Vokietijos Drezdene įsikūrusi bendrovė „Sparxity“, kuri kuria vadinamąją „sparse-native“ (retai aktyvuojamą) skaičiavimo architektūrą dirbtiniam intelektui, užbaigė A serijos finansavimo etapą ir iš viso yra pritraukusi 80 mln. eurų.
Apie sandorį lapkričio 10 dieną pranešė „EU-Startups“. Kartu bendrovė paskelbė ir apie prekės ženklo pokytį – ji atsisako ankstesnio pavadinimo „SpiNNcloud“.
Finansavimo etapui vadovavo ICM HPQC Fund, o prie jo prisidėjo ir strateginiai bei finansiniai investuotojai, tarp jų „Lockheed Martin Ventures“, „GlobalFoundries“, „GS Futures“, „Cloudberry Ventures“, TGFS bei EIC Fund.
„Sparxity“ teigia, kad jos kuriamas požiūris į skaičiavimą leidžia mažinti nereikalingas operacijas ir duomenų judėjimą, o tai aktualu siekiant mažesnių energijos sąnaudų ir efektyvesnio DI veikimo tiek duomenų centruose, tiek aukštos spartos skaičiavimuose.
Kas yra „sparse-native“ skaičiavimas
Bendrovės kuriama technologija orientuota į vadinamąjį retąjį skaičiavimą (sparsity) – idėją, kad ne visos modelio dalys turi būti aktyvuojamos kiekvieno užklausimo metu. Tokiu atveju skaičiuojama „tik tai, kas svarbu“, o dalis operacijų apskritai nevykdoma.
„Sparxity“ įvardija, kad jos dabartinės sistemos pritaikomos HPC (aukštos spartos skaičiavimams) ir DI užduotims, o atrinktose apkrovose esą pasiekta iki 10 kartų spartesnių retųjų sprendiklių, iki 18 kartų mažesnio energijos suvartojimo įvykių pagrindu veikiančiam mašininiam mokymuisi ir iki 20 kartų trumpesnių optimizavimo užduočių vykdymo laikų.
Bendrovė taip pat kuria naujos kartos lustų technologiją, kuri, kaip teigiama, projektuojama specialiai dinaminiam retumui DI inferencijoje (kai modelis daro išvadas).
Kur keliaus pritrauktos lėšos
„Sparxity“ vadovas Hector Gonzalez teigia, kad ateities DI pažangą lems ne vien skaičiavimo galios kiekis, bet ir tai, kaip efektyviai ji naudojama. Pasak jo, bendrovė siekia spartinti perėjimą nuo energijai imlių, „tankaus“ skaičiavimo architektūrų prie heterogeniškų duomenų centrų su specializuotu siliciu itin retoms apkrovoms.
Įmonė nurodo, kad finansavimas bus naudojamas spartinti specializuotų lustų kūrimą smulkiai, dinaminei retumai. Tikslas – itin retuose modeliuose pasiekti iki 44 kartų spartesnę DI inferenciją, energiją naudojant efektyviau.
Strateginis bendrovės patarėjas Xu Owen He, anksčiau dirbęs „Google DeepMind“, pažymi, kad dabartinė aparatinė įranga riboja dinaminių retumo metodų galimybes, o modelių, distiliavimo procesų ir aparatinės įrangos kūrimas kartu galėtų atrakinti naują efektyvumo lygį.
Partnerystės ir plėtra Europoje
Bendrovė skelbia apie du reikšmingus žingsnius: kelių milijonų dolerių vertės jos sistemų diegimą Jülich superkompiuterių centre (JSC), priklausančiame „Forschungszentrum Jülich“, bei partnerystę su „Deutsche Telekom“, siekiant integruoti technologiją į „T-Systems“ duomenų centrų infrastruktūrą.
„Sparxity“ įkurta 2021 metais, o jos sprendimai diegiami tiek Europoje, tiek JAV – nuo stovo (rack) iki superkompiuterių masto sistemų. Bendrovė teigia, kad iki šiol atliko tris „tapeout“ ciklus, pagamino daugiau nei 70 000 lustų, įdiegė 12 stovų ir turi daugiau nei 30 klientų visame pasaulyje.
Anot įmonės, 2024–2025 metais ji keturis kartus padidino pajamas, o 2026 metais išlaiko augimo pagreitį – tai investuotojų vertinama kaip signalas, kad specializuota, energiją taupanti DI infrastruktūra Europoje tampa vis paklausesnė.