Tag: Space Rider

  • ESA „Space Rider“ bandymas baigėsi katastrofa: suplėšytas parašiutas ir sudužęs modelis

    ESA „Space Rider“ bandymas baigėsi katastrofa: suplėšytas parašiutas ir sudužęs modelis

    Kas nutiko per bandymą?

    Europos kosmoso agentūra (ESA) tęsia daugkartinio naudojimo erdvėlaivio „Space Rider“ kūrimą, tačiau vienas naujausių bandymų baigėsi nesėkme. Spalio 6 dieną per pilno masto nusileidimo bandymą sudužo bandomasis aparato modelis.

    ESA nurodė, kad pirmasis, stabdomasis parašiutas išsiskleidė pagal planą. Vis dėlto pagrindinis parašiutas neatlaikė ir buvo suplėšytas, todėl aparatas nebesugebėjo saugiai sumažinti greičio iki nusileidimo.

    Dėl šios priežasties modelis nukrito ir buvo sunaikintas. Bandymas vyko Salto di Quirra kariniame poligone Sardinijoje, kur tokio tipo bandymai atliekami dėl saugumo reikalavimų ir infrastruktūros.

    Pradėtas tyrimas, bet grafikas, anot ESA, neturėtų griūti

    Po incidento ESA patvirtino pradėjusi tyrimą, kuriuo siekiama tiksliai nustatyti gedimo priežastį ir įvertinti, kokių korekcijų prireiks nusileidimo sistemai. Tokiose programose incidentų analizė paprastai apima parašiuto konstrukcijos, medžiagų, siūlių, išskleidimo sekos ir apkrovų scenarijų peržiūrą.

    „Tikimės, kad šis bandymas neturės neigiamos įtakos likusiam grafikui ar kvalifikaciniams darbams, arba bent jau neprivers jo keisti“, – sakė ESA kosminio transporto direktorė Géraldine Naji.

    ESA akcentuoja, kad prarastas objektas buvo pilno masto bandymų modelis, skirtas nusileidimo ir nutupdymo sistemoms įvertinti. Tai reiškia, kad bandymų tikslas buvo patikrinti kritinę grandį, o ne demonstruoti jau galutinę skrydžiui parengtą transporto priemonę.

    Kodėl „Space Rider“ projektas svarbus Europai?

    „Space Rider“ kuriamas kaip bepilotis, daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, skirtas gabenti mokslinius ir technologinius eksperimentus į žemąją Žemės orbitą ir po misijos grąžinti juos atgal. ESA siekia turėti europinį sprendimą, leidžiantį dažniau ir lanksčiau vykdyti mikrogravitacijos tyrimus bei bandyti naujas technologijas.

    Tokio tipo platformos tampa vis svarbesnės, nes auga eksperimentų paklausa, o kosmoso pramonė sparčiai juda link pakartotinio panaudojimo logikos. Sėkmingai išsprendus nusileidimo sistemos klausimus, „Space Rider“ galėtų tapti viena iš priemonių, padedančių Europai mažinti priklausomybę nuo kitų šalių teikiamų grąžinamųjų krovinių paslaugų.

    Parašiutų sistemos patikimumas čia yra vienas svarbiausių elementų, nes būtent nusileidimo etapas dažnai kelia daugiausia rizikų. Dėl to tokie bandymai ir daromi etapais, o nesėkmės, nors ir brangios, dažnai tampa esminiu impulsu patobulinimams prieš pereinant prie aukštesnio lygio kvalifikacijos.

  • ESA kuria „Space Rider“: daugkartinis erdvėlaivis grįš kaip NASA šatlai – kuo jis svarbus Europai

    ESA kuria „Space Rider“: daugkartinis erdvėlaivis grįš kaip NASA šatlai – kuo jis svarbus Europai

    Europa siekia daugiau autonomijos

    Europos kosmoso sektorius ilgus metus rėmėsi kitų valstybių pajėgumais, ypač paleidimais ir kai kuriomis kritinėmis technologijomis. Pastaraisiais metais ESA vis garsiau akcentuoja strateginį tikslą didinti Europos savarankiškumą kosmose, o vienas ryškiausių žingsnių šia kryptimi yra „Space Rider“ programa.

    „Space Rider“ yra bepilotis daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, skirtas po misijos sugrįžti į Žemę ir, atlikus patikrą bei paruošimą, vėl skristi į orbitą. Tokia koncepcija primena kadaise naudotus NASA erdvėlaivius šatlus, tačiau projektas kuriamas kaip kompaktiškesnė, pigesnė ir be įgulos veikianti platforma.

    Kas yra „Space Rider“ ir kam jis bus naudojamas

    ESA projektą vysto kaip Europos grįžtamąją platformą, kuri leistų į orbitą iškelti eksperimentus, o po kelių mėnesių juos pargabenti atgal su visais mėginiais ir įranga. Tai ypač svarbu mikrogravitacijos tyrimams, kai reikalingas ne tik bandymo atlikimas kosmose, bet ir fizinis rezultatų grąžinimas laboratorinei analizei Žemėje.

    Tokio tipo misijos aktualios biomedicinai, medžiagų mokslui, technologijų bandymams bei gamybos procesams, kuriems reikalinga mikrogravitacija. Kadangi erdvėlaivyje nenumatyta įgula, mažėja rizika ir kaštai, o pati platforma gali būti dažniau pritaikoma skirtingiems užsakovams.

    Planuojama, kad „Space Rider“ į orbitą keltų raketa „Vega C“. ESA anksčiau yra nurodžiusi, kad erdvėlaivis orbitoje galėtų išbūti maždaug 2–3 mėnesius, o tada, atsiskyręs nuo aptarnavimo modulio, grįžtų į atmosferą ir nusileistų ant Žemės.

    Testai iki 1 600 laipsnių

    Rengiantis pirmajai misijai, didžiausi iššūkiai siejami su saugiu grįžimu į atmosferą, kai konstrukciją veikia ekstremali šiluma ir apkrovos. ESA skelbė atlikusi bandymus, kurių metu medžiagos tikrintos specialiame aerodinaminiame tunelyje, pakeliančiame temperatūrą iki 1 600 laipsnių Celsijaus.

    Skelbiama, kad „Space Rider“ korpuso apačioje ir valdymo paviršiuose numatytos šiluminės apsaugos plytelės iš „ISiComp“ tipo keraminės medžiagos, kurią kūrė Italijos aeronautikos tyrimų centras CIRA kartu su pramonės partneriais. Tokie bandymai reikalingi tam, kad šiluminė apsauga atlaikytų įkaitimą, atsirandantį grįžtant iš orbitos.

    Taip pat parengtas pilno mastelio bandymų modulis, skirtas tolesniems numetimo ir nusileidimo bandymams. Šis etapas svarbus, nes „Space Rider“ nusileidimo schema remiasi parašiutais ir specialia sparno tipo sistema, kuri turi stabiliai išlaikyti kelias tonas sveriančią konstrukciją.

    Kada realus pirmasis skrydis

    ESA planuose „Space Rider“ siejamas su infrastruktūros vystymu, reikalinga saugiam nusileidimui ir erdvėlaivio aptarnavimui. Įvardijama, kad Azorų Santa Marijos saloje vystomas kosmoso centras ateityje turėtų tapti viena iš svarbių atramų, susijusių su šios platformos grąžinimu ir operacijomis.

    Pagal anksčiau skelbtus grafikus pirmoji misija siejama su 2028 metais, nors galutiniai terminai priklausys nuo bandymų rezultatų ir „Vega C“ skrydžių ritmo. Jei programai pavyks, Europa gautų daugkartinio naudojimo grįžtamąją platformą, kuri atvertų naują etapą mokslinių ir technologinių eksperimentų logistikai orbitoje.

    „Mūsų tikslas yra turėti Europos grįžtamąją platformą, kuri leistų saugiai pargabenti naudingąjį krovinį iš orbitos ir naudoti erdvėlaivį pakartotinai“, – sakė ESA atstovai, pristatydami naujausią bandymų pažangą.