CP v2

Tag: Spinter tyrimai

  • Tyrimas atskleidė spragą: priedangą randa 65 proc., bet šeimos planą turi tik 3 proc.

    Lietuvos gyventojai geriau orientuojasi, ką daryti išgirdus pavojaus sirenas ir kur ieškoti priedangos, tačiau realus pasirengimas krizei namuose vis dar gerokai atsilieka. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad artimiausią priedangą bent apytikriai žino 65 proc. apklaustųjų, o aiškų šeimos veiksmų planą turi tik 3 proc.

    Organizacijos teigimu, toks atotrūkis ypač išryškėja po patirtų sukrėtimų, kai visuomenė trumpam tampa budresnė, bet pasirengimo įpročiai neįsitvirtina. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad dalis gyventojų pasirengimą linkę vertinti teoriškai, tačiau konkrečių veiksmų namuose imasi retai.

    „Svarbu ne vien daugiau žinoti, bet ir iš anksto apgalvoti, ką krizės atveju darysime mes ir mūsų artimieji“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Per metus padaugėjo gyventojų, tiksliai žinančių artimiausios priedangos vietą: jų dalis, lyginant su ankstesniu matavimu, išaugo nuo 25 iki 33 proc. Taip pat gerėjo supratimas, kaip reaguoti į oficialius perspėjimus: nurodančių, kad žino ar bent iš dalies žino, kokių veiksmų imtis, padaugėjo nuo 61 iki 70 proc.

    Vis dėlto praktinis pasirengimas išlieka silpnas. Išsamų šeimos veiksmų planą su sutarta susitikimo vieta, kontaktais, atsakomybėmis ir evakuacijos tvarka turi vos 3 proc. gyventojų, o bent dalinai sukomplektuotą išvykimo krepšį nurodė turintys 2 iš 10 apklaustųjų.

    Kita vertus, dauguma mano galintys trumpą laiką išsiversti savarankiškai: 7 iš 10 respondentų teigė esantys bent iš dalies pasiruošę tris paras, arba 72 valandas, išgyventi be išorinės pagalbos. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad tokios 72 valandos dažnai įvardijamos kaip kritinis laikotarpis, kai pagalba gali vėluoti dėl sutrikusios infrastruktūros, ryšio ar logistikos.

    Tyrimas atskleidė ir pagrindines priežastis, kodėl žmonės delsia ruoštis: beveik pusė mano, kad krizė jų nepalies, o 40 proc. pasirengimą atideda dėl kitų reikalų. Daliai gyventojų mintys apie galimas grėsmes kelia stresą, todėl jie vengia apie tai kalbėti šeimoje ir planuoti.

    Pastebimas ir mažėjantis lūkestis, kad ekstremalios situacijos atveju pasirūpins valstybė ar institucijos. Jei anksčiau taip manančių buvo 31 proc., dabar šis rodiklis siekia 19 proc., o tai rodo augantį supratimą, kad dalis atsakomybės tenka pačiam žmogui ir jo namų ūkiui.

    „Šeimos planui aptarti ar pradėti krauti išvykimo krepšį nereikia laukti pavojaus signalo, ramus metas tam ir yra tinkamiausias“, – sakė I. Damulienė.

    Gyventojai taip pat šiek tiek labiau pasitiki savo gebėjimu atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios: pasitikinčiųjų dalis per metus padidėjo nuo 51 iki 53 proc. Vis dėlto krizėse dezinformacija plinta sparčiai, todėl svarbu remtis oficialiais perspėjimais ir patikrintais kanalais, o žinutes socialiniuose tinkluose vertinti kritiškai.

    Kalbant apie praktinius įgūdžius, per pastaruosius metus pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavo kas dešimtas gyventojas, tačiau savo gebėjimu suteikti pirmąją pagalbą pasitiki mažiau nei trečdalis. Karinio konflikto scenarijus išlieka viena silpniausių pasirengimo grandžių: tik penktadalis teigia gerai arba labai gerai žinotų, kaip reaguoti.

    Tyrime akcentuojamas ir emocinės pagalbos aspektas: tik apie penktadalis respondentų tiksliai žinotų, kur kreiptis, jei krizės metu jos prireiktų jiems ar artimam žmogui. Humanitarinės organizacijos primena, kad psichologinis atsparumas ir aiškūs šeimos susitarimai gali sumažinti paniką bei padėti greičiau priimti sprendimus.

    Tyrimą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu 2026 metais rugpjūčio 27 dieną–rugsėjo 4 dieną atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

  • Tyrimas atskleidė, ko šeimos reikalauja iš savivaldybių: vien parkų ir darželių nebepakanka

    Lietuvos demografiniai iššūkiai vis dažniau verčia savivaldybes iš naujo įvertinti, ką reiškia būti šeimai draugiška vieta gyventi. Nauja apklausa rodo, kad gyventojams svarbiausia ne vien nauji objektai, o realus paslaugų pasiekiamumas ir pagarbus savivaldos santykis su šeimomis.

    Projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ įgyvendina Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, o tyrimą jos užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Apklausa vyko 2026 metais liepos 18–28 dienomis, joje dalyvavo 1 017 gyventojų nuo 18 iki 75 metų, iš jų 354 augina vaikus iki 18 metų.

    Tyrime vertintos keturios kryptys: aplinka, paslaugos, galimybės derinti šeimą ir darbą bei šeimų įsitraukimas į sprendimų priėmimą. Rezultatai rodo, kad šeimai palanki savivaldybė gyventojams vis dažniau siejasi su kasdienėmis situacijomis, o ne su pavieniais infrastruktūros projektais.

    Šeimai draugiška aplinka: svarbu ir saugumas

    49 proc. respondentų teigiamai įvertino viešųjų erdvių pritaikymą šeimoms su vaikais, įskaitant šeimas, auginančias vaikus su negalia. Vis dėlto apibūdindami šeimai draugišką savivaldybę gyventojai akcentavo ne vien žaidimų aikšteles ar parkus.

    16 proc. pirmiausia išskyrė savivaldybės dėmesingumą šeimoms ir gebėjimą išgirsti jų problemas, 14 proc. pabrėžė viešųjų erdvių saugumą. Dar 13 proc. svarbiausiu kriterijumi įvardijo vaikų ugdymo paslaugų prieinamumą.

    Paslaugos yra, bet eilės išlieka

    45 proc. gyventojų teigiamai vertina vaikų ugdymo įstaigose teikiamų paslaugų kokybę, tačiau tik 37 proc. mano, kad jų savivaldybėje lengva gauti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tiek pat respondentų nurodė, kad trūksta finansiškai prieinamų neformaliojo ugdymo veiklų ir vasaros stovyklų.

    Viena iš keturių šeimų susiduria su sunkumais patekti į norimą ar arčiausiai namų esančią ugdymo įstaigą. 13 proc. respondentų įvardijo ilgas eiles, o 15 proc. nurodė darželių trūkumą arba nepakankamai lanksčias jų darbo valandas.

    Apklausa fiksuoja ir informacijos spragas: finansinę paramą ar išmokas kaip pakankamas vertina 25 proc. respondentų, o informaciją apie paramą ir paslaugas aiškia bei pakankama laiko 31 proc. Emocinę, informacinę ar konsultacinę pagalbą teigiamai įvertino 26 proc. gyventojų.

    Sveikatos paslaugų prieinamumas taip pat išlieka jautri tema: 39 proc. teigiamai vertina savalaikį sveikatos priežiūros paslaugų gavimą, tačiau 44 proc. nurodė susiduriantys su ilgomis eilėmis ar laukimu. Tai signalizuoja, kad šeimai svarbu ne tik paslaugos egzistavimas, bet ir realus jos gavimo laikas.

    Darbo ir šeimos derinimas: lūkesčiai auga

    Galimybę derinti šeimos gyvenimą ir darbą savo savivaldybėje teigiamai vertina tik 32 proc. respondentų. Tai viena prasčiausiai vertintų sričių, ypač aktuali šeimoms, auginančioms mažus vaikus.

    Gyventojai tikisi daugiau nemokamų ar nebrangių būrelių ir dienos veiklų, taip pat lankstesnių vaikų priežiūros sprendimų. Dažnai minimas poreikis ilginti ir lanksčiau organizuoti ugdymo bei sveikatos įstaigų darbo laiką, kad jis atitiktų dirbančių tėvų ritmą.

    24 proc. respondentų šeimos ir darbo derinimą pirmiausia sieja su galimybe saugiai pasirūpinti vaikais tėvų darbo metu. 14 proc. tai sieja su lanksčiu darbo grafiku ir tuo, ar ugdymo bei sveikatos įstaigos dirba patogiu laiku.

    Šeimos nori balso savivaldoje

    Viena silpniausiai įvertintų sričių yra šeimų įsitraukimas į savivaldybės sprendimų priėmimą. Tik 26 proc. respondentų mano, kad jų savivaldybėje šeimoms sudarytos realios galimybės dalyvauti priimant joms svarbius sprendimus.

    „Tyrimuose atsiskleidė šeimų lūkestis jaustis matomomis, tikimasi empatijos ir įtraukties. Kad būtų įsiklausoma į jų poreikius, juntama savivaldybės darbuotojų pagarba, tikimasi jų iniciatyvumo“, – sakė apklausos duomenis analizavusi sociologė dr. Živilė Advilionienė.

    Pasak jos, šeimai visapusiškai draugiška aplinka apima viešųjų erdvių pritaikymą įvairiems poreikiams, prieinamas ir kokybiškas ugdymo paslaugas bei darbą, leidžiantį derinti šeimos įsipareigojimus. Taip pat akcentuojamas aiškus, aktyvus informavimas apie priklausančias paslaugas ir parama bei šeimų įgalinimas dalyvauti sprendimuose.

    Apklausos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad šeimai draugiška savivaldybė šiandien vertinama per praktinius kriterijus: ar paslauga pasiekiama gyvenamojoje vietoje, tinkamu laiku, be ilgų eilių ir ar žmonės aiškiai žino, kur kreiptis. Ne mažiau svarbu, ar šeimos nuomonė pasiekia sprendimų priėmėjus.

    Projekto „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“ metu, remiantis šio tyrimo rezultatais ir užsienio šalių patirtimi, numatoma parengti rekomendacijas ir šeimai draugiškos savivaldybės vertinimo kriterijus. Projektą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jo įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026 metais gegužės–gruodžio mėnesiais.

  • 78 proc. vairuotojų pastebi vaikus su telefonu prie perėjų: ekspertai įspėja apie riziką

    Mokslo metų pradžioje į gatves sugrįžus tūkstančiams savarankiškai į mokyklas keliaujančių vaikų, vis dažniau fiksuojama pavojinga tendencija – dėmesys kelyje nukrypsta į telefoną. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 78 proc. vairuotojų dažnai pastebi vaikus, einančius gatve ar per pėsčiųjų perėją žiūrint į ekraną.

    Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei 60 proc. žmonių mano, jog telefono naudojimas kelia realią grėsmę vaikų saugumui eisme. Pasak „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės Aurelijos Kazlauskienės, šią riziką didina kasdieniai įpročiai, kai ekranas tampa nuolatiniu dėmesio traukos objektu net situacijose, kuriose būtinas maksimalus budrumas.

    Iki nelaimės – akimirka

    Didžiausia rizika, anot ekspertų, kyla prie pėsčiųjų perėjų ir sankryžose, taip pat prie išvažiavimų iš kiemų ar mokyklų teritorijų, kur matomumą dažnai riboja sustatyti automobiliai. Tokiose vietose eismo situacija gali pasikeisti per sekundes, o trumpas žvilgsnis į ekraną gali tapti lemtingu.

    „Pažvelgti į žinutę ar trumpam nukreipti akis į ekraną gali atrodyti kaip nereikšmingas įprotis, tačiau eismo situacija per tą laiką gali staigiai pasikeisti“, – sakė A. Kazlauskienė.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikui, kuris eina žiūrėdamas į telefoną, sunkiau įvertinti automobilio greitį ir atstumą, o taip pat – įsitikinti, ar vairuotojas jį mato. Vairuotojams toks vaiko elgesys turėtų būti papildomas signalas sumažinti greitį ir būti pasirengus netikėtam žingsniui į važiuojamąją dalį.

    Suaugusiųjų pavyzdys veikia labiausiai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vaikų sauga eisme priklauso ne tik nuo taisyklių mokėjimo, bet ir nuo realių įpročių, kuriuos jie perima stebėdami suaugusiuosius. Jei tėvai ar globėjai patys prie perėjos tikrina telefoną, vaikai tokį elgesį linkę laikyti norma.

    „Jei norime, kad vaikai prie perėjos padėtų telefoną į šalį, verta parodyti tą patį elgesį patiems – juk pirmoji saugaus eismo pamoka vyksta ne mokykloje, o realiame gyvenime“, – sakė A. Kazlauskienė.

    Praktikoje tai reiškia paprastus veiksmus: telefoną prieš kertant gatvę padėti į kišenę ar kuprinę, sustoti prie perėjos, apsižvalgyti į abi puses ir užmegzti akių kontaktą su vairuotoju. Tokie įpročiai mažina riziką, kai dėl išsiblaškymo neįvertinama artėjančio automobilio trajektorija.

    Rugsėjį galioja nemokama apsauga

    „Lietuvos draudimas“ praneša visą rugsėjį nemokamai apdraudžiantis visus šalies moksleivius, kurių Lietuvoje yra iki 350 tūkst. Draudimo apsauga automatiškai galioja nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos pabaigos, o draudimo suma siekia iki 5 tūkst. eurų.

    Pasak bendrovės, patekus į eismo įvykį tėvams ar globėjams reikia pranešti policijai ir registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ kanaluose arba susisiekti su specialistais trumpuoju telefonu 1828. Nurodoma, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra įvykio kaltininkas.

    Reprezentatyvų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2026 metais liepą atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų iš skirtingų šalies vietovių.