CP v2

Tag: Spiečiai

  • 408 tūkst. eurų regionams: 29 „Spiečių“ įmonės gaus postūmį skaitmenizacijai ir inovacijoms

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija 29 smulkioms ir vidutinėms įmonėms Lietuvos regionuose paskirstė 408 tūkst. eurų subsidijų. Parama skirta įmonėms, veikiančioms aktyvaus verslo erdvėse „Spiečiuose“, kad jos greičiau diegtų skaitmeninius sprendimus ir inovacijas.

    Lėšos bus naudojamos verslo procesų skaitmenizavimui ir optimizavimui: nuo gamybos ar paslaugų teikimo valdymo iki klientų aptarnavimo ir vidinių administracinių procesų. Ministerijos teigimu, tokios investicijos padeda įmonėms didinti našumą, mažinti sąnaudas ir greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių.

    „Verslo konkurencingumą stiprina gebėjimas pasitelkti technologijas, optimizuoti procesus ir greitai prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Todėl ne tik plečiame „Spiečių“ tinklą, bet ir sudarome galimybę juose veikiantiems verslams diegti inovacijas, skaitmenizuoti veiklą ir augti“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Finansavimas numatytas įmonėms, kurios yra sudariusios paslaugų teikimo sutartis su „Spiečiumi“. Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 tokių erdvių, o iki metų pabaigos jų skaičius turėtų išaugti iki 20.

    Pastaruoju metu „Spiečiai“ atidaryti Šakiuose, Anykščiuose, Šalčininkuose ir Mažeikiuose, o artimiausiu metu planuojama atidaryti ir Lazdijuose. Ministerija pabrėžia, kad verslumo infrastruktūros plėtra regionuose siejama su tvaresniu ekonominiu augimu ir naujų darbo vietų kūrimu ne vien didmiesčiuose.

    Kiekvienam subsidijos gavėjui gali būti skirta iki 15 tūkst. eurų. Šios lėšos gali būti investuojamos į skaitmeninimo priemones ir paslaugas, kurios padeda efektyviau valdyti užsakymus, atsargas, gamybą, pardavimus, klientų santykius, taip pat diegti tarptautinius kokybės vadybos standartus ir gerinti veiklos organizavimą.

    Subsidijos skirtos pagal priemonę „Vykdyti verslumo ir įmonių augimo skatinimo priemones“. Priemonę įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra.

  • Vyriausybės šimtadienis: investicijos, DI ir „Spiečiai“ – ką nuveikė Ekonomikos ministerija?

    Per pirmąsias 100 darbo dienų XXI Lietuvos Vyriausybėje Ekonomikos ir inovacijų ministerija daugiausia dėmesio skyrė investicijų skatinimui, regionų stiprinimui, inovacijoms, skaitmenizacijai ir administracinės naštos mažinimui. Ministerija teigia, kad tikslas išlieka ambicingas: spartinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių projektų augimą ir gerinti sąlygas verslui.

    Vienas ryškiausių prioritetų – stambūs investiciniai projektai ir jų sąlygų supaprastinimas. Ministerijos duomenimis, per šį laikotarpį pasirašytos trys stambių investicinių projektų sutartys, kurių vertė siekia 152,8 mln. eurų, o planuojama sukurti apie 500 darbo vietų.

    Didžiausia sutartis susijusi su UAB „Baltic Metal Foundry“ („DEMZ“) investicijomis Alytuje ir Balbieriškyje, kurios siekia 99,3 mln. eurų, planuojant 450 darbo vietų. Taip pat numatytos UAB „Staticus Group“ 31,5 mln. eurų investicijos Vilniuje ir UAB „RSI Europe“ 22 mln. eurų investicijos Panevėžio rajone.

    Ministerija nurodo, kad iš viso jau pasirašytos 32 stambių projektų sutartys, kurių bendra planuojamų investicijų suma siekia 2,478 mlrd. eurų. Įgyvendinus šiuos projektus, tikimasi sukurti 6 489 naujas darbo vietas, daugiausia orientuojantis į pramonės ir aukštesnės kvalifikacijos segmentus.

    Regionams – investicijos ir „Spiečių“ plėtra

    Regioninės politikos dalyje akcentuojamas siekis, kad bent 30 proc. investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šiam tikslui, ministerijos teigimu, daugiau kaip 8,2 mln. eurų skirta savivaldybių projektams, susijusiems su infrastruktūros gerinimu investiciniuose sklypuose ir jų prieigose.

    Kartu tęsta aktyvaus verslo erdvių „Spiečiai“ plėtra: atidarytos keturios naujos erdvės Mažeikiuose, Šalčininkuose, Anykščiuose ir Šakiuose. Ministerija praneša, kad šiais metais planuojama atidaryti erdvę ir Lazdijuose, o bendras tinklas turėtų siekti 20 „Spiečių“ visoje Lietuvoje.

    DI, inovacijos ir konkurencingumas

    Inovacijų kryptyje paskelbtas 6 mln. eurų kvietimas nacionaliniam akceleratoriui, orientuotam į sparčiau augančių technologijų įmonių ekosistemą. Taip pat pradėta bandomoji programa „Sveikatos inovacijų laboratorija“, skirta inovatyvių sprendimų kūrimui ir diegimui sveikatos priežiūros sektoriuje.

    Dirbtinio intelekto srityje ministerija paskelbė kvietimą DI gamyklos „LitAI“ projekto finansavimui iki 65 mln. eurų, taip pat atnaujino 7,5 mln. eurų kvietimą mažoms ir vidutinėms įmonėms DI diegti. Šie instrumentai siejami su platesnėmis Europos Sąjungos kryptimis, kai didėja konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų, talentų ir duomenų infrastruktūros.

    Ministerija taip pat nurodo, kad kartu su partneriais rengtas Nacionalinių DI strateginių gairių įgyvendinimo planas. Lygiagrečiai Seime svarstytas įstatymo projektas, skirtas sukurti teisines prielaidas tinkamam ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui Lietuvoje.

    Be DI, numatyta paskirstyti 40,8 mln. eurų inovatyviems produktams kurti, MTEP veiklai skatinti ir technologijų mainams plėtoti, o 10 mln. eurų – tvarioms technologijoms diegti. Ministerija tai pristato kaip priemonių paketą, skirtą didesnei pridėtinei vertei ir eksporto potencialui.

    Skaitmenizacija, finansavimas ir mažiau biurokratijos

    Finansavimo srityje ministerija kartu su ILTE peržiūrėjo verslo finansavimo priemones ir inicijavo 77 mln. eurų ES fondų lėšų perskirstymą, kad parama greičiau pasiektų įmones. Taip pat įsigaliojo ministerijos inicijuoti 100 mln. eurų vertės ILTE tiesioginių paskolų priemonės pakeitimai, išplečiant galinčiųjų pasinaudoti lengvatiniu finansavimu ratą.

    Skaitmeninės transformacijos dalyje parengta 2026–2040 metų Nacionalinė skaitmeninės plėtros darbotvarkė, kuri turėtų būti tvirtinama Seime. Joje numatomos kryptys apima visuomenės skaitmeninių įgūdžių stiprinimą, verslo ir viešojo sektoriaus skaitmeninimą bei atsparios infrastruktūros plėtrą.

    Ministerijos pateikiamais duomenimis, į viešojo sektoriaus debesijos infrastruktūrą perkeltos 282 institucijų informacinės sistemos. Taip pat plečiama Duomenų ambasados infrastruktūra ir stiprinamas rezervinių kopijų saugojimas užsienyje, siekiant didinti veiklos tęstinumą krizių metu.

    Biurokratinės naštos mažinime akcentuojami licencijavimo pokyčiai: priimtos naujos licencijavimo teisės aktų rengimo taisyklės, kuriomis siekiama atsisakyti perteklinių reikalavimų ir spartinti licencijų išdavimą elektroniniu būdu. Ministerija taip pat mini talentų ekosistemos plėtrai rengiamą teisinį reguliavimą bei pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 metais, ypač konkurencingumo ir viešųjų pirkimų reformos temomis.

  • Vasara „Spiečiuje“: Inovacijų agentūra siūlo nemokamas darbostogas 13 miestų regionuose

    Nemokamos darbostogos regionuose

    Inovacijų agentūra birželio 1 dieną pradėjo tradicinę iniciatyvą Vasara „Spiečiuje“, kviečiančią vasaros mėnesiais nemokamai dirbti bendradarbystės erdvėse regionuose. Akcijos idėja paprasta: išnaudoti nuotolinio darbo lankstumą ir trumpam pakeisti aplinką, derinant darbą su poilsiu.

    Šiemet dalyviams atveriama beveik 100 darbo vietų 13-oje „Spiečių“. Iniciatyva vyksta su šūkiu Dirbk ten, kur gera būti, o darbostogauti galima nuo vienos dienos iki kelių savaičių ar viso sezono, priklausomai nuo užimtumo ir vietų prieinamumo.

    Kam skirta ir kaip veikia registracija

    Nors įprastai „Spiečių“ erdvės skirtos bendruomenės nariams, vasarą jos atveriamos visiems norintiems: laisvai samdomiems specialistams, nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams ar mažoms komandoms. Tokios erdvės dažnai pasirenkamos ir kaip alternatyva darbui namuose, kai norisi aiškesnės dienotvarkės bei atskirtos darbo aplinkos.

    Registracija vyksta internetu: pateikus prašymą ir gavus patvirtinimą, galima atvykti dirbti pasirinktu laiku. Daugumoje „Spiečių“ numatyta registracija individualiai arba iki 2 asmenų komandai, o Kauno „Spiečius“ priima komandas iki 5 žmonių.

    Ką randa atvykę dirbti

    Organizatoriai pabrėžia, kad darbui pritaikyta infrastruktūra išlieka vienu svarbiausių privalumų: patogios darbo vietos, susitikimų erdvės, poilsio zonos ir įprasta biuro įranga. Tai ypač aktualu tiems, kurie planuoja darbostogas derinti su aktyvesniu laisvalaikiu ir ieško stabilios, produktyvios darbo rutinos.

    Inovacijų agentūros Pažangos departamento Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė teigia, kad iniciatyva skatina ne tik išbandyti darbą kitur, bet ir geriau pažinti regionuose veikiančias bendruomenes bei verslus.

    „Nuotolinis darbas šiandien suteikia galimybę derinti profesinį gyvenimą su kokybišku laiku skirtinguose Lietuvos regionuose. Tokiomis iniciatyvomis skatiname atrasti šalies miestus ir susipažinti su regionuose veikiančiais, augančiais verslais“, – sakė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė.

    Pasak organizatorių, jau ankstesniais metais iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo, o dažniausiai pasirenkami pajūrio regiono „Spiečiai“. Vis dėlto auga ir kitų miestų populiarumas, ypač tarp žmonių, ieškančių ramesnės aplinkos ir atokvėpio nuo didmiesčių tempo.

    Šią vasarą darbostogos siūlomos Birštone, Gargžduose, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Šiauliuose, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje ir Visagine.