CP v2

Tag: Sporto infrastruktūra

  • Pirmasis Lietuvoje: Lampėdžio ežere kyla 13 metrų teisėjų bokštelis tarptautinėms varžyboms

    Lampėdžio ežere Kaune statomas daugiau nei 13 metrų aukščio irklavimo trasos finišo bokštelis, kuris taps pagrindiniu teisėjų ir varžybų organizatorių darbo centru. Savivaldybė skelbia, kad tai bus pirmasis tokio tipo statinys Lietuvoje, projektuojamas pagal tarptautinių varžybų reikalavimus.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžia, kad miestas pastaraisiais metais kryptingai investuoja į sporto infrastruktūrą, įskaitant vandens sportą. Tikimasi, kad geresnės sąlygos pritrauks daugiau aukšto meistriškumo sportininkų ir leis Kaunui dažniau pretenduoti į didelių renginių organizavimą.

    Planuojama, kad trijų aukštų bokštelis sieks apie 13 metrų, o jo plotas sudarys maždaug 146 kvadratinius metrus. Statinys bus įrengtas pačiame vandens telkinyje, ties finišo linijos zona, kad teisėjai galėtų aiškiai matyti visus trasos takus ir tiksliai fiksuoti rezultatus.

    Konstrukciją laikys keturi masyvūs plieniniai poliai, užpildyti betonu, todėl bokštelis turi būti standus ir atsparus vėjui, bangavimui, ledo apkrovoms bei korozijai. Virš polių numatytas plieninis karkasas su standumo ryšiais, kuris leis įrengti atviras stebėjimo erdves skirtinguose aukščiuose.

    Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Tadas Vasiliauskas teigia, kad finišo bokštelis bus centrinis varžybų valdymo taškas, iš kurio bus koordinuojama renginio eiga ir vertinami finišo rezultatai.

    „Kartu su visa Lampėdžių irklavimo trasa tai sudarys infrastruktūrą, atitinkančią tarptautinių irklavimo varžybų organizavimo reikalavimus“, – sakė Tadas Vasiliauskas.

    Tokie sprendimai tarptautinėje praktikoje yra įprasti: panašus teisėjų finišo bokštelis veikia ir Prancūzijoje, Paryžiaus Vaires-sur-Marne irklavimo bazėje, kuri naudojama aukščiausio lygio varžyboms. Būtent finišo zonos infrastruktūra dažnai tampa vienu svarbiausių kriterijų, vertinant trasos tinkamumą dideliems čempionatams.

    Lampėdžiuose veikianti sporto mokyklos „Bangpūtys“ bazė buvo atidaryta prieš šešerius metus, joje įrengta 2 kilometrų ilgio trasa ir administracinės patalpos. Savivaldybė taip pat nurodo, kad tvarkant teritoriją iš ežero dugno buvo ištraukta daugiau nei 11 tonų metalo laužo, o sportininkams sudarytos sąlygos treniruotis ir šaltuoju sezonu.

    Lygiagrečiai gerinama ir rekreacinė infrastruktūra: pietinėje Lampėdžio ežero dalyje atnaujinta paplūdimio teritorija, įrengti takai, persirengimo kabinos, lauko dušai, tualetai bei sprendimai, pritaikyti žmonėms su negalia. Tikimasi, kad sporto ir poilsio erdvių plėtra padės subalansuoti aktyvaus sporto, varžybų ir gyventojų laisvalaikio poreikius.

  • Kaunas ruošia 16,3 mln. eurų ekstremalaus sporto centrą: ministerijai prašys pusės sumos

    Kauno savivaldybė sieks gauti dalinį valstybės finansavimą planuojamam Ekstremalaus sporto centrui Aleksote. Neeiliniame tarybos posėdyje pritarta paraiškos teikimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o statybų startas numatomas dar šį rudenį.

    Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis teigia, kad projektas atitinka ministerijos kvietimo sąlygas ir gali surinkti daug vertinimo balų. Savivaldybė tikisi, kad valstybės parama galėtų padengti apie pusę visos projekto vertės.

    „Mūsų projektas puikiai atitinka kvietime nustatytas sąlygas. Yra tikimybė, kad dalinis finansavimas padengtų pusę projekto sumos“, – sakė Tadas Metelionis.

    Didžiausias kompleksas Baltijos šalyse

    Planuojama, kad centras bus maždaug 4 000 kvadratinių metrų ploto ir, savivaldybės vertinimu, taps didžiausiu tokio tipo objektu Baltijos šalyse. Jis būtų pritaikytas tiek pradedantiesiems, tiek profesionaliems sportininkams ir varžyboms.

    Projekte numatyta infrastruktūra riedlenčių sportui, BMX ir kitiems dviračiams, triukiniams paspirtukams bei kitoms ratukinėms priemonėms. Taip pat planuojama erdvė parkūrui, lauko kopimo sienelė ir bėgimo su kliūtimis zonos.

    Lauko zonos ir susisiekimas

    Lauko teritorijoje ketinama įrengti dengtas ir atviras, viešai prieinamas sporto erdves, taip pat gatvės stiliaus zonas su dubens formos elementu. Plane numatytos ir asfalto dangos pump track trasos bei atskira zona pradedantiesiems.

    Sklype S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje taip pat planuojama sutvarkyti prieigas lankytojams, įrengti dviračių stovus, automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimą, želdinius ir būtinus inžinerinius tinklus. Savivaldybė akcentuoja, kad tai svarbu ne tik sporto funkcijai, bet ir patogiam objekto pasiekiamumui kasdien.

    Kiek kainuos ir kas mokės?

    Bendra projekto vertė šiuo metu vertinama 16,33 mln. eurų. Jei ministerija skirtų dalinį finansavimą, Kaunas tikisi apie 8 mln. eurų paramos, o likusi suma būtų dengiama iš savivaldybės biudžeto.

    Projektas siejamas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto infrastruktūros plėtros kryptimis 2022–2030 metų laikotarpiu. Savivaldybė tikisi, kad valstybės indėlis leistų greičiau įgyvendinti objektą, kurio poreikį didina augantis urbanistinių sporto šakų populiarumas.

  • Aleksotas keičia Kauno žemėlapį: 4 sporto kompleksai, arena ir dirbtinė banga jau pakeliui

    Aleksotas artimiausiais metais gali tapti vienu ryškiausių Kauno sporto ir aktyvaus laisvalaikio traukos taškų. Savivaldybė skelbia, kad mikrorajone planuojami keturi dideli projektai, apimsiantys tiek uždaras arenas, tiek atviras aikštynų erdves.

    Šalia sporto investicijų tęsiami ir kiti dideli miesto pokyčiai: gerinamas susisiekimas, vystomos viešosios erdvės, vyksta didelės apimties statybos. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos miestų tendenciją sporto infrastruktūrą plėtoti arčiau gyvenamųjų rajonų, kad ji tarnautų ne tik profesionalams, bet ir kasdieniam gyventojų aktyvumui.

    Investicijos arčiau kauniečių

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžia, kad sporto objektai planuojami kaip paslaugų tinklo dalis greta švietimo ir sveikatos infrastruktūros. Anot savivaldybės, naujomis bazėmis galės naudotis ir sportininkai, ir mėgėjai, o tai ypač svarbu vaikų bei jaunimo užimtumui.

    „Daugiau sporto bazių – daugiau galimybių sportuoti ir tobulėti norimoje srityje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pastaraisiais metais Aleksote jau įvyko ryškesnių pokyčių, o nauji sporto projektai turėtų dar labiau sustiprinti rajono patrauklumą. Miestams tai reiškia ir papildomas galimybes pritraukti renginius, didinti sporto šakų įvairovę bei skatinti sveikesnį gyvenimo būdą.

    Futbolo ir regbio arena Europos prospekte

    Europos prospekte planuojama uždara futbolo ir regbio arena, skirta tiek treniruotėms, tiek oficialioms rungtynėms. Numatoma dirbtinės dangos aikštė ir apie 1 000 sėdimų vietų tribūnose, taip pat infrastruktūra sportininkams ir personalui.

    Savivaldybės teigimu, A++ energinės klasės trijų aukštų statinys turėtų užtikrinti funkcionalumą visais metų laikais, o tai aktualu Lietuvos klimatui, kai lauko sezonas neretai būna trumpesnis. Tikimasi, kad tokio tipo objektas padės stabiliau planuoti treniruotes ir varžybas.

    Nuo ekstremalaus sporto iki dirbtinės bangos

    Kitas numatomas objektas – ekstremalaus sporto centras, kuriame erdvės būtų pritaikytos riedlenčių, BMX dviračių, paspirtukų ir kitoms disciplinoms. Planuojama, kad kompleksas apims ir uždaras, ir atviras zonas, o tai sudarytų sąlygas treniruotis visus metus.

    Taip pat planuojamas universalus atviro lauko aikštynas su keliomis sporto šakoms pritaikytomis erdvėmis. Tokie projektai paprastai orientuojami į platesnę auditoriją, kai vienoje teritorijoje gali sportuoti skirtingo amžiaus ir pasirengimo žmonės.

    Dar vienas išskirtinis sumanymas – sporto bazė su baseinu, kur numatyta ir dirbtinės bangos sprendinių. Pasaulyje dirbtinės bangos sparčiai populiarėja dėl galimybės mokytis banglenčių sporto nepriklausomai nuo oro sąlygų, o tokie objektai dažnai tampa ir regioniniais traukos centrais.

    Ryšių su visuomene skyriaus informacija

  • Žiemos sportas Katare įgauna pagreitį: kaip ledo ritulys ir kerlingas randa vietą dykumoje

    Žiemos sportas Katare įgauna pagreitį: kaip ledo ritulys ir kerlingas randa vietą dykumoje

    Žiema, kuri kuriama ant ledo

    Katare, vienoje karščiausių pasaulio valstybių, sparčiai auga netikėta sporto kryptis – žiemos sportas. Ledo arenose vis dažniau galima išvysti ne tik pramogautojus, bet ir sportininkus, trenerius bei jaunimą, siekiantį nuoseklaus meistriškumo.

    Tokia plėtra remiasi į ilgalaikes investicijas į infrastruktūrą ir sporto programas, kurios leidžia treniruotis ištisus metus. Tai keičia šalies sporto žemėlapį, kuris iki šiol dažniausiai buvo siejamas su futbolu ir dideliais tarptautiniais renginiais.

    Nuo ledo ritulio iki kerlingo

    Tarp sparčiausiai populiarėjančių disciplinų išsiskiria ledo ritulys ir kerlingas – sportai, tradiciškai gimę šalto klimato šalyse. Katare jie prisitaiko prie visiškai kitokios aplinkos: čia sporto sezoną diktuoja ne oras, o ledo arenų pajėgumai ir mokyklų bei klubų darbo modelis.

    Sporto bendruomenė akcentuoja, kad didžiausias iššūkis nėra vien techninės sąlygos, bet ir sportinės kultūros kūrimas nuo pagrindų. Tam reikia trenerių rengimo, jaunimo piramidės, reguliarių varžybų ir aiškaus kelio nuo mėgėjų iki aukštesnio lygio rungtyniavimo.

    Kodėl Kataras investuoja į žiemos sportą?

    Šalies pasirinkimą lemia kelios kryptys: noras plėsti sporto pasiūlą gyventojams, pritraukti naujas auditorijas ir stiprinti sporto turizmą. Tokios iniciatyvos dera su platesniu Persijos įlankos regiono siekiu diversifikuoti ekonomikas, daugiau dėmesio skiriant paslaugoms, pramogoms ir tarptautiniams renginiams.

    Praktiniu požiūriu žiemos sportas taip pat padeda užpildyti sporto infrastruktūros nišas ir sukurti nuolatinį, ne sezoninį sporto vartojimą. Vis dėlto, ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikė sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks užauginti vietinę sportininkų kartą, o ne vien sukurti įspūdingas arenas.

    Kol kas aišku viena: dykumoje kuriama žiemos sporto scena tampa nebe vien egzotika, o kryptinga strategija. Ledo ritulys ir kerlingas Katare tampa testu, ar šalis gali suformuoti naują sporto tapatybę ten, kur gamtinės sąlygos tam visiškai nepalankios.

  • Saudo Arabija stato teniso milžiną prie Rijado: 30 kortų, stogai ir vietos 33 000

    Saudo Arabija stato teniso milžiną prie Rijado: 30 kortų, stogai ir vietos 33 000

    Saudo Arabijoje, netoli sostinės Rijado, kyla Nacionalinis teniso centras, pristatomas kaip didžiausias tokio tipo kompleksas regione ir vienas moderniausių pasaulyje. Projektas įgyvendinamas Qiddiya City – nuo nulio dykumoje kuriamame pramogų ir turizmo megaprojekte.

    Numatyta įrengti 30 kortų: 28 kietos dangos ir 2 grunto, taip pat atskiras treniruočių erdves bei sportininkams skirtą sveikatingumo zoną. Skaičiuojama, kad visas kompleksas vienu metu galės priimti apie 33 000 žiūrovų.

    Pagrindinis centrinis kortas turės 15 000 vietų, o dar viena arena bus pritaikyta 8 000 lankytojų. Abu šie objektai projektuojami su išskleidžiamais stogais ir temperatūros reguliavimo sprendimais, kad renginiai galėtų vykti ir per karščius.

    Qiddiya City vystoma kaip vienas svarbiausių šalies programos Saudi Vision 2030 projektų, kuriuo siekiama plėsti turizmą, pramogų industriją ir sporto ekonomiką. Miestas planuojamas kaip gyvenimo, darbo ir laisvalaikio erdvė su būstu, viešbučiais, mokyklomis, sveikatos priežiūros paslaugomis bei dideliais renginių objektais.

    Komplekso architektūrinį projektą rengia „Populous“, o statybos darbai patikėti jungtinei įmonei, kurią sudaro „Bouygues Bâtiment International“ ir „Almabani General Contractors“. Qiddiya Investment Company skelbia, kad statybos vyksta pagal planą, o objektas kuriamas laikantis tarptautinių didžiųjų turnyrų standartų.

    „Šis kompleksas turi visas būtinas galimybes priimti didelius turnyrus ir geriausius žaidėjus, nes buvo suprojektuotas pagal tarptautinius standartus“, – sakė sporto ministras ir Saudo Arabijos olimpinio bei paralimpinio komiteto vadovas princas Abd al-Aziz ibn Turki al-Faisal.

    Pastaraisiais metais Saudo Arabija nuosekliai investuoja į sporto infrastruktūrą ir tarptautinių renginių pritraukimą, siekdama didinti šalies matomumą ir diversifikuoti ekonomiką. Teniso centro projektas Qiddiya City kontekste vertinamas kaip dalis platesnės strategijos kurti daugiafunkcius objektus, kurie veiktų ne tik sporto, bet ir koncertų bei kitų masinių renginių rinkoje.

  • Palangos sporto infrastruktūra plečiasi: interaktyvus aikštelių žemėlapis ir nauji objektai kurorte

    Palanga pastaraisiais metais kryptingai stiprina sporto infrastruktūrą ir aktyvaus laisvalaikio pasiūlą, siekdama išlaikyti kurorto patrauklumą ne tik vasarą. Mieste veikia įvairaus tipo sporto erdvės, pritaikytos tiek profesionalams, tiek mėgėjams, o dalis jų atnaujinama atsižvelgiant į augantį lankytojų srautą.

    Savivaldybė viešina interaktyvų Palangos sporto aikštelių žemėlapį, kuriame gyventojai ir svečiai gali greitai rasti artimiausią sporto erdvę pagal vietą ir poreikį. Toks sprendimas padeda planuoti treniruotes, mažina informacijos paieškos laiką ir skatina aktyvų judėjimą mieste.

    Kas keičiasi kurorte

    Sporto infrastruktūros plėtra Palangoje siejama su ilgalaike kurorto raida: dar XIX amžiuje grafas Feliksas Tiškevičius formavo miesto kryptį kaip poilsio ir sveikatinimo vietos, kartu skatindamas infrastruktūros modernizavimą. Šiandien ši kryptis tęsiama per sporto ir sveikatingumo erdves, kurios tampa svarbia miesto identiteto dalimi.

    Interaktyvus žemėlapis ypač aktualus sezono metu, kai miestas priima didelį skaičių poilsiautojų, o sporto erdvės pasiskirsto skirtinguose rajonuose. Aiškiai sužymėtos vietos leidžia geriau paskirstyti srautus ir patogiau pasirinkti alternatyvas, jei viena aikštelė užimta.

    Dėmesys patogumui ir prieinamumui

    Šiuolaikinė sporto infrastruktūra vis dažniau vertinama ne tik pagal objektų skaičių, bet ir pagal prieinamumą skirtingoms grupėms, saugumą, apšvietimą, dangos kokybę ir patogų pasiekiamumą pėsčiomis ar dviračiu. Palangoje šie aspektai tampa svarbūs planuojant miesto aplinką, ypač ten, kur sporto erdvės dera su poilsio zonomis ir turizmo maršrutais.

    Savivaldybės praktika skaitmenizuoti informaciją apie viešas erdves atitinka bendrą savivaldos tendenciją Lietuvoje, kai gyventojams aktualūs objektai pateikiami vienoje vietoje ir lengvai atnaujinami. Tai taip pat sudaro prielaidas tiksliau planuoti priežiūrą ir investicijas, remiantis realiu naudojimu bei gyventojų poreikiais.

  • Palanga tapo Europos sporto miestu 2026: ką tai reiškia kurortui ir kokių renginių laukti

    Palanga 2026 metais pelnė Europos sporto miesto titulą – tarptautinį įvertinimą savivaldybėms, kurios kryptingai investuoja į sporto infrastruktūrą, gyventojų fizinį aktyvumą ir įtraukią sporto politiką. Šis statusas kurortui tampa ne tik prestižo ženklu, bet ir aiškiu įsipareigojimu per metus pasiūlyti daugiau sporto iniciatyvų vietos bendruomenei bei miesto svečiams.

    Titulą kasmet skiria Briuselyje veikianti organizacija ACES Europe, vertinanti miestų sporto ekosistemą: infrastruktūrą, programų prieinamumą, bendruomenių įtraukimą ir ilgalaikę strategiją. Praktikoje tai reiškia, kad Palanga bus vertinama ne pagal vieną renginį ar objektą, o pagal visumą – nuo vaikų užimtumo ir sveikatingumo veiklų iki masinių sporto renginių ir sąlygų sportuoti kasdien.

    Kas keičiasi miestui?

    Europos sporto miesto vardas dažniausiai tampa impulsu spartinti suplanuotus sporto infrastruktūros atnaujinimus, gerinti sporto paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą. Tokiuose projektuose ypač svarbu ne vien naujos erdvės, bet ir aiškus jų „įdarbinimas“: treniruočių programos, edukacijos, atviros veiklos bendruomenėms, bendradarbiavimas su klubais ir mokyklomis.

    Palangai tai taip pat yra galimybė stiprinti kurorto sezoniškumo mažinimo kryptį, nes sporto renginiai ir sveikatingumo iniciatyvos gali pritraukti srautus ne tik vasarą. Aktyvus turizmas paprastai remiasi nuosekliu kalendoriumi, aiškia informacija atvykstantiems ir patogiomis sąlygomis judėti mieste pėsčiomis, dviračiais ar riedučiais.

    Sportas visiems – pagrindinis principas

    Viena esminių šio titulo idėjų – sportas visiems, kai sporto veiklos pritaikomos skirtingoms amžiaus ir socialinėms grupėms. Tai apima vaikų ir jaunimo užimtumą, šeimų aktyvų laisvalaikį, senjorų sveikatingumą bei žmonių su negalia įtrauktį, kad sportas būtų ne išskirtinai varžybos, o kasdienė sveikos gyvensenos dalis.

    Tokio pobūdžio programos dažniausiai remiasi vietos bendruomenių partneryste: sporto klubais, neformalaus ugdymo organizatoriais, švietimo įstaigomis ir sveikatingumo paslaugų teikėjais. Miestui svarbu užtikrinti ne tik renginių gausą, bet ir aiškias, paprastai pasiekiamas veiklas, kurios išlieka aktualios visus metus.

    Kokių renginių laukti 2026 metais?

    Palangoje 2026 metais numatomas platus sporto renginių ir iniciatyvų kalendorius, apimantis tiek masinio sporto, tiek varžybų ir festivalio formato renginius. Kurortui natūraliai tinka vandens sportas, bėgimo ir dviračių renginiai, komandinės sporto šakos, taip pat sveikatingumo veiklos, orientuotos į skirtingą fizinį pasirengimą.

    Titulas gali sustiprinti Palangos matomumą už Lietuvos ribų ir padėti pritraukti daugiau tarptautinių dalyvių bei organizatorių, o kartu – ir papildomą ekonominį efektą apgyvendinimo, maitinimo ir paslaugų sektoriams. Kuo nuosekliau bus sujungtos sporto, turizmo ir sveikatingumo kryptys, tuo didesnė tikimybė, kad Palanga įsitvirtins kaip aktyvaus poilsio ir sporto renginių centras Baltijos regione.

    Palangos miesto savivaldybė pabrėžia, kad šis įvertinimas siejamas su kryptingomis investicijomis į sporto infrastruktūrą ir iniciatyvas, kurios gerina gyvenimo kokybę. 2026 metais miestas sieks, kad sporto veiklos būtų prieinamos tiek palangiškiams, tiek atvykstantiems, o renginių įvairovė atspindėtų kurorto potencialą derinti sportą su pajūrio gamta ir poilsiu.

  • Palanga siekia Europos sporto miesto 2026 vardo: ką tai reikštų miestui ir gyventojams

    Palanga pradėjo kelią link Europos sporto miesto 2026 titulo ir apie šią iniciatyvą skelbia savivaldybė. Nors viešai dažnai matoma tik antraštė, toks įvertinimas paprastai reiškia ne vien garbės ženklą, bet ir aiškų įsipareigojimą sporto infrastruktūrai, renginiams bei gyventojų fiziniam aktyvumui.

    Europos sporto miesto vardas dažniausiai siejamas su tarptautinėmis programomis, kurios vertina savivaldybių sporto politiką, prieinamumą skirtingoms amžiaus grupėms ir bendruomenių įtraukimą. Miestui tai gali tapti proga sistemiškiau planuoti investicijas, sutelkti partnerius ir aiškiau pamatuoti, kiek sporto paslaugos pasiekia gyventojus, o ne tik kurorto svečius.

    Praktikoje toks statusas dažnai atveria kelią intensyvesniam renginių kalendoriui: nuo masinių bėgimų ar plaukimo varžybų iki sveikatingumo iniciatyvų mokykloms ir senjorams. Tai taip pat gali būti postūmis gerinti sporto erdvių priežiūrą, modernizuoti aikštynus, takus, sales ir spręsti sezoniškumo problemą, kuri Palangoje ypač juntama.

    Gyventojams svarbiausia, kad ambicija virstų apčiuopiamais pokyčiais: daugiau nemokamų ar prieinamų užsiėmimų, patogesnės sąlygos sportuoti ištisus metus, geresnis susisiekimas iki sporto objektų. Ne mažiau svarbu ir skaidrus sprendimų priėmimas, kad būtų aišku, kokie projektai prioritetiniai, kiek jie kainuos ir kokią naudą sukurs vietos bendruomenei.

    Palangai, kaip kurortui, Europos sporto miesto 2026 vardas galėtų tapti ir reputaciniu įrankiu, stiprinančiu sveikatingumo kryptį. Vis dėlto galutinis sėkmės matas bus ne pats titulas, o tai, ar po 2026 metų mieste liks daugiau aktyvių gyventojų, geriau išnaudojama infrastruktūra ir tvaresnė sporto renginių ekosistema.

  • Salantų gimnazijos stadionas po rekonstrukcijos: dirbtinė veja, takai ir erdvės visai bendruomenei

    Salantuose baigti Salantų gimnazijos stadiono rekonstrukcijos darbai, pradėti praėjusių metų rudenį. Atnaujinta erdvė jau šią vasarą bus atvira ne tik mokyklai, bet ir visai miesto bendruomenei aktyviam laisvalaikiui.

    Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pabrėžė, kad savivaldybė siekia, jog moderni sporto infrastruktūra būtų prieinama ne vien rajono centre. Pasak jo, vasarą planuojama pradėti ir Vydmantų gimnazijos stadiono rekonstrukciją, o vėliau tvarkyti dar kelias sporto erdves rajone.

    „Salantų stadione darbai, kaip ir planuota, baigti iki metų vidurio, tad jau šią vasarą visa Salantų miesto bendruomenė galės leisti laiką modernioje sporto ir laisvalaikio erdvėje“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

    Rekonstrukcijos metu įrengta dirbtinės vejos futbolo aikštė ir bėgimo takai, suformuoti lengvosios atletikos sektoriai. Taip pat atsirado aikštelės komandinėms sporto šakoms ir aktyviam laisvalaikiui, kad stadionu galėtų naudotis skirtingo amžiaus gyventojai.

    Stadione įrengtos krepšinio ir lauko teniso erdvės bei universali aikštelė, pritaikoma krepšiniui ir tinkliniui. Greta atsirado lauko treniruoklių zona, o vienas treniruoklis pritaikytas asmenims su negalia.

    Šeimoms ir vaikams sukurta atskira žaidimų aikštelė su čiuožyklomis, sūpynėmis ir kitais elementais. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie sprendimai padeda stadionui tapti ne tik sporto objektu, bet ir kasdieniu traukos tašku.

    Atnaujinant teritoriją įrengtos apšvietimo, drenažo ir lietaus nuotekų sistemos, sutvarkytos prieigos ir užtikrintas pritaikymas žmonėms su negalia. Stadioną apšviečia LED apšvietimas, o poilsiui pastatyta 14 suoliukų.

    Kretingos rajono savivaldybė nurodo, kad sporto infrastruktūros atnaujinimas yra nuosekli programa, apimanti tiek Kretingą, tiek mažesnes gyvenvietes. Pastaraisiais metais rajone atnaujintos kelios ugdymo įstaigų sporto erdvės ir atskiri sporto objektai, o šią vasarą planuojama tęsti darbus naujuose projektuose.

    Salantų gimnazijos stadiono projektas bendrai finansuotas valstybės fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Toks finansavimo modelis pastaraisiais metais dažnai taikomas savivaldybėms, atnaujinant mokyklų sporto infrastruktūrą ir praplečiant jos prieinamumą bendruomenėms.

  • Vilkaviškyje startavo nauja teniso kortų rezervacija: senos registracijos neperkeltos, daliai teks kartoti

    Vilkaviškyje pradėjo veikti atnaujinta lauko teniso kortų rezervacinė sistema, leidžianti žaidėjams patogiau tvarkyti savo užsakymus. Pagrindinis pokytis – po registracijos pateikiama galimybė savarankiškai patvirtinti arba atšaukti rezervaciją, nebesikreipiant į administratorių.

    Rezervacijų valdymas vyksta per nuorodą, kuri po registracijos išsiunčiama nurodytu el. pašto adresu. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad svarbu suvesti teisingus kontaktinius duomenis, nes būtent per el. paštą pasiekiami visi rezervacijos patvirtinimo ir atšaukimo veiksmai.

    Dėl sistemos atnaujinimo daliai žaidėjų teks pakartoti registraciją. Skelbiama, kad vakar atliktos rezervacijos į naująją sistemą nebuvo perkeltos, todėl ankstesnius laikus užsisakiusiems asmenims prašoma rezervuoti iš naujo.

    Pagal galiojančią tvarką kortais galima naudotis tik iš anksto užsiregistravus internetu ir gavus patvirtinimą. Rezervuoti laiką galima einamojo mėnesio dienomis, o žaidėjai kviečiami laikytis nustatytų apribojimų, kad aikštelė būtų prieinama kuo platesniam bendruomenės ratui.

    Nurodoma, kad tas pats asmuo kortą gali rezervuoti ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę ir ne ilgiau kaip 2 valandoms tą pačią dieną. Pažeidus šią taisyklę, rezervacijos gali būti automatiškai atšaukiamos.

    Teniso korte galima žaisti nuo 8.00 valandos iki 22.00 valandos, o atvykus būtina laikytis savo rezervuoto laiko. Jei aikštelė atrodo laisva, vis tiek prašoma pirmiausia rezervuoti laiką sistemoje, kad kiti matytų, jog kortas užimtas teisėtai.

    Jei planuojama neatvykti, rezervaciją prašoma atšaukti bent 1 valandą iki žaidimo pradžios, o nespėjus – kuo greičiau. Taip siekiama sumažinti „tuščius“ laikus, o neatšaukus rezervacijos gali būti ribojama galimybė ateityje rezervuoti kortą.

    Taip pat primenama, kad iki treniruotės pabaigos likus 5 minutėms reikėtų baigti žaidimą ir palikti aikštelę tvarkingą. Savivaldybė atsiprašo už galimus nepatogumus dėl perėjimo prie naujos sistemos ir dėkoja už supratingumą.