CP v2

Tag: Spelta

  • Šalia avižinių guli nepastebėti: šie speltų dribsniai dažnai turi daugiau skaidulų

    Parduotuvėse speltų dribsniai dažnai guli šalia įprastų avižinių, tačiau pirkėjai juos neretai praleidžia pro akis. Vis dėlto tai gali būti patogus būdas paįvairinti pusryčius, ypač jei norisi sodresnio, švelniai riešutinio skonio ir didesnio skaidulų kiekio racione.

    Spelta yra senoji kviečių atmaina, todėl speltų dribsniuose yra glitimo. Dėl to jie netinka sergantiems celiakija ar turintiems mediciniškai patvirtintą glitimo netoleravimą, o renkantis tokius produktus svarbu įvertinti individualią sveikatos situaciją.

    Kuo skiriasi nuo avižinių?

    Speltų dribsniai gaminami iš susmulkintų grūdų, o jų maistinė sudėtis priklauso nuo apdorojimo ir gamintojo. Ant etikečių dažnai galima rasti, kad 100 gramų speltų dribsnių būna apie 10–12 gramų skaidulų, kai dalis avižinių dribsnių turi kiek mažiau.

    Skaidulos siejamos su geresne žarnyno veikla ir ilgesniu sotumo jausmu, todėl pusryčiai gali padėti lengviau suvaldyti alkį dienos eigoje. Praktikoje tai reiškia, kad verta lyginti ne užrašus ant pakuotės, o maistingumo lentelę, nes skaičiai tarp skirtingų prekių ženklų gali skirtis.

    Kaip panaudoti virtuvėje?

    Paprasčiausias variantas yra virti košę piene ar augaliniame gėrime ir pagardinti vaisiais, uogomis ar riešutų sviestu. Speltų dribsnius taip pat galima berti į jogurtą, dėti į naminę granolą, batonėlius ar naudoti kepiniuose, kai norisi kitokios tekstūros.

    Jie tinka ir nesaldiems patiekalams: lengvai sutrinti dribsniai gali pakeisti džiūvėsėlius apvoliojimui, sutirštinti daržovių blynelių masę ar suteikti traškumo apkepams. Smulkesni dribsniai greitai suminkštėja, todėl tai patogu dienomis, kai pusryčius reikia paruošti per kelias minutes.

    Kaip išsirinkti nepermokant?

    Renkantis verta ieškoti trumpos sudėties, kurioje būtų tik speltų dribsniai, be pridėtinio cukraus, sirupų ar kvapiųjų medžiagų. Jei tikslas yra daugiau skaidulų, patikimiausia lyginti skaidulų kiekį 100 gramų, o ne pasikliauti bendrais teiginiais ant pakuotės.

    Taip pat pravartu įvertinti, kokio rupumo dribsnių norite: smulkesni patogesni greitam paruošimui, o stambesni gali ilgiau kramtytis ir labiau priminti grūdinius pusryčius. Kadangi tai kviečių šeimos produktas, jautresniems žmonėms verta pradėti nuo mažesnės porcijos ir stebėti savijautą.

  • Žytinė ar speltos duona? Dietologai įvardijo, kuri dažniau laimi ir kodėl verta skaityti etiketę

    Žytinė ar speltos duona? Dietologai įvardijo, kuri dažniau laimi ir kodėl verta skaityti etiketę

    Speltos duona dažnai laikoma sveikesne, o žytinė siejama su tradiciniu, ilgiau sotinančiu pasirinkimu. Vis dėlto vien pavadinimas dar neatsako, ar konkretus gaminys išties maistingas, nes daug lemia miltų rūšis ir produkto apdorojimas.

    Didžiausias skirtumas paprastai atsiranda tuomet, kai lyginame pilno grūdo ar rupių miltų duoną su duona iš šviesių, stipriai išvalytų miltų. Pilno grūdo produktuose įprastai būna daugiau skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų, o tai siejama su tolygesne energija bei geresne virškinamojo trakto veikla.

    Kas dažniau palankiau cukrui?

    Jei renkamasi panašios kokybės duona, žytinė rupi, ypač rauginta, dažnai vertinama palankiau dėl didesnio skaidulų kiekio ir žemesnio glikeminio poveikio nei šviesi kvietinė duona. Tai reiškia, kad angliavandeniai įsisavinami lėčiau, o alkio jausmas gali atsirasti vėliau.

    Toks pasirinkimas ypač aktualus žmonėms, turintiems atsparumą insulinui ar sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, taip pat tiems, kurie dažnai jaučia alkį tarp valgymų ar mažina svorį. Vis dėlto net ir maistingesnė duona išlieka angliavandenių šaltinis, todėl svarbi porcija ir tai, su kuo ji valgoma.

    „Svarbiausia ne duonos pavadinimas, o miltų rūšis ir sudėtis: kuo daugiau pilno grūdo ir kuo trumpesnė etiketė, tuo dažniau tai geresnis pasirinkimas“, – teigia mitybos specialistai.

    Kada verta rinktis speltą?

    Spelta yra sena kviečių atmaina, todėl speltos duona dažnai būna švelnesnio skonio ir kai kuriems žmonėms lengviau pritaikoma kasdienėje mityboje. Ji gali būti vertingas pasirinkimas, jei kepama iš pilno grūdo miltų, turi trumpą sudėtį ir nėra praturtinta nereikalingais priedais.

    Kai kuriems jautresnio virškinimo žmonėms labai rupi, tanki žytinė duona gali sukelti pilvo pūtimą ar sunkumo jausmą. Tokiu atveju speltos duona, ypač rauginta arba pilno grūdo, gali tapti praktišku kompromisu, tačiau toleravimas yra individualus.

    Etiketė pasako daugiau nei spalva

    Geriausia duona dažniausiai turi aiškią ir trumpą sudėtį: miltai, vanduo, druska, raugas arba mielės. Maistinę vertę gali didinti sėklos ir grūdai, pavyzdžiui, saulėgrąžos, moliūgų sėklos ar linų sėmenys, nes tai padidina skaidulų ir nesočiųjų riebalų kiekį.

    Vertėtų saugotis situacijų, kai tamsi spalva sukuriama priedais, o ne rupiais miltais, taip pat kai sudėtyje atsiranda pridėtinis cukrus ar kiti saldikliai, dažikliai, pertekliniai emulsikliai. Pirkdami ieškokite aiškių nuorodų, kad naudojami ruginiai rupūs miltai, speltos pilno grūdo miltai arba miltai iš viso grūdo.

    Svarbu prisiminti, kad nei spelta, nei žytis nėra begliuteniai. Sergantieji celiakija turėtų vengti abiejų rūšių duonos, nebent tai specialiai sertifikuoti begliuteniai produktai.