Tag: Srautinės transliacijos

  • „Disney+“ su reklamomis ateina į Lenkiją: startas jau lapkritį, kaina gali nustebinti

    „Disney+“ su reklamomis ateina į Lenkiją: startas jau lapkritį, kaina gali nustebinti

    „Disney+“ Lenkijoje ruošiasi pristatyti trečią prenumeratos planą – pigiausią variantą su reklamomis. Iki šiol platforma siūlo du lygius, o naujasis planas būtų skirtas žiūrovams, kurie nori mokėti mažiau ir sutinka matyti reklamas.

    Skelbiama, kad planas su reklamomis Lenkijoje turėtų startuoti lapkritį, tačiau tiksli data kol kas neįvardijama. Šis žingsnis rodo bendrą rinkos kryptį: srautinių transliacijų platformos vis dažniau siūlo pigesnius planus, kurių dalį pajamų padengia reklama.

    Kas keisis žiūrovams?

    Reklamomis paremtas planas paprastai reiškia trumpus reklaminius intarpus prieš turinį ar jo metu, o už tai sumažinama mėnesinė įmoka. Konkrečios sąlygos Lenkijai dar neatskleistos, todėl neaišku, ar bus taikomi ribojimai vaizdo kokybei, atsisiuntimams ar vienu metu veikiančių įrenginių skaičiui.

    Apie artėjančius pokyčius viešai kalbėjo ir „Disney+“ regiono atstovai, pabrėždami, kad platforma plečia pasiūlą ir tobulina naudojimo patirtį.

    „Tai svarbus momentas „Disney+“, kurio laukiame su nekantrumu“, – sakė Kakhaber Abashidze.

    Kokia gali būti kaina?

    Lenkijoje vienas pagrindinių planų šiuo metu kainuoja 34,99 zloto per mėnesį, tačiau galioja akcija, leidžianti šešiems mėnesiams sumažinti įmoką iki 28,99 zloto. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 8 eurus per mėnesį, o su nuolaida – apie 7 eurus per mėnesį.

    Logiška tikėtis, kad planas su reklamomis kainuos mažiau nei dabartinis standartinis variantas. JAV rinkoje reklaminis planas paprastai yra gerokai pigesnis už įprastą prenumeratą, todėl, jei panaši proporcija būtų pritaikyta Lenkijoje, kaina galėtų siekti maždaug 5 eurus per mėnesį, tačiau galutinį tarifą „Disney+“ žada pateikti arčiau starto.

    Kodėl platformos renkasi reklamą?

    Reklaminiai planai tapo vienu svarbiausių būdų pritraukti kainai jautrius vartotojus ir mažinti prenumeratorių atsisakymą, kai dėl brangstančių paslaugų žmonės ima peržiūrėti savo išlaidas. Toks modelis platformoms leidžia derinti dvi pajamas: abonentinį mokestį ir reklamos pardavimus.

    Lenkijoje sprendimas taip pat atrodo kaip konkurencinis ėjimas, nes apie planus su reklamomis kalba ir kitos srautinių transliacijų paslaugos. Dėl to artimiausiais mėnesiais žiūrovai gali sulaukti ne tik naujų kainų, bet ir aktyvesnės kovos dėl auditorijos.

  • Rudens hitas, apie kurį kalba visi: 8 filmai nuotaikai, nuo „Hario Poterio“ iki „Jūs turite laišką“

    Rudens hitas, apie kurį kalba visi: 8 filmai nuotaikai, nuo „Hario Poterio“ iki „Jūs turite laišką“

    Vėstant orams ir trumpėjant dienoms, žiūrovai vis dažniau grįžta prie vadinamųjų rudens filmų: istorijų, kuriose daug miesto pasivaikščiojimų, jaukių interjerų, nostalgiškos muzikos ir lėtesnio tempo. Tokios juostos kasmet sugrįžta į populiariausių paieškų ir peržiūrų sąrašus, nes padeda greitai „įsijungti“ rudenišką nuotaiką.

    Šį sezoną ryškėja dar viena tendencija: klasika ne tik vėl žiūrima, bet ir aktyviai aptarinėjama socialiniuose tinkluose, o srautinių transliacijų platformos ją nuolat iškelia į rekomendacijas. Žiūrovams svarbu atpažįstamas jausmas, žinomi aktoriai ir istorijos, kurios gerai „laiko laiką“.

    Romantika, kuri sušildo

    Viena patikimiausių rudens pasirinkimų krypčių išlieka romantiškos komedijos ir melodramos, kuriose veiksmas vyksta mieste, o herojai bando susigaudyti jausmuose. Tarp tokių filmų dažniausiai minimas „Jūs turite laišką“ – Nora Ephron 1998 metų romantinė komedija apie knygyną, konkurenciją ir anoniminius laiškus internete.

    Filme vaidina Meg Ryan ir Tom Hanks, o siužetas primena, kad technologijos keičiasi, tačiau žmogaus noras būti išgirstam niekur nedingsta. Ši juosta iki šiol dažnai įvardijama kaip vienas sėkmingiausių žanro pavyzdžių, o jos rudeniškas Niujorko fonas tapo vizualiniu šio sezono sinonimu.

    „Argi Niujorkas rudenį nėra nuostabus? Jis priverčia norėti nusipirkti mokyklinių reikmenų“, – sakė filmo herojė.

    Ieškantiems daugiau nostalgijos tinka „Ruduo Niujorke“ – 2000 metų melodrama, kurioje Richard Gere ir Winona Ryder herojai patiria jausmus, kurie iš pradžių atrodo lengvi, bet netrukus tampa lemtingi. Tai filmas tiems, kurie rudens vakarą renkasi ne juoką, o emocinį atvirumą ir lėtesnį pasakojimą.

    Dar vienas dažnai į rudens repertuarą grįžtantis pasirinkimas – „Saldusis lapkritis“, 2001 metų romantinė drama su Keanu Reeves ir Charlize Theron. Jos siužetas žaidžia su idėja, kad santykiai gali tapti asmeninio virsmo katalizatoriumi, net jei kainuoja brangiai.

    Magija ir tamsesnis jaukumas

    Rudenį ypač išpopuliarėja filmai, kuriuose yra lengvos mistikos, šeimos istorijų ir šiek tiek gotiško jaukumo. „Praktinė magija“ – 1998 metų juosta apie dvi seseris, kurias užaugino raganavimo paslapčių išmanančios tetos, yra vienas ryškiausių šios nuotaikos pavyzdžių.

    Šis filmas dažnai minimas kaip idealus pasirinkimas laikotarpiui tarp ankstyvo rudens ir Helovino, nes jame dera romantika, humoras ir tamsesnė pasakos pusė. Pastaraisiais metais susidomėjimą sustiprino ir kalbos apie tęsinį, todėl žiūrovai neretai atsigręžia į pirmąją dalį, norėdami prisiminti istorijos pradžią.

    Ne mažiau rudeniškas pasirinkimas – „Haris Poteris“, aštuonių filmų serija, sukurta pagal J. K. Rowling knygas. Nors tai ne romantiška komedija, būtent mokslo metų pradžia, Hogvartso atmosfera, žvakėmis apšviestos salės ir šilti bendrystės motyvai puikiai dera prie sezono.

    Be to, ši franšizė išlieka viena sėkmingiausių populiariosios kultūros istorijoje, o jos peržiūros kasmet šokteli rudenį ir žiemą, kai žiūrovai ieško ilgesnių, įtraukiančių istorijų. Prie susidomėjimo prisideda ir nuolat atnaujinami ekranizacijų planai bei nauji projektai pagal tą patį pasaulį.

    Komedijos omylės ir klasika

    Jei norisi lengvumo, bet ne banalaus siužeto, verta rinktis „Kol tu miegojai“ – 1995 metų romantišką komediją su Sandra Bullock. Tai istorija apie nesusipratimą, kuris netikėtai atveria kelią artumui ir šeimos šilumai, o žiemiškas fonas čia dera su rudenine nuotaika.

    Kita žanro klasika – „Kai Haris sutiko Salę“, 1989 metų filmas, kuris iki šiol cituojamas kalbant apie draugystę, santykius ir laiko patikrintą chemiją ekrane. Jo atmosfera, Niujorko parkai ir lėtas laiko šuolių pasakojimas ypač tinka sezonui, kai norisi daugiau refleksijos.

    Zestę užbaigia „Bemiegės naktys Sietle“ – 1993 metų Nora Ephron romantinė komedija, vėl su Tom Hanks ir Meg Ryan. Nors istorija prasideda šventiniu laikotarpiu, lietingas Sietlo fonas, nostalgija ir švelnus humoras sukuria būtent tą jaukų toną, dėl kurio filmas dažnai žiūrimas dar nuo rugsėjo.

  • Eurostato duomenys: kas ES dažniausiai moka už interneto prenumeratas ir kur atsiliekame?

    Eurostato duomenys: kas ES dažniausiai moka už interneto prenumeratas ir kur atsiliekame?

    Kiek europiečių moka už turinį?

    Beveik kas trečias Europos Sąjungos gyventojas, besinaudojantis internetu, 2025 metais mokėjo už bent vieną internetinę prenumeratą, susijusią su vaizdo turiniu ar sporto transliacijomis. Tai rodo Eurostato paskelbti duomenys, apimantys visą bendriją.

    Tačiau europiečių įpročiai smarkiai skiriasi pagal šalį: kai kuriose valstybėse mokamos prenumeratos tapo kasdienybe, o kitur jos išlieka nišiniu pasirinkimu. Skirtumai ryškiausiai matomi tarp Šiaurės ir Vakarų Europos bei dalies Rytų Europos.

    Eurostato duomenimis, 2025 metais 32,7 proc. ES interneto naudotojų turėjo mokamą vaizdo įrašų ar sporto turinio prenumeratą. Į šią kategoriją patenka tokios paslaugos kaip „Netflix“, „Amazon Prime Video“, „Disney+“ ar sporto transliacijų platformos.

    Būtent vaizdo turinys išlieka pagrindiniu mokamų skaitmeninių prenumeratų varikliu, nes su juo siejami reguliarūs vartojimo įpročiai ir vis dažniau ribojamas dalijimasis paskyromis. Dalis vartotojų taip pat renkasi kelias prenumeratas vienu metu.

    Lyderiai ir atsilikėliai ES

    Pagal šalis pirmauja Airija, kur mokamą vaizdo ar sporto prenumeratą turėjo 63,9 proc. interneto naudotojų. Nedaug atsiliko Danija su 61,1 proc., o trečioje vietoje atsidūrė Nyderlandai, kur šis rodiklis siekė 59,2 proc.

    Kitoje skalės pusėje – Bulgarija, kur mokančiųjų dalis sudarė 9,3 proc. Toliau rikiuojasi Slovėnija su 13,7 proc., Latvija su 16,7 proc. ir Lietuva, kur mokamą prenumeratą turėjo 17,4 proc. interneto naudotojų.

    Toks atotrūkis rodo ne vien skirtingą platformų populiarumą, bet ir bendrą gyventojų perkamąją galią, kainų jautrumą bei alternatyvas, pavyzdžiui, nemokamus turinio šaltinius. Reikšmės turi ir tai, kaip plačiai šalyse paplitę išmanieji televizoriai, greitas internetas bei šeimų įprotis už turinį mokėti kortele.

    Skirtingose rinkose nevienodai veikia ir vietinių transliuotojų pasiūla: kur stiprios vietinės mokamos platformos ar sporto paketai, prenumeratų krepšelis paprastai didesnis. Kartu auga ir konkurencija dėl vartotojo dėmesio, ypač kai kainos kyla.

    Muzika, naujienos ir žaidimai: kur dar mokama?

    Eurostatas taip pat išskiria kitas prenumeratų kategorijas. Už muzikos srautinių transliacijų ir tinklalaidžių paslaugas 2025 metais mokėjo 23,0 proc. ES interneto naudotojų, įskaitant tokias platformas kaip „Spotify“ ar „YouTube Premium“.

    Už internetinę žiniasklaidą, skaitmeninius laikraščius ir žurnalus mokėjo 7,2 proc. interneto naudotojų. Debesų žaidimų prenumeratos, pavyzdžiui, „Xbox Game Pass“, buvo mažiausiai paplitusios – 6,1 proc.

    Šie skaičiai atskleidžia, kad net ir augant skaitmeniniam vartojimui, naujienų prenumeratos daugelyje šalių vis dar nepasiekia pramogų paslaugų masto. Prenumeratų nuovargis, kai vartotojai mažina periodinių mokesčių skaičių, gali riboti augimą, ypač ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais.

    Tuo metu žaidimų prenumeratų plėtra dažnai priklauso nuo įrenginių bazės ir kainodaros: jei konsolės ar galingi kompiuteriai nėra plačiai paplitę, o greitas internetas nepasiekiamas visur, tokių paslaugų skvarba išlieka mažesnė.

    Didėjant prenumeratų svarbai namų ūkių biudžetuose, dalis paslaugų teikėjų vis dažniau susiduria ir su vartotojų kritika. Kai kainos per kelerius metus kyla, vartotojai pradeda kelti klausimus dėl skaidrumo, sutarčių sąlygų ir to, ar kainų pokyčiai pagrįsti.

    Nyderlanduose vartotojų organizacija inicijavo ieškinį „Netflix“ dėl kainų didinimo, o galimi nuostoliai vertinami iki maždaug 588 000 000 eurų. Panašios bylos vyko ir kitose šalyse: Italijoje teismas buvo pripažinęs dalį kainų didinimo neteisėtu, o bendrovė sprendimą skundė.

    Vokietijoje taip pat fiksuota teismų sprendimų, palankių vartotojams, o kai kuriais atvejais ginčai baigėsi taikos susitarimais. Šios istorijos signalizuoja, kad rinkai bręstant vis svarbesnis tampa ne tik turinys, bet ir aiškios, vartotojui suprantamos kainodaros taisyklės.

  • „Disney+“ ruošia naujovę kaip „Netflix“: pradėjo DI asistento testus ir aiškėja, kaip veiks

    „Disney+“ ruošia naujovę kaip „Netflix“: pradėjo DI asistento testus ir aiškėja, kaip veiks

    „Disney+“ pradėjo testuoti dirbtiniu intelektu paremtą asistentą, kuris turėtų palengvinti filmų ir serialų paiešką bei pateikti tikslesnes rekomendacijas. Tokie sprendimai jau kurį laiką bandomi ir kitose platformose, todėl transliavimo rinkoje ryškėja nauja konkurencijos kryptis.

    Testuojamas asistentas leidžia ieškoti turinio natūralia kalba, o ne vien pagal pavadinimą ar konkrečius raktinius žodžius. Vartotojas gali įrašyti užklausą klaviatūra arba pasinaudoti balso komandomis, o sistema pasiūlo labiausiai atitinkančius rezultatus.

    Funkcija kol kas veikia beta režimu ir prieinama tik ribotai vartotojų grupei uždaroje pilotinėje programoje. Asistentas turėtų būti integruotas programėlėse televizoriams ir telefonams, o pasiūlymai pateikiami matomoje sąsajos dalyje, kad nereikėtų ilgai naršyti kataloge.

    Rekomendacijos formuojamos remiantis peržiūrų istorija ir vartotojo užklausomis, todėl platforma tikisi geriau „pagauti“ žiūrovo nuotaiką ir ketinimą. Praktikoje tai reiškia, kad vietoj bendrų kategorijų siūlymų bus bandoma pateikti konkretesnius pasirinkimus, atitinkančius žanrą, tempą ar net panašius personažų tipus.

    Rinkoje tai laikoma svarbiu pokyčiu, nes transliavimo paslaugos vis dažniau susiduria ne su turinio trūkumu, o su pasirinkimo pertekliumi. DI asistentai žada sumažinti laiką, kurį vartotojai praleidžia ieškodami, ir taip didinti įsitraukimą, tačiau kartu kelia klausimų dėl privatumo bei to, kiek giliai analizuojami žiūrėjimo įpročiai.

    Kol kas „Disney+“ neįvardija, kada DI asistentas bus pasiūlytas visiems, nes pirma siekiama surinkti atsiliepimus ir patobulinti veikimą. Panašius bandymus tęsia ir „Netflix“, todėl galima tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais rekomendacijų ir paieškos patirtis srautinėse platformose keisis sparčiausiai per pastaruosius kelerius metus.

  • „Disney+“ nemokamai? Srautinio transliavimo milžinas prabilo: kas keistųsi žiūrovams

    „Disney+“ nemokamai? Srautinio transliavimo milžinas prabilo: kas keistųsi žiūrovams

    Platformoje „Disney+“ turinys šiuo metu pasiekiamas tik su mokamomis prenumeratomis, tačiau rinkoje vis garsiau svarstoma apie nemokamą paslaugos versiją. Apie tokią galimybę anksčiau skelbė tarptautinė žiniasklaida, o dabar į klausimus sureagavo ir pati bendrovė.

    Už „Disney“ srautinio transliavimo verslą atsakingas vadovas Josh D’Amaro patvirtino, kad nemokamo plano idėja yra svarstoma. Pasak jo, tai galėtų padėti greičiau auginti vartotojų bazę, ypač rinkose, kur prenumeratų kainų jautrumas didesnis.

    Kaip galėtų atrodyti nemokamas planas?

    Kol kas nėra paskelbta nei kada sprendimas galėtų būti priimtas, nei kokia būtų konkreti tokio plano apimtis. Vis dėlto dažniausiai aptariamas scenarijus yra ribotas katalogas, kai nemokamai siūloma tik dalis filmų ir serialų, o visas turinys lieka mokantiems.

    Toks modelis srautinių transliacijų rinkoje naudojamas kaip įėjimo taškas, leidžiantis žiūrovui išbandyti platformą ir vėliau lengviau apsispręsti dėl prenumeratos. Tai ypač aktualu didėjant konkurencijai ir daugėjant paslaugų, dėl kurių vartotojai pradeda rinktis selektyviau.

    Reklamos – beveik neišvengiamos

    Nemokamas „Disney+“ planas, jei būtų įgyvendintas, greičiausiai reikštų reklamomis paremtą žiūrėjimą. „Disney+“ jau turi pigesnių planų su reklaminiais intarpais kai kuriose rinkose, todėl nemokamas variantas logiškai būtų dar labiau orientuotas į reklamos pajamas.

    Reklamomis finansuojami planai pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių srautinio transliavimo tendencijų: platformos ieško būdų išlaikyti augimą, kai dalis vartotojų nebenori mokėti už daug skirtingų prenumeratų. Reklama leidžia pasiūlyti mažesnę kainą arba visiškai nemokamą prieigą, mainais už žiūrėjimo pertraukas.

    Ką tai reikštų žiūrovams?

    Kol kas „Disney+“ konkrečių pažadų neteikia, todėl kalbama tik apie kryptį, o ne apie sprendimą. Jei nemokamas planas atsirastų, tikėtina, kad žiūrovai gautų prieigą prie atrinkto turinio, o naujausios premjeros ir visas katalogas liktų mokamuose planuose.

    „Šiandien nieko konkretaus neskelbsime, bet tai tikrai yra dalykas, kurį svarstome“, – sakė Josh D’Amaro.

    Nemokamos prieigos klausimas aktualus visam sektoriui: konkurentai taip pat ieško būdų pritraukti žiūrovus, o dalis jų periodiškai grįžta prie ribotų nemokamų pasiūlymų ar laikino bandomojo laikotarpio. Kada ir kokiu formatu „Disney+“ galėtų žengti šį žingsnį, kol kas lieka atviras klausimas.

  • „Disney+“ vasaros akcija: kaina krenta trims mėnesiams, bet laiko apsispręsti beveik nebeliko

    „Disney+“ vasaros akcija: kaina krenta trims mėnesiams, bet laiko apsispręsti beveik nebeliko

    „Disney+“ Lenkijoje pradėjo vasaros akciją, kuri leidžia tris mėnesius mokėti mažiau už abonementą. Paslauga siūloma dviem planais, o nuolaida taikoma ribotą laiką, todėl norint pasinaudoti pasiūlymu delsimas gali kainuoti brangiau.

    Akcijos esmė paprasta: sumažinta kaina galioja pirmus tris mėnesius, o vėliau taikomas įprastas mėnesinis mokestis. Standartinis planas po akcijos kainuoja apie 8 eurus per mėnesį, o Premium planas – apie 14 eurų per mėnesį, tačiau prenumeratą bet kada galima nutraukti.

    Pagal skelbiamas sąlygas, per tris mėnesius sutaupymas siekia apie 7,5 euro renkantis Standard planą arba apie 13,5 euro renkantis Premium planą. Tai nėra didžiausia „Disney+“ istorijoje taikyta nuolaida, tačiau trumpuoju laikotarpiu gali būti patraukli tiems, kurie nori greitai pasivyti filmus ar serialus.

    Svarbi detalė – pasiūlymas taikomas ne tik naujiems, bet ir grįžtantiems klientams, kurie anksčiau buvo atsisakę prenumeratos. Akcija galioja iki liepos 28 dienos, tad sprendimui liko nedaug laiko.

    Standard planas paprastai suteikia galimybę žiūrėti iki 1080p raiška ir vienu metu naudotis dviem įrenginiais. Premium planas skirtas tiems, kurie nori 4K UHD, HDR, „Dolby Atmos“ palaikymo ir iki keturių vienu metu veikiančių įrenginių, o turinį abiem atvejais galima atsisiųsti žiūrėjimui neprisijungus.

    Tokios laikinos akcijos – viena iš priemonių, kurias srautinių transliacijų platformos naudoja augindamos auditoriją ir mažindamos vartotojų nutekėjimą. Pastaraisiais metais rinkoje daugėja kainų korekcijų, griežtinamas dalijimosi paskyromis reguliavimas, o vartotojai vis dažniau renkasi trumpalaikes prenumeratas tik konkretiems serialams ar sporto transliacijoms.

    „Disney“ viešai yra užsiminusi ir apie kitus būdus pritraukti žiūrovus, įskaitant idėją dalį turinio siūlyti nemokamai, finansuojant jį reklama. Konkrečių sprendimų dėl tokio modelio dar nėra, tačiau kryptis atspindi bendrą tendenciją: platformos vis aktyviau ieško lankstesnių kainodaros ir pasiūlos formatų.

  • „Sky“ perka ITV už iki 1,9 mlrd. eurų: britai kuria konkurentą „Youtube“ ir „Netflix“

    „Sky“ perka ITV už iki 1,9 mlrd. eurų: britai kuria konkurentą „Youtube“ ir „Netflix“

    Sandoris, keičiantis JK televizijos rinką

    Jungtinės Karalystės televizijos, interneto ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėja „Sky“, priklausanti „Comcast“, susitarė įsigyti ITV transliavimo ir srautinių paslaugų verslą už iki maždaug 1,9 mlrd. eurų. Derybos truko kelis mėnesius, o tikslas – sukurti didesnio masto vietinį žaidėją, galintį konkuruoti su pasaulinėmis platformomis.

    Pagal paskelbtas sąlygas, didžiausią dalį sudaro apie 1,4 mlrd. eurų grynaisiais, taip pat numatytas „Love Productions“ perdavimas ir iki maždaug 234 mln. eurų su veiklos rezultatais susietos išmokos. Tokia struktūra rodo, kad sandorio vertė priklausys ir nuo to, kaip įsigyta veikla pasirodys po integracijos.

    Ką „Sky“ įgyja, o kas lieka atskirai

    Į sandorį įtraukiami ITV antžeminės televizijos kanalai ir srautinio turinio paslauga, kuri pastaraisiais metais tapo svarbia tradicinės televizijos alternatyva. Tuo metu ITV turinio gamybos padalinys ITV Studios, kuriantis populiarius pramoginius projektus, turėtų likti nepriklausoma bendrovė.

    „Šis sandoris sukurs Jungtinės Karalystės čempioną, turintį mastą ir išteklius geriau konkuruoti su pasaulinėmis srautinių transliacijų platformomis“, – sakė ITV valdybos pirmininkas Andrew Cosslett.

    ITV taip pat nurodė, kad po „Comcast“ planuojamo atskyrimo sujungtas „Sky“ ir ITV transliavimo verslas turėtų tapti NBCUniversal dalimi. Pabrėžiama, kad ITV News ir Sky News išliks redakciškai atskiri, siekiant išvengti interesų konfliktų ir išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą.

    Skaičiai: auditorija, peržiūros dalis ir taupymas

    ITV pasiekia apie 40 mln. žmonių per savaitę, o jos skaitmeninės paslaugos turi daugiau nei 16,5 mln. mėnesinių vartotojų. Įmonės teigimu, kartu su „Sky“ junginys sudarytų apie 20 proc. viso žiūrėjimo namuose Jungtinėje Karalystėje, nusileistų tik BBC ir aplenktų „Youtube“.

    Bendrovės prognozuoja apie 234 mln. eurų metinių sąnaudų sutaupymą iki trečiųjų metų pabaigos po sandorio užbaigimo. Daugiausia sinergijų tikimasi iš rinkodaros, technologinių platformų suvienodinimo ir ne Jungtinei Karalystei skirto turinio kaštų optimizavimo.

    Be to, „Sky“ įsipareigojo sudaryti penkerių metų turinio tiekimo sutartį su ITV Studios, kurios vertė siektų apie 2,5 mlrd. eurų. Tai reikštų, kad net ir likdama atskira, ITV Studios išlaikytų reikšmingą užsakymų srautą iš naujosios grupės.

    Kodėl tokie sandoriai daugėja

    Pastaraisiais metais Europos televizijos grupės ieško masto dėl brangstančių sporto ir pramoginio turinio teisių, fragmentuotos auditorijos ir reklamos biudžetų persiskirstymo į skaitmeną. Tradicinė televizija tebėra svarbi, tačiau augantis srautinis vartojimas verčia investuoti į technologijas, duomenų analitiką ir personalizaciją.

    Rinkos dalyviai taip pat tikisi, kad didesnė vietinė grupė galėtų lengviau derėtis dėl turinio licencijų, pritraukti reklamos užsakovus per reklama finansuojamą srautinį modelį ir išlaikyti prenumeratos pajamas. Būtent kelių pajamų šaltinių derinys „Sky“ ir ITV atveju įvardijamas kaip pagrindinis planuojamos konsolidacijos pranašumas.

    Po žinios apie susitarimą ITV akcijos Londono biržoje pirmadienio popietę buvo pakilusios daugiau nei 1 proc. Galutinis sandorio įgyvendinimas priklausys nuo reguliuotojų ir įprastų užbaigimo sąlygų, kurios tokio masto žiniasklaidos susijungimuose paprastai užima reikšmingą laiko dalį.

  • „Disney+“ Premium Europoje vėl neteko Dolby Vision: tai ne gedimas, o patentų kova

    „Disney+“ Premium Europoje vėl neteko Dolby Vision: tai ne gedimas, o patentų kova

    „Disney+“ Premium dalyje Europos rinkų vėl dingo „Dolby Vision“ palaikymas, o kartu kai kur nebeveikia ir su juo siejamos 3D vaizdo funkcijos. Vartotojai pokyčius pastebėjo šios savaitės pradžioje, tačiau platforma pabrėžia, kad tai nėra techninis sutrikimas.

    Paslaugos kokybės apribojimai susiję su „Disney“ ginču dėl patentų licencijavimo su bendrove „InterDigital“. Pastaroji vienoje iš bylų pasiekė jai palankų sprendimą Vokietijos teisme, o tai ir tapo priežastimi, kodėl dalyje rinkų buvo pritaikyti laikini apribojimai.

    „Disney+ ir toliau palaiko aukščiausios kokybės formatus, įskaitant iki 4K UHD ir HDR, ir aktyviai ieškome sprendimų, kad užtikrintume geriausią įmanomą vaizdo patirtį“, – sakė „Disney+“ atstovai.

    Tai ne pirmas kartas, kai „Disney+“ Premium susiduria su tokiu scenarijumi. Panašūs apribojimai buvo taikyti ir anksčiau, o „Dolby Vision“ palaikymas po kelių savaičių buvo atkurtas, tačiau po kelių mėnesių situacija vėl pasikartojo.

    Svarbu tai, kad ginčas nereiškia, jog platforma netenka 4K raiškos apskritai. Daugelyje įrenginių ir toliau išlieka 4K UHD, kai kur taip pat siūlomas „IMAX Enhanced“, tačiau be „Dolby Vision“ dalis žiūrovų praranda aukštesnės klasės HDR atvaizdavimą, ypač jei alternatyvus HDR formatas jų rinkoje nepalaikomas.

    „Dolby Vision“ yra dinaminio HDR standartas, kuris scenomis koreguoja ryškumą ir spalvas, todėl suderinamuose televizoriuose bei projektoriuose vaizdas dažnai atrodo tikslesnis. Kai tokia funkcija išjungiama, turinys paprastai rodomas baziniu HDR režimu, pavyzdžiui, HDR10, o tai kai kuriems žiūrovams gali reikšti blankesnį kontrastą ar mažiau detalių ryškiuose ir tamsiuose kadruose.

    Rinkoje tai nėra vien „Disney+“ problema: transliavimo platformos vis dažniau susiduria su licencijavimo, patentų ir regioninio teisių reguliavimo niuansais, kurie gali paveikti ne tik filmų ar serialų prieinamumą, bet ir technines kokybės funkcijas. Vartotojams tai priminimas, kad net ir mokant už Premium planą techninės galimybės kartais priklauso nuo teisinių procesų, o ne nuo įrenginio ar interneto spartos.

    Kol kas neįvardijama, kiek tiksliai truks apribojimai ir kurioms Europos valstybėms jie taikomi, nes įgyvendinimas gali skirtis pagal rinką. Jei „Dolby Vision“ jūsų įrenginyje dingo, dažniausiai tai matyti prie pasirinkto turinio techninių parametrų, o ne kaip programėlės klaida ar laikinas sutrikimas.

  • „Netflix“ baigia Emily in Paris po 6 sezono: kodėl serialo kūrėjams laikas sustoti

    „Netflix“ baigia Emily in Paris po 6 sezono: kodėl serialo kūrėjams laikas sustoti

    Sprendimas uždaryti serialą

    „Netflix“ paskelbė, kad serialas Emily in Paris bus baigtas po artėjančio šeštojo sezono. Šiuo metu naujausias sezonas filmuojamas, o dalis siužeto, kaip pranešama, turėtų persikelti už Paryžiaus ribų.

    Nors oficialios sprendimo detalės viešai aptariamos saikingai, tokie uždarymai dažniausiai reiškia, kad platforma siekia užbaigti istoriją dar išlaikant auditorijos dėmesį. Srautinių transliacijų rinkoje tai tampa vis dažnesne strategija, ypač kai serialo biudžetai auga su kiekvienu nauju sezonu.

    Nuo pandemijos hito iki nuovargio

    Emily Cooper istorija startavo 2020 metais, pandemijos laikotarpiu, kai žiūrovai masiškai ieškojo lengvo, eskapistinio turinio. Pirmasis sezonas greitai tapo vienu ryškiausių „Netflix“ romantinės komedijos dramos projektų, o serialas buvo plačiai aptarinėjamas socialiniuose tinkluose.

    Tačiau kartu su populiarumu augo ir kritika: nuo stereotipinio prancūzų bei paryžiečių vaizdavimo iki pernelyg blizgaus, realybei menkai artimo miesto portreto. Ilgainiui daliai auditorijos pradėjo kliūti ir tai, kad pagrindinė herojė, nepaisant nuolatinių krizių, keitėsi nedaug.

    Ką rodė kritika ir aktorių komentarai

    Kritikai ne kartą pabrėžė, kad vėlesniuose sezonuose siužetas ima suktis ratu: santykiai kartoja tuos pačius konfliktus, o anksčiau svarbūs herojės karjeros motyvai tampa fragmentiški. Tokį įspūdį stiprino ir nenuoseklus laiko pojūtis, kai serialo pasaulyje metų laikai tarsi sustoja.

    Viešojoje erdvėje skambėjo ir aktorių pastabos apie kūrybinius sprendimus. „Atrodė, kad bet kas, kas galėtų nukrypti į šalį, galiausiai atsargiai grąžinama į tą patį kelią“, – sakė Lucas Bravo, seriale vaidinantis Gabrielį.

    „Netflix“ tuo pat metu tęsė aiškią tendenciją į turinio ir prekių ženklų sinergiją, kai produktai ir mados namai tampa ne tik fonu, bet ir siužeto dalimi. Daliai žiūrovų tai atrodė kaip natūrali šiuolaikinės popkultūros dalis, kitiems tai kėlė nuovargį ir priminė ilgą reklaminių integracijų grandinę.

    Šeštasis sezonas taps galimybe kūrėjams uždaryti serialą taip, kad jis išliktų atpažįstamas ir kartu išvengtų dar vieno kartojimosi rato. Jei finalas bus suplanuotas nuosekliai, Emily in Paris gali išeiti iš „Netflix“ katalogo kaip vienas ryškiausių 2020-ųjų popkultūros simbolių, o ne projektas, kuris užsitęsė per ilgai.

  • Įspėjimas dėl „Paramount Skydance“ sandorio: Europa žada griežtą „Warner Bros. Discovery“ patikrą

    Įspėjimas dėl „Paramount Skydance“ sandorio: Europa žada griežtą „Warner Bros. Discovery“ patikrą

    JAV ir Europos politikai perspėjo „Paramount Skydance“ vadovą Davidą Ellisoną, kad planuojamas „Warner Bros. Discovery“ įsigijimas bus atidžiai tikrinamas Europos Sąjungoje. Parlamentarai pabrėžė, jog net ir akcininkų pritarimas nereiškia, kad sandoris automatiškai įveiks reguliuotojų barjerus.

    Laiške, kurį pasirašė trys Europos Parlamento nariai ir du JAV Atstovų Rūmų demokratai, akcentuojama, kad Europos Komisija vertins rinkos apibrėžimą, rinkos dalis, vertikalios integracijos poveikį ir galimas pasekmes vidaus rinkai. Politikai taip pat ragino nekurti įspūdžio, esą sandoris sulauks greito ir lengvo pritarimo.

    Kas kelia didžiausias rizikas?

    Parlamentarų teigimu, sujungus didelius kino ir televizijos turinio gamybos bei platinimo pajėgumus, gali išaugti kliūtys konkurentams. Tokia koncentracija, jų vertinimu, galėtų mažinti vartotojų pasirinkimą ir didinti kainas, ypač turinio licencijavimo ir transliavimo paslaugų grandinėje.

    Susijungimas apimtų ne tik studijų turtą ir turinio bibliotekas, bet ir reikšmingą transliavimo bei kabelinių kanalų portfelį, taip pat populiarias srautines paslaugas. ES konkurencijos teisėje tokiais atvejais dažnai nagrinėjamas ne vien tiesioginis konkuravimas, bet ir tai, kaip vieno savininko rankose atsidūrusi tiekimo grandinė gali paveikti partnerius ir mažesnius rinkos dalyvius.

    Redakcinės nepriklausomybės klausimas

    Atskirai keliamos ir žiniasklaidos pliuralizmo bei redakcinės nepriklausomybės rizikos. Politikai ragino užtikrinti vidines apsaugas, kad redakciniai sprendimai liktų nepriklausomi nuo akcininkų interesų, ypač jei finansavimo struktūroje dalyvauja trečiųjų šalių investuotojai.

    „Visuomenės pasitikėjimas reikalauja griežto ir skaidraus peržiūros proceso“, – rašoma parlamentarų laiške.

    Finansavimas ir reguliuotojų kelias

    Pagal viešai skelbtas sandorio sąlygas „Paramount Skydance“ sutiko mokėti 31 eurą už akciją ir numatė apie 6 000 000 000 eurų sandorio nutraukimo mokestį, jei nepavyktų gauti reguliuotojų pritarimo. Finansavime minimos apie 21 000 000 000 eurų apimties lėšos iš Persijos įlankos valstybių suverenių fondų, taip pat kredito linija ir papildomas užnugaris iš Ellisonų šeimos.

    Toks modelis politikams kelia klausimų dėl galimos užsienio valstybių įtakos, nacionalinio saugumo ir jautrių duomenų koncentracijos vieno savininko ekosistemoje. ES lygiu tai gali būti vertinama ne tik per konkurencijos prizmę, bet ir per užsienio subsidijų reguliavimo mechanizmus, jei įtariama, kad valstybės remiami fondai galėtų iškreipti konkurenciją.

    D. Ellisonas anksčiau teigė, kad siekiama sandorį užbaigti iki trečiojo metų ketvirčio pabaigos, tačiau politikų signalas rodo, kad procesas gali užsitęsti. Sprendimas priklausys nuo to, kaip reguliuotojai įvertins konkurencijos, žiniasklaidos pliuralizmo ir finansavimo struktūros rizikas abiejose Atlanto pusėse.