CP v2

Tag: Spaudos atgavimo diena

  • Pagėgiuose Spaudos atgavimo dieną moksleiviai ėjo knygnešių keliais: Jurgio Bielinio misija 2026

    Pagėgiuose Spaudos atgavimo dieną moksleiviai ėjo knygnešių keliais: Jurgio Bielinio misija 2026

    Gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje surengtas teatralizuotas edukacinis renginys Knygnešių keliais – Jurgio Bielinio misija! 2026. Iniciatyva skirta priminti spaudos draudimo laikotarpį ir žmones, kurie rizikuodami laisve saugojo lietuvišką žodį.

    Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba, prie įgyvendinimo prisidėjo Pagėgių savivaldybės administracija. Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet renginys įgavo papildomą prasmę minint Jurgio Bielinio 180-ąsias gimimo metines, todėl dėmesio centre atsidūrė vieno žymiausių knygnešių istorinis vaidmuo.

    Startas Rambyno kalne

    Renginio pradžia pasirinkta simboliškai – ant Rambyno kalno, siejamo su Mažosios Lietuvos kultūrine atmintimi. Susirinkusius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, linkėjęs dalyviams vienybės ir drąsos atliekant užduotis, kurios atkūrė knygnešių kasdienybės išbandymus.

    Renginyje dalyvavo 10 komandų iš įvairių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, o bendras dalyvių skaičius viršijo 200. Tokia apimtis, muziejaus teigimu, rodo, kad gyvosios istorijos formatai išlieka patrauklūs jaunimui, ypač kai mokymasis derinamas su patirtimi ir vaidmenimis.

    Penki kilometrai istorijos

    Po prisistatymų komandos leidosi į maždaug 5 kilometrų simbolinę kelionę knygnešių keliais. Dalyviai vykdė užduotis, ieškojo paslėptos spaudos, o ją radę turėjo apgalvoti, kaip saugiai ją paslėpti, kad per kratas neatimtų žandarai.

    Renginio scenarijuje numatyta ir teatrinė įtampa: žandarų sugauti dalyviai pateko į improvizuotą areštinę, vėliau vyko simbolinis teismas. Finalinė žinutė aiški ir istoriškai pagrįsta – paskelbus spaudos draudimo panaikinimą, visi „kaltinamieji“ buvo išteisinti.

    Ką parsivežė dalyviai

    Po misijos dalyviai apdovanoti Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus padėkomis, taip pat vaišinti plovu ir karšta arbata. Organizatoriai akcentuoja, kad svarbiausia renginio dalis buvo ne apdovanojimai, o patirtis, leidusi geriau suprasti, kodėl knygnešių veikla laikoma pilietinės drąsos pavyzdžiu.

    Projekto metu moksleiviai gilino istorines žinias, ugdė bendradarbiavimo įgūdžius ir kūrybiškumą, o į veiklas įsitraukė ir vietos bendruomenė, jaunieji šauliai. Gautas finansavimas panaudotas renginio organizavimo, edukacinių veiklų įgyvendinimo ir projekto viešinimo išlaidoms.

    „Norėjome, kad jauni žmonės ne tik išgirstų faktus apie spaudos draudimą, bet ir pajustų, kokią kainą galėjo turėti pasirinkimas ginti lietuvišką žodį“, – sakė projekto vadovė Lina Macijauskienė.

    Muziejus dėkoja Lietuvos kultūros tarybai ir Pagėgių savivaldybės administracijai už suteiktą paramą, leidžiančią tęsti edukacines iniciatyvas, stiprinančias istorinę atmintį, kalbos ir knygos reikšmės suvokimą. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda istoriją priartinti prie mokyklų bendruomenių ne formalioje, o įtraukiančioje ir emociškai suprantamoje formoje.

    Tekstą parengta pagal projekto organizatorių pateiktą informaciją, nuotraukų autorius Dovydas Mickeliūnas.

  • Trakų rajono bibliotekose Spaudos atgavimo diena: susitikimai su iliustruotojais ir skaitymai vaikams

    Trakų rajono bibliotekose Spaudos atgavimo diena: susitikimai su iliustruotojais ir skaitymai vaikams

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, Lietuvoje minima gegužės 7 dieną, Trakų rajono bibliotekose šiemet virto renginių ciklu, kvietusiu bendruomenes prisiminti lietuviško žodžio kelią ir skaitymo svarbą. Į veiklas įsitraukė vaikai, mokytojai, bibliotekininkai, taip pat knygų kūrėjai.

    Ši diena siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, kai carinė valdžia leido vėl legaliai spausdinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Bibliotekos, minėdamos sukaktį, akcentavo ne tik istoriją, bet ir šiandien aktualias temas: skaitymo įpročius, kalbos kultūrą bei medijų raštingumą.

    Susitikimai su iliustruotojais

    Tiltų ir Šklėrių bibliotekose su moksleiviais bendravo vaikų knygų iliustruotojas Gintaras Jocius. Jis pristatė iliustracijų kūrimo procesą, pasakojo apie skirtingas technikas ir tai, kaip piešinys padeda vaikui „perskaityti“ istoriją dar prieš įsigilinant į tekstą.

    Renginiuose vaikai dalyvavo viktorinose, vaidino knygų personažus, piešė kartu su autoriumi ir stebėjo kūrybinius piešimo sprendimus. Tokie užsiėmimai, pasak bibliotekininkų, ypač padeda jauniesiems skaitytojams lengviau užmegzti ryšį su literatūra ir ugdyti vaizduotę.

    Kūrybinės dirbtuvės ir vaizduotė

    Onuškio ir Senųjų Trakų bibliotekose Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną paminėjo susitikimu su iliustratore Ieva Juknyte. Viešnia pasidalijo savo kūrybinio kelio patirtimis, papasakojo, kaip gimsta personažai ir kaip iliustracijos padeda atskleisti nuotaiką bei prasmę.

    Mokiniai įsitraukė į kūrybines dirbtuves, piešė svajonių gyvūnus, fantazavo ir pristatė vieni kitiems savo idėjas. Bibliotekų atstovai pabrėžė, kad tokios veiklos stiprina kūrybiškumą ir skatina vaikus drąsiau reikšti mintis gimtąja kalba.

    Skaitymai mažiausiems ir parodos

    Rūdiškių biblioteka tęsė iniciatyvą „Keliaujanti bibliotekėlė“ ir apsilankė Rūdiškių lopšelyje-darželyje „Pasaka“. Priešmokyklinukams buvo skaitoma Evelinos Daciūtės knygelė „Lėtapėdis Loris“, o po skaitymo vaikai aptarė veikėjus ir dalijosi įspūdžiais.

    Diskusijose akcentuota ir gamtos pažinimo tema, nes istorija supažindina su nykstančiu gyvūnu loru bei atsakingo požiūrio į aplinką svarba. Bibliotekininkai pastebi, kad ankstyvas garsinis skaitymas dažnai tampa pirmu žingsniu į savarankišką skaitymą ir didesnį dėmesį knygoms.

    Tuo metu Grendavės ir Šventininkų bibliotekose lankytojų laukė spaudos ir literatūros parodos, skirtos lietuviško rašto istorijai ir skaitymo tradicijoms. Bibliotekos priminė, kad šiandien jos veikia ne vien kaip knygų skolinimo vietos, bet ir kaip bendruomenių susitikimų, edukacijų bei kultūrinių patirčių erdvės.

    Renginių organizatoriai pabrėžė, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena yra proga kalbėti ne tik apie praeitį, bet ir apie tai, kaip išsaugoti skaitymo kultūrą sparčiai kintančiame informacijos sraute. Trakų rajono bibliotekose vykusios veiklos parodė, jog gyvas susitikimas su knygų kūrėjais vaikams dažnai palieka ilgalaikį impulsą rinktis knygą ir domėtis kalba.

  • Spaudos atgavimo diena Kelmėje: mero sveikinimas primena, kodėl laisvas žodis svarbus šiandien

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – proga prisiminti laikotarpį, kai lietuviška spauda buvo draudžiama, o laisvas žodis tapo drąsos ir pilietiškumo simboliu. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu ir knygnešių pastangomis išsaugoti kalbą bei raštą.

    Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius sveikinime kreipėsi į žurnalistus, redaktorius, leidėjus, bibliotekininkus ir visus, puoselėjančius lietuvišką žodį. Pasak mero, ši diena primena ne tik istoriją, bet ir atsakomybę šiandien užtikrinti laisvą, kritišką ir patikimą informacijos sklaidą.

    „Tai laisvo žodžio, minties ir tautinės savimonės šventė, primenanti knygnešių drąsą, lietuvių kalbos svarbą ir atsakomybę saugoti laisvą bei kritišką informacijos sklaidą“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje Spaudos atgavimo dienos žinutė įgauna papildomą aktualumą: visuomenė kasdien susiduria su dezinformacija, manipuliacijomis ir turinio pertekliumi. Dėl to profesionali žurnalistika, šaltinių tikrinimas ir redakcinė atsakomybė tampa esminėmis prielaidomis pasitikėjimui viešąja erdve.

    Kartu tai ir kalbos bei knygos šventė, skatinanti atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos puoselėjimą švietime, kultūroje, viešajame sektoriuje ir skaitmeninėje erdvėje. Bibliotekos, leidėjai ir mokyklos šią dieną dažnai pasitinka renginiais, kurie primena, kad kalba yra ne tik komunikacijos priemonė, bet ir tapatybės pagrindas.

    Sveikinime pabrėžta ir bendruomeniškumo svarba: pagarba gimtajai kalbai, knygai ir žodžio laisvei gali vienyti žmones ir stiprinti kultūrinį atsparumą. Tokia laikysena ypač reikšminga laikais, kai informacijos kokybė tiesiogiai veikia visuomenės sprendimus ir pasitikėjimą institucijomis.

  • Martyno Jankaus muziejus gavo 2 000 eurų: edukacija apie knygnešius sugrįš į Pagėgius

    Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus sulaukė Lietuvos kultūros tarybos dalinio finansavimo projektui, skirtam knygnešystės istorijai aktualinti. Programos Tolygi kultūrinė raida lėšomis muziejaus sumanymui skirta 2 000 eurų.

    Finansavimas numatytas įgyvendinant Tauragės apskrities prioritetą Kultūrinis tapatumas, o projektas konkurse įvertintas 77,80 balo. Teigiamą sprendimą priėmė regioninė kultūros taryba, vertinusi idėjos aktualumą ir poveikį vietos bendruomenei.

    Renginys skirtas spaudos atgavimo dienai

    Projektas Teatralizuotas edukacinis renginys Knygnešių keliais – Jurgio Bielinio misija! planuojamas minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ši data Lietuvoje siejama su lietuviškos spaudos draudimo pabaiga ir primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo saugomas rizikuojant laisve.

    Muziejus renginyje ketina pasitelkti interaktyvias ir teatrines formas, kad istorija būtų suprantama ir įtraukianti skirtingo amžiaus lankytojams. Dėmesys bus skiriamas ne tik faktams, bet ir patirčiai, leidžiančiai geriau suvokti, kodėl knygnešystė laikoma vienu ryškiausių pilietinio pasipriešinimo reiškinių.

    Akcentas – Jurgio Bielinio vaidmuo

    Renginio ašis bus Jurgio Bielinio, vieno žymiausių Lietuvos knygnešių, istorinė misija. Planuojama pristatyti, kaip veikė knygnešių tinklai, kokiais maršrutais buvo gabenama spauda ir kokią reikšmę tam turėjo Mažosios Lietuvos spaustuvės bei spaustuvininkai.

    Taip pat numatoma daugiau dėmesio skirti Mažosios Lietuvos kultūriniam paveldui ir jo sąsajoms su lietuviško rašto sklaida. Muziejus pabrėžia, kad tokios edukacijos padeda stiprinti istorinę atmintį ir regiono tapatumą.

    Kas bus finansuojama?

    Skirtos lėšos bus naudojamos renginio organizavimo, edukacinių veiklų įgyvendinimo ir viešinimo išlaidoms padengti. Muziejus planuoja aktyviai įtraukti vietos bendruomenes, moksleivius ir jaunimą, kad renginys taptų ne vien stebėjimu, o dalyvavimu.

    Organizatoriai kviečia gyventojus sekti muziejaus ir savivaldybės informaciją dėl tikslaus laiko bei programos. Tikimasi, kad projektas paskatins platesnį domėjimąsi knygnešių istorija ir jos ryšiu su šiandienos kultūriniu savarankiškumu.

    Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o įgyvendinimą koordinuoja Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

  • Spaudos atgavimo dieną Gargžduose prisimintas kalbininkas Andrius Ašmantas: kuo jis svarbus?

    Spaudos atgavimo dieną Gargžduose prisimintas kalbininkas Andrius Ašmantas: kuo jis svarbus?

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje Gargžduose surengtas seminaras, skirtas kalbininko ir pedagogo Andriaus Ašmanto 120-osioms gimimo metinėms. Renginys sujungė istorijos atmintį ir šiandienos klausimus apie kalbos kultūrą, bendrinės kalbos raidą bei tapatybę.

    Seminaro dalyvius pasveikino Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė. Nuotoliu į susitikimą įsitraukė Andriaus Ašmanto sūnus Leonas Ašmantas, pirmosios atkurtos Lietuvos Vyriausybės energetikos ministras, taip pat renginį palaikė jo dukra Vilija Ašmantaitė-Gedmintienė, bibliotekai ir mokiniams dovanojusi knygų.

    Kalbininkų karta, kūrusi kalbos pamatus

    Renginyje priminta, kad Klaipėdos kraštas ir Žemaitija išaugino ne vieną kalbos tyrėją, prisidėjusį prie lietuvių kalbos norminimo ir kalbos kultūros ugdymo. Minėti gargždiškis Aleksandras Lengvinas, veiviržėniškiai Juozas Labokas ir Zenonas Uselis, endriejaviškiai Andrius Ašmantas ir Jurgis Talmantas.

    Pasak renginio organizatorių, šių žmonių darbai siejosi ne tik su mokslu, bet ir su valstybingumo stiprinimu: kalbos normos, žodynai, mokytojų rengimas ir viešoji kalbos kultūra ilgainiui tapo kasdienės Lietuvos švietimo sistemos dalimi. Taip pat akcentuota, kad kalbininkus jungė tarpusavio ryšiai, bendravimas ir bendri darbai, apie kuriuos liudija laiškai ir dalyvavimas Lietuvių kalbos draugijos veikloje.

    Pranešimai, paroda ir mokinių programa

    Seminare pranešimus skaitė dr. Marijus Šidlauskas ir dr. Albinas Drukteinis, aptarę Andriaus Ašmanto gyvenimo kelią bei jo indėlį į kalbos ugdymą. Dėmesys skirtas ir tam, kaip tokios asmenybės padeda suprasti, kad kalba nėra vien taisyklės, o kasdienis bendruomenės susitarimas, nuolat atsinaujinantis kartu su visuomene.

    Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti parodą apie Andrių Ašmantą, atvežtą iš Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus. Taip pat pristatyta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių meninė kompozicija Skaidrus pilnutinis gyvenimas, sukurta pagal A. Ašmanto dienoraščius ir parengta kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Rusteikiene.

    Jaunimo rašiniai ir ateinančių metų sukaktys

    Šventės proga apdovanoti mokinių rašinių konkurso Kalba – kelias į Tėvynę laureatai ir dalyviai. Pirmoji vieta skirta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinei Gretai Grikšaitei, antroji vieta atiteko Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokinei Žydrūnei Būdvytytei, trečiosios vietos skirtos Neringai Marcinkevičai ir Violettai Vasylchenko.

    Padėkomis taip pat įvertinti Viltė Griciūtė, Juventa Jašmontaitė, Lukas Kazakevičius, Marta Rumšaitė, Justas Saldukas ir Austėja Simanauskaitė. Renginyje mokiniai paskatinti dalyvauti J. F. Kelkio jaunojo publicisto konkurse, kuriam darbus galima teikti iki šių metų birželio 1 dienos.

    Organizatoriai priminė ir artėjančias kalbininkams svarbias sukaktis: kitąmet planuojama minėti Aleksandro Lengvino 120-ąsias gimimo metines ir Mažosios Lietuvos kalbininko, kultūros bei visuomenės veikėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio 170-ąsias gimimo metines. Tokie paminėjimai, pasak renginio dalyvių, leidžia ne tik pagerbti praeitį, bet ir iš naujo įvertinti, kaip kalba veikia mūsų viešąją erdvę šiandien.

  • Spaudos atgavimo diena Marijampolėje: pasivaikščiojimas su K. Griniumi ir gyva „Amerika pirtyje“

    Spaudos atgavimo diena Marijampolėje: pasivaikščiojimas su K. Griniumi ir gyva „Amerika pirtyje“

    Marijampolėje paminėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, subūrusi žurnalistus, komunikacijos specialistus, bibliotekininkus, leidėjus ir visus, kurių kasdienybėje svarbiausias įrankis yra žodis. Renginys šiemet įgijo daugiau istorinio turinio ir pakvietė ne tik pasveikinti profesinę bendruomenę, bet ir prisiminti, kaip formavosi lietuviška spauda bei moderni valstybės idėja.

    Šventės ašimi tapo simbolinis pasivaikščiojimas su Prezidentu Kaziu Griniumi ir jo žmona Joana, skirtas Kazio Griniaus 160-osioms gimimo metinėms. Marijampolė su šiuo valstybės vadovu siejama ne tik atminties ženklais, bet ir platesne regiono istorija, kai miestas buvo svarbus švietimo, visuomeninės veiklos ir lietuvybės židinys.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Lietuvoje minima gegužės 7 dieną, primenant lietuviškos spaudos draudimo pabaigą carinės Rusijos imperijoje. 1904 metais panaikinus draudimą, lietuviškas raštas ir periodika įgavo naują pagreitį, o visuomeninis gyvenimas sparčiai modernėjo, todėl ši data šiandien vertinama kaip laisvo žodžio ir pilietinės savimonės simbolis.

    Pasivaikščiojimo metu dėmesys skirtas Kazio Griniaus politiniam keliui ir jo ryšiui su švietimu, kultūra bei spaudos svarba visuomenei. Renginio organizatoriai akcentavo, kad spaudos laisvė nėra vien istorinė pergalė, o kasdienė atsakomybė, ypač skaitmeninės informacijos laikais, kai auditorijų dėmesį vis dažniau veikia algoritmai, dezinformacija ir greitas turinio vartojimas.

    Į programą įtrauktas ir interaktyvus spektaklis „Amerika pirtyje“, laikomas vienu lietuviško teatro pradžios simbolių. Dalyviai neapsiribojo stebėtojo vaidmeniu: jie buvo įtraukti į veiksmą, kad ano laikmečio humoras ir kasdienybė būtų pajuntami gyvai, o istorija virstų ne data, bet patirtimi.

    Vakaro dalyje pristatyta Sūduvos krašto skonių degustacija restobare „Kampas“, kur tradiciniai patiekalai pateikti šiuolaikiškai. Tokie akcentai, anot organizatorių, padeda regiono tapatybę pasakoti įvairiais kanalais: per kalbą, istoriją, sceną ir kulinarinį paveldą.

    Renginys Marijampolėje tapo priminimu, kad spauda, kalba ir knyga Lietuvoje istoriškai buvo neatsiejamos nuo bendruomeniškumo ir pilietinės drąsos. Šiandien, kai informacija plinta akimirksniu, o turinį vis dažniau kuria ir DI, ypač svarbu išlaikyti patikimumo standartus ir kritinį mąstymą, kad laisvas žodis išliktų prasmingas.

  • Tarptautinė konferencija Sūduvos gimnazijoje: kaip menas padeda kalbėti apie save ir pasaulį

    Tarptautinė konferencija Sūduvos gimnazijoje: kaip menas padeda kalbėti apie save ir pasaulį

    Marijampolėje, Sūduvos gimnazijoje, surengta tarptautinė konferencija priminė, kad menas neretai tampa universalia kalba, padedančia aiškiau išsakyti mintis ir išgirsti kitus. Renginys buvo skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti, todėl dėmesys natūraliai krypo į kalbos, kūrybos ir tapatybės ryšį.

    Konferencija gimnazijoje vyko jau šeštą kartą ir subūrė moksleivius bei pedagogus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Danijos, Italijos bei Sakartvelo. Skirtingų šalių patirtys leido palyginti, kaip menas naudojamas ugdyme, bendruomenės telkime ir asmeninei saviraiškai.

    Konferencijos akcentai ir dalyviai

    Renginio pradžioje dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Matusevičienė. Sveikinimuose pabrėžta, kad kūryba skatina smalsumą, drąsina kelti klausimus ir kurti ilgalaikius ryšius.

    „Linkiu, kad menas ir toliau jus įkvėptų ieškoti, kurti, kelti klausimus ir nebijoti išsakyti savo minčių. Tegul šiandien pristatytos idėjos tampa pradžia naujiems atradimams, draugystėms ir ateities projektams“, – sakė Ričardas Bagdanavičius.

    Konferencijoje pristatyta 16 pranešimų lietuvių ir anglų kalbomis. Tokia struktūra leido įtraukti tarptautinius dalyvius ir kartu lavinti viešojo kalbėjimo bei akademinio pristatymo įgūdžius, kurie vis dažniau laikomi esmine šiuolaikinio ugdymo dalimi.

    Apie ką kalbėjo jaunieji pranešėjai?

    Pranešimuose nagrinėta, kaip menas tampa saviraiškos forma ir kodėl kūrybiškumas svarbus ne tik scenai ar galerijai, bet ir kasdieniam žmogaus gyvenimui. Dalis temų siejosi su psichologine gerove, savęs pažinimu, gebėjimu įvardyti emocijas ir patirtis per tekstą, vaizdą ar garsą.

    Diskusijose grįžta prie klausimo, ar galima atskirti kūrėją nuo jo kūrinio, ir kaip menas keičia mūsų požiūrį į visuomenę. Taip pat svarstyta, ar menas pirmiausia kviečia klausytis ir matyti, ar vis dėlto skatina mąstyti ir kritiškai vertinti aplinką.

    Įvertinimai ir apdovanojimai

    Po pranešimų komisija išrinko geriausių darbų autorius ir paskelbė nugalėtojus. Specialiais Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos įsteigtais prizais apdovanoti du pranešimų autoriai.

    Vienas apdovanojimas atiteko Modestai Audrai Mikolanytei, IV a klasės mokinei iš Marijampolės marijonų gimnazijos, už pranešimą Menas – tylus žmogaus sielos pasakojimas. Kitas prizas skirtas Gabrielei Stanynaitei iš Šv. Cecilijos gimnazijos.

  • Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas apie kalbą, knygą ir laisvos žiniasklaidos vertę

    Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas apie kalbą, knygą ir laisvos žiniasklaidos vertę

    Spaudos atgavimo dienos prasmė

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena, kad laisva spauda, gyva kalba ir skaitoma knyga yra valstybės atsparumo pagrindas. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, atvėrusiu kelią viešam lietuviškam žodžiui.

    Mero sveikinime akcentuojama, kad ši diena yra proga padėkoti žurnalistams, redaktoriams, leidėjams, bibliotekininkams ir visiems, kurie kasdien dirba su žodžiu. Kartu tai priminimas, kad informacijos laisvė nėra savaime suprantama ir reikalauja visuomenės pasitikėjimo bei atsakomybės.

    Kalba ir knyga šiuolaikiniame mieste

    Pasak mero, lietuvių kalba šiandien susiduria su naujais iššūkiais: greita komunikacija socialiniuose tinkluose, trumpėjančiu dėmesiu ir skaitmeninių platformų įtaka. Dėl to viešajame gyvenime ypač svarbi taisyklinga, aiški ir pagarbi kalba, padedanti susikalbėti skirtingoms bendruomenėms.

    Sveikinime taip pat pabrėžiama knygos reikšmė ugdymui ir kritiniam mąstymui. Bibliotekos, mokyklos ir kultūros įstaigos kviečiamos stiprinti skaitymo įpročius, o gyventojai raginami dažniau rinktis lietuvių autorius ir vaikams skaityti nuo ankstyvo amžiaus.

    Laisva žiniasklaida ir atsakomybė

    Mero žinutėje primenama, kad laisva žiniasklaida yra vienas svarbiausių demokratijos sargų, tačiau kartu ji priklauso nuo visuomenės gebėjimo atsirinkti informaciją. Skaitmeninėje erdvėje daugėja klaidinančio turinio, todėl medijų raštingumas tampa kasdieniu įgūdžiu, o ne teorine sąvoka.

    „Tegul laisvas lietuviškas žodis ir toliau stiprina bendruomenę, o pagarba kalbai ir knygai padeda išlikti susitelkusiems“, – sakė meras.

    Gyventojams primenama, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną galima paminėti paprastai: skiriant laiko knygai, užsukant į biblioteką ar pasidalijant patikima informacija. Tokie kasdieniai pasirinkimai, mero teigimu, ir kuria tvirtą viešąją erdvę.

  • Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl ji vis dar svarbi?

    Gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena spaudos laisvės kainą, lietuviško žodžio išsaugojimo istoriją ir tai, kaip kalba bei knyga formuoja visuomenės atsparumą.

    Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, galiojusiu carinės Rusijos valdžios laikotarpiu. Draudimas ribojo leidybą lotyniškais rašmenimis, o lietuviškas žodis į viešumą grįžo per knygnešių pastangas ir visuomenės ryžtą.

    Minėjimas šiandien apima ne tik istorijos atmintį, bet ir šiuolaikines diskusijas apie žiniasklaidos patikimumą. Skaitmeniniame amžiuje, kai informacija plinta akimirksniu, vis svarbesni tampa šaltinių tikrinimas, redakciniai standartai ir atsakomybė už viešą žodį.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena taip pat išryškina lietuvių kalbos vaidmenį viešajame gyvenime, švietime ir kultūroje. Globalių platformų bei dirbtinis intelektas įrankių epochoje kalbos kokybę vis dažniau lemia ne vien mokykla ar redakcijos, bet ir tai, kokį turinį renkamės kurti bei vartoti kasdien.

    Šią dieną įvairiose vietose rengiami renginiai, skaitiniai ir diskusijos, skatinančios grįžti prie knygos bei kritinio mąstymo. Tai proga prisiminti, kad laisvas žodis nėra savaime duotas, o kalba išlieka gyva tiek, kiek ją atsakingai vartojame.

  • Spaudos atgavimo dieną Ukmergėje: savivaldybės vadovai aplankė vietos redakcijas ir padėkojo

    Gegužės 7 dieną, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Ukmergės rajono savivaldybės vadovai aplankė vietos žiniasklaidos redakcijas ir pasveikino jų kolektyvus profesinės šventės proga.

    Savivaldybė pranešė, kad į susitikimus vyko meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Jie apsilankė laikraščių „Gimtoji žemė“ ir „Ukmergės žinios“ redakcijose.

    Vizitų metu savivaldybės atstovai susitiko su vyriausiosiomis redaktorėmis Loreta Ežerskyte ir Vilma Nemunaitiene. Joms įteiktos gėlių puokštės ir padėkota už kasdienį darbą informuojant Ukmergės krašto bendruomenę.

    Pasak savivaldybės, susitikimuose akcentuota vietos žiniasklaidos reikšmė bendruomenės gyvenimui. Pabrėžta, kad regioninė spauda ir portalai ne tik skleidžia informaciją, bet ir padeda gyventojams geriau suprasti sprendimus, kelia vietos problemas bei stiprina ryšį tarp gyventojų ir institucijų.

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Lietuvoje minima kaip istorinio spaudos draudimo pabaigos ir lietuviško žodžio laisvės simbolis. Ši proga kasmet primena žurnalistų atsakomybę ir redakcijų vaidmenį puoselėjant kalbą, patikimą informaciją ir visuomenės pasitikėjimą.

    Savivaldybės teigimu, redakcijoms palinkėta kūrybiškumo, įžvalgos ir ištikimybės tiesai. Taip pat padėkota už nuoseklų vietos žmonių istorijų ir kasdienybės įvykių pasakojimą.