CP v2

Tag: Sporto infrastruktūra

  • Saudo Arabija stato teniso milžiną prie Rijado: 30 kortų, stogai ir vietos 33 000

    Saudo Arabija stato teniso milžiną prie Rijado: 30 kortų, stogai ir vietos 33 000

    Saudo Arabijoje, netoli sostinės Rijado, kyla Nacionalinis teniso centras, pristatomas kaip didžiausias tokio tipo kompleksas regione ir vienas moderniausių pasaulyje. Projektas įgyvendinamas Qiddiya City – nuo nulio dykumoje kuriamame pramogų ir turizmo megaprojekte.

    Numatyta įrengti 30 kortų: 28 kietos dangos ir 2 grunto, taip pat atskiras treniruočių erdves bei sportininkams skirtą sveikatingumo zoną. Skaičiuojama, kad visas kompleksas vienu metu galės priimti apie 33 000 žiūrovų.

    Pagrindinis centrinis kortas turės 15 000 vietų, o dar viena arena bus pritaikyta 8 000 lankytojų. Abu šie objektai projektuojami su išskleidžiamais stogais ir temperatūros reguliavimo sprendimais, kad renginiai galėtų vykti ir per karščius.

    Qiddiya City vystoma kaip vienas svarbiausių šalies programos Saudi Vision 2030 projektų, kuriuo siekiama plėsti turizmą, pramogų industriją ir sporto ekonomiką. Miestas planuojamas kaip gyvenimo, darbo ir laisvalaikio erdvė su būstu, viešbučiais, mokyklomis, sveikatos priežiūros paslaugomis bei dideliais renginių objektais.

    Komplekso architektūrinį projektą rengia „Populous“, o statybos darbai patikėti jungtinei įmonei, kurią sudaro „Bouygues Bâtiment International“ ir „Almabani General Contractors“. Qiddiya Investment Company skelbia, kad statybos vyksta pagal planą, o objektas kuriamas laikantis tarptautinių didžiųjų turnyrų standartų.

    „Šis kompleksas turi visas būtinas galimybes priimti didelius turnyrus ir geriausius žaidėjus, nes buvo suprojektuotas pagal tarptautinius standartus“, – sakė sporto ministras ir Saudo Arabijos olimpinio bei paralimpinio komiteto vadovas princas Abd al-Aziz ibn Turki al-Faisal.

    Pastaraisiais metais Saudo Arabija nuosekliai investuoja į sporto infrastruktūrą ir tarptautinių renginių pritraukimą, siekdama didinti šalies matomumą ir diversifikuoti ekonomiką. Teniso centro projektas Qiddiya City kontekste vertinamas kaip dalis platesnės strategijos kurti daugiafunkcius objektus, kurie veiktų ne tik sporto, bet ir koncertų bei kitų masinių renginių rinkoje.

  • Palangos sporto infrastruktūra plečiasi: interaktyvus aikštelių žemėlapis ir nauji objektai kurorte

    Palanga pastaraisiais metais kryptingai stiprina sporto infrastruktūrą ir aktyvaus laisvalaikio pasiūlą, siekdama išlaikyti kurorto patrauklumą ne tik vasarą. Mieste veikia įvairaus tipo sporto erdvės, pritaikytos tiek profesionalams, tiek mėgėjams, o dalis jų atnaujinama atsižvelgiant į augantį lankytojų srautą.

    Savivaldybė viešina interaktyvų Palangos sporto aikštelių žemėlapį, kuriame gyventojai ir svečiai gali greitai rasti artimiausią sporto erdvę pagal vietą ir poreikį. Toks sprendimas padeda planuoti treniruotes, mažina informacijos paieškos laiką ir skatina aktyvų judėjimą mieste.

    Kas keičiasi kurorte

    Sporto infrastruktūros plėtra Palangoje siejama su ilgalaike kurorto raida: dar XIX amžiuje grafas Feliksas Tiškevičius formavo miesto kryptį kaip poilsio ir sveikatinimo vietos, kartu skatindamas infrastruktūros modernizavimą. Šiandien ši kryptis tęsiama per sporto ir sveikatingumo erdves, kurios tampa svarbia miesto identiteto dalimi.

    Interaktyvus žemėlapis ypač aktualus sezono metu, kai miestas priima didelį skaičių poilsiautojų, o sporto erdvės pasiskirsto skirtinguose rajonuose. Aiškiai sužymėtos vietos leidžia geriau paskirstyti srautus ir patogiau pasirinkti alternatyvas, jei viena aikštelė užimta.

    Dėmesys patogumui ir prieinamumui

    Šiuolaikinė sporto infrastruktūra vis dažniau vertinama ne tik pagal objektų skaičių, bet ir pagal prieinamumą skirtingoms grupėms, saugumą, apšvietimą, dangos kokybę ir patogų pasiekiamumą pėsčiomis ar dviračiu. Palangoje šie aspektai tampa svarbūs planuojant miesto aplinką, ypač ten, kur sporto erdvės dera su poilsio zonomis ir turizmo maršrutais.

    Savivaldybės praktika skaitmenizuoti informaciją apie viešas erdves atitinka bendrą savivaldos tendenciją Lietuvoje, kai gyventojams aktualūs objektai pateikiami vienoje vietoje ir lengvai atnaujinami. Tai taip pat sudaro prielaidas tiksliau planuoti priežiūrą ir investicijas, remiantis realiu naudojimu bei gyventojų poreikiais.

  • Palanga tapo Europos sporto miestu 2026: ką tai reiškia kurortui ir kokių renginių laukti

    Palanga 2026 metais pelnė Europos sporto miesto titulą – tarptautinį įvertinimą savivaldybėms, kurios kryptingai investuoja į sporto infrastruktūrą, gyventojų fizinį aktyvumą ir įtraukią sporto politiką. Šis statusas kurortui tampa ne tik prestižo ženklu, bet ir aiškiu įsipareigojimu per metus pasiūlyti daugiau sporto iniciatyvų vietos bendruomenei bei miesto svečiams.

    Titulą kasmet skiria Briuselyje veikianti organizacija ACES Europe, vertinanti miestų sporto ekosistemą: infrastruktūrą, programų prieinamumą, bendruomenių įtraukimą ir ilgalaikę strategiją. Praktikoje tai reiškia, kad Palanga bus vertinama ne pagal vieną renginį ar objektą, o pagal visumą – nuo vaikų užimtumo ir sveikatingumo veiklų iki masinių sporto renginių ir sąlygų sportuoti kasdien.

    Kas keičiasi miestui?

    Europos sporto miesto vardas dažniausiai tampa impulsu spartinti suplanuotus sporto infrastruktūros atnaujinimus, gerinti sporto paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą. Tokiuose projektuose ypač svarbu ne vien naujos erdvės, bet ir aiškus jų „įdarbinimas“: treniruočių programos, edukacijos, atviros veiklos bendruomenėms, bendradarbiavimas su klubais ir mokyklomis.

    Palangai tai taip pat yra galimybė stiprinti kurorto sezoniškumo mažinimo kryptį, nes sporto renginiai ir sveikatingumo iniciatyvos gali pritraukti srautus ne tik vasarą. Aktyvus turizmas paprastai remiasi nuosekliu kalendoriumi, aiškia informacija atvykstantiems ir patogiomis sąlygomis judėti mieste pėsčiomis, dviračiais ar riedučiais.

    Sportas visiems – pagrindinis principas

    Viena esminių šio titulo idėjų – sportas visiems, kai sporto veiklos pritaikomos skirtingoms amžiaus ir socialinėms grupėms. Tai apima vaikų ir jaunimo užimtumą, šeimų aktyvų laisvalaikį, senjorų sveikatingumą bei žmonių su negalia įtrauktį, kad sportas būtų ne išskirtinai varžybos, o kasdienė sveikos gyvensenos dalis.

    Tokio pobūdžio programos dažniausiai remiasi vietos bendruomenių partneryste: sporto klubais, neformalaus ugdymo organizatoriais, švietimo įstaigomis ir sveikatingumo paslaugų teikėjais. Miestui svarbu užtikrinti ne tik renginių gausą, bet ir aiškias, paprastai pasiekiamas veiklas, kurios išlieka aktualios visus metus.

    Kokių renginių laukti 2026 metais?

    Palangoje 2026 metais numatomas platus sporto renginių ir iniciatyvų kalendorius, apimantis tiek masinio sporto, tiek varžybų ir festivalio formato renginius. Kurortui natūraliai tinka vandens sportas, bėgimo ir dviračių renginiai, komandinės sporto šakos, taip pat sveikatingumo veiklos, orientuotos į skirtingą fizinį pasirengimą.

    Titulas gali sustiprinti Palangos matomumą už Lietuvos ribų ir padėti pritraukti daugiau tarptautinių dalyvių bei organizatorių, o kartu – ir papildomą ekonominį efektą apgyvendinimo, maitinimo ir paslaugų sektoriams. Kuo nuosekliau bus sujungtos sporto, turizmo ir sveikatingumo kryptys, tuo didesnė tikimybė, kad Palanga įsitvirtins kaip aktyvaus poilsio ir sporto renginių centras Baltijos regione.

    Palangos miesto savivaldybė pabrėžia, kad šis įvertinimas siejamas su kryptingomis investicijomis į sporto infrastruktūrą ir iniciatyvas, kurios gerina gyvenimo kokybę. 2026 metais miestas sieks, kad sporto veiklos būtų prieinamos tiek palangiškiams, tiek atvykstantiems, o renginių įvairovė atspindėtų kurorto potencialą derinti sportą su pajūrio gamta ir poilsiu.

  • Palanga siekia Europos sporto miesto 2026 vardo: ką tai reikštų miestui ir gyventojams

    Palanga pradėjo kelią link Europos sporto miesto 2026 titulo ir apie šią iniciatyvą skelbia savivaldybė. Nors viešai dažnai matoma tik antraštė, toks įvertinimas paprastai reiškia ne vien garbės ženklą, bet ir aiškų įsipareigojimą sporto infrastruktūrai, renginiams bei gyventojų fiziniam aktyvumui.

    Europos sporto miesto vardas dažniausiai siejamas su tarptautinėmis programomis, kurios vertina savivaldybių sporto politiką, prieinamumą skirtingoms amžiaus grupėms ir bendruomenių įtraukimą. Miestui tai gali tapti proga sistemiškiau planuoti investicijas, sutelkti partnerius ir aiškiau pamatuoti, kiek sporto paslaugos pasiekia gyventojus, o ne tik kurorto svečius.

    Praktikoje toks statusas dažnai atveria kelią intensyvesniam renginių kalendoriui: nuo masinių bėgimų ar plaukimo varžybų iki sveikatingumo iniciatyvų mokykloms ir senjorams. Tai taip pat gali būti postūmis gerinti sporto erdvių priežiūrą, modernizuoti aikštynus, takus, sales ir spręsti sezoniškumo problemą, kuri Palangoje ypač juntama.

    Gyventojams svarbiausia, kad ambicija virstų apčiuopiamais pokyčiais: daugiau nemokamų ar prieinamų užsiėmimų, patogesnės sąlygos sportuoti ištisus metus, geresnis susisiekimas iki sporto objektų. Ne mažiau svarbu ir skaidrus sprendimų priėmimas, kad būtų aišku, kokie projektai prioritetiniai, kiek jie kainuos ir kokią naudą sukurs vietos bendruomenei.

    Palangai, kaip kurortui, Europos sporto miesto 2026 vardas galėtų tapti ir reputaciniu įrankiu, stiprinančiu sveikatingumo kryptį. Vis dėlto galutinis sėkmės matas bus ne pats titulas, o tai, ar po 2026 metų mieste liks daugiau aktyvių gyventojų, geriau išnaudojama infrastruktūra ir tvaresnė sporto renginių ekosistema.

  • Salantų gimnazijos stadionas po rekonstrukcijos: dirbtinė veja, takai ir erdvės visai bendruomenei

    Salantuose baigti Salantų gimnazijos stadiono rekonstrukcijos darbai, pradėti praėjusių metų rudenį. Atnaujinta erdvė jau šią vasarą bus atvira ne tik mokyklai, bet ir visai miesto bendruomenei aktyviam laisvalaikiui.

    Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pabrėžė, kad savivaldybė siekia, jog moderni sporto infrastruktūra būtų prieinama ne vien rajono centre. Pasak jo, vasarą planuojama pradėti ir Vydmantų gimnazijos stadiono rekonstrukciją, o vėliau tvarkyti dar kelias sporto erdves rajone.

    „Salantų stadione darbai, kaip ir planuota, baigti iki metų vidurio, tad jau šią vasarą visa Salantų miesto bendruomenė galės leisti laiką modernioje sporto ir laisvalaikio erdvėje“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

    Rekonstrukcijos metu įrengta dirbtinės vejos futbolo aikštė ir bėgimo takai, suformuoti lengvosios atletikos sektoriai. Taip pat atsirado aikštelės komandinėms sporto šakoms ir aktyviam laisvalaikiui, kad stadionu galėtų naudotis skirtingo amžiaus gyventojai.

    Stadione įrengtos krepšinio ir lauko teniso erdvės bei universali aikštelė, pritaikoma krepšiniui ir tinkliniui. Greta atsirado lauko treniruoklių zona, o vienas treniruoklis pritaikytas asmenims su negalia.

    Šeimoms ir vaikams sukurta atskira žaidimų aikštelė su čiuožyklomis, sūpynėmis ir kitais elementais. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie sprendimai padeda stadionui tapti ne tik sporto objektu, bet ir kasdieniu traukos tašku.

    Atnaujinant teritoriją įrengtos apšvietimo, drenažo ir lietaus nuotekų sistemos, sutvarkytos prieigos ir užtikrintas pritaikymas žmonėms su negalia. Stadioną apšviečia LED apšvietimas, o poilsiui pastatyta 14 suoliukų.

    Kretingos rajono savivaldybė nurodo, kad sporto infrastruktūros atnaujinimas yra nuosekli programa, apimanti tiek Kretingą, tiek mažesnes gyvenvietes. Pastaraisiais metais rajone atnaujintos kelios ugdymo įstaigų sporto erdvės ir atskiri sporto objektai, o šią vasarą planuojama tęsti darbus naujuose projektuose.

    Salantų gimnazijos stadiono projektas bendrai finansuotas valstybės fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Toks finansavimo modelis pastaraisiais metais dažnai taikomas savivaldybėms, atnaujinant mokyklų sporto infrastruktūrą ir praplečiant jos prieinamumą bendruomenėms.

  • Vilkaviškyje startavo nauja teniso kortų rezervacija: senos registracijos neperkeltos, daliai teks kartoti

    Vilkaviškyje pradėjo veikti atnaujinta lauko teniso kortų rezervacinė sistema, leidžianti žaidėjams patogiau tvarkyti savo užsakymus. Pagrindinis pokytis – po registracijos pateikiama galimybė savarankiškai patvirtinti arba atšaukti rezervaciją, nebesikreipiant į administratorių.

    Rezervacijų valdymas vyksta per nuorodą, kuri po registracijos išsiunčiama nurodytu el. pašto adresu. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad svarbu suvesti teisingus kontaktinius duomenis, nes būtent per el. paštą pasiekiami visi rezervacijos patvirtinimo ir atšaukimo veiksmai.

    Dėl sistemos atnaujinimo daliai žaidėjų teks pakartoti registraciją. Skelbiama, kad vakar atliktos rezervacijos į naująją sistemą nebuvo perkeltos, todėl ankstesnius laikus užsisakiusiems asmenims prašoma rezervuoti iš naujo.

    Pagal galiojančią tvarką kortais galima naudotis tik iš anksto užsiregistravus internetu ir gavus patvirtinimą. Rezervuoti laiką galima einamojo mėnesio dienomis, o žaidėjai kviečiami laikytis nustatytų apribojimų, kad aikštelė būtų prieinama kuo platesniam bendruomenės ratui.

    Nurodoma, kad tas pats asmuo kortą gali rezervuoti ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę ir ne ilgiau kaip 2 valandoms tą pačią dieną. Pažeidus šią taisyklę, rezervacijos gali būti automatiškai atšaukiamos.

    Teniso korte galima žaisti nuo 8.00 valandos iki 22.00 valandos, o atvykus būtina laikytis savo rezervuoto laiko. Jei aikštelė atrodo laisva, vis tiek prašoma pirmiausia rezervuoti laiką sistemoje, kad kiti matytų, jog kortas užimtas teisėtai.

    Jei planuojama neatvykti, rezervaciją prašoma atšaukti bent 1 valandą iki žaidimo pradžios, o nespėjus – kuo greičiau. Taip siekiama sumažinti „tuščius“ laikus, o neatšaukus rezervacijos gali būti ribojama galimybė ateityje rezervuoti kortą.

    Taip pat primenama, kad iki treniruotės pabaigos likus 5 minutėms reikėtų baigti žaidimą ir palikti aikštelę tvarkingą. Savivaldybė atsiprašo už galimus nepatogumus dėl perėjimo prie naujos sistemos ir dėkoja už supratingumą.

  • Panevėžys atnaujina regbio stadioną: kada aikštė bus parengta varžyboms ir ką tai keis mieste

    Panevėžys atnaujina regbio stadioną: kada aikštė bus parengta varžyboms ir ką tai keis mieste

    Panevėžyje atnaujinamas regbio stadionas Venslaviškio gatvėje – savivaldybė šį projektą sieja su ilgalaike sporto infrastruktūros plėtra ir didesnėmis galimybėmis ugdyti jaunimą. Mieste pabrėžiama, kad sutvarkyta erdvė bus naudojama ne tik regbiui, bet ir platesnėms sporto bei aktyvaus laisvalaikio veikloms.

    Už objekto parengiamuosius darbus atsakingas Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centras jau sutvarkė gruntą ir paruošė aikštės pagrindą tolimesniems etapams. Tokie darbai laikomi būtina sąlyga, kad vėliau įrengiama danga būtų ilgaamžė, atlaikytų intensyvesnį naudojimą ir atitiktų sporto šakoms keliamus reikalavimus.

    Gegužę buvo atlikta vejos sėja, taip pat įrengti drenažo sprendimai, elektros ir vandens įvadai. Regbio specialistai akcentuoja, kad natūraliai vejai reikia laiko įsitvirtinti, todėl stadionas intensyvesniam naudojimui planuojamas nuo 2027 metų sezono pradžios.

    Stadionas bus pritaikytas plačiau

    Atnaujintas stadionas numatomas kaip miesto sporto bazė, kurioje galėtų vykti treniruotės, varžybos ir sporto renginiai. Savivaldybė nurodo, kad infrastruktūra bus pritaikyta ir kitų sporto šakų poreikiams, kad objektas būtų naudojamas efektyviai ir nuosekliai.

    Teritorijoje jau įrengtas lengvosios atletikos metimų sektorius, skirtas specializuotoms treniruotėms. Tokie sprendimai leidžia vienoje vietoje sudaryti sąlygas skirtingų disciplinų sportininkams ir racionaliau panaudoti sporto infrastruktūros investicijas.

    Rezultatai ir planai regbiui

    Panevėžio sporto centro regbininkai pastaraisiais metais demonstruoja augančius rezultatus. 2025 metais Panevėžio jaunieji sportininkai tapo Lietuvos U14 regbio čempionais, o tai laikoma svarbiu signalu, kad sporto šaka mieste turi tvirtą jaunimo pagrindą.

    Pranešama, kad 2026 metų sezonas taip pat pradėtas sėkmingai: jaunių atvirajame paplūdimio regbio čempionate panevėžiečiai užėmė šeštą vietą, o Lietuvos jaunių regbio-7 (R7) čempionate iškovojo antrąją vietą. Šie pasiekimai dažnai siejami su treniruočių kokybe, tęstine sistema ir galimybe turėti tinkamas sąlygas visus metus.

    Šiuo metu Panevėžio sporto centre treniruojasi daugiau kaip dešimt aukšto meistriškumo regbininkų, o ateityje planuojama ieškoti papildomo trenerio. Miestas tikisi, kad atnaujintas stadionas prisidės prie didesnio vaikų ir jaunuolių įsitraukimo, aiškesnės sportininkų ugdymo grandinės ir didesnio varžybų skaičiaus Panevėžyje.

  • Pakruojo dalyvaujamasis biudžetas: paaiškėjo, ką gyventojai nori įgyvendinti pirmiausia

    Pakruojo rajone baigėsi balsavimas už dalyvaujamojo biudžeto idėjas. Savivaldybė pranešė, kad per mėnesį už projektus savo balsą atidavė daugiau nei 5 000 gyventojų.

    Didžiausio palaikymo sulaukusios iniciatyvos taps pagrindu tolesniam planavimui ir sprendimams dėl įgyvendinimo. Dalyvaujamasis biudžetas savivaldybėse dažniausiai taikomas tam, kad gyventojai galėtų tiesiogiai nuspręsti, kurioms vietos reikmėms skirti dalį viešųjų lėšų.

    Kur bus sutelktas dėmesys?

    Pagal balsų pasiskirstymą planuojama atnaujinti daugiabučių namų 49, 51, 53 ir 55 automobilių aikštelę P. Mašioto gatvėje. Tokie projektai įprastai vertinami dėl kasdienės naudos, nes sprendžia parkavimo ir saugumo problemas.

    Taip pat numatyta įrengti krepšinio aikšteles Pamūšyje ir Rozalime. Sporto infrastruktūra dažnai pritraukia platų palaikymą, nes ja gali naudotis įvairaus amžiaus gyventojai, o aikštelės tampa bendruomenės susitikimų vieta.

    Dar vienas pasirinktas sumanymas – laisvalaikio erdvė, sensorinis kiemelis Pakruojo Žemynos progimnazijos kiemelyje. Tokios erdvės paprastai kuriamos atsižvelgiant į vaikų užimtumą, įtrauktį ir emocinę gerovę, o nauda dažnai juntama ne tik mokykloje, bet ir visai aplinkinei bendruomenei.

    Kas vyks toliau?

    Po balsavimo darbą tęs dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo darbo grupė. Ji turėtų susisiekti su laimėjusių idėjų autoriais ir aptarti kitus žingsnius, reikalingus projektams parengti ir įgyvendinti.

    Praktikoje tai reiškia, kad toliau bus tikslinamos apimtys, techniniai sprendimai, suderinimai ir preliminarūs biudžetai. Nors gyventojų balsavimas parodo prioritetus, reali darbų pradžia priklauso nuo pasirengimo, viešųjų pirkimų procedūrų ir sezoniškumo.

    Pakruojo rajono savivaldybė pažymi, kad dalyvaujamasis biudžetas yra viena iš priemonių, leidžiančių gyventojams tiesiogiai prisidėti prie sprendimų apie viešąsias erdves, sporto infrastruktūrą ir kasdienio patogumo gerinimą.

  • Savivaldybių reitingas 2026: kodėl Elektrėnai ginčija kultūros ir sporto vertinimą

    Viešai paskelbtas Lietuvos savivaldybių reitingas 2026 Elektrėnų savivaldybėje sukėlė diskusijų, ar kultūros ir sporto įverčiai atspindi dabartinę situaciją. Savivaldybės atstovai teigia, kad dalis rodiklių remiasi pasenusiais duomenimis ir neįvertina pastarųjų metų pokyčių.

    Pasak savivaldybės, kai kuriuose reitingo kriterijuose akcentuojami vien kiekybiniai skaičiai, tačiau neparodoma paslaugų prieinamumo ir realaus gyventojų įsitraukimo. Dėl to, jų vertinimu, galutinis rezultatas gali sudaryti klaidinantį vaizdą, ypač sparčiau besikeičiančiose srityse.

    Kur, savivaldybės teigimu, prasilenkta su realybe?

    Elektrėnai atkreipia dėmesį, kad kultūros indekso skiltyje panaudoti 2022 metų duomenys, kurie, savivaldybės vertinimu, nebėra pakankami situacijai 2026 metais vertinti. Toks laiko atotrūkis gali reikšti, kad naujos iniciatyvos ar infrastruktūros pokyčiai tiesiog nepatenka į skaičiavimą.

    Kaip vieną aiškiausių pavyzdžių savivaldybė mini bibliotekų rodiklį, kai vertinamas juridinių vienetų skaičius, o ne realus padalinių tinklas. Nors reitinge fiksuota viena įstaiga, Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką sudaro 13 bibliotekų: Elektrėnų biblioteka, Vievio miesto Lazdynų Pelėdos biblioteka ir 11 kaimo filialų.

    Elektrėnai taip pat nesutinka su interpretacija, kad mėgėjų meno kolektyvų aktyvumas esą nepakankamas. Savivaldybė nurodo, kad veikia 35 kolektyvai, kuriuose dalyvauja 557 žmonės, o reitinge pateiktas rodiklis siekia 21,6 dalyvio 1 000 gyventojų.

    Sporto rodiklius paveikė baseino rekonstrukcija

    Vertindama sporto srities vietą reitinge, savivaldybė pabrėžia, kad naudoti 2024 metų duomenys sutapo su Elektrėnų baseino renovacijos laikotarpiu. Tuo metu neveikė ne tik baseinas, bet ir pastate esančios krepšinio bei dziudo salės, todėl reali užsiėmimų apimtis galėjo būti mažesnė nei įprastai.

    Po rekonstrukcijos savivaldybė akcentuoja turinti 50 metrų ilgio, 8 takelių baseiną, priskiriamą prie didžiausių tokio tipo baseinų Lietuvoje. Tikimasi, kad tai ilgainiui atsispindės tiek sporto paslaugų prieinamume, tiek varžybų ir treniruočių galimybėse.

    Savivaldybė taip pat pažymi, kad sporto aktyvumas neapsiriboja vien savivaldybės įstaigomis, nes dalis veiklų vyksta per sporto klubus, ugdymo įstaigas ir bendruomenines iniciatyvas. Dėl to vien oficialiai fiksuojami renginių ar infrastruktūros rodikliai, jų teigimu, ne visada atspindi realų sportuojančių žmonių skaičių.

    Investicijos ir kriterijai, kurių savivaldybė nekontroliuoja

    Elektrėnai nurodo, kad į baseiną investuota 12 mln. eurų, o Elektrėnų savivaldybės sporto centro veiklai skirta daugiau kaip 1,06 mln. eurų. Elektrėnų baseino veiklai numatyta 520 tūkst. eurų, o neformaliojo ugdymo ledo sporto šakose veikloms skirta 225 380 eurų.

    Finansuotos ir kitos sporto organizacijos: Dariaus Kasparaičio ledo ritulio mokyklai skirta 87 950 eurų, Elektrėnų savivaldybės futbolo akademijai – 115 060 eurų, „Elektrėnų energija“ – 169 400 eurų, Elektrėnų krepšinio klubui „Centauras“ – 18 000 eurų.

    Nevyriausybinių organizacijų sporto projektams skirta 130 000 eurų, o lėšos paskirstytos 26 projektams. Savivaldybė teigia, kad šie skaičiai rodo nuoseklią kryptį stiprinti infrastruktūrą ir užimtumą, nors reitingo metodika ne visur leidžia tai aiškiai pamatyti.

    Atskira diskusija, savivaldybės vertinimu, kyla dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių skaičiaus rodiklio. Elektrėnai pabrėžia, kad šį registravimą ir statuso suteikimą reglamentuoja Kultūros paveldo departamentas, todėl tai nėra tiesiogiai savivaldybės sprendimų rezultatas ir neišvengiamai priklauso nuo vietovės istorinio konteksto.

    Elektrėnų savivaldybė ragina reitingus vertinti atsargiai ir daugiau dėmesio skirti duomenų naujumui bei kokybiniams rodikliams. Pasak savivaldybės, tik taip galima tiksliau palyginti, kiek realiai paslaugos yra prieinamos ir kiek žmonių jose dalyvauja.

    „Norime, kad reitingų lentelės atspindėtų ne tik juridinius vienetus ar senesnę statistiką, bet ir realų paslaugų tinklą bei naujausius pokyčius“, – teigia Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius.

  • Tauragėje už 1 072 124 eurus atidarytas Jovarų mokyklos stadionas: rekonstrukcija atvėrė ir istoriją

    Tauragėje už 1 072 124 eurus atidarytas Jovarų mokyklos stadionas: rekonstrukcija atvėrė ir istoriją

    Gegužės 25 dieną Tauragėje oficialiai atidarytas atnaujintas Jovarų pagrindinės mokyklos stadionas. Rekonstrukcija kainavo 1 072 124 eurus, o projektas įgyvendintas pagal programą Tūkstantmečio mokyklos II.

    Pasak savivaldybės, stadiono erdvė nuo šiol pritaikyta tiek mokinių fiziniam ugdymui, tiek bendruomenės aktyviam laisvalaikiui. Atnaujinta teritorija suprojektuota kaip funkcionali, saugi ir patogi įvairaus amžiaus naudotojams.

    Stadione įrengti bėgimo takai, futbolo aikštė su dirbtine danga, krepšinio ir lauko teniso aikštelės, paplūdimio tinklinio zona. Taip pat atsirado lauko treniruoklių kompleksas, šuolio į tolį sektorius ir vaikų žaidimų aikštelė.

    Teritorijoje sumontuotos žiūrovų tribūnos, įrengtos lauko klasių erdvės ir lauko šachmatų aikštelė su figūromis. Papildomai įrengta geriamojo vandens kolonėlė, sutvarkyta mažoji infrastruktūra, aptvėrimai, apželdinimas ir numatyta vieta lauko daržui.

    Visa erdvė apšviesta LED lauko apšvietimu, o takai bei prieigos pritaikyti žmonėms su negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad tai svarbu ne tik mokyklos kasdienybei, bet ir platesniam teritorijos prieinamumui po pamokų.

    Rekonstrukcijos metu statybininkai pietinėje stadiono dalyje aptiko skliautuotą raudonplyčių rūsio fragmentą. Vėliau nustatyta, kad tai gali būti Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais veikusios lentpjūvės ir malūno „Progress“ pamatų dalis.

    Atradus radinį, darbai buvo tęsiami pagal Kultūros paveldo departamento rekomendacijas. Mūro fragmentai buvo užkonservuoti ir nepažeisti, ertmės injekuotos smėliu, o atviros iškasos užpiltos gruntu.

    Dėl paveldo apsaugos sprendimų taip pat koreguotas techninis projektas. Atsisakyta planuotos futbolo aikštės laistymo sistemos ir natūralios vejos, o vietoje jų pasirinkta dirbtinės žolės danga.

    „Nors įgyvendinant šį projektą teko susidurti ir su netikėtais iššūkiais, šiandien galime pasidžiaugti, kad projektas sėkmingai užbaigtas ir pagaliau Jovarų pagrindinė mokykla turės modernią, saugią ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią sporto infrastruktūrą. Tikimės, kad ši atnaujinta erdvė sudarys dar geresnes sąlygas mokinių fiziniam ugdymui bei sportinei veiklai“, – teigė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

    Rekonstravimo darbus atliko UAB „Stamela“. Savivaldybės duomenimis, didžioji projekto dalis finansuota Europos Sąjungos lėšomis, o programa siejama su Europos ekonomikos gaivinimo priemonėmis.

    Toks investicijų modelis pastaraisiais metais tampa viena pagrindinių krypčių atnaujinant ugdymo ir sporto infrastruktūrą regionuose. Savivaldybės akcentuoja, kad modernios erdvės vienu metu sprendžia ir ugdymo kokybės, ir bendruomenės sveikatingumo, ir viešųjų erdvių prieinamumo klausimus.