CP v2

Tag: Sparnuotosios raketos

  • Modernizuoja Tu-160M, bet fronte jų mažuma: paaiškėjo, kiek Rusija iš tiesų turi parengtų

    Modernizuoja Tu-160M, bet fronte jų mažuma: paaiškėjo, kiek Rusija iš tiesų turi parengtų

    Rusijos kariniuose informacijos kanaluose pasirodė pirmoji modernizuoto strateginio bombonešio Tu-160 nuotrauka. Skelbiama, kad orlaivis, turintis borto numerį 8-04 ir vardą „Diejniekin“, atnaujintas iki Tu-160M standarto.

    Tokia žinia formaliai didina patvirtintų modernizuotų Tu-160M skaičių, tačiau bendras programos tempas kelia klausimų. Viešai aptariama, kad dalis modernizacijų užtrunka ilgai, o tai riboja galimybes greitai atkurti ar padidinti strateginių bombonešių parengtį.

    Kas keičiasi Tu-160M?

    Tu-160 yra didžiausias ir sunkiausias viršgarsinis kovinis lėktuvas pasaulyje, turintis kintamos geometrijos sparnus. Jis pritaikytas gabenti tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas, įskaitant branduolinę ginkluotę.

    Modernizacija iki Tu-160M paprastai siejama su atnaujintomis avionikos, ryšių ir valdymo sistemomis, taip pat variklių ir kitų mazgų patobulinimais, išlaikant pagrindinę konstrukciją. Tuo metu Tu-160M2 vadinami nuo nulio gaminami nauji orlaiviai, tačiau jų pranašumai prieš modernizuotus variantus viešai atskleidžiami fragmentiškai.

    Kiek realiai dalyvauja kare?

    Atvirųjų šaltinių analizė rodo, kad vien modernizacijos faktas dar nereiškia, jog orlaivis nuolat naudojamas kovinėse operacijose. Skelbiama, kad Rusijos oro ir kosmoso pajėgos gali turėti 18 Tu-160M, tačiau kovinėse misijose prieš Ukrainą dalyvauja tik apie 7.

    Bombonešiai dažniausiai siejami su veikimu iš tolimesnių aerodromų, įskaitant Ukrainka bazę Tolimuosiuose Rytuose, bei Engels-2, kuri minima kaip svarbus taškas ginkluotei paruošti ir startams. Pajėgų išskaidymas tarp nutolusių bazių vertinamas kaip būdas mažinti riziką, ypač kai Engels-2 jau buvo tapusi ukrainietiškų dronų atakų taikiniu.

    Programos „butelio kaklelis“

    Esminė grandis išlieka Kazanėje veikiantis gamybos ir remonto centras, kuriame vienu metu vyksta ir modernizacijos, ir naujų orlaivių gamyba. Atvirieji duomenys leidžia manyti, kad ten skirtinguose darbų etapuose gali būti nuo 7 iki 9 Tu-160M ir Tu-160M2.

    Tokia koncentracija rodo ribotą pramoninį pajėgumą, kuris lemia ir realų atnaujinimo tempą. Palydoviniai vaizdai bei viešai aptariami infrastruktūros plėtros projektai leidžia spręsti, kad gamybinė bazė plečiama, tačiau tai nebūtinai greitai virsta didesniu kovinei tarnybai parengtų bombonešių skaičiumi.

  • „Destinus“ ateina į Lenkiją: Europoje gaminami dronai ir sparnuotosios raketos jau išbandytos Ukrainoje

    Nyderlanduose įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Destinus“ pradeda veiklą Lenkijoje ir ieško partnerių vietos pramonėje. Įmonė siekia sudominti Lenkijos gynybos ministeriją sprendimais, skirtais oro gynybai ir smūgiams į tolimus taikinius.

    Bendrovė viešai pabrėžia, kad jos tiekimo grandinė ir gamyba yra sutelkta Europoje, o padaliniai veikia keliose šalyse. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje mažinti priklausomybę nuo neeuropinių komponentų, ypač gynybos sektoriuje.

    Fokusas į dronus ir oro gynybą

    „Destinus“ portfelyje minimi du pagrindiniai segmentai: smūginės sistemos ir artimojo nuotolio oro gynyba. Pastarajai priskiriami sprendimai, skirti kovai su mažais bepiločiais orlaiviais, kurie Ukrainos kare tapo kasdieniu grėsmių šaltiniu.

    Lenkijoje įmonė teigia pradedanti nuo pokalbių su vietos gynybos pramonės atstovais dėl bendradarbiavimo. Praktinis tikslas yra įsitraukti į projektus, kuriuose ieškoma efektyvių priemonių prieš dronus ir kitas žemai skrendančias grėsmes.

    „Visa tiekimo grandinė, visi komponentai ir technologinė mintis yra Europoje, todėl esame nepriklausomi nuo bet kurio pasaulinio tiekėjo“, – sakė „Destinus“ veiklą Lenkijoje koordinuojantis Michałas D. Kalinowskis.

    Smūginės sistemos ir nuotolio klausimas

    Kalbėdama apie smūgines galimybes, bendrovė nurodo kurianti sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis siekia kelis šimtus kilometrų. Interviu metu taip pat buvo minimi tikslai virš 500 kilometrų, o ambicijos apima ir didesnius atstumus.

    Tokios deklaracijos svarbios platesniame Europos kontekste, kuriame daugėja bendrų iniciatyvų didinti ginklų gamybą ir kurti naujas platformas, ypač atsižvelgiant į Ukrainos karo pamokas. Dronų, valdymo sistemų ir autonominių sprendimų plėtra yra viena sparčiausiai augančių krypčių, o integracija su oro gynybos tinklais tampa esmine.

    Ukrainos patirtis ir įmonės kilmė

    Įmonės atstovas teigia, kad „Destinus“ sistemos yra naudojamos Ukrainoje, o viešojoje erdvėje minimos „Ruta“ šeimos sparnuotosios raketos. Pasak pašnekovo, tai yra vienas iš signalų potencialiems klientams, kad produktai jau yra išbandyti realiomis sąlygomis.

    „Tai, kas viešai žinoma, yra faktas, kad mūsų sistemos yra Ukrainoje“, – teigė M. D. Kalinowskis, kalbėdamas apie naudojimą kare.

    „Destinus“ buvo įkurta 2021 metais, o bendrovės vadovybė pastaraisiais metais įsitvirtino Nyderlanduose. Įkūrėjas Michailas Kokoričius yra gimęs Sibire, tačiau, pasak bendrovės atstovo, šiuo metu jis siejamas su Ispanija, o ne su Rusija, o įmonė akcentuoja tarptautinę komandą, kurioje yra įvairių Europos šalių inžinierių.

    Įėjimas į Lenkijos rinką gali tapti dar vienu žingsniu stiprinant gynybos pramonės bendradarbiavimą regione. Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina išlaidas gynybai ir ieško sprendimų, galinčių greitai sustiprinti oro gynybą, įskaitant kovą su dronais.