CP v2

Tag: Spotify

  • Eurostato duomenys: kas ES dažniausiai moka už interneto prenumeratas ir kur atsiliekame?

    Eurostato duomenys: kas ES dažniausiai moka už interneto prenumeratas ir kur atsiliekame?

    Kiek europiečių moka už turinį?

    Beveik kas trečias Europos Sąjungos gyventojas, besinaudojantis internetu, 2025 metais mokėjo už bent vieną internetinę prenumeratą, susijusią su vaizdo turiniu ar sporto transliacijomis. Tai rodo Eurostato paskelbti duomenys, apimantys visą bendriją.

    Tačiau europiečių įpročiai smarkiai skiriasi pagal šalį: kai kuriose valstybėse mokamos prenumeratos tapo kasdienybe, o kitur jos išlieka nišiniu pasirinkimu. Skirtumai ryškiausiai matomi tarp Šiaurės ir Vakarų Europos bei dalies Rytų Europos.

    Eurostato duomenimis, 2025 metais 32,7 proc. ES interneto naudotojų turėjo mokamą vaizdo įrašų ar sporto turinio prenumeratą. Į šią kategoriją patenka tokios paslaugos kaip „Netflix“, „Amazon Prime Video“, „Disney+“ ar sporto transliacijų platformos.

    Būtent vaizdo turinys išlieka pagrindiniu mokamų skaitmeninių prenumeratų varikliu, nes su juo siejami reguliarūs vartojimo įpročiai ir vis dažniau ribojamas dalijimasis paskyromis. Dalis vartotojų taip pat renkasi kelias prenumeratas vienu metu.

    Lyderiai ir atsilikėliai ES

    Pagal šalis pirmauja Airija, kur mokamą vaizdo ar sporto prenumeratą turėjo 63,9 proc. interneto naudotojų. Nedaug atsiliko Danija su 61,1 proc., o trečioje vietoje atsidūrė Nyderlandai, kur šis rodiklis siekė 59,2 proc.

    Kitoje skalės pusėje – Bulgarija, kur mokančiųjų dalis sudarė 9,3 proc. Toliau rikiuojasi Slovėnija su 13,7 proc., Latvija su 16,7 proc. ir Lietuva, kur mokamą prenumeratą turėjo 17,4 proc. interneto naudotojų.

    Toks atotrūkis rodo ne vien skirtingą platformų populiarumą, bet ir bendrą gyventojų perkamąją galią, kainų jautrumą bei alternatyvas, pavyzdžiui, nemokamus turinio šaltinius. Reikšmės turi ir tai, kaip plačiai šalyse paplitę išmanieji televizoriai, greitas internetas bei šeimų įprotis už turinį mokėti kortele.

    Skirtingose rinkose nevienodai veikia ir vietinių transliuotojų pasiūla: kur stiprios vietinės mokamos platformos ar sporto paketai, prenumeratų krepšelis paprastai didesnis. Kartu auga ir konkurencija dėl vartotojo dėmesio, ypač kai kainos kyla.

    Muzika, naujienos ir žaidimai: kur dar mokama?

    Eurostatas taip pat išskiria kitas prenumeratų kategorijas. Už muzikos srautinių transliacijų ir tinklalaidžių paslaugas 2025 metais mokėjo 23,0 proc. ES interneto naudotojų, įskaitant tokias platformas kaip „Spotify“ ar „YouTube Premium“.

    Už internetinę žiniasklaidą, skaitmeninius laikraščius ir žurnalus mokėjo 7,2 proc. interneto naudotojų. Debesų žaidimų prenumeratos, pavyzdžiui, „Xbox Game Pass“, buvo mažiausiai paplitusios – 6,1 proc.

    Šie skaičiai atskleidžia, kad net ir augant skaitmeniniam vartojimui, naujienų prenumeratos daugelyje šalių vis dar nepasiekia pramogų paslaugų masto. Prenumeratų nuovargis, kai vartotojai mažina periodinių mokesčių skaičių, gali riboti augimą, ypač ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Tuo metu žaidimų prenumeratų plėtra dažnai priklauso nuo įrenginių bazės ir kainodaros: jei konsolės ar galingi kompiuteriai nėra plačiai paplitę, o greitas internetas nepasiekiamas visur, tokių paslaugų skvarba išlieka mažesnė.

    Didėjant prenumeratų svarbai namų ūkių biudžetuose, dalis paslaugų teikėjų vis dažniau susiduria ir su vartotojų kritika. Kai kainos per kelerius metus kyla, vartotojai pradeda kelti klausimus dėl skaidrumo, sutarčių sąlygų ir to, ar kainų pokyčiai pagrįsti.

    Nyderlanduose vartotojų organizacija inicijavo ieškinį „Netflix“ dėl kainų didinimo, o galimi nuostoliai vertinami iki maždaug 588 000 000 eurų. Panašios bylos vyko ir kitose šalyse: Italijoje teismas buvo pripažinęs dalį kainų didinimo neteisėtu, o bendrovė sprendimą skundė.

    Vokietijoje taip pat fiksuota teismų sprendimų, palankių vartotojams, o kai kuriais atvejais ginčai baigėsi taikos susitarimais. Šios istorijos signalizuoja, kad rinkai bręstant vis svarbesnis tampa ne tik turinys, bet ir aiškios, vartotojui suprantamos kainodaros taisyklės.

  • Australija užkerta kelią DI muzikai topuose: į reitingus pateks tik iš esmės žmonių sukurti kūriniai

    Australija užkerta kelią DI muzikai topuose: į reitingus pateks tik iš esmės žmonių sukurti kūriniai

    Australijoje įsigaliojo naujos oficialių muzikos topų taisyklės, kuriomis iš reitingų šalinami kūriniai, sukurti daugiausia arba visiškai naudojant dirbtinį intelektą. Australijos įrašų industrijos asociacija ARIA skelbia, kad į topus pateks tik iš esmės žmonių sukurta muzika.

    Pokytis pristatomas kaip bandymas apsaugoti kūrybos autentiškumą ir užtikrinti, kad reitingai atspindėtų realių atlikėjų darbą, o ne automatizuotai generuojamą turinį. Pastaraisiais metais DI kūriniai vis dažniau pasirodo srautinio klausymosi platformose, radijo eteryje ir net muzikos topuose.

    Naujos taisyklės: kas leidžiama?

    ARIA pabrėžia, kad DI įrankiai visiškai nedraudžiami, tačiau nustatoma aiški riba, kas laikoma kūriniu, vertinamu kaip žmogaus atlikėjo darbas. Pagal naują tvarką daina turi būti parašyta žmogaus, o pagrindinį vokalą ir svarbiausius instrumentus taip pat turi atlikti žmogus.

    Tuo pačiu paliekama erdvės technologijoms, kurios muzikoje jau seniai naudojamos kaip pagalbinės priemonės. Pavyzdžiui, leidžiama DI pagalba atliekama garso apdirbimo ir masteringo dalis, jei pats kūrinio „branduolys“ išlieka žmonių sukurta ir įrašyta kūryba.

    „Atlikėjai jau naudoja DI įrankius savo darbe, todėl topai gali ir turi evoliucionuoti, palikdami tam vietos, bet masiškai generuojama muzika, kuri remiasi atlikėjų įrašais, yra visai kitas dalykas“, – sakė ARIA vadovė Annabelle Herd.

    „Jei topai apdovanotų nelicencijuotą DI sukurtą turinį, tai pakirstų patį įrašytos muzikos pagrindą, kurį mes atstovaujame“, – pridūrė ji.

    Kas paskatino sprendimą?

    ARIA sprendimas priimtas po diskusijas sukėlusio atvejo, kai Australijos didžėjaus Josho Fawazo DI padedamas kūrinys, Madonna dainos Like A Prayer interpretacija, pasiekė pirmą vietą ARIA šokių singlų tope ir kilo iki antros vietos bendrame reitinge. Kritikai teigė, kad tokie įrašai iškraipo konkurenciją, ypač jei klausytojai ne visada aiškiai informuojami apie DI vaidmenį.

    Po kilusios reakcijos atlikėjas papildė kūrinio aprašymą informacija apie generuojamo DI naudojimą. Viešai skelbiama, kad daina „Spotify“ platformoje buvo perklausyta daugiau nei 48 milijonus kartų, o tai dar kartą parodė, kad DI sukurta ar DI padedama muzika gali tapti masiškai vartojama.

    DI muzika užplūsta platformas

    ARIA žingsnis sutampa su platesne industrijos kryptimi, kai vis daugiau dėmesio skiriama skaidrumui ir kilmės žymėjimui. Vienas iš signalų, kad problema tapo sisteminė, yra tyrimai apie DI įtaką naujų leidinių srautui.

    Platforma „SubmitHub“ skelbė analizę, paremtą daugiau nei 1 000 000 kūrinių vertinimu, kurioje teigiama, kad 2026 metų liepos mėnesį 38,5 proc. pasaulyje išleistos naujos muzikos vienaip ar kitaip buvo susijusi su DI. Nurodoma, kad 23,2 proc. įrašų buvo visiškai sugeneruoti, o dar 15,3 proc. turėjo DI sugeneruoto garso, kuris vėliau buvo modifikuotas arba apdorotas žmogaus.

    „Manau, kad DI muzikos kelias į priekį yra atskleidimas. Žmonės turi patys nuspręsti, ar nori klausytis DI sukurtos muzikos“, – sakė „SubmitHub“ įkūrėjas Jasonas Grishkoffas.

    Prie skaidrumo krypties prisideda ir srautinio klausymosi platformos. „Spotify“ yra paskelbusi, kad nuo rugsėjo pradės daliai profilių taikyti DI atlikėjo personos žymėjimą, kad klausytojams būtų lengviau atpažinti turinį, galimai sukurtą pasitelkus dirbtinį intelektą.

    Taip pat nurodoma, kad tokios DI personos bus ribojamos rekomendacijų sistemose, įskaitant redakcines ir algoritmines rekomendacijas, siekiant suteikti daugiau matomumo realiems muzikantams. „Spotify“ anksčiau buvo informavusi, kad per 12 mėnesių pašalino 75 000 000 šlamšto tipo kūrinių, kurių plitimą skatino lengvai prieinami generavimo įrankiai.

    Australijos atvejis rodo, kad topai tampa ne tik populiarumo matu, bet ir instrumentu, kuriuo bandoma suvaldyti sparčiai kintančias kūrybos taisykles. Artimiausiu metu panašių sprendimų gali daugėti ir kitose rinkose, ypač ten, kur auga spaudimas užtikrinti autorystės skaidrumą ir sąžiningą konkurenciją.

  • Dr. Dre prisipažino: DI jau kuria muziką studijoje, o „Spotify“ ruošia naują posūkį rinkoje

    Dr. Dre prisipažino: DI jau kuria muziką studijoje, o „Spotify“ ruošia naują posūkį rinkoje

    DI ateina į studiją

    Hiphope ilgus metus dominavo autentiškumo ir pasidaryk pats principas: reperiai patys rašė tekstus, o prodiuseriai patys konstruodavo garsą. Vis dėlto technologijų pažanga keičia įpročius, o generatyviniai įrankiai vis dažniau tampa kasdienybe ir legendoms.

    Prodiuseris ir atlikėjas Dr. Dre viešai pripažino, kad studijoje naudojasi generatyviniais sprendimais, padedančiais greičiau išbandyti idėjas. Jo teigimu, dalis baimių kyla ne tiek iš technologijos, kiek iš nenoro mokytis ir prisitaikyti prie naujų metodų.

    „Nematau tame grėsmės. Mano nuomone, grėsmę labiausiai mato tie, kuriems sunku kurti“, – sakė Dr. Dre.

    Ilgametis jo bendražygis Jimmy Iovine DI taip pat vertina kaip įrankį, galintį sustiprinti kūrybinį procesą, o ne jį panaikinti. Jis pabrėžia, kad talentingų kūrėjų rankose technologijos gali tapti katalizatoriumi, o ne kūrybos pakaitalu.

    „Studijoje, kai talentingi žmonės gaus DI įrankius, jie kurs geresnius albumus“, – sakė Jimmy Iovine.

    Diskusija persimetė ir į kiną

    Ginčai dėl automatizacijos ir autorystės neapsiriboja vien muzika. Kino industrijoje dalis kūrėjų DI mato kaip papildomą pagalbininką, tačiau kiti perspėja, kad technologija neturi pakeisti pačios rašymo ir idėjų gimimo esmės.

    Vienas iš skeptiškiau nusiteikusių balsų – aktorius ir scenaristas Seth Rogen, kuris pabrėžia, kad noras rašyti mažiau dėl įrankio prieštarauja pačiai scenaristo profesijai. Jo mintis atspindi platesnę kūrėjų bendruomenės nuotaiką, kai ribos tarp pagalbos ir pakeitimo tampa itin jautrios.

    „Idėja apie įrankį, dėl kurio rašyčiau mažiau, man nepriimtina, nes man patinka rašyti. Jei tavo instinktas yra naudoti DI vietoje šio proceso, tu neturėtum būti scenaristas“, – sakė Seth Rogen.

    Platformos ruošia naujas taisykles

    Augant generatorių populiarumui, keičiasi ir skaitmeninės platinimo platformos: jos ieško būdų atskirti virtualius atlikėjus, DI padedamus kūrinius ir tradiciškai sukurtą muziką. Tokie sprendimai svarbūs tiek klausytojų skaidrumui, tiek teisių turėtojams, kurie reikalauja aiškumo dėl autorystės.

    Minima, kad „Spotify“ ir „Apple Music“ diegia žymėjimo praktikas, susijusias su virtualiais atlikėjais ar DI dalyvavimu kūryboje. Lygiagrečiai rinkoje daugėja iniciatyvų, kai platformos ir didžiosios leidybos grupės ieško legalių modelių, leidžiančių naudotojams kurti naujas dainų versijas neperžengiant autorių teisių ribų.

    Dr. Dre ir Jimmy Iovine technologijas su verslu sieja jau seniai: jų istorijoje buvo ir prekės ženklų plėtra, ir švietimo iniciatyvos, orientuotos į dizaino, inžinerijos bei verslo sankirtą. Tokios patirtys paaiškina, kodėl jie DI temoje dažniau kalba apie praktinę naudą ir prisitaikymą, o ne apie grėsmę kūrybai.

    Tuo pat metu kūrėjams ir klausytojams svarbiausios lieka dvi temos: kaip bus užtikrinamos autorinės teisės ir ar DI netaps priemone masiškai užtvindyti platformas menkaverčiu turiniu. Būtent nuo skaidrių taisyklių, žymėjimo ir licencijavimo priklausys, ar DI muzikoje taps nauju instrumentu, ar nauju konfliktų šaltiniu.

  • Tyrimas: liepą pasaulyje beveik 40 proc. naujų dainų kurta su DI – platformos ieško sprendimų

    Tyrimas: liepą pasaulyje beveik 40 proc. naujų dainų kurta su DI – platformos ieško sprendimų

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas muzikos kūryboje peržengė nišinį etapą: 2026 metais liepą beveik 40 proc. pasaulyje išleistų naujų kūrinių buvo sukurti pasitelkiant DI. Skaičiai kursto diskusijas dėl autorystės, skaidrumo ir to, ar klausytojai apskritai atpažįsta, kada skamba žmogus, o kada algoritmas.

    Duomenys pateikiami „SubmitHub“ platformos užsakymu atliktoje analizėje. Tyrėjai teigia įvertinę daugiau nei 1 000 000 kūrinių ir naudodami DI aptikimo įrankį nustatė, kad 23,2 proc. jų buvo visiškai sugeneruoti, o dar 15,3 proc. turėjo DI sugeneruoto garso elementų, kuriuos žmonės vėliau redagavo ar apdorojo.

    Kas laikoma DI muzika?

    Tyrime DI muzika skirstoma į dvi pagrindines grupes: visiškai sugeneruotus kūrinius ir tuos, kuriuose DI naudojamas kaip pagalbinė priemonė. Pastaruoju atveju tai gali būti sintetintų instrumentų partijos, balso imitacijos, automatinis aranžuotės generavimas ar garso takelių kūrimas pagal tekstinę užklausą.

    Ši riba ir yra didžiausias ginčo objektas: kai DI tampa tik dar vienu įrankiu, panašiu į garsą apdorojančius efektus, o kada jis perima esminę kūrybinę dalį. Dėl to vis dažniau keliami reikalavimai aiškiai žymėti, kaip kūrinys buvo sukurtas.

    Skaidrumo problema ir platformų reakcija

    „SubmitHub“ įkūrėjas Jasonas Grishkoffas pabrėžė, kad tolesnis kelias turėtų remtis atskleidimu, o ne bandymais apsimesti, jog DI muzika neegzistuoja. „Kelias į priekį DI muzikai yra atskleidimas. Žmonės turi patys nuspręsti, ar jie nori klausytis DI sukurtos muzikos“, – sakė J. Grishkoffas.

    Jo teigimu, platformų užduotis – suteikti klausytojams pakankamai informacijos, kad šie galėtų pasirinkti. Praktiškai tai reikštų aiškius žymėjimus prie kūrinių, atlikėjų profilių ar net prie konkrečių takelių, kuriuose naudojamas DI.

    Tuo pat metu kai kurios platformos griežtina taisykles. Bandcamp 2026 metų pradžioje paskelbė draudžianti DI sukurtą muziką ir nurodė pasiliekanti teisę pašalinti įtartinus įkėlimus, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl DI naudojimo.

    Kita kryptis – ne draudimai, o identifikavimas. „Spotify“ anonsavo, kad nuo 2026 metų rugsėjo pradės žymėti kai kuriuos atlikėjų profilius specialiu DI ženkleliu, kuris padės klausytojams suprasti, kada galimas DI sugeneruotas turinys ar personažas.

    Menininkų požiūriai išsiskiria

    DI muzikos banga dalį kūrėjų verčia kalbėti apie egzistencines grėsmes: baiminamasi, kad DI sugeneruotos dainos užtvindys platformas, mažins realių atlikėjų matomumą ir konkuruos dėl klausymų bei autorinių atlygių. Ypač jautri tema – kūrybinių darbų naudojimas DI mokymui be aiškaus leidimo.

    Kiti menininkai DI vertina pragmatiškai ir viešai pripažįsta jį naudojantys kaip įrankį. Pastaraisiais mėnesiais nuskambėjo ir garsūs pavyzdžiai, kai DI pasitelkiamas kuriant atskiras aranžuotės detales, o patys autoriai tai lygina su ankstesnėmis technologinėmis revoliucijomis muzikoje.

    Kritikų ir auditorijos reakcijos tokiuose atvejuose išlieka nevienodos: vieniems tai inovacija, kitiems – kūrybinio darbo nuvertinimas. Vis dėlto tyrimo skaičiai rodo, kad diskusija greitai neslops, o skaidrumo reikalavimai gali tapti nauju industrijos standartu.

  • „Spotify“ reitinge – naujas lyderis: Quevedo aplenkė Rosalíą ir tapo klausomiausiu Ispanijoje

    „Spotify“ reitinge – naujas lyderis: Quevedo aplenkė Rosalíą ir tapo klausomiausiu Ispanijoje

    „Spotify“ vasaros reitinguose Ispanijoje į pirmą vietą pakilo atlikėjas Quevedo, aplenkęs katalonų žvaigždę Rosalíą. Platformos statistika ir vertinimai rodo, kad Quevedo šiuo metu turi apie 33 922 381 mėnesinį klausytoją, o Rosalía – apie 26 999 894.

    Trečioje pozicijoje, remiantis tais pačiais skaičiavimais, rikiuojasi Rels B su maždaug 23 439 003 mėnesiniais klausytojais. Tokie „Spotify“ rodikliai dažnai atspindi ne tik bendrą populiarumą, bet ir tai, kas konkrečiu metu geriausiai veikia algoritminiuose grojaraščiuose.

    Kas kelia Quevedo aukštyn?

    Quevedo tapatinamas su Kanarų salų kultūra, nors gimė Madride ir iki ketverių metų gyveno Brazilijoje. Pastaraisiais metais jis nuosekliai stiprino pozicijas ispanakalbės muzikos rinkoje, o proveržį plačiai auditorijai įtvirtino bendradarbiavimai ir hitai, patekę į globalius grojaraščius.

    Vienu svarbiausių karjeros taškų laikomas kūrinys, išleistas per bendrą sesiją su Argentinos prodiuseriu ir didžėjumi BZRP. Šis etapas tapo tramplynu į platesnę tarptautinę rinką ir padėjo Quevedo įsitvirtinti kaip vienam ryškiausių urban ir trap scenos vardų.

    Kanariška tapatybė – ne tik įvaizdis

    Atlikėjas pabrėžia, kad kuria iš Las Palmas ir salų perspektyvos, o vietos tapatybė jo dainose yra sąmoningas pasirinkimas. Tokia kryptis dera su platesne tendencija, kai ispanakalbiai atlikėjai vis dažniau savo muzikoje akcentuoja regioninę kilmę ir kultūrinius kodus.

    „Aš visada rašau iš Las Palmas ir salų perspektyvos. Tai leidžia jaustis laisvam, o laisvė man yra gera savijauta“, – sakė Quevedo interviu Kanarų regiono transliuotojui Radio Televisión Canaria.

    Šią kryptį sustiprina ir naujausias jo albumas „El Baifo“. Pavadinime panaudotas Kanarų salose vartojamas terminas, siejamas su vietine leksika ir kasdiene šnekamąja kalba, taip dar labiau įtvirtinant regioninį identitetą kaip kūrybos ašį.

    Albumas yra trečiasis studijinis Quevedo darbas po „Buenas noches“ ir „Donde quiero estar“. Jame – bendradarbiavimai su kitais atlikėjais, tarp jų Elvis Crespo, o projektas pristatomas kaip aiški Kanarų tapatybės deklaracija, panaši į kitų ispanakalbių žvaigždžių pasirinktą kryptį akcentuoti savo šaknis.

    Ką reiškia toks reitingas?

    „Spotify“ mėnesinių klausytojų rodiklis yra dinamiškas ir gali greitai keistis, ypač kai pasirodo nauji singlai, prasideda turai ar dainos patenka į didelius redakcinius grojaraščius. Vis dėlto lyderystė tokioje konkurencingoje rinkoje kaip Ispanija signalizuoja, kad Quevedo šiuo metu geriausiai pagauna auditorijos nuotaiką.

    Šis pokytis taip pat išryškina platesnę rinkos tendenciją: urban, trap ir jų hibridai toliau konkuruoja su populiariausiais pop vardais, o sėkmę vis dažniau lemia ne vien radijo eteris, bet ir srautinių platformų algoritmai bei socialinių tinklų dinamika.

  • „Spotify“ ruošia naujovę kaip „YouTube Premium“: vaizdo įrašus žiūrėsite ir be interneto

    „Spotify“ ruošia naujovę kaip „YouTube Premium“: vaizdo įrašus žiūrėsite ir be interneto

    Kas keičiasi „Spotify“?

    „Spotify“ pastaraisiais metais sparčiai plečia ne tik muzikos, bet ir vaizdo turinio galimybes. Vaizdo klipai platformoje pradėti diegti 2024 metais, tačiau iki šiol juos buvo galima žiūrėti tik prisijungus prie interneto.

    Dabar signalų, kad situacija netrukus pasikeis, atsirado pačioje programėlėje. Aptikus naujas užuominas, daroma išvada, kad „Spotify“ ruošia atsisiuntimo funkciją, kuri leistų vaizdo įrašus peržiūrėti neprisijungus.

    Užuominos rastos programėlės kode

    Apie planus leidžia spręsti įrašai „Spotify“ programėlės kodo eilutėse, pastebėti analizuojant vieną iš naujesnių versijų. Jose minimos dvi funkcijos, tiesiogiai susijusios su vaizdo failų valdymu.

    Programėlėje aptikti aprašymai atitinka veiksmus atsisiųsti vaizdo įrašą į įrenginio atmintį ir prireikus jį pašalinti. Praktikoje tai reikštų, kad prie atskirų klipų gali atsirasti mygtukas, leidžiantis įrašą išsisaugoti kelionei ar vietoms be ryšio.

    Ką tai reikštų vartotojams?

    Kol kas nėra patvirtinta, kada funkcija bus pristatyta oficialiai ir kaip tiksliai ji veiks. Tokios kodo užuominos dažnai rodo, kad sprendimas dar testuojamas, o galutinis įjungimas gali vykti etapais ar ribotose rinkose.

    Labai tikėtina, kad vaizdo įrašų atsisiuntimas bus siejamas su mokamu „Spotify Premium“ planu. Muzikos klausymasis neprisijungus nemokamoje versijoje su reklamomis yra ribotas, todėl logiška, kad analogiškas modelis būtų taikomas ir vaizdo turiniui.

    Šiuo metu nemokamai besinaudojantys vartotojai dažniau turi galimybę atsisiųsti tik pasirinktą turinį, pavyzdžiui, dalį tinklalaidžių, o muzikos ir vaizdo funkcijos paprastai yra labiau apribotos. Jei „Spotify“ išties įdiegs vaizdo klipų atsisiuntimą, tai būtų svarbus žingsnis konkuruojant su platformomis, kurios jau seniai siūlo peržiūrą be interneto.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Peržiūra neprisijungus tapo viena svarbiausių mokamų prenumeratų naudų, ypač keliaujantiems ar taupantiems mobiliojo ryšio duomenis. Tokia funkcija taip pat didina vartotojų įsitraukimą, nes turinys išlieka pasiekiamas net ir prastesnio ryšio zonose.

    Jei „Spotify“ šią galimybę įdiegs plačiai, platforma sustiprins savo pozicijas vaizdo turinio srityje. Artimiausiu metu galima tikėtis oficialaus pranešimo arba bandomojo diegimo daliai vartotojų, kaip dažnai nutinka su didesniais programėlių atnaujinimais.

  • Per saulės užtemimą „Spotify“ klausėsi kitaip: kokios dainos šovė į viršų ir kodėl

    Per saulės užtemimą „Spotify“ klausėsi kitaip: kokios dainos šovė į viršų ir kodėl

    Užtemimas pakėlė perklausas

    Kol milijonai žmonių trečiadienį stebėjo saulės užtemimą, muzikos klausymosi įpročiai taip pat pastebimai pasikeitė. Nauji „Spotify“ klausymosi duomenys rodo, kad užtemimo ir kosmoso tematikos kūriniai tą dieną patyrė ryškų perklausų šuolį.

    Platforma lygino užtemimo dienos srautus su rugpjūčio 1–11 dienų vidurkiu. Ryškiausias laimėtojas buvo Bonnie Tyler hitas Total Eclipse Of The Heart, kuris pasauliniu mastu ūgtelėjo 14 proc.

    Bonnie Tyler efektas

    Jungtinėje Karalystėje šis kūrinys per rugpjūčio 12 dieną šoktelėjo net 94 proc., rodo „Spotify“ pateikti skaičiai. Tokie šuoliai dažnai sutampa su dideliais visuomenės dėmesio įvykiais, kai žmonės ieško „tinkamo garso takelio“ bendram momentui.

    Daina papildomą impulsą buvo gavusi ir anksčiau, po žinios apie Bonnie Tyler mirtį 2026 metais, kai klausytojai masiškai grįžo prie jos garsiausio repertuaro. Užtemimas tik dar labiau sustiprino šį jau įsibėgėjusį susidomėjimą.

    Kitos dainos, kurios kilo

    Tą pačią dieną augo ir kiti „dangaus“ motyvų kūriniai, ypač mažiau žinomi pavadinimai, kuriuos klausytojai atrado per paieškas ir teminius grojaraščius. Didžiausi procentiniai šuoliai fiksuoti dainoms Moon Eclipsed the Sun (Evolfo) ir Dark Side of the Moon (Chris Staples).

    Augo ir klasika: Pink Floyd kūrinys Eclipse tądien globaliai kilo 144 proc. Tarp labiau „nuotaikos“ kūrinių pasirodė ir Bill Withers Ain’t No Sunshine, kurio perklausos padidėjo 3 proc., tačiau tai taip pat atspindi bendrą tendenciją rinktis tematiškai atitinkančius pavadinimus.

    „Kultūriniai reiškiniai, tokie kaip saulės užtemimas, natūraliai suvienija žmones, o mes instinktyviai ieškome tobulo garso takelio, kad tuo momentu pasidalytume“, – sakė „Spotify“ vyresnioji redaktorė Shannon Carragher.

    Ji pridūrė, kad tiek sugrįžimas prie ikoninių himnų, tiek „paslėptų“ kosminių atradimų paieška parodo, kiek stipriai žmonės remiasi muzika, kad sustiprintų emociją ir ryšį realiame pasaulyje. Pasak jos, tokie šuoliai ypač ryškūs tada, kai patirtis yra bendra ir trumpa, todėl ją norisi įsiminti per garsą.

    Kodėl tokie šuoliai kartojasi?

    Muzikos platformų duomenys rodo pasikartojantį dėsningumą: dideli įvykiai, kuriuos stebi daug žmonių, sukuria trumpalaikes, bet intensyvias teminių paieškų bangas. Užtemimo atveju veikia paprastas mechanizmas: žmonės ieško pagal raktinius žodžius, o algoritmai rekomendacijose dar labiau sustiprina populiariausiai pasirenkamus kūrinius.

    Prie šio efekto prisideda ir socialiniai tinklai, kai vienas pavadinimas tampa bendru juoku, citata ar nuoroda į įvykį, o grojaraščiai pritraukia naujus klausytojus. Taip daina, turinti aiškią asociaciją su reiškiniu, per kelias valandas gali tapti „dienos garso takeliu“ visame pasaulyje.

    Total Eclipse Of The Heart išleista 1983 metais ir įtraukta į Bonnie Tyler albumą Faster Than The Speed Of Night. Kūrinys tapo vienu ryškiausių dešimtmečio popkultūros simbolių, o jo populiarumas skaitmeninėse platformose išlieka itin didelis ir po kelių dešimtmečių.

  • „Spotify“ nuo rugsėjo žymės DI sukurtus atlikėjų profilius: ar tai sustabdys netikrų dainų srautą?

    „Spotify“ nuo rugsėjo žymės DI sukurtus atlikėjų profilius: ar tai sustabdys netikrų dainų srautą?

    „Spotify“ pranešė, kad nuo rugsėjo kai kuriuose atlikėjų profiliuose atsiras ženklelis AI Persona, padėsiantis klausytojams atpažinti tapatybes, kurios gali būti sukurtos naudojant dirbtinį intelektą. Platforma pabrėžia, kad žymėjimas skirtas viešajai atlikėjo tapatybei, o ne tam, kaip tiksliai buvo sukurta pati muzika.

    Kartu „Spotify“ keičia ir matomumo taisykles: DI personos nebus įtraukiamos į redakcines ir algoritmines rekomendacijas. Tokiu būdu siekiama suteikti daugiau erdvės žmonių kuriamai muzikai ir sumažinti paskatas dirbtinai išpūsti klausymus per automatiškai generuojamą turinį.

    Atlikėjams bus suteikta galimybė patiems nurodyti, ar jie save laiko DI persona, tačiau „Spotify“ taip pat žada atlikti vidines patikras. Be to, klausytojai galės pranešti apie profilius, kurie, jų manymu, turėtų būti peržiūrėti.

    Kaip platformos kovoja su DI srautu

    Sprendimas priimtas augant įtampai dėl sparčiai didėjančio automatiškai kuriamos muzikos kiekio srautinių transliacijų paslaugose. Pavyzdžiui, „Deezer“ anksčiau skelbė, kad 2026 metų birželį DI sukurti įrašai sudarė daugiau nei pusę visų naujų kasdienių įkėlimų, todėl teko griežtinti turinio valymo ir piktnaudžiavimo prevencijos priemones.

    Su panašiu reiškiniu susidūrė ir „Spotify“: bendrovė yra nurodžiusi, kad per 12 mėnesių pašalino 75 000 000 šlamšto įrašų. Muzikos industrijoje tai siejama su tuo, kad DI įrankiai leidžia labai greitai kurti didžiulius kiekius dainų, kurios vėliau gali būti naudojamos tiek masinei auditorijai medžioti, tiek apgaulingiems perklausų srautams generuoti.

    Pasak „Spotify“, naujasis ženklelis turėtų padėti atskirti, ar profilis atstovauja realiam žmogui, kai klausytojai atranda muziką per automatines rekomendacijas. Bendrovė akcentuoja, kad kūrybiniame procese DI gali būti naudojamas skirtingai, tačiau tapatybės skaidrumas yra atskiras klausimas.

    Kai DI atlikėjai tampa hitais

    Viešų diskusijų apie netikras tapatybes katalizatoriumi tapo atvejai, kai DI projektai prasiveržė į plačias auditorijas. Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „The Velvet Sundown“: projektas 2025 metais „Spotify“ greitai surinko daugiau nei 1 000 000 mėnesio klausytojų, o vėliau pripažino, kad muzika, balsai, tekstai ir vaizdinė medžiaga kurti padedant dirbtiniam intelektui.

    Tokie atvejai rodo, kad klausytojams vis sunkiau atskirti, kur baigiasi įprastas skaitmeninis įvaizdžio kūrimas ir kur prasideda visiškai sintetinė tapatybė. Dėl to platformoms tenka spręsti ne tik autorinių teisių ar apgaulingų perklausų problemas, bet ir pasitikėjimo klausimą, kuris tiesiogiai veikia rekomendacijų kokybę.

    Naujasis AI Persona žymėjimas gali tapti kompromisu tarp inovacijų ir skaidrumo, tačiau jo efektyvumas priklausys nuo to, kaip nuosekliai „Spotify“ identifikuos DI tapatybes ir kaip greitai reaguos į vartotojų pranešimus. Muzikos industrijai tai signalas, kad artimiausiais mėnesiais skaidrumo reikalavimai DI kuriamam turiniui tik griežtės.

  • „Spotify“ paleidžia bėgimo režimą su DI ir netikėtą naujovę dainoms – kas keisis klausytojams

    „Spotify“ paleidžia bėgimo režimą su DI ir netikėtą naujovę dainoms – kas keisis klausytojams

    „Spotify“ pristatė dvi naujas funkcijas, kurios turėtų pakeisti įpročius tiek sportuojantiems, tiek kasdien muzikos klausantiems vartotojams. Viena jų skirta bėgimui ir remiasi dirbtinis intelektas, o kita leidžia prie dainų palikti asmenines pastabas.

    Pagrindinė naujiena – bėgimo režimas, kuriame DI pritaiko muziką pagal vartotojo klausymo įpročius ir treniruotės dinamiką. Platforma teigia, kad algoritmai esamas grojaraščių dainas pertvarko į bėgimui tinkamesnes sekas, kad muzika geriau atitiktų pasirinktą tempą ar treniruotės tipą.

    Bėgimo režimas pasiekiamas per sporto ir treniruočių skiltį, kur siūlomi iš anksto paruošti pasirinkimai. Vartotojas gali nusistatyti treniruotės pobūdį, trukmę ir muzikos kryptį, o vėliau parametrus koreguoti pagal savijautą ar tikslus.

    Kol kas ši funkcija diegiama ribotai: ji prieinama tik „Spotify Premium“ prenumeratoriams ir tik „iOS“ programėlėje. Pradžioje naujovė įjungta JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Švedijoje, o vėliau žadama plėtra į kitas platformas bei rinkas.

    Antroji naujovė labiau asmeniška ir nesusijusi su DI – tai vartotojo pastabos prie atskirų kūrinių. Ši funkcija leidžia iš trijų taškų meniu pasirinkti pastabos pridėjimą ir išsisaugoti trumpą priminimą, kontekstą ar asociaciją, pavyzdžiui, kada daina buvo išgirsta pirmą kartą.

    Skirtingai nei bėgimo režimas, pastabų funkcija prieinama ir nemokamai „Spotify“ naudojantiems klausytojams, įskaitant planą su reklamomis. Tačiau ji skirta tik vartotojams nuo 16 metų, tad kai kuriais atvejais gali būti ribojama pagal paskyros amžiaus nustatymus.

    Tokie atnaujinimai atspindi platesnę muzikos transliavimo rinkos kryptį, kai platformos vis daugiau investuoja į personalizavimą ir sporto scenarijus. Pastaraisiais metais didėja poreikis sprendimams, kurie ne tik rekomenduoja dainas, bet ir adaptuoja klausymą realiuoju laiku pagal veiklą bei vartotojo tikslus.

  • „Spotify“ ištrynė 75 mln DI dainų: prasidėjo karas su muzikos spamu ir klastotėmis

    „Spotify“ ištrynė 75 mln DI dainų: prasidėjo karas su muzikos spamu ir klastotėmis

    Internete sparčiai daugėja muzikos, kurią masiškai kuria dirbtinis intelektas, o srautinio transliavimo platformoms tai virsta kokybės, autorinių teisių ir sukčiavimo problema. Į paslaugas kasdien įkeliami dešimtys tūkstančių naujų kūrinių, o dalis jų yra menkos vertės, kartojantys tuos pačius šablonus arba mėginantys imituoti žinomus atlikėjus.

    Šiame kontekste „Spotify“ pastaraisiais metais ėmėsi griežtesnio moderavimo ir, remiantis viešai aptariamais industrijos vertinimais, iš platformos pašalino daugiau kaip 75 mln. įrašų, kurie buvo priskirti šlamštui ar manipuliacijoms. Tokie kūriniai dažnai keliami ne tam, kad surastų auditoriją, o kad dirbtinai generuotų perklausas, užtvindytų rekomendacijas ir išnaudotų atlygio už srautus modelį.

    Problemos mastą didina tai, kad dainą šiandien galima sugeneruoti per kelias minutes, pasitelkus tekstinį aprašą ir automatizuotą platinimą. Dėl to platformos susiduria ne tik su gausa, bet ir su autentikos klausimu: klausytojams tampa vis sunkiau suprasti, ar kūrinį sukūrė realus atlikėjas, ar tai anoniminė masinės gamybos produkcija.

    „DI nepakeitė pačios šlamšto logikos, jis tik pakėlė senas manipuliacijas į naują lygį“, – sakė „Spotify“ atstovas Samas Duboffas.

    Platformoms tenka spręsti ir kitą jautrią temą: duomenų rinkimą modelių mokymui, kai technologijų bendrovės mėgina automatizuotai nuskaityti turinį. Tokie procesai kelia tiek saugumo, tiek teisinius klausimus, nes muzikos failai ir metaduomenys yra komercinės vertės, o jų naudojimas DI mokymui vis dažniau tampa derybų bei ginčų objektu.

    Panašias tendencijas fiksuoja ir konkurentai. „Deezer“ yra skelbusi, kad DI sukurta muzika sudaro reikšmingą dalį naujai įkeliamo turinio, todėl diegia atpažinimo sistemas, o rinkoje stiprėja spaudimas turėti aiškesnį žymėjimą. Vartotojams tai svarbu ne tik dėl skaidrumo, bet ir dėl to, kad rekomendacijos bei grojaraščiai neatsidurtų automatiškai generuojamo triukšmo įkaitu.

    Reaguodama į situaciją, įrašų industrija kartu su technologiniais partneriais vis dažniau kalba apie standartizuotus metaduomenis ir savanoriškas žymas, kurios leistų identifikuoti kūrinius, sukurtus ar reikšmingai pakeistus naudojant DI. „Spotify“ taip pat yra nurodžiusi, kad stiprina atlikėjų profilių autentifikavimą ir taiko priemones prieš piktnaudžiavimą, tačiau kartu pabrėžia, jog turinio vertinimas turi remtis aiškiomis taisyklėmis ir nuoseklia praktika.

    Šis ginčas persikelia ir į politikos lygmenį: kai kuriose šalyse vis aktyviau svarstoma, kaip reguliuoti DI turinį, kad būtų apsaugotos autorinės teisės ir užtikrintas skaidrumas vartotojams. Artimiausiu metu rinkai svarbiausi taps du dalykai: patikimas DI turinio žymėjimas ir realiai veikiantys mechanizmai, ribojantys masinį šlamštą, kuris kenkia tiek kūrėjams, tiek klausytojų patirčiai.