CP v2

Tag: Sotheby’s

  • Miniatiūrinis tiranozauro giminaitis aukcione parduotas už 42,6 mln. eurų: dėl jo kyla ginčai

    Miniatiūrinis tiranozauro giminaitis aukcione parduotas už 42,6 mln. eurų: dėl jo kyla ginčai

    Niujorke „Sotheby’s“ aukcione už rekordinę 42,6 mln. eurų sumą parduotas retas dinozauro fosilijos skeletas, priskiriamas nanotiranozaurui – mažesniam garsiojo Tyrannosaurus rex giminaičiui. Aukciono namai skelbia, kad kaina gerokai viršijo išankstinį vertinimą, siekusį 4–7 mln. eurų.

    Fosilija, praminta Jodi, buvo aptikta 2019 metais. Pirkėjo tapatybė neatskleidžiama, o varžytinės, vykusios telefonu ir internetu, truko apie 12 minučių.

    Kas žinoma apie Jodi

    „Sotheby’s“ teigimu, Jodi yra viena iš vos trijų žinomų tokio tipo skeletų. Skeletas siekia apie 2,9 metro aukščio ir beveik 6 metrų ilgio, o jo komplektiškumas vertinamas maždaug 70 proc.

    Nanotiranozaurai, kaip nurodoma aukciono namų pateikiamame aprašyme, gyveno kartu su T. rex vėlyvosios kreidos laikotarpiu prieš maždaug 67 mln. metų. Šiam gyvūnui priskiriamos ilgesnės priekinės galūnės, stambesni nagai ir siauresni, labiau ašmenis primenantys dantys.

    Privatus pardavimas kelia diskusijas

    Didelės vertės fosilijų pardavimai privačiems pirkėjams nuolat kelia įtampą tarp kolekcionierių rinkos ir mokslo bendruomenės. Kritikai teigia, kad reikšmingi egzemplioriai turėtų atsidurti muziejuose ar tyrimų institucijose, kur būtų prieinami mokslininkams ir visuomenei.

    „Reikšmingos fosilijos turėtų būti prieinamos tyrimams ir eksponuojamos viešai“, – sako mokslininkai, kritikuojantys privačius pardavimus.

    Tuo metu aukciono namai pabrėžia teisėtą radinių kilmę ir profesionalų darbą. „Sotheby’s“ taip pat padėkojo fosilijų ieškotojų komandai, kurios veikla buvo pristatyta „Discovery Channel“ dokumentikos serijoje Dino Hunters 2020 metais.

    Rinka brangsta, o rekordai artėja

    „Sotheby’s“ nurodo, kad šis sandoris Jodi įrašo tarp brangiausiai kada nors parduotų dinozaurų fosilijų. Šią vasarą, aukciono namų duomenimis, T. rex fosilija Gus buvo parduota už 44 mln. eurų ir tapo rekordu.

    Ekspertai pastebi, kad aukcionuose brangsta ne tik dinozaurų skeletai, bet ir kiti išskirtiniai gamtos istorijos objektai, o kainas kelia ribota pasiūla bei kolekcionierių noras turėti išskirtinį, viešumoje atpažįstamą eksponatą. Vis dėlto tokie sandoriai vis dažniau vertinami ne vien kaip rinkos įvykis, bet ir kaip klausimas apie mokslinio paveldo prieinamumą.

  • DI vėl pakurstė ginčą dėl „Salvator Mundi“: ar brangiausias paveikslas pasaulyje tikrai da Vinčio?

    Leonardo da Vinčiui priskiriamas „Salvator Mundi“ 2017 metais Niujorke „Christie’s“ aukcione tapo brangiausiu kada nors parduotu paveikslu. Galutinė kaina su mokesčiais siekė apie 381 000 000 eurų, o sandoris iki šiol laikomas išskirtiniu meno rinkos precedentu.

    Tuomet aukciono namai akcentavo, kad išlikę mažiau nei 20 Leonardo kūrinių, o didžioji dalis jų saugoma muziejuose. Būtent retumas ir garsus autorystės „vardas“ tapo pagrindiniais argumentais, kodėl pirkėjai buvo pasirengę mokėti šimtus milijonų.

    Kam DI priskiria autorystę?

    Pastaraisiais metais diskusiją iš naujo įkaitino tyrėjų bandymai pasitelkti dirbtinis intelektas, vertinant tapybos stilistiką ir potėpio ypatybes. Remiantis viešai aptariama analize, DI kaip labiausiai tikėtiną autorių nurodė Giovanni Antonio Boltraffio, dailininką iš Milano aplinkos, siejamos su Leonardo dirbtuve.

    Skelbiama, kad algoritmas Boltraffio autorystei priskyrė 81 proc. tikimybę. Vis dėlto tai nereiškia galutinio verdikto: pats metodas kelia klausimų, nes ne visada aišku, kokiais palyginamaisiais duomenimis ir kokio tikslumo vaizdais remtasi.

    Įdomu tai, kad Boltraffio pavardė šiame kontekste nėra naujiena. 1958 metais „Sotheby’s“ aukcione paveikslas buvo parduotas vos už maždaug 1 000 eurų (perskaičiavus iš istorinio sandorio sumos), ir tuomet jis buvo priskirtas būtent Boltraffio, o ne Leonardo.

    Kodėl kūrinys susietas su Leonardo?

    Situacija pasikeitė po to, kai kūrinys 2005 metais buvo vėl „atrastas“ Jungtinėse Valstijose ir perduotas restauruoti. Konservavimo metu nuėmus dalį vėlesnių perdažymų, specialistams atsivėrė detalės, kurios anksčiau buvo beveik nematomos, ir tai sustiprino argumentus apie galimą Leonardo dalyvavimą.

    Tarp dažniausiai minimų požymių nurodomi kūrybiniai pataisymai tapybos procese, kai dailininkas keitė kompozicijos elementus darbo eigoje. Tokie sprendimai meno istorijoje neretai laikomi svarbiu meistro įsikišimo ženklu, nors dirbtuvių praktikoje korekcijos galėjo atsirasti ir prižiūrint mokiniams.

    2011 metais „Salvator Mundi“ buvo eksponuotas Londono National Gallery parodoje, skirtoje Leonardo kūrybai. Tačiau net ir po šio pristatymo dalis ekspertų liko skeptiški, pabrėždami, kad Renesanso dirbtuvėse kūriniai dažnai būdavo kuriami kolektyviai, o meistras galėjo prisidėti tik prie dalies kompozicijos.

    Kodėl DI išvados nepadeda taško?

    Vienas esminių priekaištų DI analizei yra nepakankamas skaidrumas: jei nėra pilnos metodikos, nepriklausomi tyrėjai negali atkartoti testo ir patikrinti, ar rezultatai stabilūs. Meno rinkoje tai ypač svarbu, nes autorystės priskyrimas tiesiogiai lemia vertę ir teisinę atsakomybę.

    Kita problema yra pati kūrinio būklė ir istorija. „Salvator Mundi“ per dešimtmečius buvo ne kartą restauruotas, vietomis perdažytas, todėl nustatyti, kurios tapybos dalys priklauso pirminiam autoriui, o kurios yra vėlesnės intervencijos, yra sudėtinga net laboratoriniais metodais.

    „Patikima DI analizė gali būti naudinga, tačiau ji neišspręs visų autorystės priskyrimo problemų“, – sakė prof. Frankas Zöllneris.

    Kai kurie tyrėjai taip pat pabrėžia, kad net jei DI labiau atpažįsta Boltraffio braižą, tai nebūtinai paneigia Leonardo vaidmenį. Galimas ir tarpinis scenarijus: kūrinys galėjo būti nutapytas dirbtuvėje, o Leonardo galėjo prisidėti prie svarbiausių fragmentų arba atlikti kūrybinę priežiūrą.

    Ginčas dėl „Salvator Mundi“ autorystės kol kas lieka atviras, o kartu išlieka ir pagrindinis paradoksas: kūrinys, kadaise parduotas už simbolinę sumą, XXI amžiuje pasiekė maždaug 381 000 000 eurų kainą. Kuo daugiau atsiranda naujų vertinimų, tuo aiškiau, kad šio paveikslo istorija dar ilgai išliks meno pasaulio dėmesio centre.

  • Paryžiuje aukcione pasirodys retai matytas Monė paveikslas „Iris“: prognozuoja rekordą Prancūzijoje

    Paryžiuje aukcione pasirodys retai matytas Monė paveikslas „Iris“: prognozuoja rekordą Prancūzijoje

    Paryžiuje „Sotheby’s“ aukcione netrukus pasirodys itin retai viešai matytas Claude’o Monet paveikslas „Iris“. Darbas vertinamas 22–30 mln. eurų ir, jei prognozės pasitvirtins, gali tapti brangiausiai Prancūzijoje aukcione parduotu kūriniu.

    Paveikslas bus siūlomas spalio 22 dieną kartu su kitais kūriniais iš Schlumbergerių šeimos privačios kolekcijos. Iš viso pardavimui numatyti 28 darbai, o bendra aukciono vertė siekia daugiau nei 40 mln. eurų.

    Kodėl „Iris“ toks išskirtinis?

    Aukciono organizatoriai pabrėžia, kad „Iris“ išliko neįprastai geros būklės ir yra ypač autentiškas. Skelbiama, kad kūrinys neturi lako sluoksnio, yra ant originalios drobės ir nebuvo restauruotas.

    „Jis neturi lako, yra ant originalios drobės ir niekada nebuvo restauruotas. Kūriniai atrodo taip, kaip juos prieš 100 metų nutapė Monet“, – sakė „Sotheby’s“ Prancūzijoje modernaus ir šiuolaikinio meno skyriaus vienas vadovų Thomas Bompard.

    Meno istorikų teigimu, toks išsaugojimas ypač svarbus vėlyvajam Monet periodui, kai dailininkas kūriniuose ryškiai eksperimentavo su faktūra ir storais dažo sluoksniais. Lakas gali pakeisti spalvų tonus, o restauravimas kartais rizikuoja pažeisti pačią tapybos medžiagą.

    Šimtmetį kabėjo svetainėje

    „Iris“, kaip ir dar vienas aukcione siūlomas Monet kūrinys „Verkiantis gluosnis“, apie šimtmetį kabėjo Schlumbergerių šeimos namų svetainėje. Dėl to darbai ilgą laiką buvo beveik nematomi plačiajai visuomenei, o „Iris“ apskritai nebuvo plačiai rodomas spalvotose reprodukcijose.

    Pasak „Sotheby’s“, paveikslą įsigijo Jeanne Schlumberger, o sandoris vyko tiesiogiai per galerijos atstovus, ne aukciono salėje. Tokia kilmė ir ilga „tyla“ rinkoje dažnai didina kolekcininkų susidomėjimą, nes atsiranda retas šansas įsigyti kūrinį, kurio ilgai nebuvo viešoje apyvartoje.

    Rinka kaitinama Monet sukakties

    Susidomėjimą papildomai kursto ir sukaktis: 2026 metais sukanka 100 metų nuo Monet mirties. Paryžiuje tuo pačiu laikotarpiu numatomos parodos, skirtos dailininko kūrybai, o tokie renginiai dažnai veikia kaip katalizatorius meno rinkai.

    Tarp aukciono siūlomų kūrinių yra ne tik keturi Monet darbai, bet ir Camille Claudel skulptūra bei Gustave’o Moreau paveikslai. Taip pat parduodama trijų Paulio Cézanne’o kūrinių sieninė kompozicija, kurios centrinis paveikslas „La Ferme“ vertinamas 600 000–800 000 eurų.

    Skelbiama, kad dalis Cézanne’o kūrinių Prancūzijoje pripažinti nacionaliniais lobiais. Tokiais atvejais valstybei paprastai suteikiamas laikas apsispręsti dėl galimo įsigijimo, siekiant išlaikyti svarbius meno kūrinius šalies kolekcijose.

  • Retai matytas Claude’o Monet paveikslas „Iris“ keliauja į „Sotheby’s“: kaina gali tapti rekordinė

    Retai matytas Claude’o Monet paveikslas „Iris“ keliauja į „Sotheby’s“: kaina gali tapti rekordinė

    „Iris“ – į aukcioną po šimtmečio

    Paryžiuje aukcionų namai „Sotheby’s“ ruošiasi parduoti retai viešai rodytą Claude’o Monet paveikslą „Iris“, kurio vertė, vertintojų skaičiavimu, gali siekti 22–30 milijonų eurų. Toks įkainis reikštų aukščiausią kada nors Prancūzijoje vienam paveikslui nustatytą aukciono įvertį.

    Kūrinys įtrauktas į spalio 22 dieną vyksiantį aukcioną, kuriame bus siūlomi darbai iš privačios Schlumberger šeimos kolekcijos. Iš viso parduodami 28 kūriniai, o bendra aukciono vertė vertinama daugiau nei 40 milijonų eurų.

    Kas išskirtinio šiame Monet darbe?

    „Iris“ laikomas vėlyvojo Monet periodui priskiriamu monumentaliu darbu, sukurtu menininko gyvenimo pabaigoje. Kuratoriai ir aukciono atstovai pabrėžia, kad paveikslas išlikęs neįprastai geros būklės, o tai meno rinkoje tiesiogiai veikia kainą.

    Skelbiama, kad drobė neturi lako sluoksnio, yra ant originalios drobės ir niekada nebuvo restauruota. Tai reta kombinacija, nes laikui bėgant daugelis paveikslų būna lakuojami ar taisomi, o bet kokia intervencija gali pakeisti spalvų tonus ir originalią faktūrą.

    „Jis nėra nulakuotas, yra ant originalios drobės ir niekada nebuvo restauruotas. Tai lygiai tokie, kokius Monet juos nutapė prieš 100 metų“, – sakė „Sotheby’s“ Prancūzijos modernaus ir šiuolaikinio meno padalinio vienas vadovų Thomas Bompard.

    Kolekcija, apie kurią kalbėta pašnibždomis

    Pasak meno istorikų, vėlyvajame kūrybos etape Monet itin akcentavo tapybos medžiagiškumą: storus dažo sluoksnius, reljefą, potėpio „kūną“. Dėl to bet koks valymas ar restauravimas, nors ir atliekamas profesionaliai, kelia riziką pažeisti paviršiaus struktūrą.

    „Iris“, kaip ir kitas aukcione siūlomas Monet kūrinys „Verkiantis gluosnis“, ilgą laiką buvo laikomas pakabintas Schlumberger šeimos svetainėje ir, teigiama, beveik nejudintas apie šimtmetį. Plačiajai visuomenei šis paveikslas esą menkai pažįstamas ir dėl to, kad iki šiol retai buvo pristatomas spalvotose reprodukcijose.

    Anot „Sotheby’s“, paveikslą Jeanne Schlumberger įsigijo tiesiogiai iš dailininko šeimos per galeristę Katia Granoff, ne aukciono salėje. Tokia kilmė, aiškiai dokumentuota proveniensė ir ilga istorija privačioje kolekcijoje paprastai sustiprina pirkėjų pasitikėjimą.

    Kodėl dėmesys kyla būtent dabar?

    Aukciono laikas sutampa su 100-osiomis Monet mirties metinėmis: menininkas mirė 1926 metų gruodžio 5 dieną. Ši sukaktis jau anksčiau paskatino naujas parodas ir publikacijas, o rinkoje tokie kultūriniai „inkarai“ dažnai padidina susidomėjimą bei kainų lūkesčius.

    Be Monet darbų, Schlumberger kolekcijos aukcione siūlomi ir kitų garsenybių kūriniai: minimi Paulio Cézanne’o ir Gustave’o Moreau paveikslai, taip pat Camille Claudel skulptūra. Atskirai dėmesio sulaukia Cézanne’o trijų darbų sieninė kompozicija, kurios centrinis paveikslas „La Ferme“ įvertintas 600 000–800 000 eurų.

    Prancūzijoje dalis Cézanne’o darbų pažymėti nacionalinio lobio statusu, kuris suteikia valstybei iki 30 mėnesių galimybę ieškoti finansavimo ir svarstyti įsigijimą. Tokie sprendimai neretai tampa papildomu veiksniu, formuojančiu aukcionų strategiją ir kolekcionierių lūkesčius.