Tag: S&P Global Ratings

  • S&P perspėja: Lenkijos grynoji skola iki 2029-ųjų gali viršyti 70 proc. BVP

    Lenkijos viešųjų finansų padėtis sulaukė griežto tarptautinio įvertinimo: „S&P Global Ratings“ įspėja, kad šalies grynoji valstybės skola iki 2029 metų gali perkopti 70 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Agentūros vertinimu, skolos augimas per kelerius metus būtų labai spartus.

    Kaip pabrėžiama ataskaitoje, didėjantis įsiskolinimas ilgainiui gali apriboti valdžios galimybes reaguoti į ekonominius sukrėtimus ir neigiamai paveikti augimo perspektyvas. Šis signalas svarbus ir investuotojams, nes skolos dinamika yra viena esminių priežasčių, dėl kurių peržiūrimi reitingai.

    Neseniai agentūra paliko Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta „A-“, tačiau sumažino reitingą nacionaline valiuta nuo „A“ iki „A-“. Abiejų reitingų perspektyvos pakeistos iš stabilios į neigiamą, o tai reiškia, kad artimiausiu metu didėja tikimybė sulaukti dar vieno pabloginimo.

    „S&P“ nurodo, kad riziką reitingui didina užsitęsusios fiskalinės disproporcijos, skolos didėjimas ir politinė poliarizacija, kuri gali apsunkinti sprendimų priėmimą. Tokie veiksniai, agentūros vertinimu, kelia grėsmę tiek ekonomikos augimui, tiek viešųjų finansų tvarumui.

    Skolos augimas ir reitingo rizika

    „S&P“ prognozuoja, kad iki 2029 metų Lenkijos grynoji skola gali viršyti 70 proc. BVP. Ataskaitoje pažymima, kad tai reikštų daugiau nei 20 procentinių punktų šuolį per penkerius metus.

    Agentūra taip pat aiškiai įvardija, kada galėtų imtis dar griežtesnių žingsnių: reitingas gali būti mažinamas, jei fiskaliniai disbalansai taps ilgalaikiai, o skolos augimas ir politiniai nesutarimai padidins riziką ekonomikos plėtrai.

    Augimas gali išlikti, bet biudžetas – silpna vieta

    Nepaisant įspėjimų dėl skolos, „S&P“ tikisi, kad artimiausius dvejus ar trejus metus Lenkijos ekonomika vis dar galėtų augti maždaug 3 proc. tempu. Tokį augimą, agentūros vertinimu, palaikytų vidaus paklausa ir eksportas.

    Vis dėlto kartu pabrėžiama, kad įtempta biudžeto situacija artimiausiais metais išliks viena didžiausių šalies pažeidžiamumo vietų, o tai gali didinti spaudimą reitingams.

    „Credit Agricole“: be konsolidacijos – didesnės skolinimosi išlaidos

    „Credit Agricole“ ekonomistai vertina, kad jei po 2027 metų parlamento rinkimų nebus pradėta viešųjų finansų konsolidacija, Lenkijai gali grėsti tolesni reitingo perspektyvų ir paties reitingo mažinimai.

    Jų teigimu, tai galėtų reikšti didesnį valstybės obligacijų pajamingumą, o kartu – ir augančias skolos aptarnavimo išlaidas.

    Ekonomistai aiškina, kad fiskalinė konsolidacija praktiškai reiškia išlaidų ribojimą kartu didinant biudžeto pajamas, pavyzdžiui, griežtinant mokesčių sistemos kontrolę arba keliant mokesčius. Jų vertinimu, dėl rinkimų ciklo tokie sprendimai realiai galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2028 metais.

    Tekste primenama ir ankstesnė patirtis: 2026 metų rugsėjį „Moody’s“ buvo sumažinusi Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta iš A2 į A3, kaip pagrindines priežastis nurodydama fiskalinės padėties pablogėjimą ir skolos aptarnavimo kaštus.

  • S&P pablogino Lenkijos reitingo perspektyvą ir sumažino vietos valiutos reitingą iki „A-“

    Reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ penktadienio vakarą paskelbė sprendimą dėl Lenkijos kredito reitingo: ilgalaikis reitingas užsienio valiuta paliktas „A-“ lygyje, tačiau vietos valiuta sumažintas iki „A-“ nuo „A“.

    Kartu abiejų reitingų perspektyva pakeista į neigiamą – iki šiol ji buvo stabili. Tokie pranešimai paprastai atidžiai stebimi finansų rinkose, nes jie daro įtaką tam, kaip investuotojai vertina šalies skolos riziką.

    „S&P“ nurodo, kad neigiama perspektyva atspindi riziką, jog padidėjęs biudžeto deficitas ir auganti valstybės skola gali sumažinti politikos lankstumą, jei ekonomika patirtų naujų sukrėtimų. Agentūros vertinimu, tai gali didinti jautrumą investuotojų nuotaikų pokyčiams arba priversti imtis staigesnio fiskalinio koregavimo, kuris slopintų augimą.

    Pagal ES taisykles valstybės reitingai peržiūrimi bent kartą per pusmetį, o vertinamas ne tik viešųjų finansų tvarumas, bet ir ekonomikos perspektyvos, institucinis stabilumas bei politiniai veiksniai, galintys paveikti skolos aptarnavimą.

    Ką prognozuoja agentūra ir kas kelia rizikas

    Agentūra teigia besitikinti, kad per artimiausius dvejus–trejus metus Lenkijos ekonomika toliau augs maždaug 3 proc. tempu, o augimą turėtų palaikyti vidaus paklausa ir eksportas.

    Vis dėlto biudžeto padėtį „S&P“ vadina išskirtinai silpna ir prognozuoja, kad per artimiausius metus vidutinis valdžios sektoriaus deficitas viršys 6 proc. BVP, o grynoji valdžios sektoriaus skola iki dešimtmečio pabaigos pasieks 70 proc. BVP.

    Kaip vieną iš veiksnių, apsunkinančių biudžeto konsolidavimą, agentūra įvardija politinę poliarizaciją.

    Ankstesni signalai ir galimos pasekmės rinkoms

    Straipsnyje primenama, kad rugsėjį reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta nuo A2 iki A3 ir tuo pačiu perspektyvą pakeitė iš neigiamos į stabilią, kaip pagrindines priežastis nurodžiusi prastėjančią fiskalinę padėtį bei skolos aptarnavimo kaštus.

    Taip pat dėmesys atkreipiamas į vidaus institucinius ir politinius procesus: minėta užsitęsusi procedūra dėl naujų Lenkijos centrinio banko (NBP) valdybos narių skyrimo bei plačiai nušviesta situacija Konstituciniame Tribunole, rodanti įtampas tarp vyriausybės ir prezidento.

    Tekste cituojamas ekonomistas Tomaszas Prusekas pažymi, kad kiekvienas reitingo pokytis reiškia ir užsienio investuotojų pasitikėjimo pokytį, o dalis pasaulinių fondų savo investavimo taisyklėse reitingą naudoja kaip kriterijų, spręsdami, ar laikyti šalies obligacijas portfelyje.

    Po rugsėjį įvykusio „Moody’s“ sprendimo Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas staigiai nešoko, tačiau kurį laiką išliko padidėjęs ir periodiškai viršijo 6,4 proc. Vėliau jis sumažėjo iki maždaug 6,1 proc., o penktadienį siekė apie 6,12–6,13 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad obligacijų pajamingumui įtaką daro ne tik reitingų agentūrų vertinimai, bet ir infliacijos bei palūkanų normų lūkesčiai, skolos pasiūla ir tarptautinių rinkų situacija.

    Biudžeto skaičiai: dideli skolinimosi poreikiai

    Tekste nurodoma, kad Finansų ministerijai reitingai yra itin svarbūs dėl valstybės skolinimosi poreikių, susijusių su skolos finansavimu.

    2026 metais Lenkijos biudžeto grynosios skolinimosi reikmės planuojamos apie 422,9 mlrd. zlotų, o įvertinus ir išperkamą skolą bendrosios skolinimosi reikmės sudaro apie 688,5 mlrd. zlotų.

    Kartu minima, kad šių metų valdžios sektoriaus deficitas, tikėtina, bus 6,7 proc., nors anksčiau buvo planuota 7,1 proc.

    Rugsėjo pabaigoje valstybės biudžeto deficitas siekė 172,2 mlrd. zlotų, t. y. 63,4 proc. visam 2026 metų laikotarpiui numatyto metinio limito. Prieš metus po trijų ketvirčių deficitas buvo kiek didesnis – šiek tiek viršijo 204 mlrd. zlotų.

    Tekste taip pat teigiama, kad svarbi teigiama detalė yra augančios įplaukos iš CIT ir PIT mokesčių bei einamųjų išlaidų politikos racionalizavimas, vykdomas taupymo procedūrų rėmuose.

  • Politinė aklavietė dėl Konstitucinio Teismo kelia riziką Lenkijos reitingui – sprendimas lapkričio 6-ąją

    Lenkijoje įsiplieskęs politinis ginčas dėl Konstitucinio Teismo finansų rinkoms tapo papildomu rizikos signalu – jis gali padidinti spaudimą šalies kredito reitingo vertinimui, kurį lapkričio 6 dieną atliks viena iš didžiųjų agentūrų.

    Kaip pažymi „wnp.pl“, rinkos šią situaciją vertina kaip politinės rizikos veiksnį, kuris gali turėti įtakos ir Lenkijos valiutos kainai tarptautiniuose sandoriuose.

    Fone matomas ir zlotui nepalankus judėjimas: euro ir zloto kursas ilgesnį laiką kyla, o straipsnyje minimas lygis – 4,41 zloto už eurą – yra aukščiausias nuo 2023 metų pabaigos. Birželį už eurą buvo mokama apie 4,25 zloto.

    Analitikai tarp priežasčių mini ne tik Konstitucinio Teismo klausimą, bet ir įtampą, siejamą su Lenkijos centriniu banku – Nacionaliniu Lenkijos banku. Tokie instituciniai konfliktai investuotojams gali signalizuoti mažesnį stabilumą.

    S&P sprendimas: daug dėmesio perspektyvai

    DM BOŚ analitikas Marekas Rogalskis teigia, kad ginčas dėl Konstitucinio Teismo svarbus tuo, jog rodo gilią politinę poliarizaciją, galinčią virsti užsitęsusia aklaviete. Jo vertinimu, toks fonas gali būti svarstomas reitingo peržiūros metu.

    „Tai gali būti įvertinta S&P analitikų – rizika pakeisti perspektyvą iš stabilios į neigiamą gali būti didelė, turint omenyje, kad artimiausiais mėnesiais realių šansų pagerinti viešųjų finansų situaciją iš esmės nedaug“, – sako M. Rogalskis.

    „Erste BP“ ekonomistai taip pat nurodo, kad S&P gali atkreipti dėmesį į situaciją aplink Konstitucinį Teismą. Jie tikisi, kad agentūra gali sumažinti Lenkijos reitingo perspektyvą iki neigiamos, patį reitingą išlaikydama A- lygyje.

    Kita vertus, „PKO BP“ analitikai nemano, kad ginčas dėl Konstitucinio Teismo privalomai pablogins sprendimą jau dabar, tačiau neatmeta, kad agentūra gali įvardyti užsitęsusį konfliktą kaip rizikos veiksnį ateities vertinimams.

    RPP posėdis ir palūkanų klausimas

    Papildomas dėmesio taškas investuotojams – Lenkijos pinigų politikos kryptis. Trečiadienį sprendimą dėl palūkanų normų turėtų priimti Pinigų politikos taryba (RPP).

    Anot M. Rogalskio, diskusija apie palūkanų didinimą 3–4 lapkričio posėdyje nėra visiškai atmesta, tačiau tokio sprendimo tikimybė vertinama mažiau nei 50 proc. Jo teigimu, palūkanų nekeitimas zlotui gali ir nepadėti.

    Straipsnyje taip pat primenama, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainos 2026 metų spalį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 3,5 proc., o per mėnesį sumažėjo 0,4 proc.

  • „SoftBank“ uždirbo apie 41 mlrd. eurų: „OpenAI“ statymas iškėlė ir naujų rizikų

    „SoftBank“ uždirbo apie 41 mlrd. eurų: „OpenAI“ statymas iškėlė ir naujų rizikų

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank“ paskelbė, kad jos „Vision Fund“ per metus uždirbo apie 41 mlrd. eurų, o didžiausią šio šuolio dalį lėmė sparčiai išaugusi investicijos į „OpenAI“ vertė. Bendrovės duomenimis, vien „OpenAI“ vertės pokytis per finansinius metus iki kovo pabaigos sugeneravo apie 40 mlrd. eurų investicinį prieaugį.

    Per paskutinį metų ketvirtį fondas uždirbo maždaug 18 mlrd. eurų, tačiau beveik visas rezultatas siejamas su „OpenAI“, nes kitos portfelio pozicijos patyrė nuostolių. Tarp minimų silpnesnių investicijų buvo e. prekybos bendrovė „Coupang“, pavėžėjimo rinkos žaidėjai ir finansinių technologijų sektoriaus įmonės.

    „SoftBank“ pastaruoju metu siekia atsidurti DI bumo epicentre, o „OpenAI“ tapo svarbiausiu šios strategijos elementu. Vasario mėnesį bendrovė nurodė įsipareigojusi bendrai investuoti daugiau kaip 54 mlrd. eurų į „OpenAI“, o tai, pasak jos, galėtų suteikti maždaug 13 proc. įmonės akcijų paketą; daugiau nei 27 mlrd. eurų jau buvo investuota.

    Kovo mėnesį „OpenAI“ užbaigė finansavimo etapą, kuriam kartu vadovavo „SoftBank“, ir šis sandoris įvertino bendrovę maždaug 790 mlrd. eurų. Rinka išlieka itin konkurencinga, o DI laboratorija varžosi tiek su „Google“, tiek su kitais stambiais DI kūrėjais, todėl investuotojai vertina ne tik augimo perspektyvas, bet ir išlaidas infrastruktūrai bei lustams.

    Didėjantis pelnas ir auganti koncentracijos rizika

    Staigus „OpenAI“ vertės kilimas sustiprino „Vision Fund“ grąžą, tačiau kartu išryškino riziką dėl investicijų koncentracijos ir „SoftBank“ skolos naštos. Kovo mėnesį S&P Global Ratings pakeitė „SoftBank“ perspektyvą iš stabilios į neigiamą, įspėdama, kad portfelio kokybė ir likvidumas gali prastėti dėl papildomų didelių įsipareigojimų „OpenAI“.

    Reitingų agentūra pažymėjo, kad bendrovė galėtų sušvelninti spaudimą finansams, jei parduotų dalį turto ir taip sustiprintų likvidumą. „SoftBank“ jau anksčiau mažino kai kuriuos paketus, įskaitant telekomunikacijų ir lustų sektoriaus investicijas, kad finansuotų pasirinktą kryptį.

    Grupė taip pat paskelbė, kad per finansinius metus uždirbo apie 1,3 mlrd. eurų iš turto pardavimų ir kitų investicinių sandorių, tačiau, atmetus valiutų kursų svyravimus ir sąnaudas, už „Vision Fund“ ribų investicinis rezultatas buvo neigiamas. Tuo pat metu bendras grupės grynasis pelnas siekė apie 29 mlrd. eurų, o prie jo prisidėjo tiek „Vision Fund“, tiek telekomunikacijų verslas.

    Bendrovės finansų vadovas Yoshimitsu Goto investuotojams pabrėžė finansinės drausmės svarbą ir nurodė, kad „SoftBank“ turi apie 21 mlrd. eurų grynųjų pinigų rezervą. Pasak jo, tai leidžia padengti daugiau nei dvejų metų obligacijų išpirkimus, tačiau rinkos dėmesys ir toliau bus sutelktas į tai, kaip greitai didėjantis DI portfelis atsipirks ir kiek kainuos tolesnis plėtros finansavimas.

  • S&P paliko Lenkijos reitingą A-: kokias rizikas mato dėl energijos kainų ir geopolitikos

    Tarptautinė reitingų agentūra S&P Global Ratings paliko Lenkijos ilgalaikį skolos reitingą užsienio valiuta ties A- lygiu ir išlaikė stabilią perspektyvą. Agentūra pabrėžė, kad vertinime susiduria palankesnės artimiausių metų augimo prielaidos ir didėjantys fiskaliniai bei išoriniai rizikos veiksniai.

    S&P sprendime atkreipė dėmesį, kad rizika ekonominėms perspektyvoms padidėjo dėl brangstančios energijos ir įtampos Artimuosiuose Rytuose. Agentūros vertinimu, tokie veiksniai gali didinti infliacijos ir sąnaudų spaudimą, o tai jautriai atsiliepia tiek namų ūkiams, tiek pramonei.

    „Stabili perspektyva atspindi pusiausvyrą tarp žadančių augimo perspektyvų ir didėjančio pažeidžiamumo dėl sparčiai augančios viešosios skolos“, – nurodė S&P Global Ratings.

    Agentūra taip pat įspėjo, kad reitingas galėtų būti mažinamas, jei vidutinio laikotarpio augimo perspektyvos reikšmingai suprastėtų arba atsinaujintų didesni makroekonominiai disbalansai. Papildomu neigiamu scenarijumi įvardyta galimų išorinių šokų grėsmė, susijusi su užsitęsusiais geopolitiniais konfliktais.

    „Reitingas galėtų būti sumažintas ir tuo atveju, jei eskaluotų Rusijos karas prieš Ukrainą, tai labiau paveiktų viešuosius finansus ir ekonomikos augimą bei didintų saugumo rizikas“, – teigiama agentūros vertinime.

    Kada reitingas galėtų kilti?

    S&P nurodė, kad reitingo didinimas būtų labiau tikėtinas, jei valdžia imtųsi aiškių veiksmų mažinti aukštą biudžeto deficitą ir stabilizuoti skolos trajektoriją. Agentūrų praktikoje tai paprastai reiškia ne vien trumpalaikes priemones, o nuoseklų fiskalinį planą, paremtą patikimomis pajamų ir išlaidų prielaidomis.

    Teigiama įtaka, pasak S&P, galėtų būti siejama ir su institucijų valdymo stiprinimu, atsargesne biudžeto politika bei stabiliu ES lėšų srautu. Reitingų agentūros taip pat vertina, ar šalis išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir geba pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kurios didina potencialų augimą.

    Augimo prognozės ir skolos rizika

    S&P vertinimu, Lenkijos ekonomika ir toliau turėtų augti tvirtu tempu, o reikšmingą vaidmenį čia vaidina investicijos, finansuojamos ES lėšomis. Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 proc.

    Kartu agentūra pabrėžė, kad politinės darbotvarkės poliarizacija gali apsunkinti sprendimų priėmimą dėl fiskalinės drausmės ir institucinių reformų. Tokia aplinka dažnai didina neapibrėžtumą dėl to, kaip greitai valstybė galėtų grįžti prie mažesnio deficito.

    Pagal S&P scenarijų, viešoji skola Lenkijoje artimiausiais metais gali didėti sparčiai, o grynoji skola iki 2029 metų priartėti prie 70 proc. bendrojo vidaus produkto. Agentūra taip pat prognozuoja, kad reikšmingesnės fiskalinės konsolidacijos prieš 2027 metų parlamento rinkimus gali nebūti, o deficitas 2026 metais gali siekti 6,9 proc., 2027 metais – 6,4 proc.

    Finansų ministro komentaras

    Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis sprendimą įvertino kaip signalą apie ekonomikos atsparumą. Jo teigimu, net ir esant geopolitinei įtampai bei brangstant energijos ištekliams, augimą palaiko investicijos ir vidaus paklausa.

    „Tai patvirtina mūsų ekonomikos atsparumą. Nepaisant geopolitinės įtampos, augančių naftos kainų ir silpnesnės Europos aplinkos, Lenkija išlaiko aukštą augimo tempą, kurį remia investicijos ir stipri vidaus paklausa“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Trys didžiosios reitingų agentūros Lenkiją vertina panašiai, tačiau skirtingais laipteliais. Pagal viešai skelbiamus vertinimus, „Moody’s“ Lenkijai yra suteikusi A2, o „Fitch“ ir S&P – A- reitingą.