Spengimas ausyse (tinnitus) – tai pojūtis, kai žmogus girdi garsą, nors aplinkoje jo nėra. Jis gali priminti cypimą, zvimbimą, šnypštimą ar net pulsuojantį ritmą, o kai kuriems išlieka mėnesius ar metus.
Nors spengimas laikomas gana dažnu reiškiniu – skaičiuojama, kad su juo susiduria apie 15 proc. pasaulio gyventojų, – iki šiol nėra paprasto testo, kuris objektyviai patvirtintų šį simptomą ar padėtų greitai suprasti jo kilmę. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, ar spengimas galėtų palikti „pėdsaką“ kraujyje, rašo „ScienceAlert“.
Konektikuto universiteto mokslininkai dėmesį sutelkė į baltymą prestiną. Jis randamas vidinės ausies sraigėje esančių išorinių plaukuotųjų ląstelių membranose ir svarbus klausai: padeda sustiprinti garso virpesius, kad būtų lengviau girdimi net silpni signalai.
Ankstesni darbai buvo leidę manyti, kad prestino kiekis kraujyje gali atspindėti tam tikrus pokyčius vidinėje ausyje, įskaitant pažeidimus dėl triukšmo ar klausos sutrikimų. Todėl tyrėjai patikrino, ar šis baltymas siejasi ir su spengimu ausyse.
Kas nustatyta apie prestiną
Tyrime dalyvavo 82 žmonės: pusė jų patyrė lėtinį spengimą ausyse, o kita pusė tokio nusiskundimo neturėjo. Visiems buvo paimti kraujo mėginiai ir juose išmatuotas prestino bei dar trijų su vidine ausimi siejamų baltymų kiekis.
Rezultatai, publikuoti žurnale „Otolaryngology – Head and Neck Surgery“, parodė aiškų skirtumą: spengimą patyrusių dalyvių prestino lygis vidutiniškai buvo maždaug 50 proc. didesnis nei kontrolinėje grupėje.
Svarbu tai, kad šis ryšys išliko matomas ir įvertinus tokius veiksnius kaip amžius, klausos būklė bei triukšmo poveikis. Tuo metu kitų trijų tirtų baltymų reikšmingo skirtumo tarp grupių neužfiksuota.
Tyrėjai pabrėžia, kad tokie duomenys dar nereiškia, jog prestinas „sukelia“ spengimą, tačiau leidžia svarstyti apie potencialų biologinį žymenį (biomarkerį), kuris ateityje galėtų papildyti dabartinę diagnostiką.
Kodėl tai gali būti svarbu pacientams
Šiuo metu spengimo ausyse įvertinimas daugiausia remiasi paciento pasakojimu apie simptomus. Gydytojai gali skirti klausos tyrimus ir papildomus testus, jei įtariama konkreti priežastis.
Jei būtų patvirtinta, kad prestino matavimas kraujyje patikimai atspindi tam tikrus procesus sraigėje, tai galėtų padėti geriau atskirti atvejus, kai spengimas susijęs būtent su vidinės ausies pokyčiais.
Vis dėlto spengimas ausyse nėra vienalytė būklė – jis gali lydėti klausos susilpnėjimą, atsirasti dėl ilgalaikio triukšmo, su amžiumi susijusių pakitimų ar kai kurių ausies ligų. Kai kuriais atvejais jis siejamas ir su tam tikrų vaistų vartojimu.
Kada delsimas gali būti pavojingas
Spengimą gali sustiprinti stresas, nuovargis ir miego problemos, tačiau kai kurių simptomų ignoruoti nereikėtų. Jei spengimas atsiranda staiga ir kartu smarkiai pablogėja klausa, rekomenduojama skubi medicininė apžiūra.
Tarp galimų priežasčių minima Ménière’o liga – vidinės ausies sutrikimas, galintis sukelti ne tik spengimą, bet ir priepuolinius galvos svaigimus, „pilnumo“ jausmą ausyje bei klausos pablogėjimą.
Pulsuojantis, su širdies plakimu sutampantis spengimas gali būti susijęs ir su kraujospūdžiu ar kraujotakos sutrikimais – tokiais atvejais taip pat verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Mažiau akivaizdi priežastis kartais būna smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (TMJ) problemos. Jei spengimas stiprėja sukandus dantis, kramtant ar plačiai išsižiojant, prireikus gali būti naudinga ne tik otorinolaringologo, bet ir odontologo konsultacija.