CP v2

Tag: Sosnovskio barštis

  • Radote gražų lapą miške ar parke? Specialistai perspėja: šie 5 gali rimtai pakenkti

    Radote gražų lapą miške ar parke? Specialistai perspėja: šie 5 gali rimtai pakenkti

    Gražus radinys gali būti klastingas

    Rudenį raudoni, auksiniai ar beveik purpuriniai lapai vilioja parsinešti juos namo ir panaudoti dekoracijoms. Tačiau specialistai primena, kad nukritusį lapą atpažinti gerokai sunkiau, nes nebėra žiedų, vaisių ar stiebo, o spalvos būna pakitusios.

    Dar viena priežastis klysti paprasta: vėjas lapus nuneša toli, todėl po klevu gulintis lapas nebūtinai yra klevo. Jis gali būti atpūstas iš gretimo sklypo, parko ar atneštas kartu su genėjimo atliekomis.

    Didžiausi pavojai – sultys ir toksinai

    Rizika išauga, jei lapas pažeistas, sutrūkęs ar sutraiškytas, nes iš audinių gali ištekėti sultys su dirginančiomis medžiagomis. Ypač pavojinga lapą trinti tarp pirštų, bandant patikrinti kvapą, nes taip medžiagos lengviau patenka ant odos.

    Tvarkant lapus saugiau mūvėti pirštines, neliesti veido, o baigus darbą nusiplauti rankas muilu. Taip pat verta nuvalyti žirkles, stalviršį ir daiktus, kurie turėjo kontaktą su augalų sultimis.

    5 lapai, kuriuos verta atpažinti

    Vienas pavojingiausių Lietuvoje sutinkamų invazinių augalų yra Sosnovskio barštis. Jo sultyse esančios medžiagos gali padidinti odos jautrumą saulės spinduliams, o paraudimas, tinimas ir skausmingos pūslės kartais išryškėja tik po kelių ar keliolikos valandų.

    Įtariant kontaktą su Sosnovskio barščiu, pažeistą vietą rekomenduojama bent 48 valandas saugoti nuo saulės. Jei atsiranda stiprus skausmas, pūslės ar dideli odos plotai pažeidžiami, būtina kreiptis į medikus, o augalo nešalinti savarankiškai ir pranešti savivaldybei.

    Kitas pavojingas augalas – kurpelė, laikoma viena nuodingiausių dekoratyvinių ir laukinių žolinių rūšių Europoje. Visose augalo dalyse esantys alkaloidai gali sukelti apsinuodijimą, o pirmieji požymiai kartais prasideda burnos deginimu ar tirpimu, pykinimu ir galūnių dilgčiojimu.

    Vėliau galimi raumenų silpnumas, kraujospūdžio kritimas ir širdies ritmo sutrikimai. Nežinomų lapų jokiu būdu nereikėtų naudoti arbatoms, užpilams ar naminėms ištraukoms.

    Dažna balkonų ir terasų puošmena – paprastasis oleandras – taip pat pavojingas, nors atrodo nekaltai. Jo lapuose ir stiebuose esantys širdį veikiantys junginiai gali sukelti pykinimą, vėmimą, silpnumą, galvos svaigimą, o sunkiais atvejais – širdies ritmo sutrikimus.

    Dėl šios priežasties oleandro lapų nereikėtų laikyti šalia maisto, naudoti patiekalų puošybai ar deginti. Įtarus, kad vaikas ar gyvūnas galėjo paragauti augalo, patariama nedelsti ir kreiptis pagalbos, net jei iškart simptomų nėra.

    Cis dažnai auga parkuose, kapinėse ir formuojamose gyvatvorėse, todėl jo šakelės neretai patenka į dekoracijas. Dauguma augalo dalių turi toksinių medžiagų, o ypač pavojingos yra sėklos, jei jos sukramtomos.

    Tvarkant cisą po sąlyčio paprastai pakanka higienos, tačiau šakelių geriau nepalikti ten, kur jas gali pasiekti vaikai ar augintiniai. Taip pat jų nereikėtų dėti ant stalo šalia maisto, nes rizika kyla ne tik nuo skonio, bet ir nuo netyčinio kontakto.

    Dar viena grupė – karpažolės, kurioms būdingos baltos, tirštos sultys. Šis lateksas gali dirginti odą, o patekęs į akis sukelti ašarojimą, skausmą, tinimą ir regėjimo pablogėjimą.

    Jei sulčių pateko į akis, jų negalima trinti – reikia nedelsiant kelias minutes gausiai plauti drungnu vandeniu. Jei skausmas ar regėjimo sutrikimai nepraeina, būtina pasitarti su medikais.

    Kur lapų geriau visai nerinkti

    Pavojus kyla ne tik nuo nuodingų augalų. Lapai, surinkti prie judrių gatvių, gali būti užteršti dulkėmis, alyvomis, kelio druska ar gyvūnų išmatomis, todėl jų geriau nenaudoti namuose, ypač virtuvės erdvėje.

    Svarbu įvertinti ir taisykles: saugomose teritorijose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose ar rezervatuose, augalų ir jų dalių rinkimas gali būti ribojamas. Miesto parkuose pravartu pasitikrinti tvarkymo taisykles, o privačiose valdose visuomet prašyti leidimo.

    Rudens puokštėms ir kompozicijoms saugiausia rinktis sausus, švarius, aiškiai atpažintų rūšių lapus, surinktus toliau nuo kelių. Jei kyla abejonių, nežinomą lapą geriau palikti ten, kur radote.

  • Invazinėms rūšims naikinti – 1 430 000 eurų: APVA rudenį skelbs kvietimą, ko nepamiršti

    Invazinėms rūšims naikinti – 1 430 000 eurų: APVA rudenį skelbs kvietimą, ko nepamiršti

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) praneša, kad 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį planuoja skelbti papildomą finansavimo kvietimą invazinių rūšių naikinimui. Dar prieš startą suinteresuoti gyventojai, savivaldybės ir organizacijos kviečiami pasirengti ir dalyvauti nuotolinėje konsultacijoje.

    Agentūros teigimu, tokios konsultacijos padeda išvengti dažniausių paraiškų klaidų ir sutaupyti laiko, kai kvietimas paskelbiamas. Ypač svarbu iš anksto pasiruošti dokumentus, nes dalis jų reikalauja suderinimų ir žemės savininkų sutikimų.

    Biologinei įvairovei – 1 430 000 eurų

    Šiam etapui numatoma skirti 1 430 000 eurų, o projektas būtų įgyvendinamas ketverius metus. Pagrindinis tikslas – stabdyti invazinių rūšių plitimą, mažinti jų daromą žalą ekosistemoms ir prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

    Numatoma, kad priemonės būtų taikomos ne mažesniame kaip 397 hektarų plote. Dėmesys būtų skiriamas agresyviai plintančioms rūšims, tarp jų Sosnovskio ir Mantegacio barščiams, ispaniniams arionams, taip pat didžiosioms ir kanadinėms rykštenėms.

    Kodėl būtina veikti dabar

    Invazinės rūšys Lietuvoje laikomos viena didžiausių grėsmių vietinėms buveinėms, nes jos greitai užima teritorijas ir išstumia vietines augalų bei gyvūnų rūšis. Dalis jų kelia ir tiesioginę riziką žmonių sveikatai, pavyzdžiui, barščių sultys gali sukelti stiprius odos nudegimus.

    Specialistai pabrėžia, kad efektyviausios priemonės dažniausiai yra ilgalaikės ir nuoseklios, nes vienkartinis naikinimas retai duoda tvarų rezultatą. Todėl finansuojami projektai paprastai apima ne tik pradinį naikinimą, bet ir pakartotinę kontrolę, stebėseną bei teritorijų atnaujinimą.

    Ką pasiruošti iki kvietimo

    APVA rekomenduoja pareiškėjams dokumentus ir planus pradėti rengti dar iki kvietimo pradžios. Pirmiausia svarbu identifikuoti invazinių rūšių radavietes, jas užregistruoti invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA ir pagal patvirtintus plotus parengti veiksmų planą.

    Taip pat iš anksto verta surinkti žemės savininkų ar valdytojų sutikimus, pasiruošti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ir, jei taikoma, suderinti planus su saugomų teritorijų direkcijomis. APVA pažymi, kad reikalavimai dokumentams turėtų išlikti tokie patys kaip ankstesnių kvietimų metu.

    „Kuo anksčiau pareiškėjai susitvarko radaviečių registravimą ir sutikimus, tuo sklandžiau vyksta paraiškų teikimas, kai kvietimas jau paskelbtas“, – teigia APVA atstovai.

    Nuotolinėje konsultacijoje planuojama aptarti veiksmų planų rengimo ypatumus, finansavimo sąlygas ir praktinius klausimus, kurie dažniausiai iškyla pildant paraiškas. Dalyvauti kviečiami savivaldybių, įmonių, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir visi, kuriems aktualus invazinių rūšių naikinimas.

  • Alergija nuo saulės? Šie augalai ir kosmetika gali sukelti skausmingas pūsles – ką daryti iškart

    Alergija nuo saulės? Šie augalai ir kosmetika gali sukelti skausmingas pūsles – ką daryti iškart

    Kas yra fotoujautrinimas?

    Fotoujautrinimas yra odos reakcija, kai tam tikros medžiagos, patekusios ant odos ar į organizmą, veikiant ultravioletiniams spinduliams sukelia uždegimą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali priminti stiprų nudegimą, tačiau priežastis dažnai būna ne vien saulė.

    Dermatologijoje dažniausiai skiriamos dvi reakcijos: fototoksinė ir fotoalerginė. Jų požymiai gali būti panašūs, bet skiriasi atsiradimo laikas, išplitimas ir organizmo reakcijos mechanizmas.

    Dvi reakcijos: fototoksinė ir fotoalerginė

    Fototoksinė reakcija gali ištikti bet ką, jei oda po kontakto su jautrinančia medžiaga patenka į saulę. UV spinduliai aktyvina medžiagą, o tai tiesiogiai pažeidžia odos ląsteles.

    Tokiu atveju dažnai atsiranda ryškus paraudimas, deginimas, skausmas, kartais susiformuoja skysčio pripildytos pūslės. Svarbu tai, kad pažeidimai paprastai apsiriboja tomis vietomis, kurios turėjo kontaktą ir su medžiaga, ir su saule.

    Fotoalerginė reakcija susijusi su imunine sistema ir dažniau pasireiškia žmonėms, linkusiems į alergijas. Šviesa pakeičia medžiagos struktūrą, o organizmas ją ima atpažinti kaip alergeną.

    Simptomai neretai atsiranda vėliau, dažniausiai per 1–2 paras, ir gali priminti niežtintį bėrimą, egzemą, smulkias papules ar pūlinukus. Būdinga tai, kad bėrimas kartais išplinta ir į vietas, kurios buvo pridengtos drabužiais.

    Didžiausi „kaltininkai“: augalai ir citrusai

    Viena pavojingiausių grupių yra augaluose aptinkami furanokumarinai. Jie gali sukelti fitofotodermatitą, kai augalo sultys patenka ant odos, o oda vėliau veikiama UVA spindulių.

    Ypač rizikingas kontaktas su Sosnovskio ir Mantegacio barščiais: net trumpas prisilietimas saulėtą dieną gali baigtis skausmingais nudegimais ir pūslėmis. Kai kuriais atvejais lieka sunkiai gyjančios dėmės ar randai, todėl tokių augalų būtina vengti.

    Mažesnėmis koncentracijomis furanokumarinų randama ir kituose augaluose, taip pat kai kuriose daržovėse bei citrusiniuose. Praktikoje dažnas scenarijus vasarą, kai ant odos patenka laimo ar bergamotės sulčių ir vėliau oda „gauna“ saulės.

    Kosmetika ir kasdienė rutina saulėje

    Fotoreakcijas gali provokuoti ir kosmetika, ypač produktai su kvapiosiomis medžiagomis ar tam tikrais eteriniais aliejais. Rizika didėja, jei priemonė naudojama ryte, o po to ilgai būnama saulėje.

    Jei planuojate intensyvią saulės ekspoziciją, verta peržiūrėti rutiną ir vengti priemonių, kurios anksčiau jau sukėlė dirginimą ar bėrimą. Kuo mažiau neaiškių kvapiklių ir „aktyvių“ mišinių ant odos, tuo mažesnė netikėtos reakcijos tikimybė.

    Ką daryti pajutus simptomus?

    Pamačius paraudimą, deginimą ar iškylančias pūsles, pirmas žingsnis yra nutraukti kontaktą su saule ir įtariama medžiaga. Odą reikėtų vėsinti, saugoti nuo trinties ir tolesnio UV poveikio.

    Pūslėms prakiurus ar jas pradūrus, didėja infekcijos rizika, todėl to daryti nereikėtų. Jei pažeidimai plinta, yra labai skausmingi, atsiranda karščiavimas, stiprus tinimas ar pažeidžiami dideli odos plotai, būtina kreiptis į gydytoją.

    Jei fotoujautrinimas kartojasi, pravartu įvertinti galimas priežastis: kontaktą su augalais, citrusais, kvepalais, eteriniais aliejais ar vartojamus vaistus, nes dalis jų taip pat gali didinti odos jautrumą šviesai. Tokiais atvejais saugiausia sprendimų ieškoti kartu su gydytoju ar vaistininku.

  • Geriau net neliesti: 6 augalai, galintys sukelti sunkius nudegimus ir apsinuodijimą

    Vasarą pievose, pakelėse ir miškų pakraščiuose dažniau sutinkami augalai, kurių sultys ar uogos gali sukelti sunkius odos pažeidimus, apsinuodijimą ar net gyvybei pavojingas būkles. Didžiausia rizika kyla vaikams ir žmonėms, kurie renka uogas, žoleles ar dirba sode be pirštinių.

    Ypač pavojingi augalai, kurių sultys sukelia fototoksinę reakciją, kai oda po kontakto tampa itin jautri saulės ultravioletiniams spinduliams. Tokiais atvejais nudegimai ir pūslės gali atsirasti ne iš karto, o po kelių valandų, o randai kartais išlieka ilgai.

    Barščiai ir fototoksiniai nudegimai

    Vieni pavojingiausių yra barščiai, ypač Sosnovskio barštis, galintis užaugti iki kelių metrų aukščio ir turintis didelius baltus skėtinius žiedynus. Jo sultyse esantys junginiai, patekę ant odos, sumažina natūralią apsaugą nuo saulės ir gali sukelti gilius cheminius nudegimus.

    Į barštį panašus gali būti ir paprastasis barštis, kuris dažnai auga pakelėse ir krūmynuose. Nors jis laikomas medingu augalu, kontaktas su sultimis taip pat gali būti pavojingas, ypač jei po to oda apšviečiama saule.

    „Net trumpas prisilietimas ir vėlesnis buvimas saulėje kai kuriems žmonėms baigiasi pūslėmis, stipriu skausmu ir ilgai išliekančiomis dėmėmis“, – sako toksikologijos srities specialistai, pabrėžiantys greitos pagalbos ir odos apsaugos svarbą.

    Nuodingos uogos ir apsinuodijimo rizika

    Miškuose ir drėgnose vietose auga augalai su ryškiomis uogomis, kurias vaikai ar uogautojai kartais supainioja su valgomomis. Vienas iš pavyzdžių yra karčioji šunvyšnė, kurios dalys gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus, pykinimą ir kitus apsinuodijimo simptomus.

    Dar pavojingesnė yra tikroji šunvyšnė, dažnai vadinama belladonna, kurios tamsios uogos kai kam primena mėlynes. Visos šio augalo dalys yra stipriai nuodingos, o apsinuodijimas gali pasireikšti burnos džiūvimu, regėjimo sutrikimais, padažnėjusiu širdies ritmu, kliedesiais.

    Ypač toksiški augalai: nuo paralyžiaus iki haliucinacijų

    Itin toksiškas yra dėmėtasis mauda, dažnai augantis drėgnesnėse vietose. Jį galima atpažinti pagal stiebus su rausvai violetinėmis dėmėmis ir specifinį nemalonų kvapą, o į organizmą patekusios medžiagos gali sukelti progresuojantį raumenų silpnumą ir paralyžių.

    Kitas pavojingas augalas yra paprastasis durnaropė, kurios dideli balti piltuvėlio formos žiedai ir dygliuotos sėklų dėžutės atrodo išskirtinai, tačiau augale esantys alkaloidai gali sukelti stiprų apsinuodijimą. Klinikiniai požymiai gali apimti sumišimą, haliucinacijas, karščiavimą, padažnėjusį pulsą ir būklės blogėjimą.

    Jei įtariamas kontaktas su fototoksiniais augalais, rekomenduojama kuo greičiau nuplauti odą vandeniu su muilu, uždengti pažeistą vietą nuo saulės ir stebėti simptomus. Jei atsiranda didelės pūslės, stiprus skausmas, regėjimo sutrikimai, dusulys ar įtariamas uogų ar augalų dalių nurijimas, būtina skubiai kreiptis į medikus arba konsultuotis su apsinuodijimų informacijos specialistais.

  • Marijampolėje traukiasi Sosnovskio barštis: per metus naikinimo plotai sumažėjo iki 91,6 ha

    Marijampolėje traukiasi Sosnovskio barštis: per metus naikinimo plotai sumažėjo iki 91,6 ha

    Marijampolės savivaldybėje ketvirtus metus tęsiama nuosekli Sosnovskio barščio kontrolės programa duoda apčiuopiamų rezultatų: daugelyje židinių sąžalynai akivaizdžiai menksta, o kai kur pavyksta sustabdyti tolesnį invazinio augalo plitimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie pokyčiai neatsiranda per vieną sezoną, todėl svarbiausia yra ilgalaikis ir nuoseklus darbas.

    Šių metų darbų eigą ir priemonių efektyvumą vietoje vertino savivaldybės atstovai kartu su seniūnijų ir administracijos specialistais. Apžiūrų metu fiksuota, kad teritorijose, kuriose naikinimas vykdomas ne pirmus metus, Sosnovskio barštis atsitraukia, o pavieniai augalai tampa lengviau suvaldomi.

    Plotai mažėja, bet židiniai išlieka

    Savivaldybės pateikiami skaičiai rodo aiškią kryptį: 2024 metais Sosnovskio barštis Marijampolės savivaldybėje buvo naikinamas 102,29 hektaro plote, o 2025 metais darbai vykdyti 91,6 hektaro teritorijoje. Šiemet darbai planuojami ir atliekami Mokolų, Patašinės, Sasnavos, Liudvinavo ir Igliaukos seniūnijose, o didžiausi plotai išlieka Mokolų ir Patašinės seniūnijose.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad mažėjantis naikinimo plotas nebūtinai reiškia, jog problema išnyko visur vienodai. Praktikoje didžiausias iššūkis yra pakartotinis atžėlimas ir sėklų bankas dirvožemyje, todėl kai kuriose vietose prireikia kelių sezonų iš eilės, kol židinys iš tiesų nusilpsta.

    Kodėl svarbus nuoseklumas?

    Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis pabrėžė, kad kova su Sosnovskio barščiu yra maratonas, o ne vienkartinė akcija.

    „Programą pradėjome prieš keletą metų ir šiandien jau matome aiškų rezultatą. Reikia suprasti, kad tai augalas, kurio nepanaikinsi per vienus metus – tam reikia daug laiko, nuoseklumo ir kantrybės“, – sakė Artūras Visockis.

    Pasak savivaldybės, efektyviausios priemonės išlieka nuolatinis mechaninis pjovimas, šaknų pažeidimas bei kitos kompleksinės priemonės, o profesionalus naikinimas specialiomis cheminėmis priemonėmis taikomas atsakingai ir pagal reikalavimus. Taip pat akcentuojama, kad rezultatai greičiausiai pasiekiami tada, kai veiksmai koordinuojami keliuose gretimuose sklypuose, o ne vykdomi fragmentiškai.

    Grėsmė sveikatai ir atsakomybė savininkams

    Sosnovskio barštis laikomas pavojingu ne tik dėl poveikio biologinei įvairovei, bet ir dėl rizikos žmonių sveikatai. Ant odos patekusios augalo sultys, veikiamos saulės spindulių, gali sukelti stiprius nudegimus, todėl savivaldybė ragina augalo neliesti ir naikinimo darbus atlikti saugiai.

    Savivaldybė taip pat primena, kad neprižiūrėti, invaziniais augalais apaugę sklypai pažeidžia teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles, todėl gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Anot savivaldybės, gyventojų ir ūkininkų įsitraukimas yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių sumažinti naujų židinių atsiradimą.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad Sosnovskio barščio plitimo stabdymas yra bendras darbas, nuo kurio priklauso ir kraštovaizdžio išsaugojimas, ir gyventojų saugumas. Kuo nuosekliau bus prižiūrimi sklypai ir kuo anksčiau bus reaguojama į naujai pastebėtus augalus, tuo lengviau bus išlaikyti pasiektą pažangą.

  • Elektrėnų savivaldybė startuoja su Sosnovskio barščio naikinimu: projektas vyks iki 2030 metų

    Elektrėnų savivaldybės administracija pasirašė finansavimo sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra dėl invazinių rūšių valdymo priemonių įgyvendinimo. Pagrindinis projekto tikslas – nuosekliai mažinti Sosnovskio barščio paplitimą savivaldybės teritorijoje.

    Numatyta, kad darbai vyks 2026–2030 metais, vadovaujantis parengtu ir patvirtintu Elektrėnų savivaldybės Sosnovskio barščio naikinimo planu. Savivaldybė skelbia, kad bus tvarkomos patvirtintos augavietės, o kartu suplanuota ir stebėsena, skirta įvertinti priemonių efektyvumą.

    Kas numatyta projekto metu

    Projekto metu planuojama naikinti Sosnovskio barščio židinius nustatytose teritorijose, taip pat periodiškai tikrinti, ar augalas neatsinaujina. Praktikoje tai reiškia ilgalaikį procesą, nes šios invazinės rūšies sėklos dirvožemyje gali išlikti gyvybingos ne vienerius metus, todėl vienkartinių darbų paprastai nepakanka.

    Elektrėnų savivaldybė pabrėžia, kad siekiama ne tik sumažinti augalo gausą, bet ir užtikrinti, kad plitimas būtų stabdomas ilgesnėje perspektyvoje. Toks požiūris aktualus savivaldybėms, kuriose invazinės rūšys įsitvirtina pakelėse, apleistuose sklypuose, upių pakrantėse ar šalia gyvenviečių.

    Kodėl Sosnovskio barštis laikomas problema

    Sosnovskio barštis yra invazinė rūšis, galinti greitai užgožti vietinę augaliją ir pakeisti buveines, todėl nukenčia biologinė įvairovė. Be to, jis kelia riziką žmonių saugumui, nes augalo sultys, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti cheminius nudegimus.

    Dėl šios priežasties savivaldybių programos dažniausiai orientuotos į ankstyvą židinių aptikimą, sistemingą naikinimą ir pakartotinę kontrolę. Kuo mažesnis židinys ir kuo anksčiau pradedami darbai, tuo didesnė tikimybė sumažinti plitimą su mažesnėmis sąnaudomis.

    Ko tikimasi pasiekti iki 2030 metų

    Elektrėnų savivaldybė nurodo, kad planuojamas rezultatas – sumažintas Sosnovskio barščio paplitimas ir atkurtos invazinės rūšies pažeistos teritorijos. Taip pat akcentuojama, kad projektas prisidės prie vietinių ekosistemų apsaugos ir gyventojų saugumo.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Savivaldybė taip pat informuoja, kad invazinių rūšių paplitimo teritorijos yra viešinamos specializuotose informacinėse sistemose, o parengtas naikinimo planas apibrėžia prioritetines vietas ir veiksmų seką.

  • Utenos rajone pradėtas Sosnovskio barščio naikinimas: tvarkys 25 radavietes 10,15 ha plote

    Projektas startuoja 2026 metais

    Utenos rajono savivaldybėje pradedamas Sosnovskio barščio gausos reguliavimo projektas, kuriuo siekiama sustabdyti invazinio augalo plitimą ir sumažinti jo daromą žalą. Darbai numatyti nuo 2026 metų gegužės 5 dienos iki 2029 metų rugpjūčio 1 dienos.

    Projektas įgyvendinamas kaip jungtinės iniciatyvos Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė dalis. Pagrindinis tikslas yra taikyti priemones taip, kad būtų galima įvertinti jų efektyvumą kasmetine stebėsena ir, jei reikia, koreguoti veiksmus.

    Kodėl Sosnovskio barštis pavojingas?

    Sosnovskio barštis laikomas viena problemiškiausių invazinių rūšių Lietuvoje, nes greitai užima atviras teritorijas ir išstumia vietinę augaliją. Tankūs sąžalynai ypač keičia pievų ir pakrančių buveines, todėl mažėja biologinė įvairovė ir nukenčia vertingos natūralios teritorijos.

    Šis augalas kelia riziką ir žmonių sveikatai, nes jo sultys, patekusios ant odos ir veikiamos saulės, gali sukelti cheminius nudegimus. Dėl to savivaldybės darbai orientuoti ne tik į aplinkosaugą, bet ir į prevenciją vietose, kuriose lankosi gyventojai.

    Kokie darbai numatyti Utenos rajone?

    Projekto metu Utenos rajono savivaldybės teritorijoje planuojama tvarkyti 25 Sosnovskio barščio radavietes, kurios užima apie 10,15 hektaro. Savivaldybė nurodo, kad augalas yra išplitęs tiek Utenos mieste, tiek rajone, o tankumas skirtingose vietose nevienodas.

    Didžiausias tankumas paprastai nustatomas nešienaujamose, apleistose pievose, taip pat prie medžių ar krūmynų. Mažesnis tankumas dažniau fiksuojamas nuolat šienaujamose pievose, tačiau radavietės aptinkamos ir šlaituose, ir urbanizuotose teritorijose.

    Numatoma taikyti tiek mechanines, tiek chemines priemones: naikinimą purškiant rankiniu arba traktoriniu purkštuvu, augalų kasimą bei šienavimą, kai barščiai nupjaunami. Lygiagrečiai visą projekto laikotarpį vyks populiacijos stebėsena, kad būtų aiškiau, kurios priemonės konkrečiose vietovėse duoda geriausią rezultatą.

    Bendra projekto vertė siekia 34 612,01 eurų, o tokio pat dydžio subsidiją numatyta skirti per Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas nėra vienkartinis išnaikinimas, o nuoseklus kelių metų darbas, leidžiantis sumažinti augalo atsinaujinimą ir stabdyti plitimą.

  • Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo atstovai Salantuose mokėsi valdyti invazinius augalus: kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir komunalinio ūkio skyriaus atstovai Salantuose dalyvavo praktiniuose mokymuose, skirtuose invazinių augalų rūšių kontrolei. Renginyje daugiausia dėmesio skirta priemonėms, padedančioms mažinti invazinių rūšių paplitimą ir užkirsti kelią jų atžėlimui.

    Mokymai vyko įgyvendinant Interreg VI-A Latvijos–Lietuvos programos 2021–2027 projekto LL-00262 Protecting Biodiversity from Invasive Alien Species veiklas. Projekto tikslas – stiprinti institucijų gebėjimus ir taikyti praktinius sprendimus, kurie realiai prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos.

    Įranga ir duomenys laukuose

    Renginio metu pristatyta Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos įsigyta įranga, skirta invazinių rūšių kontrolei. Taip pat aptartos dronų panaudojimo galimybės pilotinėse teritorijose ir tai, kaip nuotoliniai stebėjimai gali padėti greičiau identifikuoti plitimo židinius.

    Dalyviai diskutavo apie duomenų rinkimo metodiką ir technikas, kurios leidžia palyginti skirtingų priemonių efektyvumą. Praktikoje tai reiškia ne tik fiksuoti, kur invazinės rūšys auga, bet ir įvertinti, kaip keičiasi jų plotai po šalinimo darbų.

    Kas veikia prieš Sosnovskio barštį

    Po teorinės dalies dalyviai vyko į demonstracinę teritoriją, kur apžiūrėjo praėjusių metų Sosnovskio barščio tvarkymo rezultatus. Lauko darbų metu šalinti naujai atžėlę augalai, o praktinė dalis leido įvertinti, kokių organizacinių sprendimų reikia, kad kontrolė būtų nuosekli.

    Specialistai akcentavo, kad vienkartinis šalinimas dažniausiai neduoda ilgalaikio rezultato, todėl svarbūs pakartotiniai darbai ir reguliarus stebėjimas. Taip pat aptarta, kaip planuoti darbus taip, kad teritorijos netaptų pakartotinės invazijos židiniais.

    Skuodo patirtis ir teritorijų priežiūra

    Antroje renginio dalyje pristatyta Skuodo rajono savivaldybės patirtis įgyvendinant veiklas, susijusias su invazinių rūšių naikinimu. Dalyviai aptarė, kokie sprendimai pasiteisina skirtingose vietovėse ir kaip suderinti resursus su realiais poreikiais.

    Taip pat kalbėta apie pievų tvarkymą po invazinių rūšių išnaikinimo ir ilgalaikes teritorijų priežiūros priemones. Renginį užbaigė klausimų ir atsakymų sesija su ekspertais, kurioje aptarti praktiniai iššūkiai ir dažniausios klaidos.

  • Invaziniai šliužai plinta sparčiai: ką būtina padaryti dabar, kad apsaugotumėte daržus ir gėlynus

    Invaziniai šliužai plinta sparčiai: ką būtina padaryti dabar, kad apsaugotumėte daržus ir gėlynus

    Akmenės rajono savivaldybė praneša įsitraukusi į invazinių rūšių kontrolės planus, tačiau pabrėžia, kad šliužų atveju laukti nėra kada. Šiltėjantis klimatas, drėgnos vasaros ir lengvas pernešimas su žeme bei augalais sudaro palankias sąlygas invaziniams šliužams plisti greičiau nei spėjama juos naikinti.

    Savivaldybės tarybos 2026 metų kovo 23 dieną sprendimu pritarta projekto dėl invazinių rūšių naikinimo Akmenės rajone įgyvendinimui. Tarp prioritetų įvardyti ispaninis arionas, didžioji rykštenė ir Sosnovskio barštis, o paraiškos teiktos pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimą.

    Šiuo metu paraiška dėl Sosnovskio barščio dar vertinama, o paraiškos dėl didžiosios rykštenės ir ispaninio ariono įtrauktos į rezervinį projektų sąrašą. Tai reiškia, kad finansavimas šioms veikloms gali būti skirtas tik atsiradus sutaupytų ar nepanaudotų lėšų.

    Kaip atpažinti ispaninį arioną?

    Suaugęs invazinis šliužas dažniausiai būna 7–15 centimetrų ilgio, oranžinės ar rusvos spalvos. Jaunikliai neretai turi tamsesnes juostas kūno šonuose ir ryškesnį piešinį nugaros priekyje.

    Viena iš dažniau minimų ypatybių, padedančių atskirti šiuos šliužus, yra juodi akių čiuopikliai. Kiaušinių dėtyje gali būti iki 200 kiaušinių, o patys kiaušiniai dažniausiai balzgani ir iki 5 milimetrų skersmens.

    Praktiškai tai reiškia, kad pavienis nepastebėtas židinys per sezoną gali virsti nuolatiniu galvos skausmu visam kvartalui. Todėl svarbiausia yra ne tik rinkti suaugusius šliužus, bet ir nuosekliai ieškoti jų kiaušinių dėjimo vietų.

    Kur jie slepiasi ir kaip neplatinti?

    Invaziniai šliužai vengia tiesioginės saulės ir sausros, todėl laikosi pavėsingose, drėgnose vietose. Dažniausiai jie aptinkami sodų ir daržų pakraščiuose, aukštoje žolėje, po lentomis, malkomis, vazonais ar įvairiomis lauko dekoracijomis.

    Kiaušinėlių verta ieškoti organikos krūvose, po šviežiai nušienauta drėgna žole, po pūvančiais vaisiais ar augalų liekanomis. Taip pat jie gali būti po gyvūnų dubenėliais, ypač lietingomis dienomis.

    Vienas svarbiausių principų yra nepernešti rizikos į kitas vietas. Jei teritorijoje jau yra šliužų, rekomenduojama nekelti vazonų su žeme, atidžiai apžiūrėti įrankius, daiktus ir net automobilio apačią, o parsivežtus augalus laikinai izoliuoti ir stebėti bent parą.

    Naikinimo būdai ir atsakomybė

    Efektyviausias laikotarpis kovai dažniausiai įvardijamas nuo kovo iki lapkričio, tačiau realiai viskas priklauso nuo oro sąlygų. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias priemones ir veikiant nuosekliai, o ne vienkartinėmis akcijomis.

    Mechaninis rinkimas ypač naudingas drėgnomis dienomis, o saulėtu oru šliužus patogiau ieškoti ryte, kai būna rasa. Kuo anksčiau sunaikinami mažesni šliužai ir kiaušinių dėtys, tuo mažesnė tikimybė, kad vasaros viduryje situacija taps nevaldoma.

    Prie plitimo mažinimo prisideda ir aplinkos tvarkymas: reguliariai pjaunama žolė, šalinamos slėptuvės, surenkama nupjauta augalija. Kai kuriose sodybose šliužų gausą mažina naminiai paukščiai, ypač antys, tačiau vien šios priemonės paprastai neužtenka.

    Cheminės priemonės taip pat naudojamos, tačiau svarbu rinktis registruotus produktus ir laikytis etiketėse nurodytų reikalavimų bei saugos taisyklių. Praktikoje daugiausia rezultatų duoda ne vienas „stebuklingas“ metodas, o nuolatinis kelių priemonių taikymas visoje teritorijoje kartu su kaimynais.

    Už invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą numatytos baudos už valdymo priemonių nevykdymą, taip pat už neteisėtą laikymą, dauginimą ar tiekimą rinkai.

    Specialistai pabrėžia, kad šliužų problemos viename sklype dažnai neįmanoma išspręsti, jei aplinkinėse teritorijose nesiimama jokių veiksmų. Todėl svarbiausias žingsnis dabar yra sutarti dėl bendrų veiksmų, kuo anksčiau naikinti kiaušinių dėtis ir sumažinti slėptuves, kol šliužai dar nepasiekė piko.

  • Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų seniūnų pasitarimas: kelių būklė po žiemos, saugumas prie vandens ir pasirengimas vasarai

    Zarasų rajono savivaldybėje gegužės 5 dieną vykusiame seniūnų pasitarime aptarti svarbiausi artėjančio sezono darbai: vietinių kelių priežiūra, viešųjų erdvių tvarkymas, pasirengimas renginiams ir prevencija, susijusi su gaisrine sauga bei elgesiu prie vandens. Susitikime dalyvavo savivaldybės vadovai, seniūnijų atstovai ir Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.

    Didelė dalis diskusijų sukosi apie vasaros laikotarpį, kai rajone padaugėja poilsiautojų ir renginių, o kartu išauga rizikos: nuo neatsargiai kūrenamų laužų iki incidentų maudyklose. Sutarta, kad informavimas vietose ir gyvas bendravimas su gyventojais turi išlikti viena svarbiausių prevencijos priemonių.

    Prevencija vasarai: vanduo, laužai, poilsio vietos

    Ugniagesiai gelbėtojai pasitarime priminė, kad vasaros sezonu daugiau dėmesio skiriama kaimo turizmo sodyboms, pirtims, poilsio teritorijoms ir renginių vietoms. Akcentuota, kad praktikoje daugiausia problemų kyla dėl elementarių saugos taisyklių nesilaikymo, todėl tikrinimai ir konsultacijos iš anksto gali padėti išvengti nelaimių.

    Taip pat aptartas saugus elgesys prie vandens, ypač maudyklose ir paplūdimiuose, kur vasarą formuojasi didžiausi žmonių srautai. Numatyta atnaujinti informaciją apie saugų maudymąsi ir ją pateikti aiškiai matomuose informaciniuose stenduose, kad taisyklės būtų suprantamos ir atvykstantiems svečiams.

    Pasitarime priminta ir apie augalinių atliekų deginimo bei laužų kūrenimo tvarką: tai neturėtų tapti nuolatiniu atliekų tvarkymo būdu, o ugnį reikėtų kurti tik tam pritaikytose vietose. Seniūnijoms rekomenduota aktyviau reaguoti į pasikartojančius pažeidimus, nes sausros ir vėjo laikotarpiais rizika išauga ypač greitai.

    Kelių būklė: apvažiavimai ir sunkiasvoris transportas

    Vienas svarbiausių seniūnijų rūpesčių išliko vietinių kelių būklė po žiemos. Nors pavasarį vykdomi profiliavimo, žvyravimo ir išdaužų taisymo darbai, dalyje vietovių situaciją apsunkina sunkiasvoris transportas, kuriam žvyrkeliai dažnai nėra pritaikyti.

    Daug dėmesio skirta Dusetų seniūnijai, kur dėl krašto kelio Dusetos–Degučiai–Dūkštas remonto išaugo eismas per Antalieptę, Naršėnus, Sadūnus ir kitas vietoves. Pabrėžta, kad apvažiavimai neturi virsti ilgalaikiu vietos gyventojų nepatogumu, todėl svarbu fiksuoti kelių būklės pokyčius ir su rangovais tartis dėl pažeistų ruožų atstatymo.

    Salako seniūnijoje, seniūną pavadavusio atstovo teigimu, darbai vyko intensyviai: iki balandžio pabaigos išvežta apie 1 800 kubinių metrų žvyro ir suprofiliuota apie 66 kilometrus kelių. Tuo pačiu atkreiptas dėmesys, kad ne visur tenkina asfalto išdaužų remonto terminai ir darbų kokybė, todėl seniūnijos tikisi tikslesnio planavimo ir aiškesnės atsakomybės.

    Imbrado seniūnijoje pavasarį profiliavimo darbų apimtys viršijo 300 kilometrų, kai kurie ruožai tvarkyti pakartotinai. Tačiau seniūnai akcentavo ir kitą pusę: pagerėjus dangai, dalis vairuotojų linkę viršyti saugų greitį, o tai spartina žvyrkelių dėvėjimąsi, didina nelygumus ir dulkėtumą.

    Kalbėta ir apie dulkėtumo mažinimo priemones ten, kur eismas padidėjo dėl apvažiavimų ar darbų. Sutarta ieškoti galimybių lanksčiau perskirstyti resursus ir reaguoti į realius transporto srautų pokyčius, kad labiausiai apkrauti ruožai neliktų be priežiūros.

    Viešosios erdvės, kapinės ir renginiai: darbų pikas prieš sezoną

    Pasitarime apžvelgti ir kasmetiniai pavasario darbai: tvarkomos viešosios erdvės, parkai, pakrantės, maudyklos, kapinės, vaikų žaidimų aikštelės, suoliukai, lieptai. Seniūnijoms tai yra laikotarpis, kai per trumpą laiką reikia atlikti daug smulkių, bet kasdienę gyvenimo kokybę lemiančių darbų.

    Dusetų seniūnijoje aptarti maudyklų paruošimo klausimai, įskaitant smėlio atvežimą ir planuojamą meldų valymą. Taip pat pristatyti planai dėl Sartų pakrantės projekto, kurio vizualizacijos jau parengtos, o artimiausiu metu numatoma informaciją pateikti visuomenei.

    Turmanto seniūnijoje dėmesys skirtas kapinių ir viešųjų erdvių priežiūrai, prie didesnių kapinių pastatyti biotualetai. Salako seniūnijoje tęsiami tvoros tvarkymo darbai kapinėse, o paraleliai ruošiamasi Salako miestelio 530 metų jubiliejui, todėl planuojama daugiau aplinkos tvarkymo ir gėlynų sodinimo darbų.

    Zarasų seniūnijoje aptarti miesto darbai: remontuojami lieptai, dažomi suolai, tvarkomos gatvės, atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Taip pat numatyta atnaujinti įvažiuojant į miestą esantį Zarasų užrašą bei tvarkyti infrastruktūros elementus, kurie labiausiai pastebimi atvykstantiems svečiams.

    Atskira tema tapo atliekų tvarkymas: seniūnai atkreipė dėmesį, kad prie kapinių esantys konteineriai neretai perpildomi, todėl būtina tikslinti išvežimo organizavimą ir kontrolę. Gyventojai taip pat laukia stambiagabaričių atliekų surinkimo grafiko, kuris daugelyje vietovių jau tapęs kasmetiniu poreikiu.

    Pasitarime paliestas ir invazinių Sosnovskio barščių naikinimas, pabrėžiant, kad darbų kokybė turi būti vertinama pagal realų rezultatą, o ne formaliai priimant paslaugą. Sutarta griežčiau tikrinti, ar atlikti veiksmai duoda matomą poveikį ir ar reikia pakartotinių priemonių.

    Seniūnai taip pat aptarė artėjančius bendruomenių renginius ir dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas, kurios kai kuriose vietovėse leidžia atgaivinti apleistas erdves. Kartu iškelti klausimai dėl prastos būklės nenaudojamų pastatų, priklausančių bažnyčiai, kurių išsaugojimui reikės bendrų sprendimų su savininkais.

    Pasitarimo pabaigoje akcentuota ir žmogiškųjų išteklių problema: vasarą seniūnijoms ypač reikia žmonių šienavimui, šiukšlių rinkimui ir viešųjų erdvių priežiūrai, tačiau darbuotojų trūkumas didėja. Jei pagalbininkų bus mažiau, savivaldybei gali tekti ieškoti papildomo finansavimo arba daugiau paslaugų pirkti iš išorės.

    Susitikime aptarti ir kvalifikacijos kėlimo klausimai, pabrėžiant, kad seniūnų darbas apima ne tik ūkinius, bet ir socialinius bei teisinius aspektus. Taip pat primintas birželio 12 dieną Anykščiuose vyksiantis Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos suvažiavimas, kuriame bus sprendžiami organizaciniai ir atstovavimo klausimai.

    Pasitarime sutarta, kad bendras tikslas išlieka aiškus: rajonas vasarą turi pasitikti tvarkingas, saugus ir patogus tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Tam reikės nuoseklaus kelių priežiūros, prevencijos ir viešųjų erdvių tvarkymo koordinavimo tarp seniūnijų, savivaldybės ir atsakingų tarnybų.