Tag: Spotify

  • „Spotify“ rėmėjos „Creandum“ įkūrėjas: biuras San Fransiske padeda laimėti Europoje

    „Spotify“ rėmėjos „Creandum“ įkūrėjas: biuras San Fransiske padeda laimėti Europoje

    Švedijoje įkurto rizikos kapitalo fondo „Creandum“ įkūrėjas Staffanas Helgessonas teigia, kad norint sėkmingai investuoti Europoje, fondui būtina būti ir San Fransiske.

    Tokias mintis jis išsakė tuo metu, kai JAV rizikos kapitalo milžinė „Sequoia“ pranešė uždaranti savo biurą Londone.

    „Creandum“ yra investavęs į keletą ryškiausių Europos technologijų bendrovių, tarp jų – „Spotify“, taip pat „Lovable“ ir „Black Forest Labs“.

    Pasak S. Helgessono, fizinis buvimas JAV Vakarų pakrantėje padeda fondui geriau suprasti, kas vyksta technologijų rinkoje, ir šias žinias pritaikyti Europoje.

    Didžiausias fondo istorijoje – 750 mln. dolerių

    Praėjusią savaitę „Creandum“ pranešė uždaręs didžiausią savo istorijoje fondą – 750 mln. JAV dolerių vertės „Fund VIII“.

    Naujasis fondas yra didesnis už ankstesnį – „Fund VII“, kuris siekė 500 mln. eurų (apie 560 mln. JAV dolerių).

    Kartu „Creandum“ paskelbė atidaręs pirmąjį biurą San Fransiske. Nors fondas šiame mieste veikė jau nuo 2012 metų, iki šiol nebuvo įsteigęs oficialaus biuro.

    Kodėl San Fransiskas svarbus Europos portfeliui

    Kalbėdamas „Tech.eu“ tinklalaidėje, S. Helgessonas aiškino, kad buvimas San Fransiske didina fondo patrauklumą įkūrėjams ir leidžia geriau padėti esamam portfeliui.

    Jo teigimu, fondas gali atlikti išsamesnį patikrinimą abiejose Atlanto pusėse ir palaikyti ryšį su steigėjais tiek Europoje, tiek JAV, ypač kai įmonės pritraukia finansavimą.

    Daugiahubis modelis turi ir minusų

    „Creandum“ veikia per kelis biurus – Stokholme, Berlyne, Londone ir San Fransiske, o toks išskaidytas modelis, pasak S. Helgessono, neišvengiamai kelia iššūkių.

    Vis dėlto jis pabrėžė, kad svarbiausia ne pati struktūra, o tai, kaip ji įgyvendinama – esą „Creandum“ išmoko dirbti taikydamas kelių centrų strategiją.

    Kalbėdamas apie investavimo principus, jis taip pat akcentavo, kad fondas neketina mažinti kartelės verslininkų kokybei vien dėl to, jog tam tikra sritis atrodo madinga ar patraukli.

    „Creandum“ skaičiuoja, kad maždaug viena iš šešių jo ankstyvos stadijos investicijų yra įvertinta 1 mlrd. JAV dolerių ar daugiau, tačiau S. Helgessonas pripažino, kad rizikos kapitalo rinka yra itin sudėtinga, o reputaciją gali sugadinti ir vienas prastas fondas.

  • „Spotify“ griežtina Premium Family kontrolę: sieks 316 mln prenumeratorių ir įspėja apie sankcijas

    „Spotify“ skelbia griežtinanti Premium Family ir kitų bendrų planų naudojimo kontrolę, siekdama sparčiau auginti mokančių vartotojų skaičių. Bendrovė pabrėžia, kad paketai skirti kartu gyvenantiems asmenims, o pažeidimai gali baigtis prarasta prieiga prie plano.

    Įmonės trečiojo ketvirčio pajamos siekė apie 5 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 16 proc. Tuo pat metu pelnas akcijai smuko iki 2,48 euro, o Premium prenumeratorių skaičius per ketvirtį padidėjo iki maždaug 306 mln.

    „Spotify“ prognozuoja, kad iki metų pabaigos Premium prenumeratų skaičius pasaulyje gali pasiekti 316 mln. Tai reiškia, kad bendrovė tikisi per ketvirtąjį ketvirtį pritraukti dar apie 10 mln. mokančių vartotojų.

    Kaip veiks nauja patikra

    Griežtesnė kontrolė labiausiai paliečia Premium Family: vartotojams primenamas reikalavimas gyventi tuo pačiu adresu. Patikros metu plano savininkas programėlėje gauna dinaminį QR kodą, kuris keičiasi kas kelias ar keliolika sekundžių.

    Kiti plano nariai turi nuskenuoti šį kodą savo įrenginiu. Nuo pranešimo gavimo momento patikrą reikia atlikti per 7 dienas, o vien ekrano nuotraukos persiųsti nepavyks, nes kodas greitai nustoja galioti.

    Jei naudotojas nepatvirtina reikalavimų, jo paskyra gali būti perkelta į nemokamą versiją su reklama. Be to, numatoma ir laikina blokada: maždaug metus toks vartotojas negalėtų jungtis prie kito Family ar Duo plano.

    Kodėl „Spotify“ to imasi

    Šis žingsnis primena rinkoje jau matytą praktiką, kai platformos riboja slaptažodžių ar šeimos planų dalijimąsi tarp atskirai gyvenančių žmonių. „Spotify“ siekia, kad daugiau klausančiųjų pereitų prie individualių mokamų planų, taip didindama pajamas vienam vartotojui.

    Tuo pat metu bendrovė stiprina konkurencingumą turinio srityje: investuoja į tinklalaides, autorines laidas ir funkcijas, paremtas dirbtinis intelektas, kurios padeda atrasti muziką ir kurti grojaraščius. Rinkoje „Spotify“ konkuruoja ne tik su kitomis muzikos transliavimo platformomis, bet ir su interneto kūrėjais, kurie vis dažniau pritraukia auditorijas už tradicinių programėlių ribų.

    Vis dėlto dalis vartotojų jau kritikuoja patikrą kaip per griežtą ir nepatogią kasdienėse situacijose. Praktikoje keblumų gali kilti kelionių, komandiruočių ar netikėtų atvejų metu, kai laiku atlikti patikrą sudėtinga dėl prarasto telefono ar buvimo ligoninėje.

    „Sukūrėme tvirtą verslą, kuris nuolat auga. Investuojame tada, kai matome augimo kryptį, mūsų sąnaudos stabilizuojasi, o galimybių dar labai daug“, – sakė „Spotify“ bendrai vadovaujantis Alexas Norstromas.

  • „Spotify“ griežtina „Premium Family“ kontrolę: QR patikra ir baudos – tikslas 316 mln prenumeratorių

    „Spotify“ stiprina kovą su piktnaudžiavimu grupiniais „Premium“ planais ir griežtina „Premium Family“ naudojimo taisykles. Bendrovė siekia didinti mokančių vartotojų skaičių, todėl daugiau dėmesio skiria tam, kad šeimos planu dalytųsi tik kartu gyvenantys žmonės.

    Įmonė skelbia, kad per trečiąjį ketvirtį jos grynosios pajamos siekė apie 5 mlrd. eurų, tai yra 16 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo pat metu pelnas akcijai krito iki 2,48 euro, o tai rodo, kad augimas kainuoja ir reikalauja investicijų.

    Mokančių „Premium“ prenumeratorių skaičius per ketvirtį padidėjo maždaug 6 mln. ir pasiekė apie 306 mln. „Spotify“ tikslas iki metų pabaigos – apie 316 mln. prenumeratorių, tad bendrovė ieško būdų mažinti neapmokėto naudojimo mastą.

    „Sukūrėme tvirtą verslą, kuris nuolat auga. Investuojame, kai matome augimo kelią, mūsų kaštai stabilizuojasi, o galimybių dar daug“, – sakė „Spotify“ bendrai vadovaujantis vadovas Alexas Norstromas.

    Griežtesnė kontrolė „Premium Family“ plane remiasi dinamiškai generuojamu QR kodu programėlėje. Pagrindinis paskyros savininkas gauna kodą, kuris keičiasi kas kelias ar keliolika sekundžių, o kiti plano nariai turi jį nuskenuoti savo įrenginiu.

    Tokiu būdu, pasak bendrovės, tampa sudėtinga apeiti patikrą, nes nepadės statiškas ekrano vaizdas – kodas greitai nustoja galioti. Nuo pranešimo gavimo paprastai suteikiamas 7 dienų laikotarpis patvirtinti reikalaujamą patikrą.

    Jei vartotojas nepatvirtina atitikties taisyklėms, jo paskyra gali būti perkelta į nemokamą versiją su reklamomis. Taip pat numatomas apribojimas maždaug metams, per kurį asmuo nebegali prisijungti prie kito „Family“ ar „Duo“ plano.

    Dalies vartotojų kritika nukreipta į praktinius scenarijus, kai patikrą atlikti sudėtinga: kelionės, atostogos ar ilgesnės išvykos gali sutapti su patvirtinimo laikotarpiu. Ne mažiau nepatogumų kelia ir situacijos, kai žmogus negali pasinaudoti telefonu dėl nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, įvykus nelaimei ar patekus į ligoninę.

    Šie pokyčiai primena tendenciją, kurią pastaraisiais metais pasirinko ir kitos prenumeratomis paremtos platformos: griežčiau riboti paskyrų dalijimąsi, kad augtų mokančių vartotojų bazė. „Spotify“ tuo pat metu toliau investuoja į turinį ir funkcijas, kad išlaikytų konkurencingumą muzikos ir tinklalaidžių rinkoje.

    Bendrovė taip pat plečia funkcijas, paremtas DI, kurios padeda personalizuoti klausymąsi, atrasti turinį ir patogiau valdyti grojaraščius. Tokie įrankiai tampa svarbia dalimi konkurencinėje kovoje, kai vartotojų dėmesį dalijasi ne tik kitos srautinės muzikos platformos, bet ir sparčiai augantis kūrėjų turinys.

  • „YouTube“ ruošia staigmeną „Premium“: audioknygos jau pakeliui, bet bus griežtas limitas

    „YouTube“ ruošia staigmeną „Premium“: audioknygos jau pakeliui, bet bus griežtas limitas

    „YouTube“ planas: audioknygos „Premium“

    „YouTube“ gali pasekti „Spotify“ pavyzdžiu ir oficialiai pasiūlyti audioknygas per „YouTube Premium“. Apie tai skelbiama remiantis informacija, kad platforma jau kelis mėnesius derasi su leidėjais dėl licencijų ir platinimo sąlygų.

    Nors „YouTube“ ir dabar galima rasti įvairių audioknygų įrašų, jų statusas dažnai nevienareikšmis: dalis kūrinių yra viešojoje erdvėje, o dalis gali būti įkelta neturint teisių. Oficialus sprendimas leistų suvienodinti taisykles ir pasiūlyti teisėtą katalogą.

    Ką tai reikštų vartotojams?

    Labiausiai tikėtinas scenarijus yra audioknygų integravimas į mokamą „YouTube Premium“ prenumeratą. Toks modelis pastaruoju metu populiarėja, nes leidžia platformoms didinti paslaugos vertę ne tik vaizdo turiniu, bet ir ilgais klausymo formatais.

    Tokiu atveju svarbiausia detalė būtų ribojimai. „Spotify“ „Premium“ prenumeratoriams suteikia nustatytą nemokamo klausymo valandų skaičių per mėnesį, o pasiekus limitą siūlomi papildomi valandų paketai už atskirą mokestį.

    „Spotify“ pavyzdys ir ko laukti toliau

    „Spotify“ audioknygų kryptį plečia jau kurį laiką, o kai kuriose rinkose siūlo mėnesinius klausymo limitus ir papildomus planus intensyvesniems klausytojams. Toks modelis leidžia subalansuoti licencijų kaštus, kurie audioknygų rinkoje paprastai yra didesni nei muzikos transliavime.

    Tikslus „YouTube“ sprendimas kol kas neatskleidžiamas: neaišku nei kada paslauga startuotų, nei koks būtų lietuviškų ar regioninių katalogų dydis, nei ar audioknygos būtų klausomos „YouTube“ aplinkoje, ar per atskirą sprendimą. Vis dėlto vien derybų faktas rodo aiškią kryptį, kad garsinis turinys tampa vis svarbesne konkurencijos dalimi.

    Jei „YouTube“ įgyvendins planą, tai gali reikšti naują etapą leidėjams ir kūrėjams, o vartotojams, kurie jau turi „Premium“, atsirastų papildoma vertė. Kartu gali sugriežtėti nelegalių audioknygų kontrolė, nes oficialus katalogas dažniausiai reiškia aktyvesnį teisių turėtojų ir platformos bendradarbiavimą.

  • „Spotify“ Lietuvoje startuoja su audioknygomis: štai kada ir kokie ribojimai lauks Premium

    „Spotify“ Lietuvoje startuoja su audioknygomis: štai kada ir kokie ribojimai lauks Premium

    „Spotify“ plečia audioknygų paslaugą ir artimiausiu metu ją įjungs Lenkijos vartotojams. Platforma skelbia, kad ši funkcija bus prieinama su „Spotify Premium“ planu, o pradžia numatyta spalio 15 dieną.

    Apie paslaugos startą pranešta Frankfurto knygų mugėje, kuri laikoma vienu svarbiausių literatūros industrijos renginių pasaulyje. Tokios scenos pasirinkimas rodo, kad „Spotify“ audioknygas mato kaip strateginę turinio kryptį greta muzikos ir tinklalaidžių.

    „Spotify“ nurodo, kad mokamų planų prenumeratoriai gaus prieigą prie daugiau nei 20 000 audioknygų lenkų kalba. Bendra audioknygų biblioteka platformoje viršija 350 000 pavadinimų ir apima daugiau nei 120 kalbų.

    Paslaugos modelis numato laiko limitą: su aktyvia „Spotify Premium“ prenumerata audioknygų klausymasis bus ribojamas iki 12 valandų per mėnesį. Toks sprendimas leidžia „Spotify“ kontroliuoti licencijavimo kaštus, kurie audioknygų rinkoje dažnai yra didesni nei muzikos srautinio perdavimo.

    Norintiems daugiau klausymo laiko siūlomas papildomas planas „Audiobooks+“, suteiksiantis dar 15 valandų per mėnesį. Jo kaina Lenkijoje sieks apie 4 eurus, taip pat išliks galimybė įsigyti pavienius audioknygų pavadinimus.

    „Knygos leidžia sulėtinti tempą, pažvelgti į pasaulį iš kitos perspektyvos arba visiškai pasinerti į kitą realybę“, – teigiama „Spotify“ pranešime.

    Pastaraisiais metais audioknygų paklausa auga, nes klausytojai ieško turinio, kuris tinka kelionėms, sportui ar darbams namuose. Dėl to srautinio turinio platformos vis aktyviau konkuruoja su specializuotais audioknygų tiekėjais, o leidėjams ir autoriams tai atveria papildomus kanalus pasiekti auditorijas.

  • Jei naudojatės „Spotify“, greičiausiai to nežinojote: 10 faktų, kurie nustebins net senbuvius

    „Spotify“ šiandien yra vienas įtakingiausių garso transliavimo servisų pasaulyje, tačiau net aktyvūs klausytojai dažnai nežino, kaip ir kodėl ši platforma tapo tokia dominuojanti. Už įprasto grojaraščių ir rekomendacijų lango slypi istorijos apie kovą su piratavimu, rekordus ir vis labiau besikeičiančius klausymo įpročius.

    Paslauga buvo įkurta 2006 metais Švedijoje, o oficialiai vartotojams startavo 2008 metų spalį. Pirmuosiuose etapuose „Spotify“ plėtra Europoje vyko etapais, o vėliau servisas tapo globalus, iš esmės pakeitęs tai, kaip muzika pasiekia klausytoją.

    Kaip „Spotify“ pakeitė rinką

    Vienas pagrindinių kūrėjų tikslų nuo pat pradžių buvo pasiūlyti patogią ir legalią alternatyvą nelegaliam muzikos siuntimuisi. Būtent paprastas naudojimas ir platus katalogas tapo argumentu, dėl kurio dalis klausytojų perėjo nuo piratavimo prie prenumeratos modelio.

    Augimo tempai buvo įspūdingi: 2010 metų rugsėjį „Spotify“ peržengė 10 mln. vartotojų ribą. 2011 metais platforma įžengė į JAV rinką, o tai tapo vienu svarbiausių tarptautinės plėtros žingsnių ir atvėrė kelią pasaulinei konkurencijai su kitais garso transliavimo žaidėjais.

    „Wrapped“ ir rekordų era

    Metų klausymo suvestinės, kurios dabar daugeliui tapo tradicija, pradžią gavo 2015 metais, kai buvo pristatytas formatas „Year in Music“. 2016 metais jis pervadintas į „Wrapped“, o šiandien tai jau ne vien statistika, bet ir socialinių tinklų reiškinys, skatinantis vartotojus dalintis savo rezultatais.

    Platforma garsėja ir klausymo rekordais. Pirmoji daina, pasiekusi 1 mlrd. perklausų ribą, buvo Drake, Wizkid ir Kyla kūrinys „One Dance“, o tai įvyko 2016 metų gruodžio 16 dieną.

    Vėlesniais metais kartelė kilo dar aukščiau, o milijardas perklausų tapo nauju populiarumo standartu. Skaičiai svarbūs ne tik kaip prestižo ženklas, bet ir kaip realus rodiklis, lemiantis pajamas atlikėjams bei leidybos kompanijoms.

    Ne vien muzika: kas slypi už klausymo įpročių

    „Spotify“ jau seniai nebėra tik muzikos grotuvas. Platformoje aktyviai vystomi tinklalaidžių ir garso knygų segmentai, o tai rodo platesnę kryptį į visą garso pramogų ekosistemą, kur vartotojo laikas ir dėmesys tampa pagrindiniu konkurencijos objektu.

    Įdomu ir tai, kad senesnė muzika platformoje sėkmingai konkuruoja su naujais hitais. Pavyzdžiui, Fleetwood Mac albumas „Rumours“, išleistas 1977 metais, surinko milijardinius perklausų skaičius ir tapo vienu ryškiausių įrodymų, kad algoritmai ir grojaraščiai atgaivina klasiką naujoms kartoms.

    Per beveik du dešimtmečius „Spotify“ tapo infrastruktūra, nuo kurios priklauso ir atlikėjų matomumas, ir reklamos rinka, ir klausymo kultūra. Todėl suprasti šios platformos raidą reiškia suprasti, kaip šiandien veikia visa skaitmeninė muzikos industrija.

  • Eurostato duomenys: kas ES dažniausiai moka už interneto prenumeratas ir kur atsiliekame?

    Eurostato duomenys: kas ES dažniausiai moka už interneto prenumeratas ir kur atsiliekame?

    Kiek europiečių moka už turinį?

    Beveik kas trečias Europos Sąjungos gyventojas, besinaudojantis internetu, 2025 metais mokėjo už bent vieną internetinę prenumeratą, susijusią su vaizdo turiniu ar sporto transliacijomis. Tai rodo Eurostato paskelbti duomenys, apimantys visą bendriją.

    Tačiau europiečių įpročiai smarkiai skiriasi pagal šalį: kai kuriose valstybėse mokamos prenumeratos tapo kasdienybe, o kitur jos išlieka nišiniu pasirinkimu. Skirtumai ryškiausiai matomi tarp Šiaurės ir Vakarų Europos bei dalies Rytų Europos.

    Eurostato duomenimis, 2025 metais 32,7 proc. ES interneto naudotojų turėjo mokamą vaizdo įrašų ar sporto turinio prenumeratą. Į šią kategoriją patenka tokios paslaugos kaip „Netflix“, „Amazon Prime Video“, „Disney+“ ar sporto transliacijų platformos.

    Būtent vaizdo turinys išlieka pagrindiniu mokamų skaitmeninių prenumeratų varikliu, nes su juo siejami reguliarūs vartojimo įpročiai ir vis dažniau ribojamas dalijimasis paskyromis. Dalis vartotojų taip pat renkasi kelias prenumeratas vienu metu.

    Lyderiai ir atsilikėliai ES

    Pagal šalis pirmauja Airija, kur mokamą vaizdo ar sporto prenumeratą turėjo 63,9 proc. interneto naudotojų. Nedaug atsiliko Danija su 61,1 proc., o trečioje vietoje atsidūrė Nyderlandai, kur šis rodiklis siekė 59,2 proc.

    Kitoje skalės pusėje – Bulgarija, kur mokančiųjų dalis sudarė 9,3 proc. Toliau rikiuojasi Slovėnija su 13,7 proc., Latvija su 16,7 proc. ir Lietuva, kur mokamą prenumeratą turėjo 17,4 proc. interneto naudotojų.

    Toks atotrūkis rodo ne vien skirtingą platformų populiarumą, bet ir bendrą gyventojų perkamąją galią, kainų jautrumą bei alternatyvas, pavyzdžiui, nemokamus turinio šaltinius. Reikšmės turi ir tai, kaip plačiai šalyse paplitę išmanieji televizoriai, greitas internetas bei šeimų įprotis už turinį mokėti kortele.

    Skirtingose rinkose nevienodai veikia ir vietinių transliuotojų pasiūla: kur stiprios vietinės mokamos platformos ar sporto paketai, prenumeratų krepšelis paprastai didesnis. Kartu auga ir konkurencija dėl vartotojo dėmesio, ypač kai kainos kyla.

    Muzika, naujienos ir žaidimai: kur dar mokama?

    Eurostatas taip pat išskiria kitas prenumeratų kategorijas. Už muzikos srautinių transliacijų ir tinklalaidžių paslaugas 2025 metais mokėjo 23,0 proc. ES interneto naudotojų, įskaitant tokias platformas kaip „Spotify“ ar „YouTube Premium“.

    Už internetinę žiniasklaidą, skaitmeninius laikraščius ir žurnalus mokėjo 7,2 proc. interneto naudotojų. Debesų žaidimų prenumeratos, pavyzdžiui, „Xbox Game Pass“, buvo mažiausiai paplitusios – 6,1 proc.

    Šie skaičiai atskleidžia, kad net ir augant skaitmeniniam vartojimui, naujienų prenumeratos daugelyje šalių vis dar nepasiekia pramogų paslaugų masto. Prenumeratų nuovargis, kai vartotojai mažina periodinių mokesčių skaičių, gali riboti augimą, ypač ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Tuo metu žaidimų prenumeratų plėtra dažnai priklauso nuo įrenginių bazės ir kainodaros: jei konsolės ar galingi kompiuteriai nėra plačiai paplitę, o greitas internetas nepasiekiamas visur, tokių paslaugų skvarba išlieka mažesnė.

    Didėjant prenumeratų svarbai namų ūkių biudžetuose, dalis paslaugų teikėjų vis dažniau susiduria ir su vartotojų kritika. Kai kainos per kelerius metus kyla, vartotojai pradeda kelti klausimus dėl skaidrumo, sutarčių sąlygų ir to, ar kainų pokyčiai pagrįsti.

    Nyderlanduose vartotojų organizacija inicijavo ieškinį „Netflix“ dėl kainų didinimo, o galimi nuostoliai vertinami iki maždaug 588 000 000 eurų. Panašios bylos vyko ir kitose šalyse: Italijoje teismas buvo pripažinęs dalį kainų didinimo neteisėtu, o bendrovė sprendimą skundė.

    Vokietijoje taip pat fiksuota teismų sprendimų, palankių vartotojams, o kai kuriais atvejais ginčai baigėsi taikos susitarimais. Šios istorijos signalizuoja, kad rinkai bręstant vis svarbesnis tampa ne tik turinys, bet ir aiškios, vartotojui suprantamos kainodaros taisyklės.

  • Australija užkerta kelią DI muzikai topuose: į reitingus pateks tik iš esmės žmonių sukurti kūriniai

    Australija užkerta kelią DI muzikai topuose: į reitingus pateks tik iš esmės žmonių sukurti kūriniai

    Australijoje įsigaliojo naujos oficialių muzikos topų taisyklės, kuriomis iš reitingų šalinami kūriniai, sukurti daugiausia arba visiškai naudojant dirbtinį intelektą. Australijos įrašų industrijos asociacija ARIA skelbia, kad į topus pateks tik iš esmės žmonių sukurta muzika.

    Pokytis pristatomas kaip bandymas apsaugoti kūrybos autentiškumą ir užtikrinti, kad reitingai atspindėtų realių atlikėjų darbą, o ne automatizuotai generuojamą turinį. Pastaraisiais metais DI kūriniai vis dažniau pasirodo srautinio klausymosi platformose, radijo eteryje ir net muzikos topuose.

    Naujos taisyklės: kas leidžiama?

    ARIA pabrėžia, kad DI įrankiai visiškai nedraudžiami, tačiau nustatoma aiški riba, kas laikoma kūriniu, vertinamu kaip žmogaus atlikėjo darbas. Pagal naują tvarką daina turi būti parašyta žmogaus, o pagrindinį vokalą ir svarbiausius instrumentus taip pat turi atlikti žmogus.

    Tuo pačiu paliekama erdvės technologijoms, kurios muzikoje jau seniai naudojamos kaip pagalbinės priemonės. Pavyzdžiui, leidžiama DI pagalba atliekama garso apdirbimo ir masteringo dalis, jei pats kūrinio „branduolys“ išlieka žmonių sukurta ir įrašyta kūryba.

    „Atlikėjai jau naudoja DI įrankius savo darbe, todėl topai gali ir turi evoliucionuoti, palikdami tam vietos, bet masiškai generuojama muzika, kuri remiasi atlikėjų įrašais, yra visai kitas dalykas“, – sakė ARIA vadovė Annabelle Herd.

    „Jei topai apdovanotų nelicencijuotą DI sukurtą turinį, tai pakirstų patį įrašytos muzikos pagrindą, kurį mes atstovaujame“, – pridūrė ji.

    Kas paskatino sprendimą?

    ARIA sprendimas priimtas po diskusijas sukėlusio atvejo, kai Australijos didžėjaus Josho Fawazo DI padedamas kūrinys, Madonna dainos Like A Prayer interpretacija, pasiekė pirmą vietą ARIA šokių singlų tope ir kilo iki antros vietos bendrame reitinge. Kritikai teigė, kad tokie įrašai iškraipo konkurenciją, ypač jei klausytojai ne visada aiškiai informuojami apie DI vaidmenį.

    Po kilusios reakcijos atlikėjas papildė kūrinio aprašymą informacija apie generuojamo DI naudojimą. Viešai skelbiama, kad daina „Spotify“ platformoje buvo perklausyta daugiau nei 48 milijonus kartų, o tai dar kartą parodė, kad DI sukurta ar DI padedama muzika gali tapti masiškai vartojama.

    DI muzika užplūsta platformas

    ARIA žingsnis sutampa su platesne industrijos kryptimi, kai vis daugiau dėmesio skiriama skaidrumui ir kilmės žymėjimui. Vienas iš signalų, kad problema tapo sisteminė, yra tyrimai apie DI įtaką naujų leidinių srautui.

    Platforma „SubmitHub“ skelbė analizę, paremtą daugiau nei 1 000 000 kūrinių vertinimu, kurioje teigiama, kad 2026 metų liepos mėnesį 38,5 proc. pasaulyje išleistos naujos muzikos vienaip ar kitaip buvo susijusi su DI. Nurodoma, kad 23,2 proc. įrašų buvo visiškai sugeneruoti, o dar 15,3 proc. turėjo DI sugeneruoto garso, kuris vėliau buvo modifikuotas arba apdorotas žmogaus.

    „Manau, kad DI muzikos kelias į priekį yra atskleidimas. Žmonės turi patys nuspręsti, ar nori klausytis DI sukurtos muzikos“, – sakė „SubmitHub“ įkūrėjas Jasonas Grishkoffas.

    Prie skaidrumo krypties prisideda ir srautinio klausymosi platformos. „Spotify“ yra paskelbusi, kad nuo rugsėjo pradės daliai profilių taikyti DI atlikėjo personos žymėjimą, kad klausytojams būtų lengviau atpažinti turinį, galimai sukurtą pasitelkus dirbtinį intelektą.

    Taip pat nurodoma, kad tokios DI personos bus ribojamos rekomendacijų sistemose, įskaitant redakcines ir algoritmines rekomendacijas, siekiant suteikti daugiau matomumo realiems muzikantams. „Spotify“ anksčiau buvo informavusi, kad per 12 mėnesių pašalino 75 000 000 šlamšto tipo kūrinių, kurių plitimą skatino lengvai prieinami generavimo įrankiai.

    Australijos atvejis rodo, kad topai tampa ne tik populiarumo matu, bet ir instrumentu, kuriuo bandoma suvaldyti sparčiai kintančias kūrybos taisykles. Artimiausiu metu panašių sprendimų gali daugėti ir kitose rinkose, ypač ten, kur auga spaudimas užtikrinti autorystės skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją.

  • Dr. Dre prisipažino: DI jau kuria muziką studijoje, o „Spotify“ ruošia naują posūkį rinkoje

    Dr. Dre prisipažino: DI jau kuria muziką studijoje, o „Spotify“ ruošia naują posūkį rinkoje

    DI ateina į studiją

    Hiphope ilgus metus dominavo autentiškumo ir pasidaryk pats principas: reperiai patys rašė tekstus, o prodiuseriai patys konstruodavo garsą. Vis dėlto technologijų pažanga keičia įpročius, o generatyviniai įrankiai vis dažniau tampa kasdienybe ir legendoms.

    Prodiuseris ir atlikėjas Dr. Dre viešai pripažino, kad studijoje naudojasi generatyviniais sprendimais, padedančiais greičiau išbandyti idėjas. Jo teigimu, dalis baimių kyla ne tiek iš technologijos, kiek iš nenoro mokytis ir prisitaikyti prie naujų metodų.

    „Nematau tame grėsmės. Mano nuomone, grėsmę labiausiai mato tie, kuriems sunku kurti“, – sakė Dr. Dre.

    Ilgametis jo bendražygis Jimmy Iovine DI taip pat vertina kaip įrankį, galintį sustiprinti kūrybinį procesą, o ne jį panaikinti. Jis pabrėžia, kad talentingų kūrėjų rankose technologijos gali tapti katalizatoriumi, o ne kūrybos pakaitalu.

    „Studijoje, kai talentingi žmonės gaus DI įrankius, jie kurs geresnius albumus“, – sakė Jimmy Iovine.

    Diskusija persimetė ir į kiną

    Ginčai dėl automatizacijos ir autorystės neapsiriboja vien muzika. Kino industrijoje dalis kūrėjų DI mato kaip papildomą pagalbininką, tačiau kiti perspėja, kad technologija neturi pakeisti pačios rašymo ir idėjų gimimo esmės.

    Vienas iš skeptiškiau nusiteikusių balsų – aktorius ir scenaristas Seth Rogen, kuris pabrėžia, kad noras rašyti mažiau dėl įrankio prieštarauja pačiai scenaristo profesijai. Jo mintis atspindi platesnę kūrėjų bendruomenės nuotaiką, kai ribos tarp pagalbos ir pakeitimo tampa itin jautrios.

    „Idėja apie įrankį, dėl kurio rašyčiau mažiau, man nepriimtina, nes man patinka rašyti. Jei tavo instinktas yra naudoti DI vietoje šio proceso, tu neturėtum būti scenaristas“, – sakė Seth Rogen.

    Platformos ruošia naujas taisykles

    Augant generatorių populiarumui, keičiasi ir skaitmeninės platinimo platformos: jos ieško būdų atskirti virtualius atlikėjus, DI padedamus kūrinius ir tradiciškai sukurtą muziką. Tokie sprendimai svarbūs tiek klausytojų skaidrumui, tiek teisių turėtojams, kurie reikalauja aiškumo dėl autorystės.

    Minima, kad „Spotify“ ir „Apple Music“ diegia žymėjimo praktikas, susijusias su virtualiais atlikėjais ar DI dalyvavimu kūryboje. Lygiagrečiai rinkoje daugėja iniciatyvų, kai platformos ir didžiosios leidybos grupės ieško legalių modelių, leidžiančių naudotojams kurti naujas dainų versijas neperžengiant autorių teisių ribų.

    Dr. Dre ir Jimmy Iovine technologijas su verslu sieja jau seniai: jų istorijoje buvo ir prekės ženklų plėtra, ir švietimo iniciatyvos, orientuotos į dizaino, inžinerijos bei verslo sankirtą. Tokios patirtys paaiškina, kodėl jie DI temoje dažniau kalba apie praktinę naudą ir prisitaikymą, o ne apie grėsmę kūrybai.

    Tuo pat metu kūrėjams ir klausytojams svarbiausios lieka dvi temos: kaip bus užtikrinamos autorinės teisės ir ar DI netaps priemone masiškai užtvindyti platformas menkaverčiu turiniu. Būtent nuo skaidrių taisyklių, žymėjimo ir licencijavimo priklausys, ar DI muzikoje taps nauju instrumentu, ar nauju konfliktų šaltiniu.

  • Tyrimas: liepą pasaulyje beveik 40 proc. naujų dainų kurta su DI – platformos ieško sprendimų

    Tyrimas: liepą pasaulyje beveik 40 proc. naujų dainų kurta su DI – platformos ieško sprendimų

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas muzikos kūryboje peržengė nišinį etapą: 2026 metais liepą beveik 40 proc. pasaulyje išleistų naujų kūrinių buvo sukurti pasitelkiant DI. Skaičiai kursto diskusijas dėl autorystės, skaidrumo ir to, ar klausytojai apskritai atpažįsta, kada skamba žmogus, o kada algoritmas.

    Duomenys pateikiami „SubmitHub“ platformos užsakymu atliktoje analizėje. Tyrėjai teigia įvertinę daugiau nei 1 000 000 kūrinių ir naudodami DI aptikimo įrankį nustatė, kad 23,2 proc. jų buvo visiškai sugeneruoti, o dar 15,3 proc. turėjo DI sugeneruoto garso elementų, kuriuos žmonės vėliau redagavo ar apdorojo.

    Kas laikoma DI muzika?

    Tyrime DI muzika skirstoma į dvi pagrindines grupes: visiškai sugeneruotus kūrinius ir tuos, kuriuose DI naudojamas kaip pagalbinė priemonė. Pastaruoju atveju tai gali būti sintetintų instrumentų partijos, balso imitacijos, automatinis aranžuotės generavimas ar garso takelių kūrimas pagal tekstinę užklausą.

    Ši riba ir yra didžiausias ginčo objektas: kai DI tampa tik dar vienu įrankiu, panašiu į garsą apdorojančius efektus, o kada jis perima esminę kūrybinę dalį. Dėl to vis dažniau keliami reikalavimai aiškiai žymėti, kaip kūrinys buvo sukurtas.

    Skaidrumo problema ir platformų reakcija

    „SubmitHub“ įkūrėjas Jasonas Grishkoffas pabrėžė, kad tolesnis kelias turėtų remtis atskleidimu, o ne bandymais apsimesti, jog DI muzika neegzistuoja. „Kelias į priekį DI muzikai yra atskleidimas. Žmonės turi patys nuspręsti, ar jie nori klausytis DI sukurtos muzikos“, – sakė J. Grishkoffas.

    Jo teigimu, platformų užduotis – suteikti klausytojams pakankamai informacijos, kad šie galėtų pasirinkti. Praktiškai tai reikštų aiškius žymėjimus prie kūrinių, atlikėjų profilių ar net prie konkrečių takelių, kuriuose naudojamas DI.

    Tuo pat metu kai kurios platformos griežtina taisykles. Bandcamp 2026 metų pradžioje paskelbė draudžianti DI sukurtą muziką ir nurodė pasiliekanti teisę pašalinti įtartinus įkėlimus, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl DI naudojimo.

    Kita kryptis – ne draudimai, o identifikavimas. „Spotify“ anonsavo, kad nuo 2026 metų rugsėjo pradės žymėti kai kuriuos atlikėjų profilius specialiu DI ženkleliu, kuris padės klausytojams suprasti, kada galimas DI sugeneruotas turinys ar personažas.

    Menininkų požiūriai išsiskiria

    DI muzikos banga dalį kūrėjų verčia kalbėti apie egzistencines grėsmes: baiminamasi, kad DI sugeneruotos dainos užtvindys platformas, mažins realių atlikėjų matomumą ir konkuruos dėl klausymų bei autorinių atlygių. Ypač jautri tema – kūrybinių darbų naudojimas DI mokymui be aiškaus leidimo.

    Kiti menininkai DI vertina pragmatiškai ir viešai pripažįsta jį naudojantys kaip įrankį. Pastaraisiais mėnesiais nuskambėjo ir garsūs pavyzdžiai, kai DI pasitelkiamas kuriant atskiras aranžuotės detales, o patys autoriai tai lygina su ankstesnėmis technologinėmis revoliucijomis muzikoje.

    Kritikų ir auditorijos reakcijos tokiuose atvejuose išlieka nevienodos: vieniems tai inovacija, kitiems – kūrybinio darbo nuvertinimas. Vis dėlto tyrimo skaičiai rodo, kad diskusija greitai neslops, o skaidrumo reikalavimai gali tapti nauju industrijos standartu.