CP v2

Tag: Specialiųjų tyrimų tarnyba

  • Varėnoje sprendžiasi sporto centro ateitis: konkursą laimėjęs E. Martinka laukia STT pažymos

    Varėnos sporto centras artimiausiu metu turėtų sulaukti naujo vadovo. Konkursą į direktoriaus pareigas laimėjo Evaldas Martinka, tačiau pareigas jis pradės eiti tik gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą.

    Toks patikrinimas yra įprasta procedūra skiriant vadovus į viešojo sektoriaus įstaigas. Ji skirta įvertinti kandidato patikimumą ir galimas korupcijos rizikas, todėl faktinis darbo startas dažnai priklauso nuo patikros terminų.

    E. Martinka yra baigęs Lietuvos kūno kultūros akademiją ir įgijęs universitetinį išsilavinimą. Jo profesinė patirtis siejama tiek su vadovavimu, tiek su sporto projektų ir renginių organizavimu.

    Nuo 2011 metais jis vadovauja asociacijai „Sporto renginiai“, kur yra atsakingas už veiklos planavimą, strateginį valdymą ir metinių tikslų įgyvendinimą. Taip pat jo atsakomybės srityje yra finansinių išteklių priežiūra, komandos darbo organizavimas ir rezultatų analizė.

    Skelbiama, kad E. Martinka yra dirbęs su partneriais, rėmėjais ir tiekėjais, vedęs derybas bei administravęs sutartis. Tokia patirtis dažnai laikoma svarbia sporto įstaigoms, kurios greta kasdienės veiklos įgyvendina projektus ir ieško papildomų finansavimo šaltinių.

    Savivaldybių sporto centrams pastaraisiais metais keliami vis aukštesni lūkesčiai: didinti vaikų ir jaunimo užimtumą, plėsti fizinio aktyvumo pasiūlą suaugusiesiems ir senjorams, gerinti paslaugų prieinamumą bei kokybę. Ne mažiau svarbūs tampa ir infrastruktūros atnaujinimo klausimai bei efektyvus biudžeto planavimas.

    Tikimasi, kad naujojo vadovo patirtis padės užtikrinti Varėnos sporto centro veiklos tęstinumą ir stiprinti sporto bendruomenę. Artimiausi sprendimai priklausys nuo to, kada bus gauta STT pažyma ir kada bus galima oficialiai pradėti eiti pareigas.

  • „Energesman“ smūgis STT: prokuratūra liepė iš naujo narplioti Vilniaus atliekų krizę

    Vilniaus apygardos prokuratūra panaikino Specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė papildomai patikslinti aplinkybes dėl Vilniaus regiono mišrių atliekų tvarkymo perėmimo. Vertinama, ar veikla galėjo būti vykdoma be privalomų leidimų ir ar sprendimai priimti teisėtai.

    Į prokuratūrą kreipėsi Vilniaus mišrių atliekų gamyklos operatorius „Energesman“. Bendrovė prašė įvertinti, ar atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančios įmonės ir su sprendimais susijusios institucijos galėjo pažeisti Baudžiamąjį kodeksą, kai atliekos tvarkomos neturint taršos leidimų, ir ar nebuvo piktnaudžiauta tarnyba.

    Skunde taip pat kelti klausimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovo bei kitų darbuotojų veiksmų, įskaitant įgaliojimų viršijimą ir galimai padarytą didelę žalą. Prokuratūra nurodė šiuos prašymus nagrinėti kartu, mat jie susiję tais pačiais įvykiais.

    „Surenkame vis daugiau duomenų, kurie rodo, kad mūsų atžvilgiu įvykdyta ciniška reiderystė, atliekų tvarkymas tikslingai perimtas, o gyventojams, aplinkai ir valstybei padaryta didelė žala“, – sakė „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys.

    STT sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą buvo priėmusi Tarnybos vyresnioji specialistė, motyvuodama, kad nenustatyta nusikalstamos veikos sudėties požymių. Tačiau prokuratūra, išnagrinėjusi „Energesman“ skundą, šį nutarimą panaikino, nurodydama, kad jis gali būti nepagrįstas ir priimtas skubotai, nepakankamai išsiaiškinus reikšmingas aplinkybes.

    Prokuratūra įpareigojo STT papildomai patikrinti ir tai, kaip buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro sprendimas. Teigiama, kad dokumentuose galėjo būti remtasi sprendimu, kuris buvo pasirašytas vėliau, nei į jį pradėta atsiremti, o tai kelia klausimų dėl procedūrų teisėtumo ir sprendimų chronologijos.

    „Vilniaus savivaldybė ir VAATC veiksmus koordinavo – VAATC savo dokumentuose citavo Vilniaus ESOC ir centro vadovo sprendimus, kurie dar oficialiai nebuvo priimti“, – sakė advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.

    Atliekų tvarkymo sektorius Lietuvoje išlieka padidintos rizikos sritis dėl didelių viešųjų pinigų srautų, skubių sprendimų ekstremalių situacijų metu ir sudėtingų leidimų bei viešųjų pirkimų grandinių. Tokiose situacijose praktikoje itin svarbūs tampa taršos leidimai, veiklos tęstinumas ir aiškus atsakomybių pasidalijimas tarp operatorių, savivaldybių įmonių ir rangovų.

    Bylos kontekste minima ir tai, kad STT kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau buvo baigusi ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centre. Tyrime fiksuotas mažiausiai 162 000 eurų kyšių perdavimas, kaltinimai pareikšti dviem buvusiems centro darbuotojams, o atskirame epizode vienam buvusiam darbuotojui skirta 101 650 eurų bauda.

    „Energesman“ tvirtina, kad iki galutinių teismų sprendimų atliekų gamyklos eksploatavimo ir modernizavimo sutartys išlieka galiojančios. Bendrovė viešai skelbia, kad preliminariai vertinami nuostoliai gali siekti apie 20 000 000 eurų, o suma gali augti ilgėjant laikotarpiui, kai gamyklos valdymas yra perimtas.

  • NŽT prabilo apie savivaldybių sprendimus: kas iš tiesų vyksta su valstybine žeme?

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigia, kad valstybinės žemės patikėtinių, tai yra savivaldybių, priežiūra yra viena svarbiausių priemonių užtikrinti teisėtą ir skaidrų viešo turto valdymą. Tarnyba vertina savivaldybių rengiamų sandorių projektų atitiktį teisės aktams ir siekia, kad sprendimai atitiktų viešąjį interesą.

    Valstybinės žemės patikėjimo teisė suteikia savivaldybėms galimybę spręsti dėl žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, tačiau kartu uždeda atsakomybę laikytis nustatytų taisyklių. NŽT pabrėžia, kad priežiūra padeda laiku pastebėti klaidas, sumažinti ginčų riziką ir išvengti situacijų, kai sprendimus tenka vėliau taisyti ar panaikinti.

    „Valstybinė žemė yra viešas turtas, todėl jos valdymas turi būti grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, vienoda praktika ir atsakomybe“, – sakė NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

    Anot tarnybos, priežiūra organizuojama vadovaujantis rizika pagrįstu planavimu, funkcijų atskyrimu ir viešumo principais, o didelė dalis darbo skiriama konsultavimui ir metodinei pagalbai. Tikslas – kad skirtingose savivaldybėse teisės aktai būtų taikomi nuosekliai, o sprendimai nekeltų pagrįstų abejonių dėl skaidrumo.

    NŽT vaidmuo sandorių procese

    NŽT akcentuoja, kad ji neorganizuoja viso valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorio sudarymo proceso. Tarnyba vertina savivaldybės parengto sandorio projekto atitiktį reikalavimams ir teikia išvadą, kuri yra tik viena iš kelių proceso dalių.

    Teisės aktuose NŽT išvadai parengti numatytas 10 darbo dienų terminas, tačiau tarnyba nurodo, kad praktikoje išvados dažniausiai pateikiamos per 6–7 darbo dienas. NŽT taip pat skelbia apibendrintus duomenis apie priežiūrą ir išvadų teikimą viešai, kad būtų galima matyti bendrą situaciją ir palyginti savivaldybių rezultatus.

    STT įvardytos rizikos

    NŽT primena, kad valstybinės žemės valdymo kontrolės poreikį yra pagrindusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę. Joje nustatyti veiksniai, kurie gali sudaryti prielaidas nepagrįstiems ar neskaidriems sprendimams, ypač tada, kai savivaldybės priima sprendimus dėl patikėjimo teise valdomos žemės.

    Viena ryškiausių rizikų, į kurią atkreiptas dėmesys, susijusi su valstybinės žemės panauda, kai žemė neatlygintinai suteikiama statiniams eksploatuoti, tačiau vėliau statiniai ar jų dalys išnuomojami. Tokiais atvejais, STT vertinimu, gali būti iškreipiamos konkurencijos sąlygos, nes komerciniais tikslais naudojamai valstybinei žemei ne visada pritaikomi atitinkami mokesčiai ir kontrolės mechanizmai.

    „Glaudus NŽT ir savivaldybių bendradarbiavimas yra būtinas, nes padeda formuoti vienodą valstybinės žemės valdymo praktiką ir užtikrinti viešąjį interesą“, – sakė D. Petraška.

    Jei nustatomas neteisėtas patikėtinio sprendimas ar teisės aktų pažeidimai, NŽT gali teikti motyvuotus nurodymus pakeisti sprendimus, stabdyti jų vykdymą ir sandorio pasirašymą, o viešojo intereso pažeidimų atvejais sprendimus ginčyti teisme. Tarnyba pabrėžia, kad kasdienėje praktikoje prioritetas teikiamas prevencijai, konsultavimui ir rizikų suvaldymui.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    NŽT atkreipia dėmesį į artėjančius valstybinės žemės reformos pokyčius, kurie išplės savivaldybių atsakomybes. Pirmajame etape savivaldybėms jau suteikta teisė administruoti valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijose, o nuo 2027 metų jos perims administravimą ir kaimiškosiose teritorijose.

    Įgyvendinus antrąjį etapą, savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės, todėl priežiūros reikšmė, NŽT vertinimu, tik augs. Didėjant valdomo valstybės turto apimčiai, skaidrumo, vienodos praktikos ir atsakomybės standartai taps lemiami tiek savivaldybių sprendimų kokybei, tiek pasitikėjimui valstybės turto valdymu.

  • STT ir šauliai kviečia į nemokamą žygį Telšių rajone: registracijai liko laiko

    Specialiųjų tyrimų tarnyba kartu su Lietuvos šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių 8-ąja rinktine 2026 metų rugsėjo 12 dieną rengia žygį Vertybių keliu’26. Ketvirtus metus organizuojamas renginys šįkart vyks Pavandenės apylinkėse Varnių seniūnijoje Telšių rajone.

    Organizatoriai teigia, kad žygis skirtas ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir pilietiškumo bei antikorupcinio sąmoningumo stiprinimui. Į renginį tradiciškai kviečiami gyventojai, jaunimas, švietimo bendruomenė, nevyriausybinių organizacijų nariai ir visi norintys.

    Kur ir kada prasidės žygis?

    Žygio startas numatytas 2026 metų rugsėjo 12 dieną 10 valandą. Dalyviai keliaus maršrutu, kuriame numatyti tiek gamtos, tiek kultūros paveldo objektai.

    Skelbiama, kad pakeliui planuojama aplankyti Moteraičio ir Sprūdės piliakalnius, Pavandenės dvarą, Gludo ežero apylinkes, Pavandenės alkakalnį, vietos bažnyčią bei kitas šiam kraštui reikšmingas vietas. Įveikusiems trasą bus įteikti atminimo medaliai, o finiše lauks šauliška košė.

    Edukacijos ir partneriai

    Renginio metu numatyti edukaciniai užsiėmimai, kuriuos organizuos ne tik STT ir Lietuvos šaulių sąjunga, bet ir partneriai. Prie žygio prisijungia Lietuvos Raudonasis Kryžius bei Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

    Tokio formato renginiai pastaraisiais metais tampa vis populiaresni, nes vienoje vietoje sujungia pažintinį turizmą, bendruomeniškumą ir praktines žinias. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga prasmingai praleisti dieną ir geriau pažinti regiono istoriją bei kraštovaizdį.

    Registracija ir dalyviai

    Į žygį kviečiami registruotis pavieniai žmonės, šeimos, draugų ar kolegų komandos, vietos bendruomenės, ugdymo įstaigų bendruomenės, studentai, jaunimo ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat viešojo sektoriaus įstaigos.

    Registracija vyksta iki 2026 metų rugsėjo 4 dienos. Renginys yra nemokamas, o tikslią dalyvių registravimo ir organizacinę informaciją organizatoriai pateikia STT interneto svetainėje.

    „Norime, kad žygis būtų atviras kiekvienam ir skatintų ne tik judėti, bet ir stiprinti pilietines nuostatas“, – teigiama organizatorių informacijoje.

  • Kas perims Europolo vadovavimą: trumpajame sąraše lietuvis ir dar du aukšto rango pareigūnai

    Kas perims Europolo vadovavimą: trumpajame sąraše lietuvis ir dar du aukšto rango pareigūnai

    Europos Sąjungos policijos agentūra Europolas artėja prie vieno svarbiausių sprendimų: baigiantis dabartinės vadovės kadencijai, formuojamas trumpasis kandidatų sąrašas į vykdomojo direktoriaus pareigas. Su atranka susipažinę šaltiniai nurodo tris pagrindinius pretendentus, tarp jų yra ir Lietuvos atstovas.

    Į trumpąjį sąrašą, kaip teigiama, pateko Jürgenas Ebneris, šiuo metu einantis Europolo vadovo pareigas ir dirbantis agentūros vadovybės komandoje, taip pat Alicia Malo, Ispanijos nacionalinės policijos tarptautinio bendradarbiavimo vadovė. Trečiasis kandidatas – Linas Pernavas, vadovaujantis Lietuvos pagrindinei antikorupcinei teisėsaugos institucijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai.

    Kas sprendžia dėl vadovo?

    Europolo vadovo paskyrimas yra kelių institucijų procesas. Galutinį sprendimą priima ES valstybės narės Taryboje, o Europos Parlamentas rengia oficialią patariamąją nuomonę dėl kandidatūros.

    Pats Europolas viešai neskuba tvirtinti pavardžių, pabrėždamas, kad kol procesas vyksta, agentūra negali komentuoti kandidatų. Tikimasi, kad patvirtintas trumpasis sąrašas artimiausiu metu bus oficialiai pateiktas Tarybai ir tuomet taps viešas.

    Kodėl šis postas dabar ypač svarbus?

    Europolas pastaraisiais metais stipriai augino technologinius pajėgumus ir vaidmenį koordinuojant tarpvalstybines operacijas, ypač kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir skaitmeninėmis grėsmėmis. Agentūros veikla apima analitinę paramą valstybėms narėms, duomenų apdorojimą, bendras tyrimų grupes ir operacijų koordinavimą.

    Tuo pat metu ES institucijos siekia dar labiau stiprinti bendrą atsaką į kibernetines atakas, hibridines grėsmes ir geopolitinės įtampos keliamus iššūkius. Europos Komisija yra pristačiusi planus didinti Europolo galimybes, todėl naujajam vadovui teks spręsti ne tik operacinius klausimus, bet ir augančių kompetencijų, atsakomybių bei kontrolės pusiausvyrą.

    Auganti galia ir privatumo klausimai

    Didėjant Europolo darbui su didelės apimties duomenimis, vis dažniau keliamas klausimas, kaip užtikrinamos privatumo ir duomenų apsaugos garantijos. Agentūra ne kartą yra atsidūrusi diskusijų epicentre dėl to, kokiu mastu ir kokiomis sąlygomis ji gali kaupti, susieti ir analizuoti informaciją, ypač kai duomenys gaunami iš skirtingų valstybių ir sistemų.

    Prie reputacinių iššūkių prisidėjo ir viešumoje aptarti incidentai, susiję su vidinių dokumentų ir personalo informacijos saugumu. Tokios istorijos sustiprina lūkestį, kad naujasis vadovas turės vienodai dėmesio skirti ir operatyviniam efektyvumui, ir griežtai vidaus kontrolei.

    Vienas ryškesnių šio paskyrimo aspektų – galimas Lietuvos atstovo šansas užimti vieną aukščiausių postų ES agentūroje. Jei kandidatūra pasiektų finišo tiesiąją, tai būtų retas atvejis, kai Lietuvos pareigūnas pretenduoja vadovauti tokio svorio institucijai, kurios sprendimai tiesiogiai veikia visos Europos teisėsaugos bendradarbiavimą.

  • Panevėžio teatre „Menas“ – naujas direktorius: konkursą laimėjo įkūrėjas Julius Dautartas

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvyko konkursas teatro „Menas“ direktoriaus pareigoms užimti. Atrankoje dalyvavo du kandidatai, o daugiausia balų surinko ir konkursą laimėjo Julius Dautartas.

    J. Dautartas yra šio teatro įkūrėjas: Panevėžyje teatrą „Menas“ jis įsteigė 1991 metais. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis baigė aktorystės studijas, vėliau įgijo režisieriaus kvalifikaciją.

    Per profesinę karjerą J. Dautartas dirbo Šiaulių dramos teatre, tuometiniame Panevėžio dramos teatre, Kauno akademiniame dramos teatre ir kitose kultūros įstaigose. Spektaklius jis statė ir Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, Kauno akademiniame dramos teatre bei Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje.

    Režisieriaus kūrybinėje biografijoje – daugiau kaip 40 spektaklių. Pastaraisiais metais jis dirbo Mykolo Romerio universitete dėstytoju, rektoriaus patarėju ir vadovavo universiteto teatrui.

    Pradėjęs vadovauti teatrui „Menas“, J. Dautartas numato stiprinti edukacinę veiklą ir plėsti profesionaliojo scenos meno prieinamumą. Daugiau dėmesio planuojama skirti vaikų ir jaunimo auditorijai, plėtojant skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytą repertuarą.

    Tarp prioritetų taip pat įvardijamas glaudesnis bendradarbiavimas su Lietuvos dramaturgais, mokyklomis ir kultūros įstaigomis, dramaturgijos skaitymai bei edukaciniai projektai. Numatyta idėja steigti jaunimo teatro tarybą, kuri padėtų aktyviau įtraukti jaunus žmones į teatro veiklas ir sprendimų priėmimą.

    Penkerių metų programoje taip pat išskiriami nauji spektakliai suaugusiesiems, bendri projektai su kitais šalies teatrais bei žinomais režisieriais. Siekiama aktyviau įveiklinti teatro erdves, rengti literatūros vakarus, jaunųjų kūrėjų renginius ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą.

    Akcentuojamas ir platesnis prieinamumas įvairioms visuomenės grupėms: žmonėms su negalia, senjorams, šeimoms bei socialiai jautrioms bendruomenėms. Teatro kryptis siejama su ambicija tapti ne tik profesionalaus meno scena, bet ir miesto kultūros bei bendruomenės traukos centru.

    Direktorius penkerių metų kadencijai bus paskirtas gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą, kaip numato korupcijos prevencijos tvarka.

  • Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos konkursą laimėjo Oksana Karoblienė: kada ji pradės vadovauti?

    Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos konkursą laimėjo Oksana Karoblienė: kada ji pradės vadovauti?

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvykus konkursui Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktoriaus pareigoms, išrinkta nauja įstaigos vadovė. Atrankoje varžėsi du kandidatai, daugiausia balų surinko ir konkurso laimėtoja tapo Oksana Karoblienė.

    Ji turi ilgametę pedagoginę ir vadybinę patirtį: yra dirbusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, vėliau ėjo vadovaujančias pareigas. Šiuo metu O. Karoblienė dirba Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

    Pasak savivaldybės, kandidatė yra sukaupusi patirties organizuojant ugdymo procesą, užtikrinant jo kokybę ir telkiant komandą. Taip pat akcentuojamas bendradarbiavimas su švietimo bendruomene bei dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.

    Nurodoma, kad naujoji vadovė yra įgijusi verslo vadybos magistro laipsnį, o profesinę kompetenciją stiprina kvalifikacijos tobulinimo programose. Savivaldybė tikisi, kad ši patirtis prisidės prie progimnazijos augimo, bendruomenės sutelktumo ir į mokinio pažangą orientuotų sprendimų.

    Direktorė penkerių metų kadencijai bus paskirta gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Tik po šios procedūros bus galutinai patvirtinta jos darbo pradžios data.

    Švietimo įstaigų vadovų atrankos savivaldybėse paprastai vykdomos vertinant vadovavimo kompetencijas, strateginį planavimą ir gebėjimą telkti bendruomenę. Pastaraisiais metais mokykloms vis dažniau keliami lūkesčiai stiprinti mokinių pasiekimų stebėseną, gerinti emocinį klimatą ir diegti šiuolaikiškus ugdymo metodus.

  • Kyšis valdininkui: kodėl tai nusikaltimas ir kokios baudos ar laisvės atėmimas gresia

    Kyšis valdininkui: kodėl tai nusikaltimas ir kokios baudos ar laisvės atėmimas gresia

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija ragina gyventojus nespręsti kasdienių reikalų siūlant kyšius valstybės ar savivaldybės tarnautojams. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie bandymai ne tik nepadeda, bet ir sukuria papildomų teisinių problemų.

    Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą atsakomybė taikoma abiem pusėms: tiek tam, kas kyšį siūlo ar duoda, tiek tam, kas jo reikalauja ar priima. Teisinėje praktikoje kyšininkavimu laikomas naudos siūlymas, žadėjimas, davimas, priėmimas ar reikalavimas, kai siekiama, kad būtų atliktas neteisėtas veiksmas ar „paspartintas“ sprendimas.

    Kas laikoma kyšiu?

    Kyšiu gali būti laikomi ne tik pinigai, bet ir bet kokia kita turtinė ar neturtinė nauda: dovanos, paslaugos, nuolaidos, apmokėtos pramogos ar kitos „padėkos“, siejamos su tarnautojo sprendimu. Esminis požymis yra tikslas paveikti pareigūno veiksmus ar neveikimą, pažeidžiant nustatytą tvarką.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad rizikingos situacijos dažniausiai kyla tada, kai gyventojai bando „susitarti“ dėl greitesnio aptarnavimo, palankesnio sprendimo, baudos „sutvarkymo“ ar procedūrų apeinant eilę. Tokiais atvejais net ir „simbolinė dovana“ gali būti vertinama kaip neteisėtas atlygis.

    Kokia atsakomybė gresia?

    Už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas, priklausomai nuo veikos aplinkybių ir padarinių. Praktikoje vertinama, ar kyšis buvo tik siūlomas, ar realiai perduotas, taip pat kokį sprendimą juo siekta paveikti.

    Savivaldybė pabrėžia, kad kyšis nėra išeitis net ir tada, kai situacija atrodo „smulki“ ar „kasdienė“. Tokie veiksmai ilgainiui silpnina pasitikėjimą institucijomis, iškreipia paslaugų teikimo principus ir didina teisinę riziką pačiam gyventojui.

    Kur pranešti apie korupciją?

    Pakruojo rajono savivaldybės administracija teigia netoleruojanti kyšininkavimo ir ragina apie kyšio reikalavimą, paėmimą ar susitarimą dėl kyšio paėmimo pranešti nedelsiant. Esant skubiai situacijai siūloma skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

    Taip pat raginama kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą telefonu 0 5 266 3333. Pranešant svarbu kuo tiksliau nurodyti aplinkybes: kada ir kur įvyko incidentas, kas dalyvavo, kokia nauda buvo siūloma ar reikalauta ir kokiu klausimu.