Europos Sąjungos policijos agentūra Europolas artėja prie vieno svarbiausių sprendimų: baigiantis dabartinės vadovės kadencijai, formuojamas trumpasis kandidatų sąrašas į vykdomojo direktoriaus pareigas. Su atranka susipažinę šaltiniai nurodo tris pagrindinius pretendentus, tarp jų yra ir Lietuvos atstovas.
Į trumpąjį sąrašą, kaip teigiama, pateko Jürgenas Ebneris, šiuo metu einantis Europolo vadovo pareigas ir dirbantis agentūros vadovybės komandoje, taip pat Alicia Malo, Ispanijos nacionalinės policijos tarptautinio bendradarbiavimo vadovė. Trečiasis kandidatas – Linas Pernavas, vadovaujantis Lietuvos pagrindinei antikorupcinei teisėsaugos institucijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Kas sprendžia dėl vadovo?
Europolo vadovo paskyrimas yra kelių institucijų procesas. Galutinį sprendimą priima ES valstybės narės Taryboje, o Europos Parlamentas rengia oficialią patariamąją nuomonę dėl kandidatūros.
Pats Europolas viešai neskuba tvirtinti pavardžių, pabrėždamas, kad kol procesas vyksta, agentūra negali komentuoti kandidatų. Tikimasi, kad patvirtintas trumpasis sąrašas artimiausiu metu bus oficialiai pateiktas Tarybai ir tuomet taps viešas.
Kodėl šis postas dabar ypač svarbus?
Europolas pastaraisiais metais stipriai augino technologinius pajėgumus ir vaidmenį koordinuojant tarpvalstybines operacijas, ypač kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir skaitmeninėmis grėsmėmis. Agentūros veikla apima analitinę paramą valstybėms narėms, duomenų apdorojimą, bendras tyrimų grupes ir operacijų koordinavimą.
Tuo pat metu ES institucijos siekia dar labiau stiprinti bendrą atsaką į kibernetines atakas, hibridines grėsmes ir geopolitinės įtampos keliamus iššūkius. Europos Komisija yra pristačiusi planus didinti Europolo galimybes, todėl naujajam vadovui teks spręsti ne tik operacinius klausimus, bet ir augančių kompetencijų, atsakomybių bei kontrolės pusiausvyrą.
Auganti galia ir privatumo klausimai
Didėjant Europolo darbui su didelės apimties duomenimis, vis dažniau keliamas klausimas, kaip užtikrinamos privatumo ir duomenų apsaugos garantijos. Agentūra ne kartą yra atsidūrusi diskusijų epicentre dėl to, kokiu mastu ir kokiomis sąlygomis ji gali kaupti, susieti ir analizuoti informaciją, ypač kai duomenys gaunami iš skirtingų valstybių ir sistemų.
Prie reputacinių iššūkių prisidėjo ir viešumoje aptarti incidentai, susiję su vidinių dokumentų ir personalo informacijos saugumu. Tokios istorijos sustiprina lūkestį, kad naujasis vadovas turės vienodai dėmesio skirti ir operatyviniam efektyvumui, ir griežtai vidaus kontrolei.
Vienas ryškesnių šio paskyrimo aspektų – galimas Lietuvos atstovo šansas užimti vieną aukščiausių postų ES agentūroje. Jei kandidatūra pasiektų finišo tiesiąją, tai būtų retas atvejis, kai Lietuvos pareigūnas pretenduoja vadovauti tokio svorio institucijai, kurios sprendimai tiesiogiai veikia visos Europos teisėsaugos bendradarbiavimą.
