CP v2

Tag: Sosnovskio barščiai

  • Zarasai perbraižo biudžetą: milijonai, priedanga 300 žmonių ir sprendimai dėl barščių

    Zarasai perbraižo biudžetą: milijonai, priedanga 300 žmonių ir sprendimai dėl barščių

    Zarasų rajono savivaldybės taryba spalio 29 dieną vykusiame posėdyje apsvarstė 22 klausimus: nuo biudžeto ir strateginio plano korekcijų iki civilinės parengties, aplinkosaugos bei jaunimo projektų. Posėdžiui vadovavo merė Nijolė Guobienė, dalyvavo ir Seimo narys Tadas Barauskas.

    Posėdžio pradžioje tarybos nariai pateikė pareiškimus, o Virginijus Smalskis informavo apie sprendimą pasitraukti iš tarybos. Savivaldybė teigia, kad dėl pokyčių tarybos sudėtyje toliau bus užtikrintas sprendimų priėmimo tęstinumas.

    Biudžetas ir prioritetai

    Taryba patvirtino 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimus, apimančius septynias programas. Savivaldybės administracija aiškino, kad korekcijos susijusios su projektų įgyvendinimo eiga, realiais poreikiais ir dalies Europos Sąjungos lėšų persikėlimu į kitus metus.

    Diskusijose daugiausia dėmesio sulaukė seniūnijų finansavimas, keleivių vežimo išlaidos, Salako kultūros centro fasado remonto situacija ir lėšos skulptūrinei kompozicijai „Choras“. Administracija nurodė, kad dėl fasado rangovas atsisakė pasirašyti sutartį, motyvuodamas oro sąlygomis ir kokybės užtikrinimo rizikomis.

    Ūkio komiteto siūlymams perskirstyti dalį asignavimų nepritarta, o strateginio plano pakeitimai patvirtinti balsų dauguma. Kartu taryba patikslino ir savivaldybės biudžetą: pajamos bei asignavimai padidinti maždaug 1,16 mln. eurų.

    Po pakeitimų biudžeto pajamos sudarys apie 41,84 mln. eurų, o asignavimai – apie 45,86 mln. eurų. Savivaldybė aiškina, kad korekcijos reikalingos užtikrinti suplanuotų darbų tęstinumą ir laiku suvaldyti išaugusius ar pasikeitusius kaštus.

    Parama verslui: daugiau kriterijų

    Posėdyje atnaujinta smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programos lėšų naudojimo tvarka. Numatyta, kad tas pats verslo subjektas per kalendorinius metus galės teikti vieną paraišką, o paraiškų vertinime atsiras papildomas prioritetas žaliajai ir skaitmeninei transformacijai.

    Taip pat atsižvelgta į Vyriausybės atstovo pastabas dėl dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teisę teisėtai naudotis projektui reikalingomis patalpomis, statiniais ar žeme. Siūlymui didinti kompensuojamų įrangos ir baldų įsigijimo išlaidų ribą nuo 5 iki 10 tūkst. eurų taryba nepritarė.

    Barščiai, priedanga ir jaunimas

    Taryba pritarė dalyvavimui jungtiniame invazinių rūšių naikinimo ir kontrolės projekte, kuriame numatytas Sosnovskio barščių naikinimas Imbrado seniūnijoje, Grybinės kaimo teritorijoje. Patikslintoje paraiškoje įvardytas 106,93 hektaro plotas, apimantis 76 sklypus, o bendra planuojama vertė siekia apie 414,3 tūkst. eurų.

    Sprendimas dėl invazinių rūšių kontrolės savivaldybėms aktualus ne tik dėl kraštovaizdžio, bet ir dėl saugumo: Sosnovskio barščiai sukelia odos nudegimus, o užleistos teritorijos dažnai brangiai kainuoja jas sutvarkant vėliau. Savivaldybė nurodo sieksianti, kad darbai būtų planuojami nuosekliai ir apimtų teritorijas, kuriose augalai plinta sparčiausiai.

    Vienbalsiai pritarta projektui „Civilinės parengties stiprinimas Zarasų rajone“. Aušros gatvėje, planuojamo baseino rūsio patalpose, numatoma įrengti apie 782 kvadratinių metrų dvejopos paskirties priedangą, kurioje vienu metu galėtų slėptis iki 300 žmonių, o kasdien patalpos būtų pritaikytos sporto veikloms.

    Planuojama projekto vertė siekia apie 1,11 mln. eurų, o savivaldybė įsipareigojo prisidėti ne mažiau kaip 5 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų pabaigos, pabrėžiant, kad pastaraisiais metais savivaldybėms vis dažniau tenka derinti viešąsias paslaugas su civilinės saugos infrastruktūros stiprinimu.

    Taryba pritarė ir projektui „Demokratijos permąstymas per kultūros paveldą“, kuriam finansavimo siekiama pagal „Erasmus+“ programą. Gavus finansavimą, Lietuvos, Prancūzijos, Armėnijos ir Sakartvelo jaunimas dalyvautų veiklose, skirtose pilietiškumui, kritiniam mąstymui ir kultūros paveldo pažinimui, o savivaldybės finansinis prisidėjimas nenumatytas.

    Be to, priimti sprendimai dėl gatvių pavadinimų ir geografinių charakteristikų keitimo, komisijų ir Asmens su negalia gerovės tarybos sudėties atnaujinimo, turto perdavimo bei patalpų suteikimo organizacijoms „Gelbėkit vaikus“ ir Zarasų rajono neįgaliųjų draugijai. Taip pat pritarta Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų perlaidojimo projektui iš Antalieptės istorinio centro į Grūtiškės kaimą Turmanto seniūnijoje.

    Kitas tarybos posėdis planuojamas lapkričio 26 dieną, o komitetų posėdžiai – lapkričio 23 dieną. Savivaldybė pažymi, kad didžioji dalis sprendimų susiję su ilgalaikiais įsipareigojimais, todėl jų įgyvendinimo eiga bus stebima per artimiausius biudžetinius metus.

  • Vasaros darbų karštinė Zarasų seniūnijose: kelių remontas, paplūdimiai, kapinės ir atliekų tvarka

    Vasaros darbų karštinė Zarasų seniūnijose: kelių remontas, paplūdimiai, kapinės ir atliekų tvarka

    Vasaros pradžia Zarasų rajono seniūnijoms reiškia intensyvų darbų ritmą, kai vienu metu tenka rūpintis ir viešųjų erdvių švara, ir infrastruktūros būkle. Birželį įprastai daugėja užduočių nuo paplūdimių, kapinių, parkų ir pakelių priežiūros iki pasirengimo renginiams, o lygiagrečiai sprendžiami ir kasdieniai gedimai.

    Zarasų rajono savivaldybės seniūnų susitikime aptarti aktualiausi vasaros darbai bei problemos, su kuriomis seniūnijos susiduria kasmet. Tarp jų minėta kelių ir pakelių niokojimas sunkiasvoriu transportu, pasikartojantis vandalizmas viešose vietose bei invazinių Sosnovskio barščių plitimas.

    Atliekų surinkimas ir tvarka

    Vienas svarbiausių viso rajono klausimų išlieka stambiagabaričių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Savivaldybėje rengiami preliminarūs grafikai, o seniūnijoms pavesta tiksliai suderinti surinkimo taškus, kad gyventojams būtų aišku, kur ir kada palikti atliekas.

    Numatyta, kad Salako seniūnijoje surinkimas vyks birželio 15–16 dienomis, Zarasų seniūnijoje birželio 17–18 dienomis, Turmanto seniūnijoje ir Smalvose birželio 19 dieną, o Imbrado seniūnijoje birželio 9 ir 10 dienomis. Dėl tikslių valandų ir vietų gyventojai bus informuojami papildomai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad akcija neapima visų rūšių atliekų, todėl gyventojams primenama laikytis nustatytos tvarkos. Padangos, statybinės atliekos, automobilių dalys ar panašūs likučiai turi būti tvarkomi atskirai, o jų palikimas prie konteinerių ar pakelėse virsta papildomomis išlaidomis ir darbo krūviu seniūnijoms.

    Šienavimas, infrastruktūra ir vandalizmo problema

    Zarasų seniūnijoje didžiausias dėmesys skiriamas šienavimui, nes dėl šilumos ir drėgmės žolė auga sparčiai, kai kurias vietas tenka tvarkyti kelis kartus per sezoną. Tvarkomos dviračių takų pakelės, Didžioji Zaraso ežero sala, stadiono prieigos, kapinės ir kitos miesto bei kaimiškos teritorijos.

    Lygiagrečiai atnaujinama mažoji architektūra: dažomi suolai, šiukšliadėžės, persirengimo kabinos, tvarkomos maudymosi zonų detalės. Taip pat vyksta kelių horizontalus ženklinimas, lopomos asfalto išdaužos ir prižiūrimi žvyrkeliai, kad vasaros srautas būtų saugesnis ir patogesnis.

    Įrengtos ir atnaujintos vaikų erdvės: Griežto ežero pakrantėje bei Valstiečių gatvėje pastatytos naujos sertifikuotos žaidimų aikštelės, o Dimitriškių kaime aikštelė papildyta nauju žaidimų kompleksu. Savivaldybėje taip pat aptartas priėjimo prie ežero sutvarkymas ties įvažiavimo į miestą zona, numatant laikiną taką ir vėlesnį saugesnį sprendimą.

    Vis dėlto seniūnijose akcentuota, kad dalį darbų nuolat nubraukia vandalizmas. Apžvalgos vietose ir poilsio infrastruktūroje fiksuojami laužomi aptvarai, gadinami suoliukai ir kiti viešieji objektai, todėl seniūnijos ragina gyventojus nelikti abejingais ir apie pažeidimus informuoti atsakingus specialistus.

    Renginių sezonas ir vietos iššūkiai seniūnijose

    Salako seniūnijoje šią vasarą didelis dėmesys skiriamas miestelio 530 metų jubiliejui, todėl tvarkomos reprezentacinės erdvės, prižiūrimi gėlynai, vykdomi kelių darbai. Kapinėse atliekami ne tik įprasti šienavimo ir priežiūros darbai, bet ir infrastruktūros atnaujinimas, o kai kur vyksta ir kapinių skaitmeninimo procesai.

    Dusetose vasaros pradžia susijusi su turizmu ir renginiais, todėl be kasdienės priežiūros intensyviai ruošiamasi Joninėms ir automobilių raliui. Tuo pat metu sprendžiami ir ūkiniai klausimai, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo gedimai, kuriuos siekiama pašalinti iki didesnių renginių.

    Antalieptėje ruošiamos viešosios erdvės tradicinei šventei, tačiau išlieka praktinių problemų, susijusių su kapinių prieiga ir vandens tiekimu kai kuriose vietose. Antazavėje po didesnių renginių tęsiami aplinkos tvarkymo darbai, o taip pat keliami klausimai dėl pastatų administravimo ir paruošimo šildymo sezonui pasibaigus mokslo metams.

    Turmanto ir Imbrado seniūnijose pagrindiniai vasaros darbai išlieka šienavimas, pakelių ir kapinių priežiūra bei žvyrkelių greideriavimas. Imbrade, be kasdienės ūkio rutinos, po renginių tenka operatyviai atstatyti kelių būklę, o taip pat ruošiamasi artėjantiems sezoniniams susibūrimams.

    Seniūnijos pabrėžia, kad vasaros darbai dažnai vyksta ribotų žmogiškųjų išteklių sąlygomis, todėl planavimas tampa kritiškai svarbus. Savivaldybė ir seniūnijos primena, kad tvarkinga aplinka priklauso ne vien nuo viešųjų tarnybų darbo, bet ir nuo gyventojų atsakomybės, ypač atliekų tvarkymo ir viešojo turto saugojimo srityse.

  • Dūkštų seniūnijoje startuoja Sosnovskio barščių naikinimas: darbai apims 71,62 ha iki 2030 metų

    Dūkštų seniūnijoje startuoja Sosnovskio barščių naikinimas: darbai apims 71,62 ha iki 2030 metų

    Dūkštų seniūnijoje pradedamas sistemingas Sosnovskio barščių naikinimas, siekiant sustabdyti invazinės rūšies plitimą ir sumažinti riziką gyventojų sveikatai. Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad darbai vyks kelis metus ir apims tiek viešąją, tiek privačią žemę.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė finansavimo sutartį invazinių rūšių valdymo priemonėms. Projektas numato Sosnovskio barščio populiacijos gausos reguliavimą ir naikinimą konkrečiose Dūkštų seniūnijos vietose.

    Pasak Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus, Sosnovskio barštis kelia realų pavojų žmonėms, o ypač probleminės vietos yra šalia gyvenamųjų teritorijų. Anot jo, nuoseklus ir ilgalaikis naikinimas yra būtinas, kad invazinė rūšis neįsitvirtintų dar didesniuose plotuose.

    „Sosnovskio barštis kelia realų pavojų žmonėms ir sparčiai plinta šalia gyvenamųjų teritorijų, todėl nuoseklus ir ilgalaikis šios invazinės rūšies naikinimas yra būtinas“, – sakė Robertas Duchnevičius.

    Pagal planą priemonės bus taikomos 71,62 hektaro teritorijoje, iš kurios 0,40 hektaro patenka į Natura 2000 teritoriją Neries kilpų apylinkėse. Iš viso numatytos 42 registruotos radavietės, o darbai vyks ir privačiose valdose, gavus žemės savininkų sutikimus.

    Skelbiama, kad pastaraisiais metais Dūkštų seniūnijoje Sosnovskio barščiai plėtėsi į naujas teritorijas, įskaitant pakeles, apleistas pievas ir vandens telkinių pakrantes. Savivaldybė nurodo, kad plitimas fiksuotas ir šalia lankomų vietų bei Neries regioninio parko prieigose, todėl darbų mastas vertinamas kaip vienas didesnių pagal planuojamą tvarkyti plotą.

    Kaip planuojama naikinti barščius?

    Projektas įgyvendinamas pagal 2026–2030 metų veiksmų planą, kuriame numatytos kompleksinės priemonės. Planuojama derinti mechaninius darbus ir agrotechninius sprendimus, o taip pat vykdyti nuolatinę stebėseną, kad atžalynai būtų pastebėti ir sunaikinti laiku.

    Numatoma taikyti kasimą, pjovimą, frezavimą ir kitus sprendimus, pritaikant juos pagal radavietės dydį, augalų tankį ir vietos sąlygas. Pabrėžiama, kad efektyvumui kritiškai svarbus kartojimas kelis sezonus, nes Sosnovskio barščių sėklos dirvožemyje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus.

    Kokie tikslai ir terminai?

    Projekto tikslas – 99 proc. sumažinti Sosnovskio barščių individų gausumą Dūkštų seniūnijoje esančiose radavietėse ir užkirsti kelią plitimui į naujas teritorijas. Pirmaisiais metais siekiama sumažinti gausą bent 30 proc., antraisiais – 50 proc., trečiaisiais – 70 proc., o ketvirtaisiais – ne mažiau kaip 95 proc.

    Projekto pradžia numatyta 2026 metų gegužės 13 dieną, pabaiga – 2029 metų rugpjūčio 1 dieną. Savivaldybė nurodo, kad projektas finansuojamas 100 proc. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

    Vilniaus rajono vicemeras Algis Vaitkevičius akcentuoja, kad invazinių rūšių kontrolė yra ilgalaikis procesas, kuriam svarbus gyventojų įsitraukimas ir prevencija. Savivaldybė ragina apie pastebėtas radavietes informuoti atsakingas tarnybas ir vengti savavališko tvarkymo, jei nėra aišku, kaip tai padaryti saugiai.