Tag: Spot rinka

  • Europoje spalį elektra brango 20,6 proc.: žiemos pradžia kelia spaudimą kainoms

    Europoje elektros kainos spalį šoktelėjo: vidutinė kaina didmeninėje „spot“ (dienos prieš) rinkoje per mėnesį pakilo 20,6 proc. ir pasiekė 175,37 euro už MWh. Tai – brangiausias mėnuo šiais metais analizuotoje rinkoje.

    Tokius skaičius pateikia „Energy Solution“ analizė, apžvelgusi spalio kainas tiek „spot“, tiek išankstinių sandorių rinkoje. Joje pabrėžiama, kad lapkritis yra pirmasis žiemos sezono mėnuo, todėl aukštesnių kainų spaudimas gali išlikti.

    Anot analizės autorių, kainas į viršų stumia keli veiksniai: prasidėjęs šaltasis sezonas, mažėjanti saulės elektrinių gamyba ir didesnis iškastinio kuro naudojimas, kuris didina elektros gamybos savikainą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į geopolitinių veiksnių įtaką – jie prisidėjo prie gamtinių dujų kainų Europoje augimo iki aukščiausių lygių per kelerius metus. O tai, savo ruožtu, persiduoda ir elektros kainoms.

    „Spot“ rinka brango jau ketvirtą mėnesį

    Analizėje teigiama, kad kainų augimo tendencija „spot“ rinkoje tęsiasi ketvirtą mėnesį iš eilės. Skaičiuojant nuo liepos, vidutinė kaina pakilo jau apie 70 proc.

    Ekspertai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu situacijos gali nepalengvinti ir orų prognozės – jei temperatūra bus žemesnė už sezoninį vidurkį, didės dujų poreikis šildymui, o tai gali palaikyti aukštesnes kainas energijos rinkoje.

    Brango ir 2027 metų kontraktai

    Elektros kainos kilo ir išankstinių sandorių rinkoje: vidutinė metinio 2027 metų kontrakto kaina Europoje spalį pakilo 14,4 proc. per mėnesį – iki 135,58 euro už MWh.

    Nuo liepos metinis kontraktas (BASE_Y-27) brango nevienodai: Lenkijoje – 23 proc., Vokietijoje – 65 proc., o Prancūzijoje – 107 proc. Tuo metu Lenkijoje fiksuotos vidutinės „spot“ ir 2027 metų kontrakto kainos spalį buvo mažesnės už bendrą Europos vidurkį.

    Analizėje taip pat pabrėžiama, kad mažiau nei 100 euro už MWh vidutinės 2027 metų metinių kontraktų kainos spalį laikėsi tik trijose šalyse – Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.

    CO2 leidimų kaina didina spaudimą energetikai

    Dar vienas veiksnys, didinantis kainų spaudimą, – taršos leidimai (EUA), kurių kaštus patiria pagal ES taršos leidimų prekybos sistemą (EU ETS) veikianti energetika. Kadangi iškastinio kuro vaidmuo gamyboje daug kur išlieka reikšmingas, šis veiksnys tampa vis svarbesnis artėjant žiemai.

    Skaičiuojama, kad spalį CO2 leidimų kainos pakilo 4,8 proc. per mėnesį, o lapkričio pradžioje jos svyravo apie 90 euro už toną. Analizėje teigiama, kad didesnis iškastinio kuro naudojimas žiemą gali didinti energetikos emisijas ir atitinkamai – taršos leidimų paklausą.

  • Elektros kainos Europoje vėl kyla: birželį 17 šalių vidurkis viršijo 100 eurų už MWh

    Europos elektros rinka birželį vėl patyrė spaudimą: vidutinės „spot“ kainos kilo antrą mėnesį iš eilės, o kai kuriose šalyse perkopė psichologiškai svarbią 100 eurų už MWh ribą. Analitikų vertinimu, kainas labiausiai stūmė karščio banga, padidinusi vartojimą dėl vėsinimo, ir dėl to išaugusi apkrova elektros sistemoms.

    Remiantis „Energy Solution“ analize, visoje jų aprašomoje Europos zonoje vidutinė kaina birželį siekė 98,81 euro už MWh. Tai yra 8,4 proc. daugiau nei gegužę, todėl „spot“ segmente padėtis prastėjo jau antrą mėnesį iš eilės.

    Kas kėlė kainas birželį

    Rinkos dalyviai birželį susidūrė su keliomis vienu metu veikusiomis rizikomis. Karšti orai ypač išryškėjo Šiaurės Vakarų Europoje ir padidino elektros poreikį vėsinimui, o didesnis vartojimas paprastai kelia „spot“ kainas net ir trumpais laikotarpiais.

    Prie kainų svyravimų prisidėjo ir techniniai veiksniai: kai kuriose šalyse fiksuoti tinklų sutrikimai bei generacijos ribojimai. Analitikų vertinimu, tokios situacijos ypač jautrios vasarą, kai paklausa šokteli, o dalis elektrinių dėl temperatūrų ar planinių darbų gali dirbti ne maksimalia galia.

    „Aukštesnėms birželio kainoms didžiausią įtaką turėjo sudėtingos oro sąlygos antroje mėnesio pusėje“, – teigiama „Energy Solution“ komentare.

    Lenkijoje augimas buvo ryškesnis

    „Energy Solution“ duomenimis, Lenkijos „spot“ rinkoje kainos birželį kilo 15,8 proc., arba 15,58 euro už MWh. Tai beveik dvigubai spartesnis šuolis nei vidutiniškai Europoje, ir, pasak analitikų, jį sustiprino vietinės sąlygos.

    Vienas svarbiausių veiksnių buvo silpnesnis vėjas: nurodoma, kad vėjuotumas buvo daugiau nei 50 proc. mažesnis nei prieš metus. Dėl to didesnė dalis gamybos teko konvenciniams šaltiniams, kurių kintami kaštai paprastai aukštesni, o tai greitai persiduoda į biržos kainas.

    Analitikai pabrėžia, kad virš 100 eurų už MWh ribos birželį atsidūrė ne viena ar dvi rinkos: tokią kainų kartelę peržengė 17 šalių. Tai rodo, kad kainų spaudimas nebuvo vien lokali anomalija, o platesnio masto reiškinys, susijęs su paklausos šuoliais ir pasiūlos jautrumu.

    Ilgesnio laikotarpio kontraktai beveik nejudėjo

    Nors „spot“ kainos kilo, išankstinėje rinkoje vaizdas buvo ramesnis. „Energy Solution“ nurodo, kad metinis bazinis kontraktas su tiekimu 2027 metais aprašomoje zonoje vidutiniškai kainavo 88 eurus už MWh, t. y. buvo tik 0,5 proc. aukščiau nei gegužę.

    Anot analitikų, ši dinamika rodo, kad trumpalaikė įtampa „spot“ rinkoje dar nevirto tvariu lūkesčiu dėl ilgalaikio kainų šuolio. Kita vertus, net ir nedidelis išankstinių kontraktų brangimas, kai dalis energetinių žaliavų pigo, gali signalizuoti, jog rinkoje išlieka atsargumas dėl vasaros ir rudens rizikų.

    Birželį palyginti stabiliai judėjo ir taršos leidimų rinka: „Energy Solution“ vertinimu, kainos svyravo šoniniame intervale apie 79–82 eurus už toną. Tuo metu anglies rinkoje metinis ARA API2 kontraktas birželį krito apie 10 proc., o mėnesio pabaigoje pasiekė žemiausią lygį nuo vasario vidurio.

    Rinkų stebėtojai atkreipia dėmesį, kad vasaros laikotarpis Europoje vis dažniau tampa kainų nepastovumo testu: karščio bangos didina vartojimą, o vėjo ir hidro generacijos svyravimai gali greitai pakeisti pasiūlos ir paklausos balansą. Tokiose sąlygose net trumpi sutrikimai tinkle ar elektrinėse turi didesnį kainų efektą nei įprastai.

  • „CryptoQuant“: balandį bitkoino kainą kėlė spekuliacija, o silpna spot paklausa didina korekcijos riziką

    „CryptoQuant“: balandį bitkoino kainą kėlė spekuliacija, o silpna spot paklausa didina korekcijos riziką

    „CryptoQuant“ vertinimu, balandį stebėtas bitkoino kainos šuolis labiau priminė spekuliacinį ralį nei tvarų kilimą, paremtą fundamentalia paklausa. On-chain analitikos bendrovė atkreipia dėmesį į išsiskyrimą tarp augusios išvestinių priemonių prekybos ir silpnos spot rinkos, o tai istoriškai didina korekcijos tikimybę.

    Per balandį bitkoino kaina pakilo maždaug penktadaliu ir buvo priartėjusi prie vietinio piko, tačiau „CryptoQuant“ teigia, kad pagrindinis variklis buvo nuolatinių ateities sandorių paklausa. Tuo metu vadinamoji akivaizdi spot paklausa, vertinama pagal biržų srautus ir rinkos absorbciją, visą laikotarpį išliko neigiama.

    Kas kelia įtampą rinkoje?

    „CryptoQuant“ tyrimų vadovas Julio Moreno pabrėžia, kad kainos augimas, paremtas svertu, dažnai būna trapesnis nei kilimas, kurį palaiko realus turto pirkimas spot rinkoje. Kai dalyviai didina pozicijas ateities sandoriuose, kainą gali kilstelėti santykinai mažesnės kapitalo įplaukos, tačiau tokia struktūra tampa jautri staigiems apsisukimams.

    „Nuolatinių ateities sandorių paklausa buvo vienintelis balandžio kainos ralio variklis, o spot akivaizdi paklausa traukėsi“, – sakė Julio Moreno.

    Anot bendrovės, toks išsiskyrimas yra vienas aiškiausių signalų, kad judėjimą labiau stumia pozicionavimas ir svertas, o ne nauja ilgalaikė akumuliacija. Praktikoje tai reiškia, kad užtenka rinkos nuotaikų pasikeitimo ar likvidumo sumažėjimo, jog per daug įsiskolinusios pozicijos būtų uždaromos ir kaina patirtų korekciją.

    Panašumai su ankstesniais ciklais

    „CryptoQuant“ teigia matanti panašią struktūrą į periodus, kurie praeityje baigdavosi kainos susitraukimu, įskaitant 2022 metais meškų rinkos pradžią. Nors tai negarantuoja identiško scenarijaus, bendrovė akcentuoja, kad dabartinė paklausos sudėtis signalizuoja reikšmingą riziką, jei išvestinių priemonių pozicijos ims išsivynioti.

    Įmonė taip pat nurodo, kad tvarūs kilimai bulių rinkos etapais dažniausiai sutampa su spot paklausos augimu. Jei akivaizdi paklausa negrįš į teigiamą zoną, bandymai tvariai įsitvirtinti prie vietinių viršūnių gali būti silpniau paremti on-chain rodikliais.

    Indeksas signalizuoja silpnėjimą

    Papildomu argumentu „CryptoQuant“ įvardija „Bull Score Index“ pokytį: balandį jis, bendrovės skaičiavimu, krito nuo 50 iki 40 ir nusileido žemiau neutralios ribos. Šis indeksas apjungia kelis on-chain ir rinkos indikatorius į 0–100 skalę, kur reikšmės virš 50 paprastai interpretuojamos kaip palankesnės kilimui, o žemiau 50 kaip nepalankesnės.

    „Bull Score“ grįžimas iki 40 rodo, kad sąlygos tampa labiau meškiškos ir istoriškai tokie lygiai dažnai buvo matomi prieš tęstinį silpnumą“, – sakė „CryptoQuant“.

    Rinkai tai reiškia vieną pagrindinę išvadą: vien sverto augimas gali pakelti kainą trumpuoju laikotarpiu, tačiau be spot paklausos atsigavimo kilimas tampa pažeidžiamas. Investuotojams tai signalas atidžiau stebėti ne tik kainos grafiką, bet ir paklausos struktūrą, finansavimo rodiklius bei pozicijų perkaitimo ženklus.