

    Renginyje dalyvavo Pakruojo rajono savivaldybės vicemerė Simona Lipskytė ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Organizatorių teigimu, šventė tapo regiono bendrystės ženklu ir proga parodyti kolektyvų pasirengimą bei kūrybinę brandą.

    Pakruojo ir Linkuvos kolektyvai scenoje

    Išskirtine programos dalimi tapo Pakruojo kultūros centro ir Linkuvos kultūros centro kolektyvų pasirodymai. Šventėje dalyvavo šokių kolektyvas „Laja“ (vadovė A. Juciuvienė), folkloro ansamblis „Verdenė“ (vadovė R. Petraitienė) ir liaudiškos muzikos kapela „Čvieks“ (vadovas E. Šlapikas).

    Taip pat pasirodė Pakruojo kultūros centro mišrus choras „Vitražas“ ir Rozalimo mišrus choras „Gaudulė“ (vadovė J. Skorupskienė). Žiūrovai išgirdo Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos jaunučių chorą (vadovė I. Tuomienė) bei Linkuvos kultūros centro moterų chorą „Mūša“ (vadovas M. Zubas).

    Daugėlių pušyne – muzika ir bendrystė

    Vakaro kulminacija persikėlė į Daugėlių pušyną, kuris renginio metu virto gyvu susitikimo tašku, jungiančiu tradiciją, sceninę kultūrą ir bendruomeniškumą. Čia skambėjo dainos, sukosi šokėjų rateliai, o žiūrovų reakcijose netrūko jautrių ir pakilių akimirkų.

    Tokio masto regioninės šventės kasmet vis ryškiau atliepia augantį bendruomenių poreikį ne tik išlaikyti dainų ir šokių tradiciją, bet ir ją atnaujinti, pritraukiant įvairaus amžiaus dalyvius. Kuršėnų šventė parodė, kad gyvas kolektyvų judėjimas išlieka stiprus, o kultūrinė bendrystė regionuose turi aiškią ateitį.

    Tekstas parengtas pagal Pakruojo rajono savivaldybės pateiktą informaciją.

  • Molėtuose Šeimadienio šventė subūrė bendruomenę: nuo chorų iki edukacijų visai šeimai

    Molėtuose Šeimadienio šventė subūrė bendruomenę: nuo chorų iki edukacijų visai šeimai

    Gegužės 15 dieną Molėtų vasaros estradoje surengta Šeimadienio šventė, skirta Tarptautinei šeimos dienai paminėti. Į renginį rinkosi šeimos, bendruomenės nariai ir miesto svečiai, norėję prasmingai praleisti laiką kartu.

    Šventinę nuotaiką kūrė Molėtų rajono vaikų ir jaunimo chorai, taip pat šokių kolektyvų programa Šokame kartu. Organizatoriai pasirūpino, kad scena ir aikštė veiktų kaip viena erdvė, kurioje žiūrovai lengvai įsitraukė į programą.

    Renginyje vyko edukacijos ir įvairios pramogos skirtingo amžiaus dalyviams. Tokie formatai pastaraisiais metais vis dažniau tampa savivaldybių švenčių dalimi, nes leidžia šeimoms ne tik stebėti koncertą, bet ir aktyviai dalyvauti veiklose.

    Susirinkusius sveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika. Jis pabrėžė, kad šeima yra svarbiausia bendruomenės dalis, kurioje ugdomi pagarba, atsakomybė ir rūpestis vieni kitais.

    Pasak mero, tokie susibūrimai stiprina tarpusavio ryšius ir skatina bendruomeniškumą. Šventės dalyviams jis linkėjo šviesios nuotaikos ir prasmingo laiko kartu su artimaisiais.