Tag: Sraigtasparniai

  • Ukraina sudegino Rusijos Mi-8: smogė „Hornet“ dronais į kuro bakus ir laukė nusileidimo

    Ukraina sudegino Rusijos Mi-8: smogė „Hornet“ dronais į kuro bakus ir laukė nusileidimo

    Ukrainos 3-oji šturmo brigada pranešė, kad jos dronų operatoriai per operaciją prieš Rusijos tiekimo linijas sunaikino sraigtasparnį Mi-8. Pasak brigados, taikinys iš pradžių buvo pastebėtas ore, tačiau galutinis smūgis suduotas jau jam nusileidus.

    Brigada nurodė, kad pirmasis „Hornet“ dronas mėgino perimti sraigtasparnį skrydžio metu, bet rusų įgula, pastebėjusi grėsmę, pakeitė kursą. Dėl didesnio greičio Mi-8 nuo bepilotės skraidyklės atitrūko, todėl ukrainiečiai pasirinko laukti momento, kai sraigtasparnis nutūps.

    „Mes nenutraukėme veiksmų: sulaukėme nusileidimo ir smogėme dviem „Hornet“ dronais į kuro bakų zoną“, – sakė Ukrainos 3-iosios šturmo brigados atstovai.

    Ukrainos pusė teigia, kad po smūgio Mi-8 visiškai sudegė. Tiksli atakos vieta ir laikas nebuvo atskleisti, o Rusijos institucijos viešai šios informacijos nepatvirtino ir nekomentavo, kaip dažnai nutinka pranešimų apie prarastą techniką atvejais.

    Mi-8 yra vienas plačiausiai naudojamų rusiškų sraigtasparnių modelių, pritaikomas karių ir krovinių transportui, sužeistųjų evakuacijai bei ugnies paramai. Tokių orlaivių netektys reiškia ne tik brangios technikos praradimą, bet ir mažesnes galimybes greitai perdislokuoti pajėgas bei palaikyti logistiką fronto užnugaryje.

    Ataka taip pat atspindi platesnę tendenciją kare, kai dronai vis dažniau naudojami medžioti aviaciją ant žemės. Daugelis bepilocių aparatų negali pavyti sraigtasparnių horizontaliame skrydyje, todėl operatoriai dažnai renkasi taktiką sekti taikinį ir smogti jam nutūpus, pataikant į pažeidžiamas vietas, tokias kaip degalų sistema.

    „Hornet“ šiame kontekste minimas kaip sparnuotas smogiamasis dronas, kurį ukrainiečių daliniai naudoja smūgiams į logistinius taikinius ir techniką už fronto linijos. Tokie sprendimai, derinami su žvalgyba ir tiksliais smūgiais, leidžia daryti spaudimą Rusijos užnugario infrastruktūrai ir mažinti oro paramos bei transporto galimybes konkrečiuose sektoriuose.

  • Ukraina rado būdą „Shahed“ dronams: Mi-8 su raketų blokais žaibiškai keičia žaidimą

    Ukraina rado būdą „Shahed“ dronams: Mi-8 su raketų blokais žaibiškai keičia žaidimą

    Ukrainos oro gynyba vis dažniau susiduria su masiniais „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų antskrydžiais, kuriais Rusija atakuoja miestus ir energetikos infrastruktūrą. Kadangi tokie taikiniai dažnai skrenda palyginti lėtai, bet jų būna daug, Ukraina ieško sprendimų, kurie būtų greitesni diegti ir pigesni už tradicinius raketinius kompleksus.

    Pastaruoju metu viešumoje pasirodė vaizdai, rodantys naują praktinį sprendimą: modernizuotą Mi-8 sraigtasparnį, pritaikytą dronų perėmimui. Ant abiejų fiuzeliažo pusių sumontuoti raketų blokai, o tokia konfigūracija leidžia įgulai veikti iš didesnio nuotolio ir aprėpti platesnį oro erdvės plotą.

    Iki šiol sraigtasparnių įguloms dažnai tekdavo remtis kulkosvaidžiais ar greitašaudėmis sistemomis, kurios reikalauja priartėti prie taikinio. Raketų salvinis panaudojimas, nors ir nėra preciziškas, gali padidinti tikimybę pataikyti į mažus, žemai skrendančius objektus, ypač kai jų atskrenda keliolika ar daugiau vienu metu.

    Toks metodas atspindi platesnę Ukrainos taktiką: maksimaliai išnaudoti turimas platformas ir jas sparčiai pritaikyti besikeičiančiai grėsmei. Ekspertai pabrėžia, kad dronų medžioklei pritaikyti sraigtasparniai gali sumažinti spaudimą brangiai priešlėktuvinei amunicijai ir padėti užpildyti spragas regionuose, kur klasikinė oro gynyba nespėja sureaguoti.

    „Masyvūs dronų antskrydžiai verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų greitai didinti perėmimų skaičių ir nešvaistyti ribotų raketų atsargų“, – sako karinės aviacijos analitikai, vertinantys Ukrainos improvizacijas fronte.

    Ši patirtis svarbi ne tik Ukrainai. „Shahed“ tipo dronų keliamą riziką jaučia ir platesnis regionas, nes incidentai prie kaimyninių valstybių sienų parodė, kad nuklydę taikiniai gali tapti tarpvalstybiniu saugumo iššūkiu.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais metais oro gynyboje vis labiau derės skirtingi sluoksniai: elektroninės kovos priemonės, artilerija, mobilios ugnies grupės, perėmėjai ore ir DI paremti aptikimo sprendimai. Ukrainos pavyzdys rodo, kad net seni orlaiviai gali tapti efektyvia nišine priemone, kai grėsmė yra masinė ir nuolat kintanti.

  • Lenkijos kariuomenė renkasi naujus sraigtasparnius: varžosi „Leonardo“ Švidnike ir „Airbus“ pasiūlymas

    Lenkijos gynybos ministerija artėja prie sprendimo dėl naujų mokomųjų–kovinių sraigtasparnių, kurie būtų skirti pilotams rengti ir būsimai eksploatuoti modernizuojamą sraigtasparnių parką. Varžybų epicentre atsidūrė ne tik techniniai parametrai, bet ir klausimas, kiek pirkimas turi stiprinti gamybą bei aptarnavimą pačioje Lenkijoje.

    Šalyje veikia dvi svarbiausios sraigtasparnių gamyklos: Švidnike dirbanti PZL-Świdnik, priklausanti italų grupei „Leonardo“, ir Mielece įsikūrusi PZL Mielec, valdoma JAV koncerno „Lockheed Martin“. Nors abu objektai turi užsienio savininkus, jie yra reikšminga Lenkijos pramonės ir gynybos ekosistemos dalis.

    Gamyba šalyje tampa argumentu

    Lenkijos valdžia pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad gynybos pirkimuose svarbu ne vien įsigijimo kaina ar skrydžio charakteristikos. Lygiai taip pat vertinama ilgalaikė logistika, atsarginių dalių tiekimas, remonto pajėgumai ir modernizavimo galimybės per visą technikos tarnavimo laiką, kuris dažnai siekia kelis dešimtmečius.

    Šią kryptį sustiprino ir politinės deklaracijos. „PZL-Świdnik ir PZL Mielec bus traktuojamos kaip lenkiškos gamyklos, nes jos gamina Lenkijoje ir čia kuria darbo vietas“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Toks požiūris reiškia, kad konkursuose papildomą svorį įgauna ne tik pats sraigtasparnio modelis, bet ir realus pramoninis pėdsakas: vietinė surinkimo linija, tiekimo grandinė, darbuotojų kompetencijos ir galimybė užtikrinti technikos parengtį krizės ar karo metu.

    Švidnikas, Mielecas ir didieji kontraktai

    PZL-Świdnik istoriškai yra vienas svarbiausių sraigtasparnių kompetencijų centrų šalyje. Ši gamykla siejama su keliomis lenkiškomis konstrukcijomis, o šiandien joje vykdomas ir vienas iš didžiausių pastarojo meto programų: 2022 metais Lenkija užsakė 32 daugiafunkcius AW149 sraigtasparnius su logistiniu ir mokymo paketu, įskaitant treniruoklius.

    Sutarties vertė, nurodyta zlotais, perskaičiuojant ir apvalinant sudaro apie 1,8 mlrd. eurų. Pagal vykdymo schemą pirmieji vienetai buvo pagaminti „Leonardo“ gamyklose Italijoje, o vėlesnės mašinos turėtų būti surenkamos Lenkijoje, plečiant vietos gamybos apimtį.

    PZL Mielec, priklausanti „Lockheed Martin“, yra svarbi dėl S-70i „Black Hawk“ gamybos bei kitų aviacijos komponentų tiekimo. Šis objektas Lenkijai svarbus ir kaip eksporto platforma, taip pat kaip potencialus techninio aptarnavimo centras skirtingoms specializuotoms sraigtasparnių versijoms.

    Konkursas: vietinė linija ar importas?

    Lenkijos gynybos ministerija planuoja įsigyti 24 mokomuosius–kovinius sraigtasparnius. Šie orlaiviai laikomi būtinais rengiant įgulas ir instruktorius tiek daugiafunkciams sraigtasparniams, tiek atakos platformoms, kurioms reikalingas aukšto lygio perėjimo mokymas ir standartizuota infrastruktūra.

    Pagrindinė konkurencija minima tarp Švidnike siūlomo AW109 tipo sraigtasparnio, kurio gamybą ir priežiūrą ketinama koncentruoti Lenkijoje, ir alternatyvos iš „Airbus Helicopters“, siūlančios H145M. Pastaruoju atveju didesnė dalis pridėtinės vertės būtų kuriama už Lenkijos ribų, o vietinis indėlis labiau sietųsi su mokymo sistemos elementais bei partnerių paslaugomis.

    Sprendimą gali lemti ir mobilizaciniai bei tiekimo saugumo argumentai. Švidniko gamykla yra įtraukta į Lenkijos ginkluotųjų pajėgų užtikrinimo planus, todėl, kilus grėsmei ar karo metu, jai gali būti taikomi įpareigojimai palaikyti gamybos, remonto ir aptarnavimo pajėgumus šalies viduje.

    Lenkijos politikų viešuose pasisakymuose vis dažniau kartojama nuostata, kad pirkimas turi „palikti“ technologiją, darbo vietas ir viso gyvavimo ciklo kompetencijas. Dėl to šio konkurso baigtis bus svarbi ne tik kariuomenės poreikiams, bet ir kaip signalas, kokiu keliu Lenkija eis formuodama ilgalaikę sraigtasparnių pramonės strategiją.

  • Nuotraukos išdavė pokyčius: Rusija atnaujina Mi-8 – ar ruošia sraigtasparnius dronų paleidimui?

    Nuotraukos išdavė pokyčius: Rusija atnaujina Mi-8 – ar ruošia sraigtasparnius dronų paleidimui?

    Socialiniuose tinkluose paskelbtos naujausios Mi-8 šeimos sraigtasparnio nuotraukos sukėlė diskusiją, ar Rusija keičia šias mašinas, kad jos galėtų efektyviau naudoti naujos kartos ginkluotę, įskaitant bepiločius orlaivius. Ukrainos karo aviacijos temomis besidomintys analitikai atkreipė dėmesį į naujus konstrukcinius elementus ir pakitusią išorinę įrangą.

    Anot vertinimų, labiausiai išsiskiria pasikeitusios ginkluotės tvirtinimo sijos ir sumažėjęs pakabos taškų skaičius. Vietoje anksčiau fiksuotų šešių taškų, naujoje konfigūracijoje matomi keturi, tačiau teigiama, kad leistina apkrova vienam taškui galėjo likti panaši ir siekti iki 500 kilogramų.

    Kas keičiasi Mi-8 ginkluotėje?

    Iki šiol Mi-8 šeimos koviniuose variantuose naudotos ginkluotės tvirtinimo sistemos buvo kritikuotos dėl patikimumo ir eksploatacinių apribojimų, ypač kai pakabos taškai būdavo apkrauti maksimaliai. Daugiausia problemų, kaip teigiama, kildavo naudojant didesnius nevaldomų raketų blokus, kai arčiausiai fiuzeliažo esantys taškai patirdavo didžiausias apkrovas.

    Naujos sijos, sprendžiant iš nuotraukų, turi aptakesnį aerodinaminį profilį ir perprojektuotas instaliacijas, susijusias su ginkluotės valdymu. Tai gali reikšti ne tik bandymą sumažinti vibraciją ir apkrovas, bet ir siekį pritaikyti platformą kitokio tipo pakabinamiems kroviniams.

    Ar Mi-8 gali tapti dronų nešėju?

    Vienas iš aptariamų modernizacijos paaiškinimų yra pasirengimas integruoti naujus ginklų tipus, tarp jų ir bepiločius, kuriuos būtų galima gabenti bei paleisti iš sraigtasparnio. Analitikų diskusijose minimi ir reaktyviniai bepiločiai Dan-M, tačiau kol kas nėra nepriklausomų įrodymų, kad būtent jie yra pagrindinis šių pakeitimų tikslas.

    Vis dėlto pats modernizacijos krypties fonas atrodo logiškas: kare Ukrainoje bepiločiai tapo vienu svarbiausių žvalgybos ir smūgių įrankių, o skirtingos šalys ieško būdų, kaip greičiau perkelti dronus į reikiamą rajoną, išplėsti jų veikimo nuotolį ir sumažinti riziką pilotuojamai aviacijai. Tokios integracijos dažniausiai reikalauja ne tik mechaninių tvirtinimų, bet ir ryšio, valdymo bei duomenų perdavimo sprendimų.

    Ką žinome apie Mi-8AMTŠ-VN?

    Nuotraukose minimas variantas siejamas su Mi-8AMTŠ-VN, dar žinomu kaip Sapsan. Ši modifikacija Rusijoje pristatyta 2017 metais karinio-techninio forumo metu, o jos kūrimas buvo siejamas su poreikiais remti specialiųjų operacijų pajėgas ir vykdyti desantines užduotis sudėtingomis sąlygomis.

    Teigiama, kad tolesni patobulinimai galėtų būti išbandomi daliniuose, susijusiuose su specialiosiomis pajėgomis arba su jomis bendradarbiaujančiose struktūrose. Jei bandymai pasiteisintų, analogiški sprendimai teoriškai galėtų būti perkelti ir į kitus Mi-8 šeimos variantus, tačiau kol kas nėra aišku, ar dėl to priimti sprendimai didesniu mastu.

    Mi-8 yra vienas labiausiai paplitusių daugiafunkcių sraigtasparnių pasaulyje, kurio ištakos siekia 1960-ųjų pradžią, o serijinė gamyba prasidėjo 1965 metais. Plačiai nurodomi šio tipo parametrai apima trijų žmonių įgulą, galimybę gabenti iki 30 karių bei kelias tonas krovinio, o skirtingos modifikacijos iki šiol naudojamos įvairiose šalyse.

    Karinės aviacijos ekspertai pabrėžia, kad tokios platformos modernizavimas dažniausiai vyksta etapais, o vien iš nuotraukų neįmanoma galutinai spręsti apie tikrąją paskirtį. Tačiau pati tendencija aiški: sraigtasparniai vis dažniau pritaikomi veikti aplinkoje, kurioje dominuoja bepiločiai, o ginkluotės ir pakabos sprendimai tampa kritiškai svarbūs tiek išgyvenamumui, tiek taktiniam lankstumui.

  • Rumunija per SAFE pirks 12 H225M „Caracal“: sandoris gali siekti apie 600 mln. eurų

    Užsakymas modernizacijai ir misijoms

    Rumunija, siekdama atnaujinti oro pajėgas, numatė įsigyti 12 daugiafunkcių sraigtasparnių H225M „Caracal“. Gamintoja „Airbus Helicopters“ skelbia, kad užsakymas bus įgyvendinamas naudojantis Europos instrumentu SAFE lėšomis.

    Sutartis sudaryta per Prancūzijos Ginkluotės generalinę direktoriją (DGA), kuri tokiais atvejais veikia kaip tarpininkė ir padeda koordinuoti bendrus įsigijimus. Toks modelis paprastai leidžia greičiau judėti nuo politinio sprendimo iki realių pristatymų ir mokymų.

    Kaina neatskleista, bet suma aiški

    Oficiali sandorio vertė nebuvo paskelbta, tačiau viešai minimos H225M kainos rodo apčiuopiamą mastą. Vertinant, kad vieno tokio sraigtasparnio kaina, priklausomai nuo komplektacijos, gali siekti apie 50 mln. eurų, 12 vienetų paketas priartėtų prie maždaug 600 mln. eurų.

    Galutinę sumą dažniausiai lemia ne tik platforma, bet ir įranga, ryšių bei savisaugos sistemos, ginkluotės integracija, logistika, atsarginės dalys ir įgulos parengimas. Dėl to skirtingų šalių analogiški pirkimai gali smarkiai skirtis net perkant tą patį modelį.

    Ką keis ir kam bus naudojami

    Nauji H225M „Caracal“ turėtų palaipsniui pakeisti eksploatacijos pabaigą artinančius mažesnius IAR-330 „Puma“ sraigtasparnius. Rumunija nurodo, kad naujieji orlaiviai bus skirti tiek įprastoms karinėms užduotims, tiek specialiosioms operacijoms.

    Dvi mašinos bus parengtos patruliavimui ir pakrantės apsaugai, kas rodo dėmesį Juodosios jūros regiono saugumui. Toks sprendimas atitinka pastarųjų metų NATO šalių tendenciją daugiau investuoti į mobilumą, greitą reagavimą ir jūrinių krypčių stebėseną.

    Rumunija šiais metais taip pat pasirašė sutartį su „Airbus Helicopters“ dėl kitų sraigtasparnių: 7 H160 ir 5 H145. Tai signalizuoja nuoseklų flotilės atnaujinimą keliomis klasėmis, pritaikant techniką skirtingoms užduotims nuo transporto iki paieškos ir gelbėjimo.

    H225M „Caracal“ paprastai pilotuoja du įgulos nariai, o kabinoje gali būti transportuojama apie 28–29 kariai arba iki 11 sužeistųjų neštuvuose. Nurodoma, kad kreiserinis greitis viršija 260 km per valandą, o nuotolis gali siekti iki 900 km, keliamoji galia apie 5,5 tonos.

  • Netoli slaptos JAV bazės užfiksavo rusišką Buk: ką tai reiškia ir kodėl tai kelia klausimų

    Netoli slaptos JAV bazės užfiksavo rusišką Buk: ką tai reiškia ir kodėl tai kelia klausimų

    Nevados dykumoje, netoli itin ribojamos Tonopah teritorijos JAV, mėgėjiškas stebėtojas užfiksavo vaizdus, kurie sudomino karinės technikos ekspertus. Į kadrą pateko specialiųjų operacijų sraigtasparniai ir transporto priemonė, panaši į rusiško priešlėktuvinio komplekso Buk paleidimo įrenginį su radiolokatoriumi.

    Vaizdo įrašas pasirodė kanale „Uncanny Expeditions“, kurio autorius filmuoja keliones prie griežtai saugomų JAV karinių objektų. Teigiama, kad filmuota nuo viešai prieinamos vietos prie Cedar Gate vartų, netoli vadinamojo Site 4, siejamo su elektroninės kovos mokymais.

    Kadruose matoma technika primena 9A310 TELAR tipo mašiną, būdingą 9K37 Buk sistemai, NATO klasifikacijoje žinomai kaip SA-11 arba SA-17, priklausomai nuo versijos. Šio tipo platformos išskirtinumas tas, kad viename vienete sujungtas taikinio sekimo radaras ir raketų paleidimo kreiptuvai, todėl baterija teoriškai gali veikti ir atskirta nuo vadavietės.

    Vis dėlto dalis komentatorių atkreipė dėmesį į galimą imitacijos požymį: važiuoklė ir vikšrai gali būti maketas, o autentiškiausia dalis galėtų būti pati antenų ir radiolokacijos įranga. Tokia praktika poligonuose laikoma įprasta, nes mokymams ir bandymams svarbiausia yra reali radaro skleidžiama elektromagnetinė „parašo“ charakteristika, o ne faktinis kovinis paleidimas.

    Papildomų spėlionių sukėlė ir tai, kad netoliese matyti įspėjimai apie elektromagnetinę spinduliuotę, kas gali reikšti, jog radaras periodiškai įjungiamas. Tokie objektai naudojami treniruotėms, kai orlaiviai tikrina aptikimo tikimybę, mokosi veikti prieš realią spinduliuotę ir treniruoja elektroninės kovos priemones, o ne vien simuliacijas.

    Kas yra Tonopah zona?

    Tonopah apylinkėse veikia keli su bandymais ir mokymais siejami objektai, o dalis jų yra netoli Nevados bandymų infrastruktūros, kuri istoriškai apima ir su nacionalinio saugumo programomis susijusias teritorijas. Viešai prieinama informacija rodo, kad regione vyksta elektroninės kovos ir taktinio rengimo veiklos, todėl čia logiška matyti įrangą, imituojančią potencialaus priešininko sistemas.

    Tokiose vietose JAV pajėgos tradiciškai treniruojasi atpažinti ir „perskaityti“ užsienio radarų darbą, nustatyti jų režimus, pažeidžiamumą ir tinkamus atsako metodus. Praktikoje tai reikalinga tiek taktinei aviacijai, tiek mažo pastebimumo platformoms, kurioms svarbu suprasti, kada ir kaip jas gali užfiksuoti skirtingų dažnių radarai.

    Kodėl rusiškas Buk kelia susidomėjimą?

    Buk sistema yra viena žinomiausių vidutinio nuotolio oro gynybos šeimos platformų, sukurta kovai su orlaiviais ir sparnuotosiomis raketomis mažame bei vidutiniame aukštyje. Dėl integruoto taikinio sekimo radaro ir pakankamo mobilumo ši sistema laikoma pavojinga ten, kur aviacijai tenka veikti arti fronto.

    Ekspertų dėmesį traukia ne vien pati technika, bet ir signalas, kurį tokie kadrai siunčia. Viena vertus, tai gali būti įprastas mokymų inventorius, skirtas realistiškai atkartoti grėsmes. Kita vertus, kai kurie vertintojai spėja, kad sąmoningai matomoje vietoje palikta imitacija gali būti ir komunikacinė žinutė, jog JAV turi galimybių analizuoti ir modeliuoti priešininko sistemas.

    Specialiųjų operacijų sraigtasparniai kadre

    Tame pačiame stebėjime užfiksuoti sraigtasparniai, kuriuos autorius sieja su JAV kariuomenės 160-uoju specialiųjų operacijų aviacijos pulku. Kadruose minimi „Black Hawk“ ir sunkusis „MH-47 Chinook“ tipai, dažnai naudojami specialiųjų pajėgų užduotims, įskaitant infiltravimą ir logistiką sudėtingomis sąlygomis.

    Vaizdo įrašas neatskleidžia, kokia buvo jų užduotis, nes matomas tik skrydis ir nusileidimas bazės rajone, neparodant krovinių ar personalo veiksmų. Dėl to lieka erdvės interpretacijoms, tačiau vien tokio pobūdžio aviacija šalia mokymų poligono savaime nebūtinai reiškia išskirtinį incidentą.

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad mokymai prieš realias arba realistiškai imituotas oro gynybos sistemas yra kasdienė pasirengimo dalis, ypač augant elektroninės kovos svarbai. Pastaraisiais metais kare Ukrainoje matoma, kad radarų režimų kaita, maskuotė, klaidinimo priemonės ir kovos su oro gynyba taktika sparčiai evoliucionuoja, todėl tokie poligonai tampa dar reikšmingesni.

  • Indija plečia sraigtasparnių variklių gamybą: HAL Korapute paleidžia antrą „Shakti“ liniją

    Indija stiprina gynybos pramonę ir plečia sraigtasparnių variklių gamybą: Hindustan Aeronautics Limited (HAL) gamykloje Korapute planuojama paleisti antrą „Shakti“ variklių gamybos liniją. Sprendimas siejamas su augančiais kariuomenės užsakymais ir siekiu mažinti priklausomybę nuo importo.

    Indijos gynybos ministerija nurodo, kad naujos investicijos pristatymas sutaps su simboline riba – gamykloje pagaminto 2 000-ojo variklio perdavimu. Ši sukaktis pabrėžia, kad Koraputas tampa vienu svarbiausių Indijos karinių aviacinių variklių kompetencijos centrų.

    Skelbiama, kad gamybos pajėgumų didinimas kainuos apie 21 mln. eurų. Tikslas – greičiau patenkinti paklausą varikliams, naudojamiems Indijos kariniuose sraigtasparniuose, ir stabilizuoti tiekimo grandinę esant didesniam gamybos tempui.

    Kas yra „Shakti“ variklis?

    „Shakti“ yra turbininis veleninis sraigtasparnio variklis, perduodantis galią pagrindiniam rotoriui. Jis kuriamas ir gaminamas HAL bendradarbiaujant su prancūzų „Safran Helicopter Engines“, o konstrukciškai siejamas su „Ardiden 1H1“ šeima.

    Šie varikliai naudojami, be kita ko, daugiafunkciuose sraigtasparniuose Dhruv ir lengvuosiuose koviniuose sraigtasparniuose Prachand. Indijos pusė nurodo, kad tarnyboje jau yra daugiau kaip 250 tokio tipo variklių, todėl gamybos išplėtimas vertinamas kaip praktinis žingsnis didinant parengtį.

    Kodėl tai svarbu Indijos gynybai?

    Antra gamybos linija svarbi ne tik dėl didesnio išleidžiamų variklių skaičiaus. Varikliai laikomi viena sudėtingiausių ir labiausiai strateginių aviacijos pramonės sričių, todėl gebėjimas juos gaminti didesniais tempais stiprina Indijos pramoninę autonomiją.

    Pastaraisiais metais Naujasis Delis nuosekliai stumia politiką, kuri skatina daugiau ginkluotės kurti ir gaminti šalies viduje. Tokios investicijos leidžia greičiau aptarnauti techniką, supaprastinti remontų logistiką ir sumažinti rizikas, kurios išryškėja tarptautinių tiekimų trikdžių metu.

    Ką gamina Koraputo gamykla?

    HAL padalinys Korapute veikia nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio ir istoriškai buvo orientuotas į sovietinės kilmės variklių priežiūrą, remontą ir gamybos kompetencijas. Ilgainiui gamykla išplėtė profilį, tapdama svarbia karinės aviacijos variklių baze.

    Šiandien Koraputas siejamas ne tik su „Shakti“ programa, bet ir su kitais Indijos karinės aviacijos projektais, įskaitant variklių darbus, susijusius su naikintuvais Su-30MKI. Tai rodo, kad gamykla atlieka platesnį vaidmenį Indijos karinio aviacijos parko išlaikyme.

  • JAV žingsnis po ginčų dėl Grenlandijos: Danijai siūlo „Seahawk“ sraigtasparnius

    JAV žingsnis po ginčų dėl Grenlandijos: Danijai siūlo „Seahawk“ sraigtasparnius

    Sandoris po sustiprėjusio dėmesio Arkties saugumui

    JAV Valstybės departamentas pritarė galimam ginklų ir įrangos pardavimui Danijai, kurio vertė siekia apie 390 mln. eurų. Pakete numatomi trys daugiafunkciai jūriniai sraigtasparniai MH-60R „Seahawk“ ir platus papildomos įrangos bei aptarnavimo spektras.

    Sprendimas priimtas augant strateginei Arkties reikšmei ir didėjant poreikiui užtikrinti Šiaurės Atlanto bei Arkties regionų stebėseną. Danijai šie pajėgumai svarbūs ir dėl atsakomybių Grenlandijoje bei Farerų salose.

    Kas įeina į paketą?

    Be pačių sraigtasparnių, numatomas ir platus ryšių, identifikavimo, elektroninės kovos, savisaugos bei misijų įrangos komplektas. Tarp jo minimos saugios radijo stotys, perspėjimo apie raketas sistemos, „savas–svetimas“ identifikavimo sprendimai ir atsakomųjų priemonių paleidimo įranga.

    Taip pat planuojami daugiarežimiai jūriniai radarai, multispektrinės taikymo sistemos, elektroninės paramos sistemos bei varikliai T700-GE-401D. Į paketą įtraukiamos atsarginės dalys, remonto priemonės, techninė dokumentacija, personalo mokymai ir logistinis palaikymas.

    Danija jau turi šių sraigtasparnių

    Siūlomi MH-60R papildytų esamą Danijos karališkųjų oro pajėgų parką. Danija jau eksploatuoja devynis MH-60R, priskirtus 723 eskadrilei Karup sraigtasparnių sparne, o pirmieji vienetai operacinę parengtį pasiekė 2017 metais.

    Dėl jau turimos infrastruktūros ir patirties JAV pusė vertina, kad Danija neturėtų susidurti su esminiais sunkumais integruojant papildomus orlaivius, įrangą ir susijusias paslaugas. Praktikoje tai gali reikšti greitesnį naujų pajėgumų įvedimą į tarnybą.

    Kodėl tai svarbu Grenlandijai ir Šiaurės Atlantui?

    MH-60R stiprina jūrinės erdvės stebėseną ir reagavimą, ypač vykdant paieškos ir gelbėjimo, transporto, žvejybos kontrolės bei suvereniteto užtikrinimo užduotis. Tokios misijos Danijai aktualios operuojant iš inspekcinių laivų Grenlandijos ir Farerų salų rajonuose.

    Šie sraigtasparniai gali leistis ir pildyti degalus patruliniuose laivuose, įskaitant „Knud Rasmussen“ tipo laivus, taip praplečiant veikimo nuotolį jūroje. Be to, Danijos MH-60R anksčiau buvo integruoti su AGM-114 „Hellfire“ raketomis, todėl, prireikus, gali turėti ir sustiprintas smogiamąsias galimybes.

    Nors pats pritarimas dar nereiškia galutinio kontrakto pasirašymo, tokie sprendimai paprastai rodo politinį siekį stiprinti sąjungininkų pajėgumus. Arkties regione tai tampa vis svarbiau didėjant laivybai, infrastruktūros apsaugos poreikiui ir konkurencijai dėl įtakos Šiaurės platumose.

  • Lenkai pagamino, o Filipinai susižėrė rekordą: „Black Hawk“ skaičius stebina pasaulį

    Lenkai pagamino, o Filipinai susižėrė rekordą: „Black Hawk“ skaičius stebina pasaulį

    Filipinų oro pajėgos pranešė perėmusios paskutinę S-70i „Black Hawk“ sraigtasparnių partiją, pagamintą Lenkijoje, Mielce veikiančioje gamykloje. Perduotos paskutinės septynios mašinos užbaigė 32 vienetų kontraktą, o Filipinai tapo didžiausiu šios versijos naudotoju pasaulyje.

    Bendradarbiavimas prasidėjo 2019 metais, kai buvo pasirašyta pirmoji sutartis dėl 16 sraigtasparnių. 2020–2021 metais pristatytos mašinos greitai tapo itin reikalingos ne tik karinėms užduotims, bet ir gelbėjimo operacijoms po stichinių nelaimių, įskaitant taifūnų sukeltus padarinius.

    Filipinų oro pajėgų flotilę pakoregavo ir netektis: vienas sraigtasparnis sudužo 2021 metais naktinių mokymų metu. Dėl to po pirmųjų pristatymų tarnyboje liko 15 vienetų, tačiau vėlesnės tiekimo partijos leido skaičių reikšmingai padidinti.

    Antrasis kontraktas, kurio vertė siekė apie 575 milijonus eurų, buvo didžiausias vienkartinis užsakymas Mielco gamyklai nuo S-70i gamybos pradžios 2009 metais. Iš viso Mielce pagamintų ir Filipinams pristatytų S-70i skaičius pasiekė 48, o po avarijos eksploatuojama flotilė sudaro 47 sraigtasparnius.

    Kam Filipinams tokia gausi flotilė?

    Kariuomenės atstovai akcentuoja, kad archipelagui, sudarytam iš tūkstančių salų, sraigtasparnių skaičius turi tiesioginę praktinę reikšmę. Didesnė flotilė leidžia išskaidyti pajėgumus po skirtingus regionus ir vienu metu vykdyti kelias operacijas, kai stichinės nelaimės smogia skirtingose šalies vietose.

    Nauji S-70i taip pat papildo senesnius UH-1H „Huey“, kurie daug metų buvo vienas pagrindinių Filipinų sraigtasparnių parkų ramsčių. Toks derinys leidžia palaipsniui atnaujinti aviacijos techniką, išlaikant pajėgumus kasdienėms užduotims ir ekstremalioms situacijoms.

    Eksportas ir gamybos rekordai

    Gamyklos vadovybė užsakymo užbaigimą įvardijo kaip svarbų partnerystės etapą ir pasitikėjimo ženklą. Pabrėžiama, kad Lenkijoje suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti sraigtasparniai Filipinuose bus naudojami gynybos užduotims, humanitarinėms misijoms ir reagavimui į katastrofas.

    Mielce pagaminti S-70i tapo Filipinų daugiafunkcės sraigtasparnių flotilės pagrindu, o gamyklai tai reiškia ir reikšmingą eksporto rezultatą. Gamybos apimtys bei tokio masto užsakymas stiprina Mielco, kaip vieno svarbiausių S-70i gamybos centrų, poziciją tarptautinėje rinkoje.

  • Iš Lenkijos gaminti S-70i Black Hawk pasiekė Filipinus: užbaigtas rekordinis 32 sraigtasparnių užsakymas

    Filipinų oro pajėgos priėmė paskutinę septynių S-70i Black Hawk sraigtasparnių partiją, pagamintą PZL Mielec gamykloje Lenkijoje. Taip užbaigtas 2022 metais pasirašytas kontraktas, po kurio Filipinai tapo didžiausiu šio modelio naudotoju pasaulyje.

    Apie perdavimą viešai skelbta per ceremoniją Villamor oro bazėje, o Filipinų kariuomenės atstovai pabrėžė, kad išaugęs parkas leis operatyviau reaguoti į krizes visoje šalyje. Archipelaginė geografija reiškia, kad oro transportas ir paieškos bei gelbėjimo pajėgumai tampa kritiškai svarbūs tiek gynybai, tiek civilinei saugai.

    Kam skirti „Black Hawk“?

    Filipinų oro pajėgoms šie sraigtasparniai reikalingi ne vien karinėms užduotims. Jie naudojami karių ir krovinių pervežimui, medicininei evakuacijai, paieškos ir gelbėjimo operacijoms, taip pat pagalbai po taifūnų, potvynių ar nuošliaužų, kai kelių infrastruktūra būna sutrikusi.

    „Atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalis yra archipelagas, naujas parkas leis vykdyti lygiagrečias humanitarines ir gelbėjimo operacijas net tada, kai stichijos vienu metu paveiks skirtingas teritorijas“, – sakė Filipinų karinių oro pajėgų atstovas.

    Didžiausias PZL Mielec užsakymas

    PZL Mielec nurodo, kad tai – didžiausias vienkartinis S-70i Black Hawk užsakymas nuo šio modelio gamybos pradžios 2009 metais. Įmonės vertinimu, užsakymo užbaigimas patvirtina gamybos pajėgumus ir gebėjimą laiku tiekti sraigtasparnius, paruoštus operacinei tarnybai.

    2022 metais sudaryto kontrakto vertė siekė apie 553 000 000 eurų. Tiekimai vyko etapais: pirmosios mašinos perduotos 2024 metais, kita partija – 2025 metais, dar dalis – 2026 metų pradžioje, o dabar pristatyta paskutinė septynių vienetų siunta užbaigė visą programą.

    Filipinams tai ne pirmasis toks sandoris su PZL Mielec: ankstesnio laikotarpio sutartys lėmė, kad bendrai šaliai pristatyta 48 S-70i Black Hawk. Vis dėlto eksploatuojamų sraigtasparnių skaičius yra mažesnis, nes viena mašina sudužo 2021 metais per mokomąjį skrydį.

    Naujas parkas papildo senesnes platformas, tarp jų ir UH-1H Huey tipo sraigtasparnius, kurie regione tebenaudojami dėl paprastos eksploatacijos. Tačiau Black Hawk laikomi modernesne alternatyva, leidžiančia kelti greitesnio reagavimo, patikimumo ir operacinio lankstumo kartelę.