„Airbus“ paskelbė pradedantis ruoštis bandymams, kurie gali pakeisti siauro fiuzeliažo lėktuvų sparnų dizainą: planuojama išmėginti sulankstomas sparnų galūnes. Tokia idėja sprendžia seną aviacijos dilemą – ilgesni ir siauresni sparnai mažina pasipriešinimą orui, bet dažnai netelpa į esamų oro uostų infrastruktūros ribas.
Aerodinamikos požiūriu didesnis sparnų ištempimas paprastai leidžia taupyti degalus ir mažinti anglies dioksido emisijas, nes lėktuvas efektyviau „laiko“ keliamąją jėgą skrydžio metu. Tačiau dauguma oro uostų, peronų ir vartų suprojektuoti pagal standartines orlaivių matmenų kategorijas, todėl pernelyg platūs sparnai apsunkintų kasdienę eksploataciją.
Gamintojas pranešė, kad antroje kitų metų pusėje turėtų prasidėti modifikuoto „Airbus“ A321neo bandymų programa. Planuojama sparnus pailginti maždaug 4–5 metrais, pasitelkiant šiuolaikines kompozitines medžiagas, kurios leidžia išlaikyti konstrukcijos tvirtumą nedidinant masės taip smarkiai, kaip naudojant tradicinius sprendimus.
Pirmasis etapas bus skirtas patikrinti konstrukcinį patvarumą, apkrovų pasiskirstymą ir naujų elementų tvirtinimo mazgus realiomis eksploatacinėmis sąlygomis. Tik vėlesnėse fazėse numatoma integruoti sulankstymo mechanizmą ir įvertinti, kaip jis veikia skrydžio saugą, techninę priežiūrą ir patikimumą.
Kas jau išbandyta rinkoje
Sulankstomos sparnų galūnės nėra visiška naujiena – panaši technologija taikoma plataus fiuzeliažo „Boeing“ 777X, kad lėktuvas su didesniu sparnų pločiu galėtų naudotis įprasta oro uostų infrastruktūra. Vis dėlto siauro fiuzeliažo segmente, kuriame dominuoja itin intensyvūs trumpų ir vidutinių nuotolių skrydžiai, tai būtų reikšmingas praktinis ir ekonominis lūžis.
Šiame segmente svarbi kiekviena sutaupyta degalų dalis, nes orlaiviai per dieną atlieka daug reisų, o kaštai jautriai reaguoja į degalų kainas. Dėl to gamintojai ieško sprendimų, kurie vienu metu gerintų aerodinamiką, neapsunkintų oro uostų logistikos ir nereikalautų brangių infrastruktūros pertvarkų.
Sprendimai iki 2030 metų
„Airbus“ yra užsiminęs, kad dėl būsimos kartos orlaivių koncepcijos krypties galutiniai sprendimai galėtų būti priimami iki 2030 metų. Aptariami ir kiti dizaino pokyčiai, įskaitant didesnio skersmens variklius bei sparnų formas, kurios dar labiau didintų efektyvumą kruiziniame režime.
Lygiagrečiai vertinami ir skirtingi variklių sprendimai: tradiciniai turboventiliatoriniai varikliai su gaubtuotu ventiliatoriumi bei vadinamasis atviro ventiliatoriaus konceptas, kai mentės nėra uždengtos. Pastarasis kelia daugiau inžinerinių ir sertifikavimo iššūkių, bet teoriškai žada didelį efektyvumo šuolį.
Variklių gamintojams artimiausio dešimtmečio sprendimai gali tapti ypač svarbūs, nes nuo jų priklausys, kokia technologinė kryptis dominuos masiškiausioje komercinės aviacijos rinkoje. Tokie projektai paprastai siejami ne tik su degalų sąnaudomis, bet ir su griežtėjančiais aplinkosauginiais reikalavimais, triukšmo ribojimu bei oro linijų siekiu mažinti vieno keleivio kelionės savikainą.