Tag: Sraigtasparniai

  • Pietų Korėja žengė lemtingą žingsnį: „Korea Aerospace Industries“ MAH sėkmingai išlaikė bandymus

    Pietų Korėja žengė lemtingą žingsnį: „Korea Aerospace Industries“ MAH sėkmingai išlaikė bandymus

    Pietų Korėjos gynybos įsigijimų agentūra DAPA pranešė, kad kuriamas naujas jūrinis smogiamasis sraigtasparnis MAH sėkmingai įveikė svarbiausią bandymų etapą ir pasiekė pažangią vystymo stadiją. Tai reiškia, kad artėja sprendimas dėl serijinės gamybos starto ir būsimų užsakymų apimčių.

    Projektą vykdo „Korea Aerospace Industries“, o pati platforma kuriama remiantis MUH-1 „Marineon“ sprendiniais, kurie yra jūrinė KUH-1 „Surion“ versija. Toks pasirinkimas leidžia greičiau pereiti nuo prototipo prie eksploatacijai paruoštos sistemos, nes dalis technologijų ir grandžių jau patikrintos.

    Pagrindinė MAH paskirtis – teikti ugnies paramą Pietų Korėjos jūrų pėstininkams desantinėse operacijose, kai veikiama nuo amfibinių laivų. Tarp minimų platformų – ROKS Dokdo ir ROKS Marado, todėl sraigtasparnis projektuojamas atsižvelgiant į darbą virš jūros ir laivų denių sąlygas.

    DAPA teigimu, bandymų metu MAH demonstravo gebėjimus ne tik atakuoti antžeminius taikinius, bet ir neutralizuoti grėsmes ore. Agentūra akcentuoja, kad sraigtasparnis gali dengti transporto sraigtasparnius, susidurdamas su priešo smogiamaisiais sraigtasparniais ar dronais.

    Vienu reikšmingiausių pasiekimų įvardijama integruota valdoma ginkluotė oras–oras, kuri, pasak DAPA, yra pirmas toks atvejis šalies sukurtame kariniame sraigtasparnyje. Toks sprendimas siejamas su platesne tendencija, kai dronų grėsmė verčia didinti trumpojo nuotolio oro gynybos ir savisaugos galimybes net ir rotacinių orlaivių segmentuose.

    „Tai pirmas atvejis, kai šalyje pagamintas karinis sraigtasparnis pademonstravo galimybę nešti ir paleisti valdomas oras–oras raketas. Tikimasi, kad tai reikšmingai padidins jūrų pėstininkų desantinių operacijų pajėgumus“, – sakė DAPA.

    MAH viešai pirmą kartą pristatytas 2021 metais Seule vykusioje ADEX parodoje. 2024 metais buvo užbaigti trys prototipai, pradėti antžeminiai bandymai, o 2024 metų gruodį įvyko pirmasis skrydis, kurio metu tikrintos bazinės manevravimo ir valdymo charakteristikos.

    Pagal DAPA skelbiamą grafiką, vystymo darbai turėtų būti baigti 2026 metų rugpjūtį, o serijinė gamyba planuojama nuo 2027 metų. Jei terminai bus išlaikyti, Pietų Korėja turės naują specializuotą jūrinį smogiamąjį sraigtasparnį, pritaikytą amfibinėms operacijoms ir modernioms grėsmėms ore.

  • Gegužės 20 dieną Utenos rajone vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus ginklų ir sraigtasparnių

    Gegužės 20 dieną Utenos rajone vyks tarptautinės kariuomenės pratybos: bus ginklų ir sraigtasparnių

    Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas praneša, kad 2026 metais gegužės 20 dieną Utenos rajono savivaldybės teritorijoje vyks tarptautinės Lietuvos kariuomenės pratybos. Jose dalyvaus Lietuvos kariai ir užsienio partnerių pajėgų atstovai.

    Pratybų metu gyventojai gali matyti uniformuotus karius, taip pat dalį dalyvių, vilkinčių civiliais drabužiais. Informuojama, kad pratybų dalyviai su savimi turės šaunamuosius ginklus, tačiau tai yra suplanuotos pratybų priemonės, o ne reali grėsmė.

    Utenos rajone tądien taip pat bus naudojama lengvoji karinė technika, bepiločiai orlaiviai ir sraigtasparniai. Pranešama, kad bus naudojami imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika, todėl tam tikrose vietose gali būti girdimi trenksmai ar matomi su pratybomis susiję veiksmai.

    Kariuomenė pabrėžia, kad už dalyvių instruktavimą ir saugos priemonių laikymąsi atsako pratybų vadovas. Taip pat nurodoma, kad pratybų metu turi būti laikomasi aplinkosaugos reikalavimų.

    Tokio pobūdžio pratybos yra reguliari Lietuvos ir sąjungininkų pasirengimo dalis, skirta treniruoti veiksmų suderinamumą ir reagavimą skirtingose situacijose. Gyventojams rekomenduojama išlikti budriems, tačiau vadovautis oficialia informacija ir, kilus klausimų, sekti savivaldybės bei kariuomenės pranešimus.

  • Utenos apskrityje atšauktas oro atakos įspėjimas: NATO naikintuvai grįžta, teritoriją tikrina

    Utenos apskrityje atšauktas oro atakos įspėjimas: NATO naikintuvai grįžta, teritoriją tikrina

    Utenos apskrityje atšauktas anksčiau paskelbtas oro atakos įspėjimas, nustatytas baltas statusas. NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai grįžta į bazę.

    Kariuomenė pranešė, kad į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, siunčiamas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Jo užduotis yra apžiūrėti vietovę ir patikslinti situaciją.

    Tokie pranešimai paprastai skelbiami, kai oro erdvės stebėjimo priemonės fiksuoja neidentifikuotą ar ryšį praradusį objektą, o sprendimai priimami remiantis radarų, ryšio ir kitų stebėjimo sistemų duomenimis. Įvertinus informaciją, įspėjimo lygis gali būti mažinamas arba atšaukiamas.

    NATO oro policijos misija Baltijos šalyse veikia nuolat ir yra skirta užtikrinti oro erdvės apsaugą, ypač tais atvejais, kai reikia greito reagavimo į galimus pažeidimus ar neaiškias situacijas. Lietuvoje misija glaudžiai derinama su nacionalinėmis institucijomis ir Karinėmis oro pajėgomis.

    Gyventojams primenama sekti oficialius pranešimus ir neplatinti nepatikrintos informacijos. Jei situacija keistųsi, papildoma informacija būtų pateikta atnaujinimuose.

  • Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Santaros klinikų prieigose atidaryta sraigtasparnių aikštelė: greitesnė pagalba ir organų logistika

    Atidaryta aikštelė prie Santaros klinikų

    Vilniuje, Santariškių žiedinėje sankryžoje prie Santaros klinikų, oficialiai pradėjo veikti sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Ji skirta donorų organų, pacientų ir skubios medicininės pagalbos logistikai, kad kritinė pagalba pasiektų ligoninę kuo greičiau.

    Atidarymo metu aikštelėje nusileido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, atlikęs bandomąjį tūpimą. Taip praktiškai pademonstruota, kaip būtų vykdomi skubūs skrydžiai, įskaitant donorų organų pergabenimą bei reagavimą ekstremalių situacijų metu.

    „Ši aikštelė yra svarbi miesto infrastruktūros dalis, kuri stiprina Vilniaus pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atvejais ir yra skirta medicininės pagalbos logistikai. Ji leis greičiau reaguoti ir taip prisidės prie vilniečių saugumo“, – sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

    Kuo ji pakeis iki šiol buvusią praktiką

    Didelės skubos skrydžiai neretai vyksta iškart atsiradus poreikiui, todėl dalis jų tenka ir nakties metui. Iki šiol itin skubiais atvejais sraigtasparniai leisdavosi žiedinėje sankryžoje, tačiau infrastruktūra nebuvo pritaikyta saugiems nusileidimams bei greitam paciento perdavimui.

    Naujoje aikštelėje įrengti atskiri įvažiavimo ir išvažiavimo keliai greitosios medicinos pagalbos automobiliams. Tai leidžia sklandžiau organizuoti judėjimą ir trumpinti laiką nuo nusileidimo iki paciento ar organų perdavimo medikams.

    Projektas, kainavęs 1,26 mln. eurų

    Projekto vertė siekia 1,26 mln. eurų, o įgyvendinimas truko apie 9 mėnesius. Darbus koordinavo miesto tvarkymo bendrovė „Grinda“, kuri rūpinosi sprendiniais sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Aikštelė paženklinta pagal tarptautinius aviacijos reikalavimus, įrengtas specialus apšvietimas, kad pilotams būtų užtikrintas geras matomumas ir sudėtingesnėmis oro sąlygomis. Apšvietimas aktyvuojamas kartu su eismo reguliavimo sprendiniais, kai nusileidimo ar pakilimo metu prireikia trumpam suvaldyti transporto srautus šalia aikštelės.

    „Šis projektas – tai kur kas daugiau nei tik sraigtasparnių nusileidimo aikštelė. Tai garantija, kad gyvybiškai svarbi pagalba bus suteikta laiku, nepaisant įvairiausių aplinkybių“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė.

    „Medicinoje kartais gyvybę lemia ne valandos, o minutės. Tokiose situacijose infrastruktūra tampa gydymo dalimi“, – teigė Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša.

    Pasak projekto rengėjų, sprendiniai suplanuoti taip, kad mieste sumažėtų rizikos veiksniai, o pacientų transportavimas būtų kuo tiesesnis ir aiškesnis. Nenaudojami sankryžos plotai sutvarkyti ir apželdinti, kad sprendinys darniau įsilietų į miesto aplinką.

    Nors sraigtasparniai Lietuvoje jau seniai pasitelkiami donorų organų pervežimui, nauja aikštelė prie didžiausios šalies universitetinės ligoninės leidžia labiau standartizuoti ir pagreitinti procesus. Praktikoje tai reiškia mažiau neapibrėžtumo nusileidimo vietoje ir daugiau galimybių veikti pagal aiškią, iš anksto suderintą schemą.

  • Karinės pratybos Kaišiadoryse: prie „Norfa XXL“ leisis sraigtasparnis, gyventojams pateikė svarbią informaciją

    Karinės pratybos Kaišiadoryse: prie „Norfa XXL“ leisis sraigtasparnis, gyventojams pateikė svarbią informaciją

    Gegužės 13 dieną Kaišiadoryse vyks specialiosios karinės pratybos, kurių metu planuojamas sraigtasparnio nusileidimas miesto teritorijoje. Nurodoma, kad veiksmai numatyti maždaug nuo 11 iki 13 valandos.

    Sraigtasparnis turėtų leistis netoli prekybos centro „Norfa XXL“ Gedimino gatvėje. Gyventojai raginami išlikti ramūs ir supratingai vertinti galimai suintensyvėjusį karinių ir specialiųjų tarnybų judėjimą.

    Kas užtikrins saugumą?

    Pranešama, kad nusileidimo zonos perimetro saugumą užtikrins Karo policija. Teritorijoje taip pat dirbs policijos pareigūnai, kurie rūpinsis eismo saugumu ir kontrole pratybų metu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad eismas ribojamas nebus, tačiau gyventojų prašoma laikytis pareigūnų nurodymų. Jei pratybų vietoje susidarytų laikinos žmonių sankaupos, rekomenduojama pasirinkti saugesnį atstumą ir netrukdyti tarnybų darbui.

    Pratybų kontekstas

    Šie veiksmai yra pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ organizuojamų pratybų „Geležinis Vilkas 2026“ dalis. Tokios pratybos paprastai skirtos patikrinti pajėgų pasirengimą, tarpusavio sąveiką ir veiksmų koordinavimą realioms situacijoms artimoje aplinkoje.

    Gyventojams primenama, kad artėjant sraigtasparnio nusileidimui gali būti girdimas didesnis triukšmas, o kai kuriose miesto vietose trumpam padidėti transporto srautai. Tarnybos prašo iš anksto suplanuoti keliones, jei įprastai judama per Gedimino gatvės apylinkes.

  • Lenkija laukia „Apache“: „Airbus“ siūlo H145M kaip naujus sraigtasparnius pilotų mokymui

    Lenkijos kariuomenė rengiasi dideliam sraigtasparnių parko šuoliui: iki dešimtmečio pabaigos šalis planuoja priimti 96 atakos sraigtasparnius AH-64E „Apache Guardian“. Kartu sprendžiamas klausimas, kuo ir kur bus rengiami pilotai, kol naujosios kovinės mašinos pasieks dalinius.

    Varšuvoje „Airbus“ pristatė H145M kaip kandidatą į mokomąjį ir daugiafunkcį sraigtasparnį, kuris galėtų tapti pereinamuoju etapu prieš persėdant prie „Apache“. Įmonė kartu su partneriais siūlo modelį, kurį jau naudoja kelios NATO šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, ruošiant būsimus „Apache“ pilotus.

    Didžiausias iššūkis yra apimtys: turint beveik šimtą dviviečių atakos sraigtasparnių, reikia parengti apie 300 pilotų, nes realioms užduotims reikia daugiau įgulų nei pačių orlaivių. Lenkijos gynybos sistema dėl šio poreikio grįžta ir prie sprendimo rengti pilotais ir dalį puskarininkių, pirmąsias grupes siunčiant į kursus užsienyje.

    Kaip siūlomas mokymo modelis?

    Pagal „Airbus“ siūlymą pilotai po bazinių skrydžių Lenkijos karo aviacijos akademijoje būtų perkeliami į pažangesnį etapą su H145M ir simuliatoriais. Šiame etape būtų siekiama sukaupti kelis šimtus skrydžio valandų, kad perėjimas prie sudėtingesnės „Apache“ platformos vyktų greičiau ir saugiau.

    Jei sprendimai ir sutartys būtų priimti artimiausiu metu, „Airbus“ teigia galinti pradėti tiekimus 2027–2032 metais, dažniausiai minint apie 24 sraigtasparnių poreikį. Tokia apimtis leistų sukurti nuoseklų mokymo „konvejerį“ ir palaikyti pastovų naujų įgulų srautą.

    Finansavimas ir SAFE terminas

    Lenkijos vyriausybė yra įtraukusi mokomuosius ir mokomuosius kovinius sraigtasparnius į projektus, kuriuos svarstoma finansuoti per Europos Sąjungos mažų palūkanų paskolų mechanizmą SAFE. Šio mechanizmo logika paprasta: jis skirtas greitesniam gynybos pajėgumų stiprinimui, tačiau projektų įgyvendinimas turi būti spėjamas atsiskaityti iki 2030 metų pabaigos.

    Dėl to visas pirkimas, jei tiekimai tęstųsi iki 2032 metų, negalėtų būti pilnai padengtas SAFE lėšomis. Vis dėlto „Airbus“ nurodo, kad iki 2030 metų būtų įmanoma pristatyti daugiau nei pusę numatomo kiekio, taip pat visus simuliatorius ir pačią mokymo sistemą, kuri ir yra kritinis šio projekto elementas.

    Dar viena detalė susijusi su tiekimo grandinėmis: SAFE taisyklėse numatytos ribos komponentams iš šalių, kurios nėra ES ar kitų mechanizme dalyvaujančių valstybių sąraše. Tai reiškia, kad konkurse svarbi tampa ne tik technika, bet ir tai, kaip konkretaus gamintojo pasiūlymas „telpa“ į finansavimo ir kilmės reikalavimus.

    Ką reiškia H145M pasirinkimas?

    H145M yra karinė daugiafunkcio H145 versija, kilusi iš civilinių platformų šeimos, plačiai naudojamos Europoje. Ši klasė vertinama dėl ekonomikos, lankstumo ir galimybės efektyviai treniruoti įgulas prieš perėjimą prie didesnių, brangesnių ir taktiškai sudėtingesnių sraigtasparnių.

    Varšuvoje pristatytas H145 priklausė Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir buvo demonstruojamas su naujesne konfigūracija, įskaitant penkių menčių pagrindinį rotorių ir fenestron tipo uodegos sprendimą. Tokie techniniai patobulinimai paprastai gerina valdymo savybes ir triukšmo charakteristikas, kurios aktualios tiek mokymui, tiek tarnybiniam naudojimui.

    Lenkijai sprendžiant dėl mokomųjų sraigtasparnių, reali konkurencija tikėtina ir iš kitų Europos gamintojų, ypač jei pasiūlymas siejamas su vietos pramonės dalyvavimu. Vis dėlto „Apache“ programos kontekste svarbiausiu kriterijumi tampa ne vien platformos parametrai, o parengtas, patikrintas mokymo kelias ir jo suderinamumas su planuojamu „Apache“ pajėgumo įvedimo grafiku.

  • Geležinis vilkas 2026: gegužę vyks tarptautinės pratybos, kai kur judės karinė technika

    Geležinis vilkas 2026: gegužę vyks tarptautinės pratybos, kai kur judės karinė technika

    2026 metų gegužės 4–15 dienomis Lietuvoje planuojamos tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2026“. Pagrindinė pratybų vieta numatyta Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone.

    Taip pat veikla vyks atskirose Kauno, Kaišiadorių, Elektrėnų ir Jonavos rajonų vietose. Tokia geografija įprasta didesnio masto lauko pratyboms, kai treniruojamas vienetų judėjimas ir veikimas skirtingoje aplinkoje.

    Pratybų laikotarpiu gyventojai gali pastebėti dažniau judantį karinį transportą, ginkluotus karius ir iš oro vykdomus skrydžius. Nurodoma, kad pratyboms gali būti pasitelkiami sraigtasparniai, o kai kur laikinai įrengiami karių ir karinės technikos susitelkimo rajonai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad civilių kasdienė veikla neturėtų būti trikdoma. Vis dėlto, didesnio intensyvumo dienomis gali būti juntamas padidėjęs eismas tam tikruose kelių ruožuose, ypač netoli poligono ir pratybų rajonų.

    Tokio tipo pratybos paprastai skirtos sąveikai tarp Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų vienetų, greitam reagavimui bei logistiniams veiksmams treniruoti. Pastaraisiais metais NATO regione didesnis dėmesys skiriamas judumo, oro paramos ir ryšių sprendimų suderinamumui, kad vienetai galėtų veikti greitai ir koordinuotai.