CP v2

Tag: SpektreWorks

  • JAV smogė Iranui „Shahed“ tipo dronu: netoli Bandar Abaso aptiktas beveik sveikas LUCAS wrakas

    JAV smogė Iranui „Shahed“ tipo dronu: netoli Bandar Abaso aptiktas beveik sveikas LUCAS wrakas

    Netoli Irano uosto Bandar Abase socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose matomas beveik nesuniokotas bepiločio orlaivio LUCAS (dar vadinamo FLM 136) wrakas. Tokio būklės radinys leidžia manyti, kad aparatas galėjo nepasiekti numatyto taikinio arba nukrito dėl techninio gedimo.

    LUCAS yra naujas JAV kariuomenės mažos kainos vienkartinio smogiamojo bepiločio orlaivio modelis, sukurtas kaip masiškai gaminamas sprendimas. Sistemą kūrė bendrovė „SpektreWorks“, o viešojoje erdvėje ji pradėta minėti tik pastaraisiais mėnesiais, kai pradėjo rastis požymių apie realų panaudojimą operacijose.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad LUCAS konstrukcija išoriškai labai primena Irano „Shahed 136“ šeimos bepiločius, plačiai naudotus pastarųjų metų konfliktuose. Analitikai tokius sprendimus dažnai apibūdina kaip bandymą greitai užpildyti nišą pigesniais, didesniais kiekiais panaudojamais smogiamaisiais aparatais, kai brangios sparnuotosios raketos ar sudėtingi dronai tampa ribojančiu veiksniu.

    JAV Centrinės vadovybės pateikiamais duomenimis, vieno LUCAS vieneto kaina siekia apie 32 000 eurų. Tai reikšmingai mažesnė suma nei daugelio aukštos klasės valdomų ginklų, todėl tokio tipo platformos vertinamos kaip priemonė didinti smūgių intensyvumą, kai svarbi ne vien tikslumo, bet ir skaičiaus logika.

    LUCAS parametrai ir paskirtis

    Viešai skelbiama, kad LUCAS yra maždaug 3 metrų ilgio, sparnų mostas siekia apie 2,5 metro, o startinė masė sudaro apie 81,6 kilogramo. Nurodomas iki 822 kilometrų nuotolis, apie 137 kilometrų per valandą kreiserinis greitis ir iki 195 kilometrų per valandą maksimalus greitis, o skrydžio aukštis gali siekti apie 4 500 metrų.

    Modelis priskiriamas vienkartinio panaudojimo smogiamiesiems dronams, kurių užduotis yra pasiekti taikinį ir smogti sprogstamuoju užtaisu. Priekinėje korpuso dalyje numatyta krovinio erdvė iki 18 kilogramų, o elektrooptiniai jutikliai gali padėti operatoriams patvirtinti taikinį galutinėje skrydžio fazėje.

    Ką signalizuoja tokie radiniai?

    Beveik nepažeistas aparato wrakas dažniausiai reiškia kelis scenarijus: galimą navigacijos sutrikimą, ryšio praradimą, variklio gedimą arba perėmimą, kai smūgis į konstrukciją nebuvo destruktyvus. Tokiais atvejais didžiausias dėmesys krypsta į tai, kokią informaciją gali gauti radinį išnagrinėjusios pajėgos, nes net ir pigūs dronai gali atskleisti elektronikos, programinės įrangos ar tiekimo grandinės detales.

    Pastaraisiais metais pasaulyje ryškėja tendencija, kad kariuomenės plečia pigių smogiamųjų dronų arsenalą, derindamos jį su oro gynybos sistemomis ir elektroninės kovos priemonėmis. Tokia dinamika didina ir gynybos apkrovą, nes pigesni masiškai leidžiami aparatai gali būti naudojami tiek taikiniams naikinti, tiek oro gynybai išsekinti.

  • Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagonas renkasi „Shield AI“: pigūs kovos dronai su DI gali pakeisti karo taisykles

    Pentagono sprendimas dėl pigių dronų

    JAV gynybos departamentas plečia bendradarbiavimą su gynybos technologijų startuoliu „Shield AI“, siekdamas greičiau diegti pigesnius nepilotuojamus sprendimus. Šį žingsnį skatina augančios medžiagų ir gamybos sąnaudos bei karo veiksmų su Iranu kontekstas, kuriame ypač išryškėjo pigių dronų poveikis.

    Už gynybos tyrimus ir inžineriją atsakingas Pentagono padalinys pranešė, kad integruos „Shield AI“ autonomijos platformą „Hivemind“. Ji turėtų tapti vadinamojo LUCAS tipo nepilotuojamų atakos sistemų pagrindu, kad tokie dronai galėtų veikti koordinuotai ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų.

    Kas yra „Hivemind“ ir ką keičia DI

    „Hivemind“ apibūdinama kaip autonomijos programinė įranga, leidžianti nepilotuojamoms platformoms atlikti užduotis su mažesniu tiesioginiu žmogaus įsikišimu. Praktikoje tai reiškia galimybę valdyti kelių dronų grupes, planuoti maršrutus, koreguoti elgesį ir tęsti misiją net esant trikdžiams.

    Tokio tipo DI sprendimai gynybos sektoriuje vertinami dėl dviejų priežasčių: jie mažina vieneto kainą, o kartu didina pajėgumų mastelį. Kitaip tariant, vietoj kelių itin brangių platformų galima naudoti daugiau pigesnių, prarandamų sistemų, kurios vis tiek sukuria reikšmingą kovinį efektą.

    „Galiausiai tai naudinga mokesčių mokėtojams, nes taikinį sunaikinti pigiau, o kariai tampa saugesni“, – sakė „Shield AI“ vienas iš įkūrėjų ir prezidentas Brandonas Tsengas.

    Kaina ir pamokos iš šiuolaikinių konfliktų

    Straipsnyje minimas LUCAS tipo dronas kainuoja apie 35 000 JAV dolerių, o tai sudaro maždaug 32 000 eurų. Tai kelis ar net keliasdešimt kartų mažiau nei daugelio pažangių oro gynybos raketų ar sudėtingų dronų platformų vieneto kaina, todėl pigūs dronai tampa patrauklia priemone masiškumui užtikrinti.

    LUCAS dronus gamina Arizonoje įsikūrusi bendrovė „SpektreWorks“, o pats modelis apibūdinamas kaip įkvėptas Irano naudotų pigių smogiamųjų dronų. Pastarieji įvairiuose konfliktuose parodė, kad nebrangios, masiškai naudojamos platformos gali išsekinti brangias oro gynybos sistemas ir priversti keisti gynybos planavimą.

    „Shield AI“ teigimu, jų autonomijos programinė įranga gali padėti tokioms platformoms veikti efektyviau net ir tada, kai ryšys sutrikdomas ar mūšio laukas sparčiai kinta. Tai ypač aktualu aplinkoje, kur elektroninė kova ir ryšio slopinimas tampa kasdienybe.

    Gynybos technologijų bumas ir investuotojų pinigai

    Gynybos technologijų rinka JAV pastaraisiais metais sparčiai auga, o investuotojai vis aktyviau finansuoja įmones, kuriančias autonomines sistemas, jutiklius ir valdymo programinę įrangą. „Shield AI“ neseniai užbaigė apie 2 mlrd. JAV dolerių finansavimo etapą, tai yra maždaug 1,85 mlrd. eurų, o įmonės vertė siekė apie 12,7 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 11,8 mlrd. eurų.

    „Shield AI“ platforma „Hivemind“ jau diegiama skirtinguose nepilotuojamuose sprendimuose ir turi klientų ne tik JAV, bet ir kitose šalyse, įskaitant Indijos kariuomenę. Bendrovė taip pat skelbia apie bandymus su įvairiomis platformomis, siekdama įrodyti, kad autonomija gali būti perkeliama tarp skirtingų dronų tipų.

    Pasak B. Tsengo, sistema pilnai veikti turėtų artimiausiais mėnesiais, po to prasidės karinis testavimas. Gynybos sektoriuje tokie terminai dažnai priklauso nuo bandymų rezultatų, saugumo reikalavimų ir integracijos su esama infrastruktūra, todėl galutinis įdiegimo tempas gali kisti.