Netikėtas radinys Lakonijoje
Archeologų tyrimai Lakonijoje, netoli istorinės Spartos, keičia įprastą pasakojimą apie tai, kaip iškilo ši garsioji Graikijos polis. Aghios Vasileios vietovėje aptikti Mikėnų laikotarpio rūmų pėdsakai rodo, kad regionas svarbiu politiniu ir administraciniu centru buvo gerokai anksčiau nei susiformavo klasikinė Sparta.
Kasimo ir laboratorinių analizių metu mokslininkai identifikavo freskų fragmentus, bronzinius kalavijus, ceremonialinius objektus ir molines lenteles su lineariniu B raštu. Ši rašto sistema laikoma seniausia žinoma graikų kalbos forma, o tokie radiniai paprastai siejami su Mikėnų rūmų ūkiu, valdymu ir archyvais.
Ką tai keičia Spartos istorijoje?
Ilgą laiką populiarioje istorinėje vaizduotėje Sparta dažnai pristatoma kaip staiga iškilusi, itin karinga jėga, esą suformuota po aštraus lūžio ir naujos karo elito valdžios. Tačiau nauji duomenys leidžia manyti, kad Spartos susikūrimas galėjo būti laipsniškas procesas, augęs iš jau egzistavusio kultūrinio ir politinio Lakonijos kraštovaizdžio.
Vietoje pasakojimo apie staigų užkariavimą vis dažniau ryškėja interpretacija, kad ankstyvieji spartiečiai perėmė dalį vietinių tradicijų, institucijų ir religinių praktikų. Tai reikštų, jog Sparta galėjo formuotis ne sunaikindama ankstesnę tvarką, o ją adaptuodama ir paversdama naujos santvarkos pagrindu.
Šventvietės tęstinumas ir politinė atmintis
Svarbiu argumentu laikomas netoliese esantis Amyklų šventvietės kompleksas, siejamas su ilgalaikiu religinės reikšmės tęstinumu. Tyrėjai pabrėžia, kad šventvietė išlaikė įtaką ir po Mikėnų rūmų žlugimo, o vėliau buvo gerbiama ir besiformuojančios Spartos bendruomenės.
Toks tęstinumas prastai dera su scenarijumi, kuriame valdžią perima visiškai nauja grupė, nutraukianti ryšius su praeitimi. Jei būtų įvykęs totalus lūžis, ankstesni religiniai centrai, tikėtina, būtų praradę statusą, tačiau radiniai ir kontekstas rodo priešingą vaizdą.
Istorikai primena, kad Sparta VII–VI amžiais prieš mūsų erą iš tiesų tapo viena karingiausių ir įtakingiausių Graikijos valstybių, pajungusia dalį Peloponeso. Vis dėlto nauji archeologiniai duomenys labiau keičia ne patį Spartos vėlesnės galios faktą, o jos ištakų paaiškinimą: iš staigaus iškilimo mito pereinama prie ilgos raidos, paremtos ankstesnių centrų palikimu.